CP v2

Tag: Husiai

  • Rijado oro uoste smogė raketa: žuvo mažiausiai 12 žmonių, daugiau nei 300 sužeista

    Smūgis Rijado oro uostui

    Saudo Arabijos sostinėje Rijade į tarptautinį oro uostą smogė raketa – per ataką žuvo mažiausiai 12 žmonių, o dar 309 buvo sužeisti. Apie tai pranešta remiantis šalies civilinės aviacijos institucijų pateikta informacija.

    Po sprogimų iš terminalų buvo evakuoti keleiviai, o oro uosto darbas laikinai sustabdytas. Dėl saugumo sumetimų keleiviams rekomenduota prieš vykstant į oro uostą pasitikrinti skrydžių būseną.

    Skrydžiai nukreipti, dalis atšaukta

    Skrydžių stebėjimo duomenys rodė, kad dalis į Rijadą skridusių lėktuvų buvo nukreipti į kitus oro uostus arba jų reisai atšaukti. Kai kurios regiono oro linijos pranešė apie laikinus tvarkaraščių pokyčius, kol bus įvertinta saugumo situacija.

    Liudininkai teigė girdėję mažiausiai kelis stiprius sprogimus, o į oro uosto teritoriją buvo siunčiamos greitosios pagalbos brigados. Dėl didelio sužeistųjų skaičiaus sostinės ligoninėms buvo mobilizuotos papildomos medikų pajėgos.

    Įtariami husių sukilėliai

    Ataka siejama su Jemene veikiančiais husių sukilėliais, kurie pastaraisiais metais ne kartą buvo apkaltinti raketų ir dronų smūgiais Saudo Arabijos teritorijoje. Šie išpuoliai dažnai sutampa su įtampos eskalacija regione ir karinių operacijų suaktyvėjimu Jemene.

    Saudo Arabijos vadovaujama koalicija taip pat informavo, kad tą patį vakarą sviedinys nukrito netoli tarptautinio oro uosto Dammame šalies rytuose. Dammamo ir Džidos oro uostai tokiais atvejais dažnai tampa alternatyviais maršrutais, kai Rijade ribojamas eismas.

    „Po sprogimų keleiviai buvo evakuoti, o oro uosto veikla laikinai sustabdyta“, – nurodė pareigūnai.

    Vakarų valstybių diplomatinės atstovybės šalyje savo piliečiams rekomendavo laikinai nesinaudoti Rijado oro uostu, kol situacija bus aiškesnė. Tokie perspėjimai paprastai skelbiami įvertinus riziką dėl pakartotinių smūgių galimybės ir ribotų oro uosto operacijų.

    Pastaruoju metu husių retorikoje buvo skelbiama apie ketinimus taikyti į Saudo Arabijos infrastruktūrą, o oro erdvė esą laikoma konfliktine zona. Tokių grasinimų kontekste aviacijos sektoriui didėja tiek saugumo, tiek logistinės rizikos – nuo maršrutų perplanavimo iki reikšmingų vėlavimų ir papildomų patikrų.

  • Jemeno karas aštrėja: husių perspėjimas oro bendrovėms dėl skrydžių virš Saudo Arabijos

    Jemene įsiplieskiant naujai konflikto fazei, su Iranu siejami husių sukilėliai perspėjo oro bendroves vengti skrydžių per Saudo Arabijos oro erdvę. Pasak jų, ši erdvė esą „nėra saugi“ ir gali tapti karinių veiksmų zona, kol tęsis Saudo Arabijos veiksmai regione.

    Tokie pareiškimai paprastai siejami su platesne husių strategija spausti Rijadą ir jo sąjungininkus ne tik raketų bei bepiločių atakomis, bet ir grasinimais logistikai. Aviacijos sektoriui tai reiškia didesnę riziką maršrutų planavimui, galimus apylankų kaštus ir papildomą draudikų dėmesį.

    Ofensyva dėl Bab al Mandabo

    Tarptautinės bendruomenės pripažįstama Jemeno vyriausybė pranešė pradėjusi puolimą ir perėmusi svarbias pozicijas prie Bab al Mandabo sąsiaurio. Šis sąsiauris jungia Raudonąją jūrą su Adeno įlanka ir Indijos vandenynu, todėl laikomas vienu jautriausių pasaulio jūrų prekybos taškų.

