Tag: HSBC

  • HSBC: visoms G7 šalims teks „tapti itališkomis“ – tik taip stabilizuos skolas

    HSBC: visoms G7 šalims teks „tapti itališkomis“ – tik taip stabilizuos skolas

    Italija, dar 1992 metais laikyta Europos finansų „pavyzdžiu, kaip nereikia“, šiandien netikėtai minima kaip galimas kelrodis kitoms turtingiausioms pasaulio ekonomikoms. Banko „HSBC“ vyriausioji ekonomistė Janet Henry teigia, kad visoms G7 narėms gali tekti sekti Italijos pavyzdžiu ir siekti vadinamojo pirminio biudžeto pertekliaus, jei jos nori stabilizuoti augančią skolą.

    Apie tai praneša „Euronews“: ekonomistės argumentas remiasi paprasta aritmetika – kai valstybės skolos palūkanų norma ilgą laiką viršija ekonomikos augimo tempą, skola didėja, nebent biudžetas (neįskaičiuojant palūkanų) tampa perteklinis.

    Italija tokią pamoką, kaip primenama tekste, išmoko „skaudžiai“. Po 1992 metų krizės šalis daugiau nei tris dešimtmečius dažnai rinkdavo daugiau pajamų, nei išleisdavo, dar neskaičiuodama palūkanų mokėjimų – tai ir vadinama pirminiu pertekliumi.

    Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, nuo 1992 metų Italija pirminį perteklių turėjo 28 iš 34 metų. Dabar „HSBC“ perspėja, kad panašaus pobūdžio ilgalaikio „diržų veržimo“ gali prireikti ir kitoms G7 valstybėms, nes skolinimosi kaina išlieka aukšta.

    Kas yra pirminis perteklius ir kodėl jis svarbus

    Pirminis biudžeto balansas parodo, ar valstybė surenka daugiau pajamų nei išleidžia kasdienėms reikmėms – dar iki skolos aptarnavimo išlaidų. Kai palūkanos didelės, būtent šis rodiklis tampa vienu pagrindinių svertų, leidžiančių bent pristabdyti skolos augimą, vertinant ją kaip dalį nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

    Janet Henry savo pastaboje „Turning Italian?“ pabrėžia, kad Italija nėra „pavyzdinė mokinė“ – jos skola išlieka didelė. Tačiau skirtumas, pasak jos, tas, kad Roma daug metų iš eilės laikėsi pirminio pertekliaus krypties, kai dalis kitų šalių tokio prisitaikymo net nepradėjo.

    Ekonomistė taip pat atkreipia dėmesį, kad lengvų išeičių mažėja: valdžios sektoriui ne taip paprasta drastiškai mažinti išlaidas, o produktyvumo šuolis dėl dirbtinio intelekto nebūtinai automatiškai reiškia didesnes mokesčių pajamas.

    TVF skaičiai: Italija išsiskiria iš G7

    Naujausi TVF „Fiscal Monitor“ skaičiai rodo, kad Italija šiemet turėtų pasiekti maždaug 1 proc. BVP pirminį perteklių, o 2027 metais – apie 1,2 proc. BVP. Pagal šią prognozę ji yra vienintelė G7 ekonomika, kuriai numatomas pirminis perteklius.

    Tuo metu Prancūzijai prognozuojamas 2,9 proc. BVP pirminis deficitas, Vokietijai – 3,4 proc., JAV – 4,9 proc., Kanadai – 2,6 proc. BVP. Japonijai ir Jungtinei Karalystei numatomas maždaug 1,2 proc. BVP pirminis deficitas.

    Tekste taip pat minimas vertinimas, skelbtas TVF žurnale „Finance & Development“: ekonomisto Zsolto Darvaso skaičiavimu, Prancūzijai ir JAV skolos stabilizavimui reikėtų apie 1,3 proc. BVP pirminio pertekliaus, o JK – 1,8 proc. BVP.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad pati Italija lieka viena labiausiai įsiskolinusių: TVF prognozuoja, jog Italijos valdžios sektoriaus skola šiemet sieks 137,9 proc. BVP, o Prancūzijos – 118,5 proc. BVP.

    Rinkų signalas: Italija skolinasi pigiau nei Prancūzija

    Vienas ryškiausių straipsnyje minimų pokyčių – obligacijų rinkų požiūris. Pirmadienį, 10 metų Italijos vyriausybės obligacijų pajamingumas siekė 4,43 proc., o Prancūzijos analogiškų obligacijų – 4,93 proc.

    Tai reiškia, kad Italija dešimtmečiui skolinasi maždaug puse procentinio punkto pigiau nei Prancūzija. Tekste nurodoma, kad skirtumas buvo išaugęs iki 50 bazinių punktų – didžiausio Italijos pranašumo prieš Prancūziją bent nuo 1999 metų.

    Taip pat pažymima, kad metų pradžioje vaizdas buvo priešingas: 2025 metų pradžioje Italija skolinosi brangiau nei Prancūzija, o kreivės susikirto 2025 metų rugsėjį ir nuo to laiko atotrūkis Italijos naudai didėjo.

    Italija, kaip rašoma, tuo pat metu skolinasi pigiau ir už Jungtinę Karalystę (10 metų pajamingumas – 5,35 proc.), ir už JAV (5,12 proc.).

