CP v2

Tag: Hospisas

  • Mirė 26-erių „TikTok“ žvaigždė Sydney Towle: trejus metus viešai pasakojo apie retą vėžio formą

    Mirė 26-erių „TikTok“ žvaigždė Sydney Towle: trejus metus viešai pasakojo apie retą vėžio formą

    Mirė JAV socialinių tinklų kūrėja Sydney Towle, „TikTok“ ir „Instagram“ dalijusis savo gyvenimu sergant reta onkologine liga. Jai buvo 26 metai, apie mirtį pranešta jos socialinių tinklų paskyrose.

    Artimieji skelbė, kad pastaruoju metu ji buvo hospiso slaugoje, o liga progresavo po beveik trejus metus trukusios kovos. Towle būdama 23-ejų sužinojo diagnozę: ketvirtos stadijos cholangiokarcinoma, dar vadinama tulžies latakų vėžiu.

    „Syd ramiai iškeliavo vakar vakare po beveik trejus metus trukusios kovos su cholangiokarcinoma“, – sakė jos brolis Austinas vaizdo įraše.

    Towle turinys išsiskyrė tuo, kad ji atvirai rodė ne tik gydymą, bet ir kasdienybę, savijautos svyravimus, sunkias procedūras bei sprendimus dėl tolesnės priežiūros. Per šį laiką jos vaizdo įrašai surinko milijonus peržiūrų, o sekėjai juos vertino kaip realistišką jaunų žmonių susidūrimo su vėžiu liudijimą.

    Tulžies latakų vėžys laikomas reta liga, o jauname amžiuje diagnozuojamas dar rečiau, todėl Towle istorija tapo ir informavimo apie retas onkologines ligas kampanija. Gydytojai pabrėžia, kad tokiais atvejais dažnai svarbiausia ankstyva diagnostika, simptomų neatidėliojimas ir paciento įsitraukimas į sprendimus dėl gydymo.

    Šių metų gegužę Towle pasakojo, kad vėžys išplito į pilvaplėvę, o tai paprastai reiškia sudėtingesnę ligos kontrolę ir ribotesnes gydymo galimybes. Ji taip pat dalijosi, kad po pokalbio su gydytoju, kuris ragino svarstyti gyvenimo pabaigos priežiūrą, ji ieškojo kito specialisto nuomonės.

    Vienu ryškiausių jos pastarųjų mėnesių įvykių tapo pasirodymas maudymosi kostiumėlių renginyje Majamio mados savaitėje. Towle sakė taip išpildžiusi seną svajonę ir norėjusi priminti, kad po ligos kūnas ir gyvenimas gali atrodyti kitaip, bet neprarasti vertės.

    Po žinios apie mirtį socialiniuose tinkluose pasipylė tūkstančiai užuojautos žinučių. Sekėjai ir kiti kūrėjai rašė, kad Towle atvirumas ir nuoseklus pasakojimas padėjo geriau suprasti retų vėžio formų realybę bei paskatino žmones labiau rūpintis sveikata.

    „Mes labai didžiuojamės, kaip atkakliai Sydney kovojo ir kad savo kelione pasidalijo su tiek daug žmonių“, – teigė šeima.

  • Gydytojai įspėja: paprastas akių testas gali parodyti mirties riziką per artimiausias 24 valandas

    Pietų Korėjos mokslininkų grupė, dirbusi su hospiso pacientais, iškėlė hipotezę, kad labai paprastas patikrinimas prie lovos gali padėti įvertinti, ar žmogaus mirtis gali būti itin arti. Tyrime nagrinėtas ragenos refleksas, kai akis nevalingai sumirksi nuo lengvo prisilietimo prie ragenos.

    Tyrimo autoriai pabrėžė, kad ragenos refleksas yra susijęs su smegenų kamieno funkcija, todėl jo išnykimas gali rodyti ryškų organizmo silpimą gyvenimo pabaigoje. Darbas publikuotas žurnale „BMJ Supportive and Palliative Care“.

    Ką parodė stebėjimas hospise?

    Mokslininkai stebėjo 112 hospiso pacientų, kuriems buvo diagnozuotos pažengusios vėžio formos ir anksčiau nurodyta apytikslė, apie dvi savaites trunkanti prognozė. Medicinos personalas tris kartus per dieną tikrino ragenos refleksą, naudodamas sterilų tamponą arba marlę.

    Reakcija buvo vertinama kaip išlikusi, susilpnėjusi arba visai nepasireiškianti. Iš 112 stebėtų pacientų 110 mirė per 7 dienas nuo stebėjimo pradžios, todėl tyrėjai turėjo galimybę palyginti refleksą su artėjančios mirties laiku.

    Rezultatai parodė, kad pacientams, kurių ragenos refleksas buvo išnykęs, mirties per artimiausias 24 valandas tikimybė buvo apie penkis kartus didesnė nei tiems, kurių refleksas išliko ar buvo susilpnėjęs. Tarp pacientų be šio reflekso per 24 valandas mirė 70,7 proc. stebėtų asmenų.

    Kodėl tai svarbu paliatyviajai slaugai?

    Paliatyviojoje medicinoje tikslesnis artėjančios mirties laiko supratimas padeda planuoti priežiūrą ir mažinti paciento kančias. Tai taip pat leidžia artimiesiems laiku atvykti atsisveikinti ir priimti praktinius sprendimus dėl slaugos.

    Vis dėlto autoriai akcentuoja, kad tai nėra universalus ar visiems tinkamas būdas prognozuoti mirtį, o tik vienas iš galimų klinikinių ženklų labai specifinėje pacientų grupėje. Tokie požymiai turi būti vertinami kartu su bendra klinikine būkle, sąmonės lygiu, kvėpavimo pokyčiais ir kitais gyvenimo pabaigos rodikliais.

    Ką būtina žinoti apie ribotumus?

    Tyrimas atliktas su hospiso pacientais, sergančiais pažengusiu vėžiu, todėl išvadų negalima tiesiogiai perkelti į skubios pagalbos skyrius ar kitas ligas. Be to, ragenos refleksą gali veikti sedacija, stiprūs nuskausminamieji, neurologiniai sutrikimai ar akių būklės, todėl vien tik šis testas negali būti laikomas galutiniu sprendimu.

    Mokslininkai nurodo, kad reikalingi didesnės apimties tyrimai su platesnėmis pacientų grupėmis, kad būtų patikrintas metodo tikslumas ir praktinis pritaikomumas. Klinikinėje praktikoje tokie duomenys gali būti naudingi kaip papildoma informacija, bet ne kaip vienintelis prognozės pagrindas.