CP v2

Tag: Husai

  • „Saudi Aramco“ pelnas III ketvirtį šoktelėjo 34,6 proc. – padėjo naftos kainos ir turto pardavimas

    „Saudi Aramco“ pelnas III ketvirtį šoktelėjo 34,6 proc. – padėjo naftos kainos ir turto pardavimas

    Saudo Arabijos naftos milžinė „Saudi Aramco“ pranešė, kad jos trečiojo ketvirčio grynasis pelnas išaugo 34,6 proc., nors šalies energetikos infrastruktūra pastaruoju metu reguliariai patiria atakas.

    Kaip skelbia „Euronews“, augimą labiausiai palaikė išlikusios aukštesnės naftos kainos ir vienkartinis pelnas, gautas pardavus dalį turto bendroje įmonėje.

    Fone – atsinaujinęs karas Artimuosiuose Rytuose, dėl kurio brango žaliava ir svyravo energijos rinkos. Saudo Arabijai, kurios biudžetas itin priklausomas nuo naftos sektoriaus, tai reiškia ir didesnes pajamas, ir didesnę riziką tiekimo grandinėms.

    Tuo pat metu išpuoliai bei įtampa strategiškai svarbiuose sąsiauriuose apsunkina eksportą ir didina neapibrėžtumą, o tai gali atsiliepti ir pasaulinėms naftos bei degalų kainoms.

    Kas lėmė pelno šuolį

    Bendrovė nurodė, kad trečiąjį ketvirtį grynasis pelnas pasiekė 135,9 mlrd. rialų (32,3 mlrd. eurų). Prieš metus per tą patį laikotarpį jis siekė apie 101 mlrd. rialų (24 mlrd. eurų).

    Rezultate taip pat atsispindėjo 25,9 mlrd. rialų (6,2 mlrd. eurų) siekęs prieaugis, gautas pardavus „PRefChem“ naftos perdirbimo ir naftos chemijos bendros įmonės dalį Malaizijos „Petronas“.

    „Saudi Aramco“ taip pat pateikė pakoreguotą grynąjį pelną: jis siekė beveik 117 mlrd. rialų (27,8 mlrd. eurų). Tai yra 9 proc. daugiau nei prieš metus, tačiau maždaug 7 proc. mažiau nei antrąjį ketvirtį.

    Agentūros „Reuters“ cituojamais duomenimis, rezultatas viršijo 12 analitikų medianinę prognozę – 30,66 mlrd. JAV dolerių (27,3 mlrd. eurų).

    Atakos ir įtampa sąsiauriuose

    Tekste teigiama, kad nuo liepos, kai vėl atsinaujino aktyvūs veiksmai regione, Irano remiami Jemeno husiai reguliariai atakuoja Saudo Arabijos tanklaivius, vamzdynus, saugyklas ir perdirbimo gamyklas, o pastarosiomis savaitėmis smūgiai intensyvėjo.

    Karalystė taip pat susiduria su rizikomis Bab al Mandebo ir Hormūzo sąsiauriuose – tai apsunkina laivybą ir eksportą. Šie maršrutai laikomi vienais svarbiausių pasaulio naftos tiekimui.

    „Saudi Aramco“ vadovas Aminas H. Nasseris perspėjo, kad geopolitinis neapibrėžtumas ir atakos prieš svarbius energetikos objektus ir toliau didina energijos tiekimo krizę bei turi rimtų pasekmių pasauliniam energetiniam saugumui.

    Praėjusį mėnesį husiai pareiškė taikęsi ir į „Saudi Aramco“ būstinę karalystės rytuose. Saudo Arabijos pareigūnai nurodė, kad vienas pastatas toje teritorijoje buvo apgadintas, o du anonimiškumo prašę įmonės darbuotojai AFP teigė, kad buvo pataikytas vienas būstinės bokštų.