    Meloni 2027 metų biudžetas ir artėjantys rinkimai

    Italijos situaciją, pasak teksto, gali pakeisti vidaus politika. Giorgios Meloni vyriausybė spalio 28 dieną patvirtino 2027 metų biudžetą – maždaug 26 mlrd. eurų paketą, kuris svarstomas Parlamente.

    Didelė dalis priemonių numato mokesčių lengvatas. Pavyzdžiui, tik 2027 metams siūloma 33 proc. pajamų mokesčio tarifo ribą išplėsti iki 55 000 eurų pajamų (nuo 50 000 eurų), taip pat numatyti atskiras lengvatas daliai jaunų darbuotojų ir kai kuriems darbo užmokesčio padidėjimams.

    Savivaldžiai dirbantiems asmenims siūloma leisti likti fiksuoto tarifo režime iki 100 000 eurų apyvartos (nuo 85 000 eurų). Taip pat numatomos priemonės dėl automobilio mokesčio (vienam apdraustam automobiliui iki 80 kW) ir 100 eurų per mėnesį neapmokestinama išmoka mamoms, auginančioms du ar daugiau vaikų, jeigu pajamos neviršija 40 000 eurų.

    Dalį paketo planuojama finansuoti didinant pelno mokesčio tarifą bankams ir draudikams dviem metams, taip pat didinant kai kuriuos kitus mokesčius, tarp jų – finansinių sandorių mokestį iki 0,8 proc.

    Italijos Valstybės audito institucija (Court of Auditors) lapkričio 9 dieną įspėjo, kad nemaža dalis lengvatų baigiasi 2027 metų pabaigoje, o apie 70 proc. finansavimo nepasikartos, todėl našta gali tekti kitam Parlamentui.

    Biudžetas svarstomas Italijai artėjant prie visuotinių rinkimų, numatytų iki 2027 metų rudens, nors Romoje kalbama ir apie galimą balsavimą pavasarį. Straipsnyje minimos apklausos rodo labai nedidelę persvarą centro kairei – skirtumas telpa paklaidos ribose.

  • Uber savaitgaliais investuoja grynųjų rezervus: pasitelkė „Franklin Templeton“ fondą ir „blockchain“

    „Uber Technologies“ savaitgalį išbandė nestandartinį būdą, kaip uždirbti iš laikinai nenaudojamų grynųjų rezervų. Bendrovė lėšas nukreipė ne į įprastą bankinį mechanizmą, o į pinigų rinkos fondo „Franklin Templeton“ vienetus.

    Operacijoje tarpininku tapo britų bankas HSBC. Tiksli sandorio apimtis neatskleidžiama, tačiau teigiama, kad tokio tipo sprendimai ateityje gali būti naudojami vis dažniau.

    Svarbiausia idėja paprasta: didelėse įmonėse šimtai milijonų dolerių kartais „guli“ iki pirmadienio, kol įvykdomi pervedimai ir prasideda įprastas atsiskaitymų ciklas. „Uber“ siekė, kad tos lėšos ir per ne darbo dienas generuotų grąžą.

    Įmonė ketvirtadienio vakarą įsigijo fondo vienetus, o sekmadienį juos pardavė, naudodama „blockchain“ technologiją. Tokiu būdu buvo siekiama užtikrinti galimybę greičiau ir lanksčiau perleisti nuosavybę skaitmeninėje apskaitos sistemoje.

    Kaip veikia tokenizuotas modelis

    „Uber“ pritaikė sprendimą, paremtą tokenizuotais aktyvais, kurie registruojami bendroje skaitmeninėje apskaitos knygoje. Tai leidžia aktyvams keisti savininką kelis kartus ir tai atlikti efektyviau nei tradicinėse sistemose.

    Šiame modelyje viena pusė – tokenizuoti HSBC depozitai, turintys padengimą banko balanse. Kita pusė – pinigų rinkos fondo vienetai, investuojantys į trumpalaikius skolos instrumentus.

    Akcentuojama, kad fondo vienetų vertė perskaičiuojama kasdien, įskaitant ir nedarbo dienas. Tai svarbu, nes tradicinės atsiskaitymų sistemos ne visada veikia 24/7 režimu.

    Pavyzdžiui, JAV Federalinės rezervų sistemos atsiskaitymų infrastruktūra savaitgaliais neveikia, o euro zonoje sistema būna uždaryta nuo šeštadienio 2.30 iki pirmadienio 2.30.

    Kiek galima uždirbti ir kokie niuansai

    Bendrovė sandorio detalių nepateikė, tačiau straipsnyje cituojamas skaičiavimas rodo potencialą: investavus 100 mln. JAV dolerių į JAV obligacijų fondą, per dvi dienas palūkanos siektų 15 tūkst. JAV dolerių.

    Vis dėlto realus rezultatas būtų mažesnis, nes skaičiuojant reikėtų įvertinti pirkimo ir pardavimo mokesčius bei kitus susijusius kaštus. Tačiau esant didelėms sumoms ir turint omenyje, kad per metus yra 52 savaitgaliai, tokia strategija gali tapti finansiškai prasminga.

