Tag: Humanitarinė krizė

  • Okupuotoje Oleškų gyvenvietėje Kyjivas dronais skraidina maistą, bet Rusija blokuoja pagalbą

    Okupuotoje Oleškų gyvenvietėje Kyjivas dronais skraidina maistą, bet Rusija blokuoja pagalbą

    Ukrainos Chersono srityje okupuota Oleškų gyvenvietė atsidūrė ant humanitarinės katastrofos ribos: Kyjivas praneša, kad maisto ir vaistų tiekimas į miestą praktiškai sustabdytas, o dalis gyventojų nebegali nei evakuotis, nei sulaukti pagalbos įprastais kanalais.

    Vietos administracijos duomenimis, Ukrainos pajėgos vienos iš didžiausių tokio pobūdžio operacijų metu į Oleškus dronais pristatė apie 4 tonas maisto. Tai tapo alternatyva, kai sausumos maršrutai yra užminuoti, o judėjimas per kontaktinę liniją laikomas itin pavojingu.

    Pagalba dronais ir jos blokavimas

    Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas teigia, kad Rusijos pajėgos bando neutralizuoti šias siuntas: numušinėja dronus, konfiskuoja nukritusius krovinius, o kai kuriais atvejais, pasak Ukrainos pareigūnų, sulaiko gyventojus, radusius humanitarinius paketus.

    Pasak vietos liudijimų, okupuotose teritorijose neretai vykdomos kratos, o įtarus ryšius su Ukrainos institucijomis žmonėms kyla tiesioginis pavojus. Tokios sąlygos dar labiau mažina galimybes civiliniams savarankiškai gauti maisto ar vaistų.

    Kiek žmonių liko ir kodėl situacija prastėja

    Ukrainos administracija skelbia, kad Oleškuose gali būti likę apie 2 000 gyventojų, tarp jų ir vaikų, nors kitos organizacijos mini didesnius skaičius platesnėje apylinkių zonoje. Iki plataus masto invazijos 2022 metais čia gyveno apie 25 000 žmonių.

    Kritinį lūžį situacijai, anot ukrainiečių pareigūnų, sudavė 2023 metais įvykęs Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimas ir po jo kilęs potvynis. Chersono regione buvo užlieti ištisi kvartalai, sutriko šulinių ir nuotekų sistemos, o dalis žmonių liko be elementarių higienos ir geriamojo vandens sąlygų.

    Vietos šaltiniai taip pat kalba apie nuolatinį vaistų trūkumą, elektros ir ryšio problemas, plėšikavimą bei nuolatinę baimę dėl apšaudymų ir bepiločių atakų. Dalis gyventojų, teigiama, maistą bando užsiauginti daržuose, tačiau tai nepadengia poreikių, ypač vyresniems ar sergantiems žmonėms.

    Evakuacija stringa be saugaus koridoriaus

    Kyjivas skelbia parengęs humanitarinės evakuacijos planą, prie kurio būtų pasirengęs prisidėti Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas. Tačiau Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubinecas nurodo, kad be Rusijos patvirtinto saugaus priėjimo tokia misija negali būti pradėta, o savanoriai į okupuotą miestą patekti negali.

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ragina tarptautines organizacijas siekti humanitarinio priėjimo ir civilinių evakuacijos. Jungtinių Tautų stebėsenos misija Ukrainoje anksčiau yra perspėjusi, kad tokiose vietovėse civiliai susiduria su realia grėsme gyvybei dėl maisto stygiaus ir ribotos medicinos pagalbos.

    „Rusija sąmoningai provokuoja humanitarinę katastrofą okupuotoje Chersono srities dalyje: blokuoja maistą ir vaistus, trukdo humanitarinei pagalbai ir civilių evakuacijai“, – sakė Andrijus Sybiha.

    Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Michaelas O’Flaherty savo pareiškimuose yra pabrėžęs, kad pagal tarptautinę humanitarinę teisę okupuojanti valstybė privalo užtikrinti civilių prieigą prie maisto, vaistų ir medicinos paslaugų. Oleškų atvejis, pasak jo, kelia itin didelį susirūpinimą dėl greitai blogėjančių sąlygų ir augančios mirties rizikos.