    Naftos rinkos svyravimai ir Saudo Arabijos biudžetas

    Nors JAV karinis jūrų laivynas padėjo užtikrinti naftos gabenimą per Hormūzo sąsiaurį, tai nesustabdė rinkos nervingumo. Pirmadienį naftos kainos smuko daugiau nei 7 proc., rinkai sureagavus į ženklus, kad Teheranas ir Vašingtonas atnaujina dialogą.

    Saudo Arabijoje užsitęsęs neapibrėžtumas prisideda prie ekonominių iššūkių. Šalis padidino prognozuojamą 2026 metų biudžeto deficitą iki 245 mlrd. rialų (58,2 mlrd. eurų), tai sudaro 4,9 proc. BVP, nors pradinė prognozė siekė 165 mlrd. rialų (39,2 mlrd. eurų).

    Finansų ministerija taip pat prognozuoja, kad 2026 metais ekonomika trauksis 3,6 proc., o naftos sektoriaus aktyvumas mažės 21,8 proc. Tuo metu Tarptautinis valiutos fondas tikisi, kad metų pabaigoje BVP bus sumažėjęs 3,3 proc. – penkiais procentiniais punktais prasčiau nei liepos prognozėje.

    2027 metais karalystė planuoja deficitą sumažinti iki 191 mlrd. rialų (45,4 mlrd. eurų), kartu tęsdama investicijas į ekonomikos diversifikavimo projektus.

  • JT žmogaus teisių vadovas perspėja: husių smūgiai gali sugrąžinti Jemeną į didelį karą

    JT žmogaus teisių vadovas perspėja: husių smūgiai gali sugrąžinti Jemeną į didelį karą

    Augantis smurto lygis ir aukos

    Jemene vėl ryškėja plataus masto karo grėsmė, įspėja Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas Volkeris Türkas. Pasak jo, pastarosiomis savaitėmis stiprėjant husių atakoms didėja civilių žūčių ir sužeidimų skaičius, o šalis gali sugrįžti į pilnavertį karinį konfliktą.

    Jemenas daugiau nei dešimtmetį gyvena pilietinio karo sąlygomis, o 2022 metais pasiektos paliaubos, kurios sumažino didelio masto mūšių intensyvumą, pastaruoju metu ima byrėti. Nauja eskalacijos banga, anot JT, kelia riziką ir žmonių saugumui, ir humanitarinei situacijai.

    JT ragina skubiai deeskaluoti

    JT žmogaus teisių biuras skelbia, kad nuo rugpjūčio 6 dienos per husių smūgius vyriausybės kontroliuojamose teritorijose žuvo mažiausiai 7 civiliai, dar 10 buvo sužeisti. Tuo pat metu pranešta ir apie sužeistus civilius husių kontroliuojamose vietovėse liepos pabaigoje.

    „Raginu visas puses mažinti įtampą ir apsaugoti Jemeno žmones nuo dar didesnės kančios. Jie jau sumokėjo per didelę kainą dėl konflikto, priverstinio persikėlimo ir humanitarinės krizės“, – sakė Volkeris Türkas.

    JT pabrėžia, kad veiksmai, kurie gali sugrąžinti Jemeną į pilną karą, turi būti nedelsiant sustabdyti. V. Türkas akcentuoja, kad tarptautinė humanitarinė teisė reikalauja saugoti civilius ir civilinę infrastruktūrą.

    Smūgiai Maribe ir atakos jūroje

    Remiantis vietos kariniu šaltiniu, mėnesio pradžioje husiai surengė kruviniausias per kelerius metus atakas, per kurias žuvo 58 vyriausybės pajėgų kariai, daugiausia nafta turtingoje Maribo provincijoje. Tą pačią dieną apšaudant gyvenamuosius rajonus ir perkeltųjų asmenų stovyklas Maribe žuvo 2 civiliai.

    JT žmogaus teisių biuras taip pat nurodo atakas Raudonosios jūros pakrantėje ir Bab el Mandebo sąsiauryje, kuris laikomas vienu svarbiausių pasaulio laivybos „butelio kakliukų“. Rugpjūčio 9 dieną per raketų ir dronų ataką prieš Mokhos uostą žuvo 3 uosto darbuotojai, dar 4 buvo sužeisti.