  • HSBC pristato Honkongo doleriu susietą stabilios vertės kriptovaliutą RedCoin: kas keisis PayMe vartotojams

    HSBC pristato Honkongo doleriu susietą stabilios vertės kriptovaliutą RedCoin: kas keisis PayMe vartotojams

    Bankas HSBC pradėjo savo pirmosios su Honkongo doleriu susietos stabilios vertės kriptovaliutos „RedCoin“ (RCHKD) diegimą mažmeniniams vartotojams. Monetą pirmiausia bus galima naudoti per „PayMe“ programėlę, kur artimiausiomis dienomis atsiras atskira stabilios vertės kriptovaliutos piniginė.

    Pasak banko, „PayMe“ naudotojai galės atlikti pervedimus tarp žmonių ir atsiskaityti pas prekybininkus, priimančius mokėjimus šioje platformoje. HSBC nurodo, kad „PayMe“ tinkle yra daugiau nei 100 000 prekybininkų, todėl naujas sprendimas iš karto taikomas plačiam kasdienių mokėjimų ratui.

    Kodėl HSBC žengia šį žingsnį

    „RedCoin“ paleidimas tęsia HSBC kryptį į skaitmeninį turtą ir blokų grandinės sprendimus. Bankas pastaraisiais metais vystė ir kitus produktus, skirtus skirtingoms klientų grupėms, įskaitant skaitmenines obligacijas instituciniams investuotojams bei žetonizuotus sprendimus, susijusius su indėliais ir mokėjimais.

    „Pinigai, turtas ir informacija iš tradicinės infrastruktūros juda į visada veikiančius, duomenimis turtingus ir vis labiau programuojamus skaitmeninius tinklus“, – sakė HSBC vadovė Honkonge Maggie Ng.

    HSBC skaitmeninio turto ir valiutų padalinio vadovas John O’Neill taip pat teigė, kad bankas ketina netrukus pristatyti daugiau produktų ir plėsti sprendimus, pritaikytus didmeniniam naudojimui įmonėms bei instituciniams klientams. Tai signalizuoja, kad „RedCoin“ mažmeninis etapas gali būti tik platesnės strategijos pradžia.

    Reguliavimas ir Honkongo ambicijos

    Honkongas pastaraisiais metais nuosekliai stiprino reguliavimo kryptį, siekdamas tapti regioniniu kriptoturto centru. Stabilios vertės kriptovaliutų reguliavimui svarbiu atskaitos tašku tapo Stablecoins Ordinance, kuris įsigaliojo 2025 metais ir įtvirtino licencijavimo sistemą su fiat valiutomis susietų stabilios vertės kriptovaliutų leidėjams.

    2026 metų balandį Honkongo pinigų institucija pirmąsias stabilios vertės kriptovaliutų licencijas suteikė HSBC ir „Anchorpoint Financial“. „Anchorpoint Financial“ yra bendra įmonė, sukurta „Standard Chartered“, HKT ir „Animoca Brands“, o jos stabilios vertės kriptovaliuta HKDAP vėliau pradėta diegti instituciniams naudotojams etapais.

    Ką tai reiškia „PayMe“ vartotojams

    Praktiškai tai reiškia, kad „PayMe“ ekosistemoje atsiranda naujas atsiskaitymų sluoksnis, kuriame mokėjimai gali būti vykdomi stabilios vertės kriptovaliuta, susieta su vietine valiuta. Tokia struktūra paprastai siekiama sumažinti kainos svyravimų riziką, būdingą kitoms kriptovaliutoms, ir priartinti naudojimą prie kasdienės mokėjimų patirties.

    Vis dėlto vartotojams svarbu įvertinti, kad stabilios vertės kriptovaliutų veikimas priklauso nuo leidėjo valdymo modelio, rezervų struktūros ir priežiūros reikalavimų. Būtent todėl licencijavimo režimas Honkonge tampa esminiu elementu, kuris turėtų apibrėžti atsakomybę, skaidrumą ir vartotojų apsaugos standartus.

  • Londone sutriko „Google Cloud“: stringa bankų programėlės, klientai negali atlikti operacijų

    Londone sutriko „Google Cloud“: stringa bankų programėlės, klientai negali atlikti operacijų

    Sutrikimą sukėlė elektros incidentas

    Antradienį „Google“ pranešė, kad dėl elektros tiekimo incidento sutriko „Google Cloud“ paslaugos viename duomenų centre netoli Londono. Bendrovė nurodė, jog vartotojai susidūrė su padidėjusiu klaidų skaičiumi ir protarpiniais tinklo ryšio sutrikimais.

    Pagal „Google“ pateiktą informaciją incidentas prasidėjo 06.08 val. Grinvičo laiku. Įmonė teigė, kad paslaugų atkūrimas turėtų vykti palaipsniui, o pilno stabilizavimo buvo tikimasi apie 13.00 val. Grinvičo laiku.

    Smūgis bankams ir skaitmeninėms paslaugoms

    Sutrikimai palietė dalį Jungtinės Karalystės finansų sektoriaus, kuriame daugelis paslaugų priklauso nuo debesijos infrastruktūros. Bankai ir finansinių technologijų bendrovės klientams dažnai teikia paslaugas per programėles, kurios realiu laiku jungiasi prie debesijos sistemų.

    „Lloyds“ patvirtino, kad dalis klientų patyrė nesklandumų naudodamiesi programėle ir internetine bankininkyste. „HSBC“ taip pat pranešė fiksuojanti klientų sunkumus prisijungiant prie paslaugų ir pabrėžė, kad situacija veikia ir kitas organizacijas.