    Vyriausybės pajėgos teigia, kad operacijos tikslai apima ir sostinę Saną, kurią husiai kontroliuoja apie dešimtmetį. Jemeno prezidentas Rashadas al Alimi viešai deklaravo ketinimą tęsti kovą, kol šalis, jo žodžiais, bus išvaduota iš ginkluotų grupuočių kontrolės.

    Saudo Arabijos smūgiai ir sąjungininkų paieška

    Saudo Arabija, remianti Jemeno vyriausybės pajėgas apmokymais, ginkluote ir oro operacijomis, pranešė smogusi šimtams taikinių Jemene. Rijadas taip pat siekia didesnės sąjungininkų logistinės paramos, argumentuodamas būtinybe atkurti saugią laivybą Raudonojoje jūroje ir atremti išpuolius prieš Saudo Arabijos teritoriją.

    Pastarųjų mėnesių įvykiai rodo, kad konfliktas vis dažniau persikelia į infrastruktūros ir transporto saugumo plotmę. Grėsmės oro erdvei, net jei jos ne visada realizuojamos, gali sukelti grandininį efektą: nuo skrydžių tvarkaraščių korekcijų iki krovinių vėlavimų ir augančių kaštų regiono ekonomikai.

    Kodėl sąsiauris toks svarbus?

    Bab al Mandabas išlieka kritiškai svarbus dėl energijos išteklių ir prekių srautų, keliaujančių tarp Europos, Azijos ir Artimųjų Rytų. Kai rizika šiame koridoriuje išauga, dalis laivybos bendrovių ir krovinių operatorių svarsto ilgesnius maršrutus, o tai reiškia brangesnį transportą ir ilgesnius pristatymo terminus.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokiose situacijose net pavieniai incidentai ar grasinimai gali turėti neproporcingai didelį poveikį, nes rinkos jautriai reaguoja į bet kokius trikdžius. Dėl to ir aviacijos, ir jūrų transporto dalyviai atidžiai stebi signalus iš Jemeno, Saudo Arabijos bei regiono sąjungininkų.

  • Jemenas skelbia puolimą prieš husius: smūgiai „Aramco“ objektams ir nauja Saudo Arabijos parama

    Jemeno tarptautiniu mastu pripažįstama vyriausybė paskelbė pradedanti karinę operaciją prieš Irano remiamus husių sukilėlius. Apie tai viešame kreipimesi pranešė Jemeno prezidentinės tarybos vadovas Rašadas al Alimis, pabrėžęs tikslą susigrąžinti teritorijas, kurias kontroliuoja husių pajėgos.

    Pasak jo, husių vadovybė į raginimus mažinti įtampą esą atsako mobilizacija ir eskalacija. Ši retorika rodo, kad po santykinio fronto apramimo pastaraisiais metais konfliktas vėl gali pereiti į aktyvesnę fazę.

    Atakos prieš „Aramco“ ir smūgiai iš oro

    Tuo pat metu husiai pranešė surengę atakas balistinėmis raketomis ir dronais, nukreiptas į Saudo Arabijos naftos bendrovės „Aramco“ objektus Rijade ir rytinėje šalies dalyje esančiame Churaiso regione. Husių atstovas teigė, kad tai buvęs atsakas į Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos smūgius jų kontroliuojamose Jemeno teritorijose.

    Husių teigimu, per ankstesnes 12 valandų koalicija esą sudavė apie 50 smūgių iš oro ir raketinių atakų. Saudo Arabijos institucijos šių pareiškimų detaliai nepatvirtino, o husių skelbiama informacija apie didelius gaisrus objektuose viešai nebuvo nepriklausomai patikrinta.

    Tarptautinėje žiniasklaidoje anksčiau skelbta, kad Saudo Arabija ir Jemeno sąjungininkai rengia platesnę operaciją, kurioje Rijadas galėtų remtis oro pajėgomis, o Jemeno vyriausybei lojalios pajėgos vykdytų sausumos veiksmus. Tokia schema atitinka ankstesnių konflikto etapų praktiką, kai lemiamą vaidmenį dažnai atlikdavo oro smūgiai ir logistika.

