CP v2

Tag: Humanoidai

  • Kinija atidarė humanoidų fabriką: „UBTECH“ žada 10 000 robotų per metus ir kelia klausimų

    Kinija atidarė humanoidų fabriką: „UBTECH“ žada 10 000 robotų per metus ir kelia klausimų

    Kinijoje pradėjo veikti nauja, maždaug 14 000 kvadratinių metrų ploto gamykla, skirta pramoninių humanoidinių robotų gamybai. Vietos valdžia ją pristato kaip specializuotą išmaniąją tokio tipo gamybos bazę, orientuotą į automatizavimą ir didelės apimties surinkimą.

    Pagrindinis gamintojas „UBTECH“ čia planuoja gaminti Walker serijos robotus, taip pat Cruzr linijos sprendimus, kurie labiausiai taikomi pramonėje ir logistikoje. Tokie humanoidai kuriami darbui cechuose, sandėliuose ir kitose aplinkose, kur svarbi autonominė navigacija ir galimybė atlikti pasikartojančias užduotis.

    Skelbiama, kad numatomas pajėgumas viršija 10 000 robotų per metus, o tai reikštų ryškų mastelio šuolį sparčiai augančioje Kinijos robotikos rinkoje. Šalia gamybos apimčių akcentuojama ir procesų skaitmenizacija, kuri turėtų trumpinti diegimo laiką bei didinti gamybos stabilumą.

    Kuriant gamyklos sprendimus „UBTECH“ bendradarbiavo su „Siemens“ ir kartu plėtojo skaitmeninę gamybos platformą, skirtą planavimui, linijų valdymui ir kokybės kontrolei. Tokie sprendimai atitinka bendrą pasaulinę tendenciją, kai robotų gamyba vis labiau remiasi DI paremtais planavimo ir stebėsenos įrankiais.

    „Humanoidinių robotų gamyboje lemia ne vien mechanika, o visos grandinės efektyvumas: nuo komponentų tiekimo iki programinės įrangos testavimo“, – teigiama bendrovės pristatymuose apie gamybos modelį.

    „UBTECH“ jau anksčiau rodė gamybos apimčių augimą: 2025 metų gruodį pranešta, kad Liudžou gamykloje pagamintas tūkstantasis Walker S2, o pirmąjį tūkstantį bendrovė pasiekė maždaug per šešis mėnesius. Tai rodo, kad bendrovė siekia pereiti nuo demonstracinių pilotų prie labiau standartizuotos, pakartojamos gamybos.

    Walker S2 apibūdinamas kaip 1,76 metro ūgio humanoidas, pritaikytas darbui pramoninėje aplinkoje. Tarp minimų funkcijų yra savarankiškas judėjimas gamybinėse zonose, krovinių pernešimas, sąveika su gamybiniais įrenginiais ir komandinis darbas su kitais robotais.

    Vienas iš labiausiai išskiriamų sprendimų yra autonominė akumuliatoriaus keitimo sistema, leidžianti robotui trumpam sustoti ir pakeisti bateriją, o ne ilgai krauti. Tokia funkcija ypač svarbi logistikos ir gamybos cikluose, kur robotų prastovos tiesiogiai veikia našumą.

    Skelbiama, kad „UBTECH“ humanoidai jau naudojami Kinijos automobilių pramonėje, įskaitant komponentų pernešimo, rūšiavimo ir pristatymo darbus gamybos linijose. Būtent automobilių gamyba yra viena pirmųjų sričių, kur humanoidai bandomi kaip papildymas šalia tradicinių pramoninių robotų ir autonominių vežimėlių.

    Didėjant diegimų skaičiui, vis dažniau keliami klausimai ir dėl tokių sistemų panaudojimo už civilinės pramonės ribų. Nors viešai nepatvirtinta, kad Walker robotai būtų tiesiogiai naudojami Kinijos kariuomenėje ar gynybos pramonėje, pati kryptis atitinka platesnę tendenciją, kai šalys intensyvina bepilotės antžeminės technikos ir autonominių platformų kūrimą.