    „Dirbame, kad sutrikimą pašalintume nuo pat jo nustatymo momento, ir atsiprašome visų, kuriuos tai palietė“, – sakė „Revolut“ atstovas.

    „Galime patvirtinti, kad visų mūsų klientų pinigai ir duomenys yra saugūs“, – pridūrė jis.

    Ką rodo tokie gedimai?

    Trečiųjų šalių paslaugų trikdžių stebėjimo platformose antradienį buvo matomas išaugęs pranešimų skaičius apie sutrikimus, kurie galėjo paveikti ir kitas įmones. Tokiose situacijose grandininė reakcija yra įprasta, nes vieno duomenų centro ar regiono gedimas gali laikinai sutrikdyti daugelį tarpusavyje susietų sistemų.

    Pastaraisiais metais bankai ir kitos kritinės svarbos organizacijos vis plačiau remiasi debesijos tiekėjais, nes tai leidžia greičiau diegti naujas paslaugas, lengviau valdyti apkrovas ir naudoti pažangias analitikos bei DI galimybes. Tačiau tokia priklausomybė didina operacinę riziką, kai vienas infrastruktūros incidentas vienu metu paveikia daug skirtingų paslaugų teikėjų.

  • HSBC planuoja drastiškai mažinti darbuotojų skaičių JK: dalį klientų aptarnaus DI įrankiai

    Didžiausias Europoje pagal turto dydį bankas HSBC ruošiasi reikšmingiems etatų mažinimams Jungtinėje Karalystėje. Pokyčiai pirmiausia paliestų turtingų klientų turto valdymo padalinį, kur didesnę aptarnavimo dalį planuojama perkelti į DI paremtas konsultavimo ir analizės sistemas.

    Apie planus pranešama tuo metu, kai bankai vis aktyviau diegia automatizuotus sprendimus, siekdami greičiau apdoroti klientų užklausas, sumažinti administracinį krūvį ir standartizuoti dalį investicinių rekomendacijų. HSBC atveju tai siejama su naujų analitinių įrankių diegimu, kurie turėtų padėti darbuotojams efektyviau parengti pasiūlymus ir aptarnauti daugiau klientų.

    „Diegiame DI įrankius santykių su klientais vadovams, kad jie galėtų greičiau aptarnauti klientus ir tiksliau pritaikyti siūlomas paslaugas“, – sakė HSBC vadovas Georges Elkhederi.

    Nors bankas viešai neįvardija tikslaus atleidimų masto, neoficialiai kalbama apie labai didelius pokyčius būtent vadovaujančiose ir specializuotose pozicijose. Skelbiama, kad gali būti atsisakyta maždaug pusės vadovų ir specialistų pareigybių, o finansų patarėjų gretos kai kuriuose segmentuose galėtų sumažėti dar ryškiau.

    Plačiau žiūrint, HSBC yra patvirtinęs taupymo ir efektyvinimo kryptį, kurioje DI laikomas vienu svarbiausių svertų. Banko planuose minimas bendras maždaug 10 proc. darbuotojų skaičiaus mažinimas, o tai reikštų apie 20 000 darbo vietų sumažėjimą visoje organizacijoje.

    Ekspertai pažymi, kad DI diegimas finansų sektoriuje dažniausiai prasideda nuo rutininių užduočių automatizavimo, tačiau vėliau paliečia ir aukštesnės pridėtinės vertės funkcijas, pavyzdžiui, portfelių analizę ar klientų profiliavimą. Dėl to bankams tenka spręsti ne tik kaštų mažinimo, bet ir pasitikėjimo, rizikos valdymo bei atsakomybės klausimus, kai rekomendacijas formuoja algoritmai.

    HSBC planuojami pokyčiai rodo, kad konkurencija dėl efektyvumo turto valdymo segmente aštrėja, o DI vis dažniau tampa ne papildomu įrankiu, bet vienu iš pagrindinių veiklos modelio elementų. Kartu tai reiškia ir augantį spaudimą darbuotojams persikvalifikuoti, pereinant nuo įprastų konsultavimo procesų prie darbo su duomenimis, modeliais ir skaitmeninėmis platformomis.

  • DI lenktynės bankuose: „UBS“ liko vienintelė Europoje top 10, „JPMorgan Chase“ tolsta

    DI lenktynės bankuose: „UBS“ liko vienintelė Europoje top 10, „JPMorgan Chase“ tolsta

    Europai top 10 liko tik „UBS“

    Šveicarijos bankas „UBS“ tapo vieninteliu Europos skolintoju, patekusiu į dešimtuką pagal DI diegimo brandą, rodo „Evident“ sudaromas „Evident AI Index“. Naujausiame reitinge „UBS“ pakilo į 6 vietą, o anksčiau aštuntuke buvęs Londone įsikūręs „HSBC“ nusmuko į 11 poziciją.

    Indeksas vertina 50 didžiųjų bankų Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Azijos bei Ramiojo vandenyno regione, remdamasis vien viešai prieinamais duomenimis. Vertinami keturi blokai: DI talentai, inovacijos, vadovybės dėmesys ir atsakingo naudojimo skaidrumas.

    Ką bankai daro su DI?

