CP v2

Tag: HSBC

  • Pavargote nuo DI akcijų? „HSBC“ įvardijo 10 pamirštų Azijos perlų, kurie gali nustebinti

    Pavargote nuo DI akcijų? „HSBC“ įvardijo 10 pamirštų Azijos perlų, kurie gali nustebinti

    Nuo „ChatGPT“ pasirodymo 2022 metais dirbtinis intelektas tapo dominuojančia pasaulio biržų tema, o investuotojų dėmesys sutelktas į kelias dideles puslaidininkių ir technologijų bendroves. Toks vienos krypties statymas išpūtė kainas ir padidino koncentracijos riziką, kai rinkos grąža vis labiau priklauso nuo kelių vardų.

    „HSBC“ įspėja, kad Azijos rinkose ši tendencija ypač ryški: daugiau nei pusę FTSE Asia ex-Japan indekso grąžos, banko vertinimu, lėmė kelios bendrovės, įskaitant „TSMC“ ir „Samsung Electronics“. Pasak analitikų, toks susitelkimas gali iškraipyti kainodarą ir nukreipti dėmesį nuo kitų augimo istorijų.

    „Tokioje koncentruotoje ralio fazėje atsiranda rizikų: visi turi tas pačias akcijas“, – teigiama „HSBC“ pastaboje.

    Ieškantiems alternatyvų bankas sudarė 10 vadinamųjų pamirštų Azijos perlų sąrašą. Atrankos logika remiasi keliais kriterijais: aukšta nuosavo kapitalo grąža, didėjanti rinkos dalis, išlaikomas pelningumas ir solidūs dividendai, kurie investuotojams svarbūs svyruojančių palūkanų ir lėtesnio augimo etapais.

    Tarp paminėtų įmonių – Honkongo biržos operatorius „Hong Kong Exchanges and Clearing“, Pietų Korėjos maisto gamintoja „Samyang Foods“ ir Indonezijos telekomunikacijų bendrovė „PT Telkom“. Tai skirtingų sektorių pavyzdžiai, kurie, „HSBC“ vertinimu, gali suteikti diversifikacijos, kai technologijų segmentas tampa jautresnis lūkesčių korekcijoms.

    Analitikai išskyrė ir automobilių pramonei svarbią „Fuyao Glass Industry“, kuri laikoma didžiausia automobilių stiklų gamintoja pasaulyje. Bankas pabrėžia jos mastą, platų produktų portfelį ir gamybos bazę JAV, kuri gali padėti didinti tarptautinę rinkos dalį ir amortizuoti tiekimo grandinių rizikas.

    „Mūsų vertinimu, rinka nepakankamai įkainoja „Fuyao“ augimo perspektyvas ir maržų atsparumą“, – rašo „HSBC“ analitikai.

    Dar vienas įvardytas vardas – Kinijoje veikianti vaistų kūrimo ir gamybos paslaugų bendrovė „WuXi AppTec“. „HSBC“ atkreipia dėmesį, kad kontraktinės plėtros ir gamybos segmento pajamos 2025 metais augo, o 2026 metais augimą turėtų palaikyti klientų paklausa ir pajėgumų plėtra Singapūre, Europos Sąjungoje bei JAV.

    Į sąrašą pateko ir Indijos nekilnojamojo turto plėtotoja „Godrej Properties“. Bankas pažymi, kad nors kai kurių Indijos plėtotojų akcijos patyrė spaudimą dėl investuotojų apetito atoslūgio, aukštesnės klasės būsto paklausa išlieka tvirta, o įmonės nacionalinis mastas, finansinis rezervas ir prekės ženklas suteikia pranašumą kovojant dėl didesnės rinkos dalies.

    „HSBC“ žinutė investuotojams paprasta: DI tema ir toliau gali būti svarbi, tačiau vien jos neužtenka subalansuotam portfeliui. Ieškant grąžos, verta vertinti ir įmones, kurios generuoja pinigų srautus, moka dividendus ir turi aiškius konkurencinius pranašumus už populiariausių technologijų akcijų ribų.