    Šiame kontekste rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad humanoidų plėtra remiasi trimis veiksniais: pigėjančiais jutikliais, spartėjančia DI pažanga ir didėjančia gamyklų motyvacija automatizuoti darbus, kuriems trūksta darbuotojų. Tačiau kartu auga ir reikalavimai saugai, patikimumui bei atsakomybei, nes humanoidai dirba arčiau žmonių nei dauguma klasikinių pramoninių robotų.

  • Briuselio „Motion“ pritraukė 1,7 mln. eurų: žada spartinti humanoidinių robotų diegimą Europoje

    Briuselio „Motion“ pritraukė 1,7 mln. eurų: žada spartinti humanoidinių robotų diegimą Europoje

    Briuselyje įsikūręs startuolis „Motion“ pranešė pritraukęs 1,7 mln. eurų išankstinę (pre-seed) investiciją, kurią vedė fondas „Extantia Capital“, o taip pat prisidėjo „Norrsken Evolve“. Bendrovė save pristato kaip platformą, siekiančią palengvinti humanoidinių robotų diegimą Europos pramonėje.

    Pasak „Motion“, gautos lėšos bus skirtos penkis jau vykdomus pilotinius projektus su Belgijos pramonės, sandėliavimo ir logistikos įmonėmis perkelti į pilną gamybinį režimą. Įmonė taip pat planuoja plėsti komandą ir didinti robotų parką, pirmiausia Beniliukso šalyse.

    Kas yra Humanoids-as-a-Service?

    „Motion“ veikia pagal Humanoids-as-a-Service modelį: gamintojams siūloma DI paremta platforma, leidžianti įdiegti ir valdyti humanoidinius robotus neturint vidinės robotikos komandos. Klientams tai pateikiama kaip viena mėnesinė įmoka be didelių pradinių investicijų.

    Bendrovė teigia, kad į šią įmoką įeina visi diegimui būtini elementai: duomenų surinkimas, roboto parinkimas, užduočių apmokymas, IT integracijos darbai, parko valdymas, finansavimas, draudimas, atitikties užtikrinimas ir priežiūra.

    „Europa turi robotų diegimo problemą: diegimas stringa dėl finansavimo, rizikos ir atitikties dar gerokai anksčiau nei dėl technologijų. Todėl viską, kas stovi tarp gamyklos ir pirmojo humanoido, paverčiame viena nuspėjama mėnesine įmoka. Samdyti robotą turėtų būti taip pat paprasta kaip samdyti žmogų“, – sakė „Motion“ įkūrėjas ir vadovas Alexanderis Stevensas.

    Ką robotai daro gamyklose

    „Motion“ nurodo, kad jų diegiami humanoidai apmokomi atlikti pasikartojančias užduotis, kurios dažniausiai tampa „siaurąja vieta“ gamybos ir logistikos procesuose. Tarp pavyzdžių minimas prekių krovimas į dėžes, pakuočių formavimas ir komponentų dėjimas ant konvejerių dirbant greta žmonių.

    Įmonė pabrėžia, kad lauko diegimo inžinieriai klientą lydi nuo idėjos iki realiai veikiančio proceso, o vėliau užtikrina parko valdymą, draudimą ir finansavimo sprendinius. Mokesčiai, pasak „Motion“, pritaikomi pagal robotų skaičių, kai gamyba plečiasi arba mažėja.

    Kur slypi esminiai skirtumai

    „Motion“ teigia, kad yra nepriklausoma nuo konkretaus gamintojo, todėl gali parinkti robotą pagal užduoties reikalavimus, o ne pagal vieno tiekėjo galimybes. Toks požiūris teoriškai leidžia greičiau rasti tinkamiausią sprendimą skirtingoms veikloms nuo sandėlių iki gamyklų.

    Kitas akcentas yra duomenų ir saugumo klausimai: bendrovė tvirtina, kad kiekvieno kliento duomenys išlieka kliento nuosavybe, o sprendimai veikia europiniame programinės įrangos sluoksnyje. „Motion“ taip pat nurodo, kad kibernetinio saugumo priemonės integruojamos į kiekvieną diegimą.