    Parama Jemeno vyriausybei ir karo kontekstas

    Saudo Arabija taip pat pranešė skirianti naują finansinės paramos paketą Jemeno vyriausybei, kurio vertė siekia apie 50 milijonų eurų. Skelbiama, kad lėšos turėtų prisidėti prie viešųjų finansų stabilizavimo ir padėti užtikrinti reguliarias išmokas, kurios karo alinamoje ekonomikoje tampa kritiniu veiksniu.

    Saudo Arabijos valstybinė naujienų agentūra yra skelbusi, kad nuo 2012 iki 2026 metų karalystės parama Jemenui viršijo apie 10,8 milijardo eurų. Nors tokia pagalba dažnai pristatoma kaip humanitarinė ir finansinė, ji taip pat turi aiškų geopolitinį matmenį, susijusį su Irano įtaka regione ir saugumo interesais prie Saudo Arabijos sienų.

    Jemeno pilietinis karas prasidėjo 2014 metais, kai husiai užėmė sostinę Saną, o 2015 metais Saudo Arabija subūrė koaliciją, kuri įsitraukė į konfliktą tarptautiniu mastu pripažintos vyriausybės pusėje. Nors po 2022 metais pasiektų susitarimų kovų intensyvumas buvo sumažėjęs, padėtį vėl aštrina tiek teritoriniai judėjimai, tiek atakos prieš energetikos ir infrastruktūros objektus.

    Pastarųjų metų įtampa išaugo ir dėl strateginės Bab al Mandebo sąsiaurio zonos, per kurią eina vienas svarbiausių pasaulio jūrų prekybos maršrutų. Bet koks eskalacijos šuolis šiame regione paprastai kelia papildomą riziką laivybai, energijos išteklių tiekimui ir draudimo kaštams, todėl įvykius atidžiai stebi ne tik regiono valstybės, bet ir tarptautiniai partneriai.

  • Po Ormūzo – naujas smūgis naftai: husių grėsmė Bab al Mandabo sąsiauriui ir Suezui

    Po Ormūzo – naujas smūgis naftai: husių grėsmė Bab al Mandabo sąsiauriui ir Suezui

    Po įtampos Ormūzo sąsiauryje pasaulio dėmesys krypsta į kitą kritinį jūrų kelią – Bab al Mandabo sąsiaurį, jungiantį Raudonąją jūrą su Adeno įlanka ir Indijos vandenynu. Ši atkarpa yra vienas svarbiausių pasaulio prekybos „siaurųjų kaklelių“, nes tiesiogiai susieta su Sueco kanalu.

    Pastarosiomis dienomis saugumo situacija regione prastėjo, o Jemeno husių judėjimas, siejamas su Irano parama, sustiprino savo pozicijas pakrantėse ir salose, leidžiančiose efektyviau daryti spaudimą laivybai. Dėl to rizika komerciniams laivams išaugo ne tik teoriškai – ji jau atsispindi maršrutų pasirinkimuose ir draudimo kaštuose.

    Logistikos analitikai fiksuoja, kad nuo 2023 metų perplaukimų per Bab al Mandabą sumažėjo maždaug 60–70 proc., o pastaruoju metu kritimas dar pagilėjo. Laivybos bendrovės vis dažniau renkasi ilgesnį kelią aplink Afriką, nes tai leidžia sumažinti tiesioginę atakų ir incidentų riziką, nors ir gerokai pabrangina kelionę.

    „Kuo daugiau laivų pasuka aplink Afriką, tuo labiau auga transportavimo sąnaudos ir pristatymo terminų neapibrėžtumas“, – sakė logistikos rinkos analitikas Peteris Sandas.

    Didžiausią jautrumą šiems trikdžiams tradiciškai rodo naftos rinka. Vertinimai rodo, kad Saudo Arabijos naftos srautas per Bab al Mandabą rugpjūtį buvo smukęs iki maždaug 400 000 barelių per dieną, kai anksčiau siekdavo apie 3 000 000 barelių per dieną.

    „Maršruto pakeitimas aplink Afriką reiškia ne tik ilgesnį plaukimą, bet ir didesnę laivų paklausą, brangesnį draudimą bei spaudimą frachtų kainoms“, – teigė analitikas Richardas Bronze’as.