    Pasak indekso autorių, bankai DI jau naudoja ne tik klientų aptarnavimo pokalbių sprendimams. Dažniausiai minimos sritys yra sukčiavimo prevencija, programavimo darbų automatizavimas, paskolų paraiškų vertinimo pagalba ir konsultantų darbo spartinimas.

    Skaičiuojama, kad nuo 2021 metų šie 50 bankų viešai pristatė daugiau nei 1 100 skirtingų DI panaudojimo atvejų. Tai rodo, kad eksperimentų fazė sparčiai virsta sisteminiu diegimu visoje organizacijoje.

    Šiaurės Amerika stiprina dominavimą

    Pirmąją vietą išlaikė „JPMorgan Chase“, o jos pranašumas prieš antroje vietoje esantį „Capital One“ padidėjo. Trečia reitinge įvardyta „Royal Bank of Canada“, ketvirta vieta atiteko Australijos „CommBank“, o dešimtuke dominuoja JAV ir Kanados bankai.

    „Evident“ taip pat nustatė, kad per pastaruosius metus bankų DI gebėjimai augo beveik tris kartus greičiau nei vidutiniškai per trejus ankstesnius metus. Tai greičiausias progresas nuo tada, kai indeksas pradėtas skelbti 2023 metais.

    „Tai buvo metai, kai DI bankininkystėje tapo industriniu reiškiniu“, – sakė „Evident“ bendraįkūrėja ir bendra vadovė Alexandra Mousavizadeh.

    Darbuotojų mažinimas ne visur yra prioritetas

    Tyrimo autoriai ginčija paplitusią prielaidą, kad DI neišvengiamai smarkiai mažins bankų darbuotojų skaičių. Indekso lyderiai, anot jų, toliau aktyviai samdo DI specialistus, o prioritetą dažniau teikia augimui, o ne masinėms atleidimų programoms.

    Tuo pat metu rinkoje išlieka ir priešingų pavyzdžių. Londone įsikūręs bankas „Standard Chartered“ yra pranešęs ketinantis iki 2030 metų mažinti apie 7 800 administracinių darbo vietų, daugiau atsiremdamas į DI ir automatizavimą.

    „Evident“ duomenimis, programinės įrangos diegimo vaidmenų apimtis per metus tarp 50 bankų išaugo 4,3 proc. Tuo tarpu „Morgan Stanley“ teigia iš naujo panaudojantis daugiau nei 1 000 000 programuotojų valandų, kurias išlaisvino jo vidinė platforma, o „UBS“ nurodo, kad konsultantams skirta priemonė per savaitę sutaupo apie 1 200 valandų.

    Grąžos paieškos ir saugikliai

    Indeksas fiksuoja ir didėjantį spaudimą pagrįsti investicijų į DI naudą skaičiais. Dvylika bankų jau skelbia apie pasiektą arba prognozuojamą investicijų grąžą, kai anksčiau tokių buvo mažiau.

    Tarp pavyzdžių minimas „Lloyds Banking Group“, teigęs, kad generatyvusis DI 2025 metais sukūrė apie 59 000 000 eurų vertės naudą, o 2026 metais tikimasi viršyti maždaug 118 000 000 eurų ribą. Analitikų vertinimu, būtent gebėjimas įrodyti grąžą lems, kuriems projektams bus skiriami rekordinių mastų DI biudžetai.

    Didėjant susirūpinimui dėl vis galingesnių modelių kontrolės, indeksas išskiria ir atsakingo DI priemones. Skaičiuojama, kad apie 80 proc. lyderių yra įdiegę pažangesnius saugiklius, įskaitant modelių naudojamų duomenų patikras ir atsakymų kontrolės mechanizmus, kai tarp likusių indekso dalyvių tai esą būdinga maždaug 40 proc.

    Europos Sąjungoje DI, naudojamas žmonių kreditingumui vertinti, priskiriamas didelės rizikos kategorijai pagal DI aktą. Ši reguliacinė kryptis stiprina reikalavimą bankams ne tik diegti technologiją, bet ir užtikrinti jos skaidrumą, auditą bei atitiktį.

  • „HSBC“ pelnas šoktelėjo, o bankas skelbia iki 860 mln. eurų akcijų supirkimą

    „HSBC“ pelnas šoktelėjo, o bankas skelbia iki 860 mln. eurų akcijų supirkimą

    Britų bankininkystės milžinė „HSBC“ paskelbė, kad po ryškaus pelno augimo planuoja supirkti iki 860 mln. eurų vertės savo akcijų. Toks žingsnis paprastai laikomas pasitikėjimo ženklu, kai vadovybė mano, kad bendrovės akcijos rinkoje įvertintos patraukliai.

    Bankas pranešė, kad pelno šuolį lėmė didesnės grynosios palūkanų pajamos ir augusios pajamos iš mokesčių bei kitų paslaugų. Šie rodikliai išlieka vieni svarbiausių vertinant, kaip bankams sekasi aukštesnių palūkanų normų ir lėčiau augančios ekonomikos aplinkoje.

    „HSBC tampa stipresniu banku, kurį siekėme sukurti. Strateginius prioritetus įgyvendiname sparčiai, tiksliai ir disciplinuotai“, – sakė „HSBC“ generalinis direktorius Georges Elhedery.

    Banko pelnas, tenkantis akcininkams, per pirmąjį pusmetį iki birželio mėnesio išaugo apie 27 proc. ir siekė 12,6 mlrd. eurų. Ikimokestinis pelnas didėjo 23 proc. iki 16,8 mlrd. eurų, o antrąjį ketvirtį jis šoktelėjo 60 proc. iki 8,7 mlrd. eurų.