    Investuotojai šią kryptį sieja su platesnėmis Europos pramonės problemomis: kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu, prarandamomis kompetencijomis ir poreikiu efektyvinti gamybą. Startuolis tikina, kad per 12 mėnesių sieks diegti šimtus robotų įvairiose Europos šalyse.

  • Humanoidas Barbara prabilo lenkiškai: AGH robotas su DI stebina ir kelia naują bangą

    Humanoidas Barbara prabilo lenkiškai: AGH robotas su DI stebina ir kelia naują bangą

    Lenkijos robotikos sektorius pastaraisiais metais sparčiai auga, o nauju simboliu tapo humanoidas Barbara, pradėjęs darbą AGH dirbtinio intelekto kompetencijos centre Krokuvoje. Universiteto komanda skelbia, kad robotas per labai trumpą laiką išmoko natūraliai bendrauti lenkų kalba, pasitelkęs vietinį kalbos modelį „Bielik“.

    Barbara yra sukurta kaip mokslinių tyrimų ir studijų platforma, leidžianti realiame, fiziniame pasaulyje tikrinti DI sprendimus. Tokie robotai svarbūs todėl, kad sujungia kelias sudėtingas sritis: aplinkos suvokimą, judėjimo valdymą, mokymąsi iš duomenų ir žmogaus bei mašinos sąveiką.

    Kas tai per robotas?

    AGH pasirinkta humanoido bazė priskiriama edukaciniams ir tyrimų modeliams, skirtiems eksperimentams su autonomija bei valdymo algoritmais. Tokios platformos paprastai turi daug judėjimo laisvės laipsnių, leidžiančių imituoti žmogaus kūno judesius, stabiliai vaikščioti ir atsistoti po kritimo.

    Skelbiama, kad sistemos „širdyje“ veikia „Nvidia Jetson Orin“ klasės modulis, leidžiantis realiu laiku vykdyti sudėtingus DI skaičiavimus. Tai ypač aktualu kalbos atpažinimui, aplinkos analizavimui iš kamerų ir saugiam judėjimo planavimui.

    Lenkiškas balsas ir „Bielik“

    Vienas labiausiai dėmesį patraukusių aspektų yra lenkų kalbos integracija: Barbara jau dabar supranta užklausas ir atsako natūraliau nei tradiciniai balso asistentai. Tam panaudotas „Bielik“ kalbos modelis, vystomas Lenkijoje, o diegimas, pasak AGH, buvo atliktas per maždaug savaitę.

    Tokie sprendimai rodo platesnę tendenciją Europoje: universitetai ir laboratorijos vis dažniau siekia naudoti vietinius kalbos modelius, kad sumažintų priklausomybę nuo išorinių tiekėjų, lengviau valdyti duomenų saugą ir geriau pritaikyti sistemas konkrečiai kalbai.

    „Mums svarbu, kad algoritmai veiktų ne tik ekrane, bet ir realioje aplinkoje, kur klaidos kainuoja daugiau: robotas turi matyti, suprasti, judėti ir bendrauti saugiai“, – sakė AGH dirbtinio intelekto kompetencijos centro vadovė profesorė Joanna Jaworek-Korjakowska.

    Ką tai sako apie Lenkijos robotiką?

    Tarptautinės robotikos statistikos kontekste Lenkija turi dvi paralelines realybes: pramonėje fiksuojami svyravimai, tačiau mokslas ir startuoliai didina tempą. Międzynarodowa Federacja Robotyki duomenimis, 2024 metais Lenkijoje įdiegti 2 344 nauji pramoniniai robotai, tai yra apie 13 proc. mažiau nei metais anksčiau.

    Kartu auga mobiliosios robotikos ir humanoidų kryptis, kur svarbiausia tampa ne vien mechanika, o programinė dalis ir DI. Tai matyti ir iš to, kad Lenkijoje ryškėja startuoliai, kuriantys sprendimus sandėlių automatizavimui bei robotų judėjimo sistemoms, o universitetai stiprina automatizavimo ir robotikos programas.