    Geografiškai Bab al Mandabas yra siauras, maždaug 26 kilometrų pločio siauriausioje vietoje, o jį dalija Perimo sala, formuojanti du pagrindinius laivybos kelius. Dėl tokios struktūros net riboti incidentai gali sukelti grandininį efektą, kai laivai vienu metu masiškai keičia maršrutus, o uostai ir tiekimo grandinės pradeda strigti.

    Rizika ypač didelė Europai ir Viduržemio regionui, nes Sueco kanalas yra trumpiausia jungtis tarp Azijos ir Europos rinkų. Jei pralaidumas mažėja arba didelė dalis laivų jį aplenkia, didėja degalų sąnaudos, vėluoja kroviniai, o galutinės kainos gali kilti nuo plataus vartojimo prekių iki energijos išteklių.

    Nors naftos kainos pasaulyje priklauso nuo daugybės veiksnių, tokie jūriniai „butelio kakleliai“ paprastai didina rinkos nervingumą ir skatina kainų svyravimus. Tai reiškia, kad net tolimi konfliktų židiniai gali gana greitai atsispindėti ir Europos vartotojų piniginėse per degalų, logistikos ir prekių kainų grandinę.

  • Husiai perėmė Bab el Mandebo sąsiaurio kontrolę: kas laukia naftos ir prekių gabenimo?

    Husiai perėmė Bab el Mandebo sąsiaurio kontrolę: kas laukia naftos ir prekių gabenimo?

    Jemeno husių judėjimas, kurį Vakarai sieja su Iranu, pranešama, perėmė kontrolę strategiškai svarbioje Bab el Mandebo sąsiaurio zonoje. Vietos pareigūnų ir liudininkų teigimu, ginkluoti kovotojai pasiekė Majūno salą, dar vadinamą Perimo sala, kuri sąsiaurį padalija į dvi laivybos juostas.

    Pasak šaltinių, vyriausybės pajėgos iš salos pasitraukė, o husiai ėmė dislokuotis ir pakrantėje, naudodami karines transporto priemones. Kartu skelbta apie kelių gretimų gyvenviečių ir pakrančių ruožų užėmimą, dėl ko husių įtaka Raudonosios jūros pakrantėje dar labiau išsiplėtė.

    Kodėl šis sąsiauris toks svarbus

    Bab el Mandebas yra vienas reikšmingiausių pasaulio jūrinių „butelio kakliukų“: jis jungia Raudonąją jūrą su Adeno įlanka ir Indijos vandenynu, o per Sueco kanalą – su Europos rinkomis. Bet koks nestabilumas šiame ruože gali pailginti reisus, padidinti draudimo ir saugumo kaštus bei sutrikdyti pristatymo terminus.

    Rinkos analitikai nuolat pabrėžia, kad Bab el Mandebo ir Hormūzo sąsiaurių rizikos veikia energijos išteklių ir prekių kainas ne tik regione, bet ir globaliai. Dėl įtampos laivybos bendrovės dažniau peržiūri maršrutus, o krovinių savininkai fiksuoja didesnes logistikos sąnaudas.

    Vietoje – ultimatumai ir apgultis

    Jemeno vyriausybei lojalūs kariniai šaltiniai nurodė, kad dalis jų pajėgų aplinkinėse salose galėjo atsidurti apsuptyje. Teigiama, kad kareiviams prireikė tiekimo ir evakuacijos, o situacijai stabilizuoti gali reikėti oro paramos.

    Tuo pat metu internete ėmė plisti vaizdo įrašai, kuriuose esą matomos husių šventės užimtuose miestuose ir palikta ginkluotė. Nepriklausomai patikrinti šių įrašų autentiškumo ne visais atvejais įmanoma, tačiau pats informacinis fonas didina nervingumą tarp laivybos dalyvių.

    Žinutės pasauliui ir regiono reakcijos

    Husių atstovai viešai tvirtino, kad tarptautinei laivybai grėsmės neva nėra ir judėjimas neketina trikdyti prekybos kelių. Tačiau ankstesnė patirtis rodo, kad net ir vien deklaracijos neužtikrina stabilumo, kai regione vyksta intensyvūs kariniai veiksmai, o pakrantėse aktyvios įvairios ginkluotos grupuotės.