  • Londono skolintojo griūtis išgąsdino JAV kreditų gigantus: kalbama apie šimtus mln. eurų

    Londono skolintojo griūtis išgąsdino JAV kreditų gigantus: kalbama apie šimtus mln. eurų

    Jungtinėje Karalystėje veikęs specializuotas būsto paskolų skolintojas Market Financial Solutions (MFS) po žlugimo tapo rimtu galvos skausmu dideliems bankams ir investuotojams abiejose Atlanto pusėse. Finansų rinkose vis garsiau kalbama, kad nišinių kreditų problemos gali persimesti į platesnę sistemą, ypač kai finansavimo grandinės tampa vis labiau susipynusios.

    MFS veikė kaip vadinamasis tilto finansavimo (bridging) skolintojas, suteikdavęs trumpalaikes paskolas klientams, kuriems greitai reikia lėšų, bet tradiciniai bankai jų dažnai neskolina. Skelbiama, kad MFS paskolų portfelio vertė siekė daugiau kaip 2,8 mlrd. eurų, todėl bet koks sukrėtimas neišvengiamai paliečia ir stambius finansuotojus.

    Dvigubo įkeitimo įtarimai

    MFS į nemokumo procesą pateko 2026 metų vasario 25 dieną, o viešojoje erdvėje pasirodė įtarimų dėl galimo sukčiavimo. Tarp minimų rizikų – vadinamasis dvigubas įkeitimas, kai tas pats nekilnojamasis turtas panaudojamas kaip užstatas keliems skirtingiems įsipareigojimams.

    Taip pat nurodoma, kad tarp užstatų vertės ir to, kiek įmonei galėjo reikėti atsiskaityti su kreditoriais, susidarė apie 1,5 mlrd. eurų spraga. Dėl to nemokumo bylose dabar itin detaliai narpliojamos sudėtingos finansavimo struktūros, į kurias buvo įtraukti bankai, fondai ir įvairūs tarpininkai.

    Bankų ir fondų nuostoliai

    Rinkos dalyviai jau įvardijo konkrečius skaičius. „Barclays“ pripažino patyręs apie 264 mln. eurų smūgį, o „HSBC“ savo ataskaitose nurodė maždaug 352 mln. eurų vertės vertės sumažėjimą, siejamą su šiuo atveju.

    Šaltiniuose minimos ir kitų finansų institucijų ekspozicijos: „Elliott Management“ – apie 232 mln. eurų, „Wells Fargo“ – apie 166 mln. eurų, „Jefferies“ – apie 120 mln. eurų. Tarp labiau minimų investuotojų taip pat figūruoja „Avenue Capital“ ir „Castlelake“, kurių galimos ekspozicijos, remiantis dokumentais, siekia dešimtis milijonų eurų.

    Kodėl tai svarbu visai rinkai

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie atvejai tampa testu ne vienam skolintojui ar fondui, o visai privataus kredito ekosistemai. Pagrindinė problema – realios rizikos ir ekonominės ekspozicijos matomumas, kai paskolos finansuojamos keliais sluoksniais: nuo bankų kreditavimo linijų iki vertybinių popierių struktūrų ar fondų kapitalo.

    „Šią situaciją reikėtų vertinti ne kaip privataus kredito nuosprendį, o kaip signalą, kad sudėtingoms finansavimo grandinėms reikia vienodai stiprių veiklos kontrolės priemonių“, – sakė „Oxane Partners“ vadovas Sumit Gupta.

    Pasak jo, kai duomenys išsibarstę tarp valdytojų, administratorių, patikėtinių, banko sąskaitų ir finansavimo priemonių, tampa sunku laiku aiškiai pamatyti riziką. Dėl to rinka jau juda griežtesnio užstatų vertinimo, nuoseklesnio paskolų duomenų audito ir stipresnės valdymo praktikos kryptimi.

    Rizikų valdymo specialistai taip pat primena, kad didžiausios problemos neretai išryškėja jau po to, kai paskola išduota, todėl vien pasitikėti skolininko pateiktais duomenimis neužtenka. Didėjantis reguliuotojų dėmesys bankų sąsajoms su specializuotais skolintojais ir privataus kredito fondais gali reikšti griežtesnius skaidrumo reikalavimus visame sektoriuje.