    Rugpjūčio 11 dieną, kaip teigiama JT vertinime, per husių smūgį prieš krovininį laivą Bab el Mandebo sąsiauryje galėjo žūti 4 įgulos nariai, keli kiti buvo sužeisti. Tokie incidentai didina riziką regiono prekybai, draudimo kainoms ir tiekimo grandinių stabilumui.

    Kodėl tai svarbu civiliams

    JT atkreipia dėmesį, kad per atakas buvo kliudyti ir civiliniai objektai, įskaitant kuro saugyklas bei gyvenamąjį kompleksą prie Saudo lauko ligoninės Mokhoje. Tai, pasak žmogaus teisių biuro, kelia papildomą grėsmę gyventojų aprūpinimui ir sveikatos paslaugoms.

    V. Türkas pabrėžia, kad smūgiai civilinei infrastruktūrai gali dar labiau pagilinti krizę, kai mažiausiai 18 milijonų Jemeno gyventojų susiduria su maisto nepritekliumi. JT ragina visas konflikto puses nedelsiant nutraukti veiksmus, keliančius pavojų civiliams.

  • Nafta brangsta: „Brent“ trumpam viršijo 100 dolerių, Trumpas žada smogti Iranui ir husiams

    Naftos kainos pasaulio rinkose šoktelėjo, investuotojams vertinant augančią įtampą Artimuosiuose Rytuose ir riziką tiekimui per svarbiausius jūrų kelius. „Brent“ etaloninės naftos kaina trumpam peržengė 100 JAV dolerių ribą už barelį, o JAV WTI brango iki aukščiausių lygių per pastarąsias savaites.

    Rinkos reakciją sustiprino JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai, kad JAV imsis griežtų karinių veiksmų prieš Iraną ir Jemeno husių pajėgas, jei šios toliau atakuos laivus. Pastarosiomis dienomis Raudonojoje jūroje ir aplink ją suintensyvėję incidentai vėl iškėlė klausimą, kiek patikimi išlieka naftos ir degalų tiekimo maršrutai.

    Kas stumia kainas aukštyn

    Husių pajėgos prisiėmė atsakomybę už išpuolį prieš du Saudo Arabijos tanklaivius Raudonojoje jūroje. Judėjimas anksčiau taip pat buvo paskelbęs apie jūrinės blokados veiksmus, nukreiptus prieš Saudo Arabiją, o tai didina riziką visam regiono laivybos srautui.

    Prekybinė laivyba šiame regione yra ypač jautri, nes bet koks sutrikimas Raudonojoje jūroje ar aplink Bab el Mandebo sąsiaurį gali priversti tanklaivius rinktis ilgesnius maršrutus aplink Afriką. Tai didina gabenimo kaštus, ilgina pristatymo laiką ir trumpuoju laikotarpiu kelia kainų spaudimą.

    Ko tikisi degalų rinkos

    Naftos kainos dažnai reaguoja ne tik į faktinius tiekimo sutrikimus, bet ir į tikėtiną riziką ateityje. Dėl to geopolitinės įtampos epizodai gali sukelti staigius, bet trumpalaikius šuolius, o vėliau kainos koreguojasi, kai paaiškėja realus incidentų mastas ir atsakas.

    Jei atakos prieš tanklaivius ir toliau kartosis, didesnį vaidmenį kainodaroje gali įgyti draudimo įmokos ir saugumo kaštai, taip pat galimi maršrutų pokyčiai. Tai paprastai reiškia brangesnę logistiką, kuri galiausiai gali atsiliepti ir degalų kainoms vartotojams.

    Artimiausiu metu rinkų dėmesys bus sutelktas į tai, ar JAV ir sąjungininkai imsis platesnių karinių veiksmų, bei kaip į situaciją reaguos regiono šalys. Tuo pat metu investuotojai vertins, ar tiekimo grandinės išliks stabilios, ar rizika taps ilgalaike, o tai galėtų palaikyti aukštesnį kainų lygį.