    Iranas ragino atnaujinti derybas ir akcentavo Jemeno suverenitetą, o kai kurie analitiniai centrai teigia, kad husių veiksmai gali sutapti su platesniais Teherano interesais regione. Savo ruožtu tarptautiniu mastu didėja spaudimas ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų saugią laivybą ir sumažintų eskalacijos riziką.

    Jungtinių Tautų agentūros pastaraisiais metais ne kartą įspėjo, kad staigūs fronto pokyčiai Jemene paprastai lemia naujas humanitarines krizes. Skelbiama, kad naujausia eskalacija nusinešė šimtus gyvybių ir privertė dešimtis tūkstančių žmonių palikti namus, o tai dar labiau apsunkina pagalbos organizacijų darbą.

    Ekspertai pabrėžia, kad artėjant žiemos sezonui bet koks papildomas smūgis energijos tiekimo grandinėms Europoje ir Azijoje gali turėti neproporcingai didelį efektą kainoms. Todėl Bab el Mandebo kontrolės klausimas vis dažniau vertinamas ne vien kaip regioninis konfliktas, bet ir kaip faktorius, galintis paveikti pasaulinę ekonomiką.

  • Husiai užėmė strateginį Jemeno uostą: artėja prie Bab el Mandebo, grasinama laivybai

    Husiai užėmė strateginį Jemeno uostą: artėja prie Bab el Mandebo, grasinama laivybai

    Jemeno husių (Ansar Allah) pajėgos pranešama užėmė strategiškai svarbų Mokhos uostamiestį prie Raudonosios jūros ir tęsia puolimą Bab el Mandebo sąsiaurio kryptimi. Apie situaciją skelbė su Jemeno kariuomene siejamas šaltinis, o oficialaus vyriausybės patvirtinimo tuo metu dar nebuvo.

    Liudininkai teigė matę į miestą įžengiančius kovotojus, kurie skandavo prieš JAV ir Izraelį nukreiptus šūkius. Mokha pastarosiomis savaitėmis buvo intensyviai apšaudomas, o smūgiai buvo sutrikdę uosto darbą ir logistiką pakrantėje.

    Pranešama, kad kartu husiai perėmė kontrolę ir Zuqar saloje pietinėje Raudonosios jūros dalyje, po raketų atakų ir iš jūros vykdyto desanto. Tokie veiksmai rodo siekį užsitikrinti atramos taškus pakrantėje ir salose, iš kurių lengviau daryti spaudimą laivybos keliams.

    Kodėl Bab el Mandebas toks svarbus?

    Bab el Mandebas yra siauras sąsiauris, jungiantis Raudonąją jūrą su Adeno įlanka ir toliau su Indijos vandenynu, todėl tai vienas kritiškiausių pasaulio jūrų „butelio kaklelių“. Per šį kelią vyksta didelė dalis prekybos tarp Azijos ir Europos per Sueco kanalą, o bet koks nestabilumas iškart didina vežimo kainas ir vėlavimų riziką.

    Jemeno vyriausybė ir jos remiamos pajėgos ne kartą perspėjo, kad husių tikslas gali būti ne vien teritorinė kontrolė, bet ir galimybė reguliuoti laivų judėjimą ar kelti papildomus kaštus laivybai. Ankstesnėse krizėse regione panašūs grasinimai jūrų keliams turėjo tiesioginį poveikį draudimo įmokoms, krovinių tarifams ir energijos kainų svyravimams.

    Konfliktas vėl aštrėja

    Pastarosiomis dienomis fiksuojamas intensyvesnis susirėmimų etapas tarp husių ir tarptautiniu mastu pripažintos Jemeno vyriausybės pajėgų, kurias remia Saudo Arabija. Abi pusės praneša apie smūgius, apšaudymus ir augančius nuostolius, o civilių saugumo situacija sparčiai prastėja.

    „Husių tikslas yra įsitvirtinti prie Bab el Mandebo ir sukurti padėtį, panašią į Hormūzo sąsiaurio scenarijų“, – sakė Jemeno vyriausybei artimų Nacionalinio pasipriešinimo pajėgų atstovas Sadeqas Duwaidas.