  • Europos bankų pelnų šokas: „HSBC“ smukimas ir „UniCredit“ šuolis siunčia aiškų signalą

    Europos bankų pelnų šokas: „HSBC“ smukimas ir „UniCredit“ šuolis siunčia aiškų signalą

    Europos bankų sektorius 2026 metų pirmąjį ketvirtį pateikė nevienareikšmius rezultatus: „HSBC“ pelnai traukėsi, o Italijos „UniCredit“ pranoko lūkesčius ir pagerino visų metų prognozes. Investuotojai šiuos skaičius vertina geopolitinės įtampos, karo rizikų ir užsitęsusių aukštų palūkanų fone.

    Didžiausias Europoje pagal turto apimtį bankas „HSBC“ pranešė, kad pelnas prieš mokesčius sumažėjo 1,1 proc. iki maždaug 8,0 mlrd. eurų. Rezultatas buvo silpnesnis, nei tikėjosi rinka, o pagrindine priežastimi įvardyti išaugę atidėjiniai blogoms paskoloms.

    „HSBC“ kredito nuostolių atidėjiniai pasiekė apie 1,1 mlrd. eurų, palyginti su maždaug 750 mln. eurų prieš metus. Bankas siejo tai su padidėjusia rizika dėl karo Irane ir platesnio nestabilumo Artimuosiuose Rytuose, kuris gali paveikti verslo atsiskaitymus bei skolininkų mokumą.

    „Kredito atidėjiniai šį ketvirtį užgožė kitus pasiekimus, o akcijų supirkimo programos pauzė daliai investuotojų tapo papildomu nusivylimu“, – sakė „Interactive Investor“ rinkų vadovas Richardas Hunteris.

    Vis dėlto „HSBC“ pabrėžė, kad Azijos turto valdymo kryptis išlieka atspari. Turto valdymo padalinio komisinių pajamos augo 18 proc. iki maždaug 2,3 mlrd. eurų, o naujų klientų pinigų įplaukos siekė apie 33,3 mlrd. eurų, rodydamos, kad turtingų klientų segmentas išlieka aktyvus.

    Priešingu poliumi tapo „UniCredit“, kuri pradėjo metus stipriai: banko grynasis pelnas augo daugiau nei 16 proc. iki 3,2 mlrd. eurų. Šis rezultatas viršijo analitikų prognozes ir leido bankui pakelti 2026 metų gaires.

    „UniCredit“ pajamos per ketvirtį didėjo 5 proc. iki 6,9 mlrd. eurų, o grynosios pajamos siekė 6,7 mlrd. eurų. Bankas pabrėžė, kad neigiamus veiksnius, susijusius su palūkanų normomis, paskolų nuostoliais ir Rusija, padėjo kompensuoti diversifikuotas verslo modelis.

    Po rezultatų „UniCredit“ pagerino visų 2026 metų grynojo pelno prognozę iki ne mažiau kaip 11 mlrd. eurų. Tai stiprina banko pozicijas tarp efektyviausiai valdomų didžiųjų Europos skolintojų, ypač tuo metu, kai rinka jautriai reaguoja į rizikos kainodarą.

    Platesniame sektoriaus kontekste svarbu ir tai, kad kiti stambūs bankai, įskaitant „Deutsche Bank“, „Santander“ ir UBS, anksčiau pranešė apie pelnų augimą. Tai signalizuoja, kad Europos bankai apskritai dar išlaiko atsparumą, nors atskirų institucijų rezultatai vis labiau priklauso nuo geografinių rizikų ir kreditavimo kokybės.

    Ši pelnų skelbimo banga vyksta investuotojams vertinant du pagrindinius scenarijus: ar aukštos palūkanos ilgiau išlaikys bankų palūkanų pajamas, ir ar geopolitinės įtampos nepadidins blogų paskolų bei finansavimo kaštų. Artimiausi ketvirčiai, tikėtina, taps testu, kuris aiškiau parodys, kurių bankų strategijos geriau atlaiko netikrumą.

    Tuo pat metu vartojimo sektoriuje stambi aludarių grupė „AB InBev“ pranešė išlaikanti augimo tempą. Bendrovės pajamos didėjo beveik 6 proc., o alaus pardavimo apimtys augo 1,2 proc., įmonei kainodara ir portfelio perbalansavimu bandant atsverti kai kuriose rinkose juntamą infliacinį spaudimą.

