Ką rodo naujausi tyrimai
Hormoninė kontracepcija, tokia kaip tabletės, pleistrai, implantai ar hormoninės gimdos spiralės, jau seniai vertinama ne tik dėl veiksmingumo, bet ir dėl galimų ilgalaikių rizikų. Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama galimam ryšiui su krūties vėžiu, tačiau gydytojai pabrėžia, kad skaičius būtina suprasti teisingai.
2023 metais publikuotas Oksfordo universiteto mokslininkų darbas parodė, kad dabartinis arba neseniai nutrauktas hormoninės kontracepcijos vartojimas siejamas su maždaug 20–30 proc. didesne santykine krūties vėžio rizika. Panaši tendencija fiksuota tiek kombinuotuose estrogeno ir progestageno, tiek vien progestageną turinčiuose preparatuose.
Vėlesnis, 2025 metais paskelbtas tyrimas, apėmęs daugiau nei 2 000 000 iki menopauzės buvusių moterų duomenis, taip pat nustatė apie 24 proc. didesnę santykinę riziką. Vis dėlto ryšys skyrėsi pagal konkretų preparatą, o tai reiškia, kad svarbus gali būti ne vien hormonų faktas, bet ir sudėtis.
Santykinė ir absoliuti rizika
Tyrėjai akcentuoja, kad santykinė rizika nėra tas pats, kas tikimybė susirgti kiekvienai vartojančiai moteriai. Klinikinėje praktikoje svarbiausia absoliuti rizika, kuri priklauso nuo amžiaus, individualių veiksnių ir bazinio sergamumo.
Skaičiuojama, kad penkerius metus vartojant hormoninę kontracepciją 16–20 metų amžiuje, per 15 metų gali būti apie 8 papildomi krūties vėžio atvejai 100 000 moterų. Pradėjus vartojimą 35–39 metų amžiuje, papildomų atvejų skaičius vertinamas kaip gerokai didesnis, apie 265 atvejai 100 000 moterų.
„Jaunesnėms moterims absoliuti rizika yra mažesnė, todėl rezultatus būtina vertinti kartu su hormoninės kontracepcijos nauda“, – sakė viena iš Oksfordo tyrimo autorių Kirstin Pirie.
Kodėl ypač svarbi sudėtis
Didelio masto stebėjimo tyrimai rodo, kad rizika gali kisti priklausomai nuo progestageno tipo. Pavyzdžiui, kai kuriuose darbuose aprašyta didesnė rizika vartojant tam tikrus dezogestrelio turinčius preparatus, lyginant su levonorgestrelio pagrindu sukurtais variantais, nors išvados gali skirtis tarp populiacijų.
Vis dėlto tokie tyrimai yra stebėjimo pobūdžio, todėl jie parodo ryšį, bet savaime neįrodo, kad būtent konkretus preparatas sukėlė ligą. Įtaką rezultatams gali daryti kiti veiksniai, pavyzdžiui, skirtingi patikros įpročiai, kūno masė, alkoholio vartojimas ar pirmo gimdymo amžius.
Kas keičiasi nutraukus vartojimą
Svarbi žinia vartotojoms yra ta, kad padidėjusi rizika po hormoninės kontracepcijos nutraukimo ilgainiui mažėja. JAV National Cancer Institute nurodo, kad vertinant geriamuosius kontraceptikus, praėjus maždaug 10 metų po nutraukimo padidėjusios rizikos dažniausiai nebebūna.
Visai kitokia situacija aptariama menopauzės hormonų terapijos atveju, ypač kai derinami estrogenai ir progestagenai. NICE gairėse pabrėžiama, kad rizika didėja ilgėjant vartojimui, o po nutraukimo mažėja palaipsniui ir gali išlikti padidėjusi bent 10 metų.
Menopauzės hormonų terapija: nauda ir atsargumo ribos
Menopauzės hormonų terapija dažnai skiriama varginantiems simptomams mažinti, pavyzdžiui, karščio pylimams, naktiniam prakaitavimui ar miego sutrikimams. 2026 metais paskelbtame Lenkijos onkologų ir ginekologų onkologų organizacijų bendrame vertinime akcentuota, kad poveikis krūties vėžio rizikai priklauso nuo hormonų tipo, vartojimo trukmės ir moters amžiaus.
Pateikiamuose skaičiavimuose nurodoma, kad tarp 1 000 po menopauzės esančių moterų, nevartojančių hormonų terapijos, per penkerius metus nustatoma apie 15 krūties vėžio atvejų. Vartojant estrogeno ir progestageno derinį, papildomai gali atsirasti dar apie 5–8 atvejai 1 000 moterų.
Skiriant bet kokį hormoninį gydymą ar kontracepciją, gydytojai paprastai vertina asmens ir šeimos ligų istoriją, individualius rizikos veiksnius bei numatomą naudą. Ypatingo atsargumo reikia moterims, kurios serga ar sirgo krūties vėžiu, nes aktyvus krūties vėžys laikomas kontraindikacija hormoninei kontracepcijai.
Ką verta aptarti su gydytoju
Naujausi duomenys nesuteikia pagrindo visoms moterims atsisakyti hormonų, tačiau jie stiprina žinią, kad preparato parinkimas nėra formalumas. Svarbu aptarti amžių, krūties vėžio rizikos veiksnius, šeimos anamnezę, vartojimo trukmę ir galimas alternatyvas, įskaitant nehormoninius metodus.
Gydytojai taip pat primena, kad hormoninė kontracepcija gali turėti papildomos naudos, pavyzdžiui, sumažinti skausmingas mėnesines ar gausų kraujavimą, o kai kurie tyrimai sieja ją su mažesne kiaušidžių ir endometriumo vėžio rizika. Todėl sprendimas dažniausiai yra individualus ir turi būti reguliariai peržiūrimas.