    Tuo metu Kremlius viešai pripažįsta, kad situacija vietovėje yra kritinė, tačiau atsakomybę dėl tiekimo trikdžių verčia Ukrainai. Kyjivas tai atmeta ir teigia, kad būtent okupacinė administracija riboja pagalbos patekimą bei civilių judėjimą.

    Oleškų istorija išryškina platesnę karo tendenciją: okupuotose ar prie fronto linijos esančiose gyvenvietėse logistika tampa ginklu, o pagalbos pristatymas vis dažniau remiasi technologiniais sprendimais, tokiais kaip dronai. Vis dėlto be tarptautiniu mastu suderintų humanitarinių koridorių tokios operacijos išlieka rizikingos ir ne visada gali užtikrinti pastovią paramą civiliams.

  • Talibanas mini 5 metus valdžioje: Kabulo šventės ir augantis nerimas dėl moterų teisių

    Talibanas mini 5 metus valdžioje: Kabulo šventės ir augantis nerimas dėl moterų teisių

    Afganistane minimos penktosios Talibano sugrįžimo į valdžią metinės, kurios sutapo su judėjimo surengtomis viešomis eitynėmis ir šventiniais renginiais Kabule bei kituose šalies regionuose. Talibano atstovai tvirtina, kad po 2021 metais įvykusio valdžios perėmimo šalyje buvo atkurta tvarka ir nutrauktas dešimtmečius trukęs konfliktas.

    Kabule į gatves išėjo tūkstančiai žmonių, o kai kuriose vietose buvo matyti automobiliai su vėliavomis ir simbolika. Prie buvusios JAV ambasados organizuotas renginys su sportininkų paradu, kuriame, pagal Talibano nustatytas taisykles, dalyvavo tik vyrai, nes moterims dalyvauti sporto veiklose šalyje taikomi griežti draudimai.

    Talibano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Zia Ahmadas Takalas ragino užsienio valstybes aktyviau investuoti Afganistane ir pasinaudoti, anot jo, atsiveriančiomis ekonominėmis galimybėmis. Vis dėlto tarptautinis Talibano administracijos legitimumas išlieka ribotas: formaliai Talibano valdžią oficialiai pripažino tik Rusija, o dauguma valstybių palaiko tik pragmatiškus, neoficialius ryšius.

    Žmogaus teisės ir mergaičių švietimas

    Tuo pat metu Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas žmogaus teisių padėčiai Afganistane Richardas Bennettas perspėjo, kad šalis išgyvena gilią žmogaus teisių krizę. Tarptautinės organizacijos nuosekliai akcentuoja, kad per penkerius metus sugriežtinti apribojimai moterims ir mergaitėms tapo vienu esminių veiksnių, stabdančių platesnį Talibano pripažinimą.

    UNESCO skaičiavimu, apie 2,4 milijono mergaičių yra eliminuotos iš vidurinio ugdymo sistemos. Talibanas dar 2021 metais uždraudė mergaitėms mokytis po šeštos klasės, vėliau buvo apribotos ir moterų studijos aukštosiose mokyklose, o taip pat susiaurintos galimybės dirbti daugelyje sričių.

    Apribojimai apima ir kasdienį gyvenimą: moterų buvimas viešose erdvėse smarkiai suvaržytas, dalyje vietų joms uždrausta lankytis parkuose bei sporto klubuose. Taip pat taikomi reikalavimai keliauti tik lydint vyrui globėjui, o dalyvavimas sporto renginiuose faktiškai užkirstas.

    Humanitarinė padėtis ir paramos trūkumas

    Humanitarinė situacija Afganistane tebėra įtempta: Pasaulio maisto programa yra įspėjusi, kad vaikų nepakankama mityba kai kuriose provincijose pasiekė kritinį lygį. Organizacija taip pat nurodo, kad padėtį blogina finansavimo spragos, dėl kurių pagalbos apimtys mažėja, nors poreikiai išlieka dideli.

    Tokios tendencijos didina migracijos spaudimą regione ir už jo ribų, o Europos valstybės ieško sprendimų, kaip derinti humanitarinius įsipareigojimus, saugumo interesus ir migracijos politiką. Europos Sąjunga kartoja, kad Talibano valdžios nepripažįsta, tačiau palaiko darbinį kontaktą dėl esminių klausimų, įskaitant moterų ir mergaičių teises.