    Valdyba taip pat patvirtino tarpinius dividendus – 0,09 euro už akciją. Ekspertai pažymi, kad didesnės išmokos ir akcijų supirkimas tampa dažna didžiųjų bankų taktika, kai veiklos rezultatai viršija lūkesčius, o kapitalo pozicija leidžia grąžinti daugiau lėšų akcininkams.

    Vis dėlto rezultatus iš dalies prislopino tikėtini kredito nuostoliai, kurie siekė 2,1 mlrd. eurų ir buvo 345,2 mln. eurų didesni nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu. Bankas nurodė, kad dalis nuostolių susijusi su apgaule, kurioje dalyvavo Jungtinės Karalystės finansinis rėmėjas, ir rizikomis Honkongo komercinio nekilnojamojo turto sektoriuje.

    „HSBC“ taip pat padidino išlaidų taupymo tikslą iki 1,73 mlrd. eurų, anksčiau siekusio 1,29 mlrd. eurų, pabrėždamas pažangą restruktūrizavimo programoje. Bankas tikisi, kad supaprastintas valdymo modelis ir efektyvumo didinimas padės stabilizuoti pelningumą net ir labiau svyruojant kredito ciklui.

    Pranešta, kad bankas tęsia daugiamečio masto transformaciją, paremtą dirbtinis intelektas sprendimais, siekdamas supaprastinti procesus ir darbo srautus. Tokios investicijos sektoriuje dažniausiai nukreiptos į klientų aptarnavimo automatizavimą, rizikų vertinimą, sukčiavimo prevenciją ir vidinių operacijų kaštų mažinimą.

    „HSBC“ pastaruoju metu spartina turto ir veiklų peržiūrą, kad susitelktų į pagrindines rinkas. Bankas nurodė sutaręs parduoti 21,9 mlrd. eurų vertės būsto paskolų portfelį Australijoje investicinei bendrovei „Blackstone“ ir 1,8 mlrd. eurų vertės draudimo verslą Singapūre Vokietijos grupei „Allianz“.

    Taip pat paskelbta apie mažmeninės bankininkystės verslo pardavimą Egipte. Bankas pabrėžia, kad tokie sandoriai turėtų atlaisvinti kapitalo investicijoms į strategines augimo kryptis, ypač turto valdymą ir didesnės vertės paslaugas.

    Rinkos dalyviai pastebi, kad „HSBC“ rezultatai atitinka platesnę tendenciją, mat daugelis didžiųjų Jungtinės Karalystės, JAV ir Europos bankų pastaruoju metu demonstruoja didesnį nei prognozuota pelną ir didina grąžą akcininkams. Kartu investuotojai atidžiai stebi, ar kredito nuostoliai neims sparčiau augti, jei ekonomikos plėtra sulėtėtų labiau nei tikėtasi.

  • Pavargote nuo DI akcijų? „HSBC“ įvardijo 10 pamirštų Azijos perlų, kurie gali nustebinti

    Pavargote nuo DI akcijų? „HSBC“ įvardijo 10 pamirštų Azijos perlų, kurie gali nustebinti

    Nuo „ChatGPT“ pasirodymo 2022 metais dirbtinis intelektas tapo dominuojančia pasaulio biržų tema, o investuotojų dėmesys sutelktas į kelias dideles puslaidininkių ir technologijų bendroves. Toks vienos krypties statymas išpūtė kainas ir padidino koncentracijos riziką, kai rinkos grąža vis labiau priklauso nuo kelių vardų.

    „HSBC“ įspėja, kad Azijos rinkose ši tendencija ypač ryški: daugiau nei pusę FTSE Asia ex-Japan indekso grąžos, banko vertinimu, lėmė kelios bendrovės, įskaitant „TSMC“ ir „Samsung Electronics“. Pasak analitikų, toks susitelkimas gali iškraipyti kainodarą ir nukreipti dėmesį nuo kitų augimo istorijų.

    „Tokioje koncentruotoje ralio fazėje atsiranda rizikų: visi turi tas pačias akcijas“, – teigiama „HSBC“ pastaboje.

    Ieškantiems alternatyvų bankas sudarė 10 vadinamųjų pamirštų Azijos perlų sąrašą. Atrankos logika remiasi keliais kriterijais: aukšta nuosavo kapitalo grąža, didėjanti rinkos dalis, išlaikomas pelningumas ir solidūs dividendai, kurie investuotojams svarbūs svyruojančių palūkanų ir lėtesnio augimo etapais.

    Tarp paminėtų įmonių – Honkongo biržos operatorius „Hong Kong Exchanges and Clearing“, Pietų Korėjos maisto gamintoja „Samyang Foods“ ir Indonezijos telekomunikacijų bendrovė „PT Telkom“. Tai skirtingų sektorių pavyzdžiai, kurie, „HSBC“ vertinimu, gali suteikti diversifikacijos, kai technologijų segmentas tampa jautresnis lūkesčių korekcijoms.

    Analitikai išskyrė ir automobilių pramonei svarbią „Fuyao Glass Industry“, kuri laikoma didžiausia automobilių stiklų gamintoja pasaulyje. Bankas pabrėžia jos mastą, platų produktų portfelį ir gamybos bazę JAV, kuri gali padėti didinti tarptautinę rinkos dalį ir amortizuoti tiekimo grandinių rizikas.