    AGH planuoja tolesnius žingsnius: humanoidą papildyti funkcionalesnėmis rankomis, gerinti suėmimo ir objektų manipuliavimo algoritmus, taip pat plėsti tyrimus, įskaitant mokymąsi sustiprinimu. Tokie patobulinimai yra kritiški, jei humanoidai turi pereiti nuo demonstracijų prie realių užduočių laboratorijose, logistikoje ar viešosiose erdvėse.

  • „Japan Airlines“ siunčia humanoidus į Hanedą: ką robotai darys oro uoste ir kodėl tai svarbu

    „Japan Airlines“ siunčia humanoidus į Hanedą: ką robotai darys oro uoste ir kodėl tai svarbu

    „Japan Airlines“ Tokijo Hanedos oro uoste pradeda dvejų metų humanoidinių robotų bandymus, siekdama palengvinti antžemines operacijas ir spręsti vis aštresnį darbuotojų trūkumą. Pirmieji bandymai apima darbus, kurie reikalauja fizinės jėgos ir yra monotoniški, pavyzdžiui, bagažo krovą ir salono valymo užduotis.

    Bendrovė nurodė, kad projektas vykdomas kartu su „GMO AI & Robotics“, o robotų diegimas, jei bandymai pasiteisins, būtų plečiamas etapais. Aviacijos sektoriuje tai laikoma vienu praktiškiausių būdų didinti pralaidumą ten, kur keleivių srautai auga greičiau nei pavyksta pritraukti ir išlaikyti darbuotojus.

    Darbuotojų trūkumas ir turizmas

    Japonija susiduria su struktūrine problema: visuomenė sparčiai sensta, o darbingo amžiaus gyventojų dalis mažėja, todėl įmonėms vis sunkiau užpildyti pamainas logistikos ir aptarnavimo darbuose. OECD prognozuoja, kad Japonijos darbingo amžiaus gyventojų skaičius nuo 2023 metų iki 2060 metų gali sumažėti apie 31 proc., o tai tiesiogiai veikia ir oro uostų veiklą.

    Papildomą spaudimą kuria augantis atvykstamasis turizmas. Japonijos nacionalinės turizmo organizacijos duomenimis, tarptautinių atvykimų skaičius 2026 metų kovą buvo apie 3,5 proc. didesnis nei prieš metus, todėl oro uostams tenka užtikrinti greitesnį keleivių aptarnavimą ir sklandesnį bagažo grandinės darbą.

    Ką realiai gali humanoidai?

    Viešai demonstruojamoje medžiagoje matyti, kad humanoidinis robotas gali stumti krovinį konvejeriu, reaguoti į aplinką ir atlikti paprastas sąveikas su žmonėmis. Tačiau „Japan Airlines“ pabrėžia, kad vis dar vyksta galimybių studijos ir rizikų vertinimas, o galutinės robotų specifikacijos bei jų vaidmuo realiame darbe bus tikslinami bandymų metu.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad humanoidinių robotų mechanika ir valdymo programinė įranga pastaraisiais metais padarė šuolį, tačiau išlieka ribojimų. Didžiausi iššūkiai dažniausiai siejami su tiksliais judesiais, saugiu darbu greta žmonių ir patikimumu, kai užduotys keičiasi realiu laiku.

    Rinka auga, bet kliūčių dar daug

    Banko „Barclays“ vertinimu, vadinamoji fizinė robotika, kai skaitmeninis intelektas sujungiamas su realius veiksmus atliekančiomis mašinomis, laikoma viena svarbiausių artimiausių metų technologijų krypčių. Toks požiūris remiasi prielaida, kad automatizacija bus plečiama ne tik gamyklose, bet ir paslaugų sektoriuje, logistikoje bei transporto mazguose.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad humanoidai greičiausiai nepakeis žmonių vieni patys ir artimiausiu laikotarpiu reikės mišraus modelio, kai robotai perima dalį fizinių, pasikartojančių darbų, o žmonės prižiūri procesus, sprendžia nestandartines situacijas ir užtikrina saugą. Dėl to „Japan Airlines“ bandymai Hanedoje laikomi svarbiu testu, parodysiančiu, ar tokia technologija gali tapti kasdienės aviacijos rutinos dalimi.