    „AB InBev“ išskyrė ir sparčiau augančias kategorijas: nealkoholinio alaus pajamos augo 27 proc., o produktų krypties „Beyond Beer“ pajamos didėjo 37 proc. Tai rodo, kad didieji vartojimo prekių gamintojai vis aktyviau remiasi diversifikacija ir skaitmeniniais kanalais, siekdami stabilizuoti paklausą.

  • „HSBC“ nuvylė rinką: pelnas smuko, kreditų nuostoliai augo, akcijos krito abiejose biržose

    „HSBC“ nuvylė rinką: pelnas smuko, kreditų nuostoliai augo, akcijos krito abiejose biržose

    Europos mastu viena didžiausių bankų grupių „HSBC“ paskelbė pirmojo ketvirčio rezultatus, tačiau rinka juos įvertino nepalankiai: ikimokestinis pelnas nesiekė analitikų prognozių. Spaudimą rezultatams didino išaugę tikėtini kreditų nuostoliai ir kiti vertės sumažėjimo atidėjimai.

    Bankas nurodė, kad ikimokestinis pelnas siekė apie 8,7 mlrd. eurų, kai rinkos lūkesčiai buvo maždaug 8,9 mlrd. eurų. Pajamos tuo metu augo iki maždaug 17,3 mlrd. eurų ir viršijo prognozes, prisidėjus stipresnėms turto valdymo pajamoms bei kitam uždarbiui.

    Po pranešimo „HSBC“ akcijos Honkonge smuko apie 4,6 proc., o Londone sesijos metu buvo kritusios maždaug 5,5 proc. Investuotojai daugiausia dėmesio sutelkė į rizikos kaštų šuolį ir banko įspėjimus dėl sudėtingesnės makroekonominės aplinkos.

    Tikėtini kreditų nuostoliai pasiekė apie 1,2 mlrd. eurų ir buvo maždaug 0,4 mlrd. eurų didesni nei prieš metus. Bankas teigė, kad nuostoliai susiję su sukčiavimo rizika Jungtinėje Karalystėje, taip pat su atidėjimais dėl išaugusio neapibrėžtumo ir prastėjančių ekonominių perspektyvų, kurias blogina įtampa Artimuosiuose Rytuose.

    „Jaučiuosi pakankamai užtikrinta, kad pagal tai, ką šiandien žinome, ir turimus tikėtinų nepalankių scenarijų vertinimus, esame suformavę pakankamus atidėjimus“, – sakė „HSBC“ finansų direktorė Pam Kaur.

    „HSBC“ taip pat pakartojo, kad iki 2026 metų birželio pabaigos siekia pasiekti maždaug 1,4 mlrd. eurų metinių kaštų mažinimą. Be to, bankas tikisi Honkonge iki 2028 metų pabaigos sukurti apie 0,5 mlrd. eurų ikimokestinių pajamų ir kaštų sinergijų, plėtojant veiklą kartu su Hang Seng Bank.

    Grynųjų palūkanų pajamos per ketvirtį augo iki maždaug 8,3 mlrd. eurų, tačiau panašiu tempu didėjo ir veiklos sąnaudos. Bankas tai aiškino infliacijos poveikiu, valiutų kursų svyravimais, didesnėmis planuotomis investicijomis ir su rezultatais susietu atlygiu.

    Vertindamas rizikas, bankas įvardijo galimą tolesnį naftos kainų kilimą, ryškesnę infliaciją ir reikšmingesnį bendrojo vidaus produkto lėtėjimą, jei geopolitinė įtampa eskaluotųsi. „HSBC“ perspėjo, kad nepalankus scenarijus galėtų turėti nuo vidutinio iki aukšto vienženklio procentinio dydžio neigiamą poveikį ikimokestiniam pelnui.

    Bankas išlaikė siekį vidutiniu laikotarpiu pasiekti 17 proc. apčiuopiamos nuosavybės grąžą, kuri yra vienas svarbiausių pelningumo rodiklių. Vis dėlto jis pripažino, kad ryškiai pablogėjus išorinėms sąlygoms, 2026 metais šis rodiklis, atmetus vienkartinius reikšmingus veiksnius, galėtų nukristi žemiau 17 proc.

    „HSBC“ valdyba taip pat patvirtino 2026 metų pirmąjį tarpinį dividendą – 10 centų už akciją. Rinkose dividendų politika išlieka svarbiu argumentu, tačiau šįkart investuotojų nuotaiką labiau formavo kreditų rizikos kaštų dinamika ir atsargūs banko komentarai apie ekonomikos kryptį.