    „Mūsų vertinimu, rinka nepakankamai įkainoja „Fuyao“ augimo perspektyvas ir maržų atsparumą“, – rašo „HSBC“ analitikai.

    Dar vienas įvardytas vardas – Kinijoje veikianti vaistų kūrimo ir gamybos paslaugų bendrovė „WuXi AppTec“. „HSBC“ atkreipia dėmesį, kad kontraktinės plėtros ir gamybos segmento pajamos 2025 metais augo, o 2026 metais augimą turėtų palaikyti klientų paklausa ir pajėgumų plėtra Singapūre, Europos Sąjungoje bei JAV.

    Į sąrašą pateko ir Indijos nekilnojamojo turto plėtotoja „Godrej Properties“. Bankas pažymi, kad nors kai kurių Indijos plėtotojų akcijos patyrė spaudimą dėl investuotojų apetito atoslūgio, aukštesnės klasės būsto paklausa išlieka tvirta, o įmonės nacionalinis mastas, finansinis rezervas ir prekės ženklas suteikia pranašumą kovojant dėl didesnės rinkos dalies.

    „HSBC“ žinutė investuotojams paprasta: DI tema ir toliau gali būti svarbi, tačiau vien jos neužtenka subalansuotam portfeliui. Ieškant grąžos, verta vertinti ir įmones, kurios generuoja pinigų srautus, moka dividendus ir turi aiškius konkurencinius pranašumus už populiariausių technologijų akcijų ribų.

  • Londono skolintojo griūtis išgąsdino JAV kreditų gigantus: kalbama apie šimtus mln. eurų

    Londono skolintojo griūtis išgąsdino JAV kreditų gigantus: kalbama apie šimtus mln. eurų

    Jungtinėje Karalystėje veikęs specializuotas būsto paskolų skolintojas Market Financial Solutions (MFS) po žlugimo tapo rimtu galvos skausmu dideliems bankams ir investuotojams abiejose Atlanto pusėse. Finansų rinkose vis garsiau kalbama, kad nišinių kreditų problemos gali persimesti į platesnę sistemą, ypač kai finansavimo grandinės tampa vis labiau susipynusios.

    MFS veikė kaip vadinamasis tilto finansavimo (bridging) skolintojas, suteikdavęs trumpalaikes paskolas klientams, kuriems greitai reikia lėšų, bet tradiciniai bankai jų dažnai neskolina. Skelbiama, kad MFS paskolų portfelio vertė siekė daugiau kaip 2,8 mlrd. eurų, todėl bet koks sukrėtimas neišvengiamai paliečia ir stambius finansuotojus.

    Dvigubo įkeitimo įtarimai

    MFS į nemokumo procesą pateko 2026 metų vasario 25 dieną, o viešojoje erdvėje pasirodė įtarimų dėl galimo sukčiavimo. Tarp minimų rizikų – vadinamasis dvigubas įkeitimas, kai tas pats nekilnojamasis turtas panaudojamas kaip užstatas keliems skirtingiems įsipareigojimams.

    Taip pat nurodoma, kad tarp užstatų vertės ir to, kiek įmonei galėjo reikėti atsiskaityti su kreditoriais, susidarė apie 1,5 mlrd. eurų spraga. Dėl to nemokumo bylose dabar itin detaliai narpliojamos sudėtingos finansavimo struktūros, į kurias buvo įtraukti bankai, fondai ir įvairūs tarpininkai.

    Bankų ir fondų nuostoliai

    Rinkos dalyviai jau įvardijo konkrečius skaičius. „Barclays“ pripažino patyręs apie 264 mln. eurų smūgį, o „HSBC“ savo ataskaitose nurodė maždaug 352 mln. eurų vertės vertės sumažėjimą, siejamą su šiuo atveju.

    Šaltiniuose minimos ir kitų finansų institucijų ekspozicijos: „Elliott Management“ – apie 232 mln. eurų, „Wells Fargo“ – apie 166 mln. eurų, „Jefferies“ – apie 120 mln. eurų. Tarp labiau minimų investuotojų taip pat figūruoja „Avenue Capital“ ir „Castlelake“, kurių galimos ekspozicijos, remiantis dokumentais, siekia dešimtis milijonų eurų.

    Kodėl tai svarbu visai rinkai

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie atvejai tampa testu ne vienam skolintojui ar fondui, o visai privataus kredito ekosistemai. Pagrindinė problema – realios rizikos ir ekonominės ekspozicijos matomumas, kai paskolos finansuojamos keliais sluoksniais: nuo bankų kreditavimo linijų iki vertybinių popierių struktūrų ar fondų kapitalo.

    „Šią situaciją reikėtų vertinti ne kaip privataus kredito nuosprendį, o kaip signalą, kad sudėtingoms finansavimo grandinėms reikia vienodai stiprių veiklos kontrolės priemonių“, – sakė „Oxane Partners“ vadovas Sumit Gupta.

    Pasak jo, kai duomenys išsibarstę tarp valdytojų, administratorių, patikėtinių, banko sąskaitų ir finansavimo priemonių, tampa sunku laiku aiškiai pamatyti riziką. Dėl to rinka jau juda griežtesnio užstatų vertinimo, nuoseklesnio paskolų duomenų audito ir stipresnės valdymo praktikos kryptimi.