    Husių judėjimas Jemeno politinėje ir karinėje sistemoje sustiprėjo po 2014 metais įvykdyto Sanos užėmimo, o karas įgavo tarptautinį mastą 2015 metais prasidėjus Saudo Arabijos vadovaujamai intervencijai. Nors 2022 metais Jungtinių Tautų tarpininkauta pauzė sumažino kovų intensyvumą, ilgalaikio politinio susitarimo taip ir nebuvo pasiekta, todėl eskalacijos rizika išliko.

    Jei puolimas įtvirtins husių pozicijas Raudonosios jūros pakrantėje, didės grėsmė vienam svarbiausių pasaulio jūrų maršrutų. Analitikai pabrėžia, kad net riboti sutrikdymai tokiuose taškuose gali turėti grandininį efektą tiek energijos, tiek prekių tiekimo grandinėms Europoje ir Azijoje.

  • Husių smūgis Saudo Arabijos naftos tanklaiviui Raudonojoje jūroje: kas žinoma ir kas toliau

    Husių smūgis Saudo Arabijos naftos tanklaiviui Raudonojoje jūroje: kas žinoma ir kas toliau

    Jemeno husiai pirmadienį pranešė balistine raketa smogę Saudo Arabijos naftos tanklaiviui Raudonojoje jūroje. Grupė teigia, kad smūgis sukėlė gaisrą laivo denyje, o netoliese buvę kiti laivai esą pasitraukė iš rajono.

    Apie incidentą beveik tuo pačiu metu pranešė ir Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų tarnyba (UKMTO): jos duomenimis, tanklaivį prie Saudo Arabijos krantų kliudė nežinomas sviedinys, kilo gaisras. Tarnyba nurodė, kad įgula nenukentėjo ir apie aplinkosaugines pasekmes tuo metu nebuvo pranešta.

    Kur įvyko ataka

    UKMTO teigimu, incidentas įvyko maždaug 63 jūrmyles į vakarus nuo Janbu miesto Saudo Arabijoje. Janbu yra svarbus Raudonosios jūros pakrantės pramonės ir logistikos taškas, o regionu eina dalis naftos ir krovinių srautų.

    Britų jūrų saugumo bendrovė „Vanguard Tech“ taip pat skelbė, kad Saudo Arabijos vėliava plaukiojantis laivas buvo apšaudytas raketa ir užsiliepsnojo. Nepriklausomo patvirtinimo dėl konkretaus laivo pavadinimo ar žalos masto iš karto nebuvo pateikta.

    Blokados ir spaudimo taktika

    Husiai tvirtina, kad ataka yra jų paskelbtos „jūrinės blokados“ Saudo Arabijai dalis. Pareiškime jie teigė, jog taikinys buvo pasirinktas sąmoningai, siekiant riboti Saudo Arabijos jūrų laivybą.

    „Smūgis buvo tikslus ir tiesioginis, laive kilo gaisras, o kiti laivai, buvę taikinio zonoje, pasitraukė“, – sakė husiai.

    Rizika pasaulinei prekybai

    Incidentas vyksta įtampos fone prie Bab el Mandebo sąsiaurio, jungiančio pietinę Raudonosios jūros dalį su Adeno įlanka ir Indijos vandenynu. Šis sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio jūrų „butelio kaklelių“, per kurį juda reikšminga dalis tarptautinės prekybos.

    Pastaraisiais mėnesiais husiai nuolat kelia grėsmę laivybai, o jų išpuoliai ir grasinimai didina draudimo kainas, verčia vežėjus perplanuoti maršrutus ir ilgina pristatymo grandines. Tai ypač jautru energijos išteklių rinkoms, nes bet koks sutrikimas Raudonojoje jūroje greitai atsispindi naftos transportavimo kaštuose.

    Tekste minima, kad Saudo Arabija yra paskelbusi apie tarptautinės jūrų gynybos koalicijos kūrimą, siekiant sustiprinti laivybos apsaugą Raudonojoje jūroje. Toks žingsnis rodo, kad rizika regione vertinama kaip sisteminė, o ne pavienė.