  • Po „HSBC“ verdikto „AMD“ smuko, bet Crameris ramina: agentų DI era dar tik įsibėgėja

    Po „HSBC“ verdikto „AMD“ smuko, bet Crameris ramina: agentų DI era dar tik įsibėgėja

    Po to, kai „HSBC“ sumažino „Advanced Micro Devices“ (AMD) rekomendaciją iš pirkti į laikyti, bendrovės akcijos prekybos pradžioje smuko daugiau nei 4 proc. Vis dėlto CNBC komentatorius Jimas Crameris viešai stojo ginti gamintojo ir teigė, kad potencialas dar neišsemtas.

    Pasak J. Cramerio, augant dirbtinio intelekto sistemoms, kurios gali atlikti užduotis su mažesne žmogaus priežiūra, didėja paklausa būtent centriniams procesoriams. Jo vertinimu, tai palaiko AMD perspektyvą, nes bendrovė yra viena svarbiausių serverių CPU tiekėjų.

    „Advanced Micro turi CPU, o būtent jie naudojami agentų sistemose, todėl ši akcija dar kils“, – sakė J. Crameris.

    Rinkoje vis dažniau kalbama apie vadinamąją agentinę dirbtinio intelekto kryptį, kai DI ne tik generuoja turinį, bet ir planuoja veiksmų seką, naudoja įrankius, vykdo užklausas bei grįžta su rezultatu. Tokiems scenarijams reikia ne tik grafikos procesorių, bet ir didelio bendro skaičiavimo pajėgumo, atminties pralaidumo bei stabilios infrastruktūros, kur svarbų vaidmenį atlieka CPU.

    „HSBC“ analitikai pripažino, kad paklausa išlieka stipri, tačiau perspėjo, kad AMD gali būti sudėtinga viršyti jau dabar aukštus lūkesčius dėl serverių CPU augimo. Jų teigimu, pastarojo meto akcijų ralis didelę dalį optimizmo jau įkainavo, todėl vietos teigiamiems netikėtumams gali būti mažiau.

    Per pastarąjį mėnesį AMD akcijos buvo pabrangusios apie 58 proc., tad dalis investuotojų į „HSBC“ žingsnį sureagavo kaip į signalą fiksuoti pelną. Tuo pat metu rinkos dalyviai akylai laukia bendrovės ketvirčio rezultatų, nes jie gali padėti įvertinti, ar duomenų centrų paklausa iš tiesų atsispindi užsakymų ir maržų dinamikoje.

    „HSBC“ ataskaitoje taip pat išskirta rizika, susijusi su AMD priklausomybe nuo gamybos partnerio „Taiwan Semiconductor Manufacturing Co.“ (TSMC). Kai pažangiausių technologinių procesų pajėgumai yra riboti, naujų lustų apimčių didinimas gali užtrukti, o tai riboja galimybes greitai patenkinti staiga šoktelėjusią paklausą.

    Analitikai lygino situaciją su AMD konkurentu „Intel“, kuris turi ir savo gamyklas, todėl teoriškai gali lanksčiau planuoti pajėgumus. „HSBC“ „Intel“ vertina palankiau ir bendrovei paliko pirkti rekomendaciją, argumentuodami, kad artimiausiais ketvirčiais investuotojai gali sulaukti daugiau netikėtų teigiamų staigmenų.

    J. Crameris tokį argumentą atmetė, teigdamas, kad ribota pasiūla tik išryškina disbalansą, kuris didina paklausą ir suteikia kainodaros galios. Jo nuomone, esant tokioms sąlygoms parduoti AMD akcijas būtų per anksti, ypač jei agentinių DI sprendimų diegimas duomenų centruose išliks spartus.

    Investuotojams artimiausiomis dienomis svarbiausia bus įmonės pateikiamos prognozės ir komentarai apie duomenų centrų segmentą, produktų ciklą bei pajėgumų užsitikrinimą pas TSMC. Rinka taip pat vertins, kaip AMD sekasi konkuruoti tiek CPU, tiek GPU kryptimis, nes didžiųjų debesijos paslaugų teikėjų investicijos į infrastruktūrą išlieka viena pagrindinių lustų sektoriaus varomųjų jėgų.