    Rizikų valdymo specialistai taip pat primena, kad didžiausios problemos neretai išryškėja jau po to, kai paskola išduota, todėl vien pasitikėti skolininko pateiktais duomenimis neužtenka. Didėjantis reguliuotojų dėmesys bankų sąsajoms su specializuotais skolintojais ir privataus kredito fondais gali reikšti griežtesnius skaidrumo reikalavimus visame sektoriuje.

  • Europos bankų pelnų šokas: „HSBC“ smukimas ir „UniCredit“ šuolis siunčia aiškų signalą

    Europos bankų pelnų šokas: „HSBC“ smukimas ir „UniCredit“ šuolis siunčia aiškų signalą

    Europos bankų sektorius 2026 metų pirmąjį ketvirtį pateikė nevienareikšmius rezultatus: „HSBC“ pelnai traukėsi, o Italijos „UniCredit“ pranoko lūkesčius ir pagerino visų metų prognozes. Investuotojai šiuos skaičius vertina geopolitinės įtampos, karo rizikų ir užsitęsusių aukštų palūkanų fone.

    Didžiausias Europoje pagal turto apimtį bankas „HSBC“ pranešė, kad pelnas prieš mokesčius sumažėjo 1,1 proc. iki maždaug 8,0 mlrd. eurų. Rezultatas buvo silpnesnis, nei tikėjosi rinka, o pagrindine priežastimi įvardyti išaugę atidėjiniai blogoms paskoloms.

    „HSBC“ kredito nuostolių atidėjiniai pasiekė apie 1,1 mlrd. eurų, palyginti su maždaug 750 mln. eurų prieš metus. Bankas siejo tai su padidėjusia rizika dėl karo Irane ir platesnio nestabilumo Artimuosiuose Rytuose, kuris gali paveikti verslo atsiskaitymus bei skolininkų mokumą.

    „Kredito atidėjiniai šį ketvirtį užgožė kitus pasiekimus, o akcijų supirkimo programos pauzė daliai investuotojų tapo papildomu nusivylimu“, – sakė „Interactive Investor“ rinkų vadovas Richardas Hunteris.

    Vis dėlto „HSBC“ pabrėžė, kad Azijos turto valdymo kryptis išlieka atspari. Turto valdymo padalinio komisinių pajamos augo 18 proc. iki maždaug 2,3 mlrd. eurų, o naujų klientų pinigų įplaukos siekė apie 33,3 mlrd. eurų, rodydamos, kad turtingų klientų segmentas išlieka aktyvus.

    Priešingu poliumi tapo „UniCredit“, kuri pradėjo metus stipriai: banko grynasis pelnas augo daugiau nei 16 proc. iki 3,2 mlrd. eurų. Šis rezultatas viršijo analitikų prognozes ir leido bankui pakelti 2026 metų gaires.

    „UniCredit“ pajamos per ketvirtį didėjo 5 proc. iki 6,9 mlrd. eurų, o grynosios pajamos siekė 6,7 mlrd. eurų. Bankas pabrėžė, kad neigiamus veiksnius, susijusius su palūkanų normomis, paskolų nuostoliais ir Rusija, padėjo kompensuoti diversifikuotas verslo modelis.

    Po rezultatų „UniCredit“ pagerino visų 2026 metų grynojo pelno prognozę iki ne mažiau kaip 11 mlrd. eurų. Tai stiprina banko pozicijas tarp efektyviausiai valdomų didžiųjų Europos skolintojų, ypač tuo metu, kai rinka jautriai reaguoja į rizikos kainodarą.

    Platesniame sektoriaus kontekste svarbu ir tai, kad kiti stambūs bankai, įskaitant „Deutsche Bank“, „Santander“ ir UBS, anksčiau pranešė apie pelnų augimą. Tai signalizuoja, kad Europos bankai apskritai dar išlaiko atsparumą, nors atskirų institucijų rezultatai vis labiau priklauso nuo geografinių rizikų ir kreditavimo kokybės.

    Ši pelnų skelbimo banga vyksta investuotojams vertinant du pagrindinius scenarijus: ar aukštos palūkanos ilgiau išlaikys bankų palūkanų pajamas, ir ar geopolitinės įtampos nepadidins blogų paskolų bei finansavimo kaštų. Artimiausi ketvirčiai, tikėtina, taps testu, kuris aiškiau parodys, kurių bankų strategijos geriau atlaiko netikrumą.

    Tuo pat metu vartojimo sektoriuje stambi aludarių grupė „AB InBev“ pranešė išlaikanti augimo tempą. Bendrovės pajamos didėjo beveik 6 proc., o alaus pardavimo apimtys augo 1,2 proc., įmonei kainodara ir portfelio perbalansavimu bandant atsverti kai kuriose rinkose juntamą infliacinį spaudimą.

    „AB InBev“ išskyrė ir sparčiau augančias kategorijas: nealkoholinio alaus pajamos augo 27 proc., o produktų krypties „Beyond Beer“ pajamos didėjo 37 proc. Tai rodo, kad didieji vartojimo prekių gamintojai vis aktyviau remiasi diversifikacija ir skaitmeniniais kanalais, siekdami stabilizuoti paklausą.