    2021 metų pasitraukimo šešėlis

    Talibanas valdžią perėmė 2021 metais, kai JAV ir sąjungininkai pasitraukė po du dešimtmečius trukusio karo. Tuometinis JAV prezidentas Joe Bidenas yra nurodęs, kad karas kainavo apie 1 trilijoną JAV dolerių, tai prilygsta maždaug 920 000 000 000 eurų.

    Pasitraukimą lydėjo chaotiškos scenos Kabulo oro uoste, kai tūkstančiai žmonių bandė palikti šalį. Ši patirtis iki šiol daro įtaką Vakarų sprendimams dėl kontaktų su Talibanu, o kartu išryškina dilemą: kaip spręsti saugumo, migracijos ir žmogaus teisių klausimus valstybėje, kurią valdo tarptautiniu mastu nepripažinta administracija.

    Prancūzijos užsienio reikalų ministerija yra pabrėžusi, kad Talibano valdymo normalizavimas neįmanomas, kol režimas nevykdys tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių, kovos su terorizmu ir įtraukaus valdymo srityse. Ši pozicija atspindi ir platesnį Vakarų požiūrį, kuriame žmogaus teisių situacija išlieka pagrindiniu santykių su Talibanu barometru.

  • ES visiškai uždraus Sudano aukso prekybą: tikslas – atimti karo finansavimo šaltinį

    Europos Sąjungos valstybių užsienio reikalų ministrai pritarė priemonėms, kuriomis numatomas visiškas draudimas pirkti, importuoti ir perleisti iš Sudano kilusį auksą. ES tikslas – sumažinti konfliktą palaikančių grupių pajamas ir apsunkinti karo finansavimą.

    Kartu su aukso embargu numatyti ribojimai ir medžiagoms, plačiai naudojamoms aukso gavyboje. ES ketina uždrausti eksportuoti į Sudaną gyvsidabrį ir cianidą, kurie padeda išgauti bei apdoroti auksą pramoniniu mastu.

    Apribojimai apima ne tik fizinę prekybą, bet ir paslaugas, kurios ją palengvina. Bus draudžiama teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas bei finansinę paramą sandoriams, susijusiems su Sudano auksu.

    „Ribodama prekybą Sudano auksu ir prieigą prie chemikalų, naudojamų jo gavybai, ES siekia sumažinti išteklius tiems, kurie palaiko smurtą“, – teigiama ES pozicijoje.

    Sprendime numatytos ir išimtys: gyvsidabrio bei cianido apribojimai neturėtų būti taikomi prekėms, skirtoms humanitariniams tikslams, visuomenės sveikatos grėsmėms suvaldyti ar reagavimui į nelaimes. Tokios nuostatos dažniausiai taikomos siekiant, kad sankcijos nepablogintų civilių padėties.

    Pats konfliktas Sudane tęsiasi nuo 2023 metais balandžio ir kilo dėl kovos dėl valdžios tarp Sudano ginkluotųjų pajėgų ir greitojo reagavimo pajėgų. Jungtinės Tautos skelbia, kad smurtas privertė apie 14 mln. žmonių palikti namus, o situacija vertinama kaip viena sunkiausių humanitarinių krizių pasaulyje.

    ES yra smerkusi abi konflikto puses ir taiko sankcijas pagal 2023 metais sukurtą mechanizmą, skirtą spaudimui didinti tiems, kurie eskaluoja smurtą. Naujas draudimas dėl aukso išskiriamas kaip bandymas taikyti priemones į vieną svarbiausių pajamų srautų, nes auksas regione tapo patraukliu ir lengviau realizuojamu ištekliumi nei dauguma kitų eksporto prekių.

    Praktikoje tai reikš, kad ES rinkoje Sudano kilmės auksas turėtų tapti nepageidaujamas visoje tiekimo grandinėje – nuo importuotojų iki finansavimo ir tarpininkavimo paslaugų. Tokie sprendimai paprastai skatina ir griežtesnę patikrą, kad būtų nustatoma kilmė, o rizikingi tiekėjai būtų eliminuojami dar prieš sandorį.