CP v2

Tag: Hortenzijos

  • Neišmeskite seno batono: paprastas triukas su hortenzijomis gali atnešti netikėtą žydėjimą

    Neišmeskite seno batono: paprastas triukas su hortenzijomis gali atnešti netikėtą žydėjimą

    Virtuvėje užsilikusi duona gali praversti ne tik džiūvėsėliams. Sodininkai kartais ją naudoja kaip fermentuotą laistymo priemonę, kuri padeda suaktyvinti dirvožemio mikroorganizmų veiklą ir netiesiogiai pagerina maisto medžiagų prieinamumą hortenzijoms.

    Hortenzijos neretai atrodo sveikos, augina lapus ir ūglius, tačiau žiedų taip ir nesulaukia. Dažna priežastis slypi ne laistymo dažnyje ar vietoje, o dirvožemio savybėse, ypač jo rūgštingume ir maisto medžiagų pasisavinime.

    Dirvožemio pH svarba

    Hortenzijoms palankiausia silpnai rūgšti žemė, nes tokiomis sąlygomis augalui lengviau pasisavinti kai kuriuos mikroelementus. Kai dirvožemis per daug šarminis, dalis medžiagų tampa sunkiau prieinamos, todėl augalas energiją nukreipia į išgyvenimą, o ne į žiedų formavimą.

    Praktikoje tai gali pasireikšti blankesniais lapais, lėtesniu augimu ir menkesniu žydėjimu, net jei trąšos naudojamos reguliariai. Tokiais atvejais verta įvertinti dirvožemį, o ne vien didinti tręšimą.

    Kaip naudojama duona

    Namų sąlygomis dažniausiai siūloma kelias riekes apdžiūvusios duonos susmulkinti ir užpilti vandeniu maždaug santykiu viena dalis duonos ir trys dalys vandens. Mišinį palikus kelioms dienoms, prasideda fermentacija, o gautas skystis naudojamas kaip dirvožemį aktyvinanti priemonė.

    Prieš laistant jis paprastai praskiedžiamas, kad poveikis būtų švelnesnis, pavyzdžiui, viena dalis raugo ir dešimt dalių vandens. Laistoma ant jau šiek tiek drėgnos žemės, skystį pilant prie šaknų, o ne ant lapų.

    Ką svarbu žinoti dėl saugumo

    Nors fermentuota organika gali skatinti mikrobiologinį aktyvumą, per dažnas naudojimas gali išbalansuoti dirvožemį arba privilioti kenkėjus. Dėl to tokias priemones tikslinga taikyti saikingai, stebint, kaip reaguoja augalas ir ar neatsiranda pelėsio, nemalonaus kvapo ar vabzdžių antplūdžio.

    Jei hortenzijos nuolat menkai žydi, patikimesnis sprendimas gali būti dirvožemio tyrimas ir tikslinis rūgštinimas ar tręšimas pagal faktinius rodiklius. Vis dėlto saikingai naudojama fermentuota duona kai kuriuose soduose tampa paprastu būdu pagerinti dirvos gyvybingumą ir paskatinti augalą žydėti gausiau.

  • Žali žiedai užkariauja sodus: 11 įspūdingų augalų ir svarbiausios priežiūros taisyklės

    Žali žiedai užkariauja sodus: 11 įspūdingų augalų ir svarbiausios priežiūros taisyklės

    Netikėta, bet elegantiška tendencija

    Žaliai žydintys augalai vis dažniau pasirenkami ne tik kolekcininkų, bet ir įprastuose soduose bei balkonuose. Subtilūs, žalsvi žiedai kuria modernų, ramesnį vaizdą ir lengvai įsilieja į natūralistinio apželdinimo kryptį.

    Tokie augalai ypač tinka tada, kai norisi „neperkrauti“ gėlyno spalvomis, bet išlaikyti prabangos įspūdį. Žalsvi atspalviai gerai dera su baltais, kreminiais, violetiniais ir tamsiai bordo žiedais.

    11 augalų, kurie žydi žaliai

    Vieni įspūdingiausių pasirinkimų yra airiškieji varpeliai, išsiskiriantys varpelių formos, žalsvais žiedynais. Taip pat dėmesio vertas tulpės kultivaras „Spring Green“, kuriame žalia spalva persipina su baltais žiedlapiais.

    Neįprastą formą suteikia rudbekija „Green Wizard“, kurios žiedai neturi įprastų vainiklapių ir atrodo itin grafiškai. Norint ryškesnio žalsvai citrininio akcento, dažnai pasirenkami kardeliai „Green Star“.

    Vasaros gėlynuose išsiskiria puošnioji cīnija „Envy“, vertinama dėl sodrios žalsvos spalvos ir didesnių žiedų. Kvapą vakarais sustiprina dekoratyvinis tabakas „Lime Green“, todėl jis dažnai sodinamas terasose ir prie poilsio zonų.

    Kambariniam ar oranžerijų augintojui įdomus amarilis „Evergreen“, pasižymintis geltonai žalsvu atspalviu. Tuo metu petunija „Sophistica Lime Green“ dažnai auginama vazonuose, nes dekoratyviai atrodo ir balkonuose, ir prie įėjimų.

    Ankstyvesniam sezonui tinka eleboras „Green Gambler“, kurio žiedai gali būti stambūs ir ilgai išliekantys. Dar vienas išskirtinis pasirinkimas yra ežiuolė „Green Jewel“, kuri gali maloniai kvepėti ir priminti didesnes ramunes.

    Žalsvos spalvos mėgėjams taip pat patinka šluotelinė hortenzija „Little Lime“, formuojanti kūgiškus žiedynus. Ji dažnai derinama su dekoratyvinėmis žolėmis, nes sukuria lengvą, šiuolaikišką kompoziciją.

    Kaip prižiūrėti, kad spalva neišbluktų

    Nors skirtingos rūšys turi savų reikalavimų, daugeliu atvejų žaliai žydintiems augalams palankus pusiau pavėsis. Per kaitri saulė gali spartinti žiedų spalvos blukimą, tačiau visiška paunksmė neretai mažina žydėjimo gausą.

    Dirvai svarbiausia laidumas ir organinių medžiagų gausa, kad šaknys negautų perteklinės drėgmės, bet turėtų pakankamai maisto medžiagų. Auginant vazonuose verta pasirūpinti drenažu, nes užmirkimas yra viena dažniausių žydinčių augalų nykimo priežasčių.

    Laistymas turi būti reguliarus, ypač sausros laikotarpiais, tačiau geriau laistyti rečiau ir gausiau, nei dažnai po truputį. Mulčias padeda ilgiau išlaikyti drėgmę dirvoje ir mažina temperatūros svyravimus šaknų zonoje.

    Žydėjimo laikas priklauso nuo augalo: kardeliai dažniausiai žydi vasaros viduryje ir pabaigoje, hortenzijos žiedynus krauna vasarą, o eleborai gali žydėti dar ankstyvą pavasarį. Galutinį rezultatą stipriai lemia konkretaus sezono šiluma ir kritulių kiekis.