    Kol kas viešai pateikiama informacija apsiriboja pirminiais tarnybų pranešimais ir husių pareiškimu. Tolimesni vertinimai priklausys nuo to, ar bus patvirtinta raketos kilmė, žalos mastas bei ar incidentas taps platesnės eskalacijos dalimi.

  • Jemenas įspėja: husių planas apmokestinti Bab el Mandebo sąsiaurį gali sujaukti laivybą

    Jemenas įspėja: husių planas apmokestinti Bab el Mandebo sąsiaurį gali sujaukti laivybą

    Jemeno tarptautiniu mastu pripažintos vyriausybės atstovai teigia turintys žvalgybinės informacijos, kad husių judėjimas, bendradarbiaudamas su Iranu, rengia planą apmokestinti laivus, plaukiančius per Bab el Mandebo sąsiaurį. Šis siauras kelias ties Raudonosios jūros pietiniu įėjimu laikomas vienu svarbiausių pasaulio jūrinių koridorių.

    Jemeno informacijos ministras Moammaras al Eryani pareiškė, kad tokia schema būtų pavojingas eskalavimas, galintis paversti strateginę laivybos arteriją nuolatiniu pajamų šaltiniu ginkluotai grupuotei. Pasak jo, surinktos lėšos galėtų būti nukreiptos husių karinėms operacijoms ir veiklai, kurią Jemeno vyriausybė vadina teroristine.

    Kas yra Bab el Mandebas?

    Bab el Mandebo sąsiauris jungia Raudonąją jūrą su Adeno įlanka ir Indijos vandenynu, o per jį kelias veda į Sueco kanalą. Sutrikimai šiame ruože paprastai greitai atsispindi tiekimo grandinėse, nes laivai gali būti priversti rinktis ilgesnį maršrutą aplink Afrikos pietus, pailginant kelionę ir didinant degalų bei draudimo sąnaudas.

    Pastaraisiais metais regionas tapo itin jautrus dėl išpuolių prieš su Izraeliu siejamus ar, kaip teigiama, su Izraeliu susijusius laivus. Dėl rizikos dalis vežėjų jau anksčiau buvo sumažinę reisus Raudonąja jūra, o kai kurie nukreipė laivus alternatyviais maršrutais, kurie yra lėtesni ir brangesni.

    Įtarimai dėl Irano vaidmens

    Moammaras al Eryani tvirtina, kad žvalgybiniai duomenys rodo tiesioginį Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpuso patarėjų dalyvavimą kuriant planuojamos rinkliavų sistemos techninę ir administracinę struktūrą. Pasak ministro, svarstoma steigti atskirą struktūrą, kuri rinktų mokėjimus iš laivybos kompanijų ir komercinių laivų.

    „Žvalgybinė informacija rodo, kad Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpuso ekspertai ir patarėjai tiesiogiai dalyvauja kuriant šio projekto techninę ir administracinę sistemą“, – sakė Moammaras al Eryani.

    Platesnis konfliktų fonas

    Jemeno pareiškimai pasirodė platesniame įtampos regione kontekste, kai ginčai dėl laivybos kontrolės ir galimų rinkliavų siejami su precedentu Hormūzo sąsiauryje. Hormūzas ilgą laiką buvo vienas svarbiausių pasaulio energijos tranzito taškų, o bet kokios grėsmės laivybai ten tradiciškai didina nervingumą naftos ir dujų rinkose.

    Husiai, dar žinomi kaip Ansar Allah, Jemeno sostinę Saną užėmė 2014 metų pabaigoje, o vyriausybė buvo priversta pasitraukti. Nors husiai tiesiogiai nekontroliuoja visos pakrantės ties Bab el Mandebu, jie valdo teritorijas netoli šio ruožo, todėl, pasak analitikų, gali kelti realią riziką laivybos saugumui.

    Jemeno vyriausybė husių veiklą sieja su Irano remiamu regioniniu tinklu, kuris dažnai įvardijamas kaip pasipriešinimo ašis. Šiame tinkle minimos ir kitos ginkluotos grupuotės Artimuosiuose Rytuose, o tai didina tikimybę, kad bet koks incidentas jūroje turėtų platesnių politinių ir ekonominių pasekmių.

    Laivybos sektoriui tokie signalai paprastai reiškia vieną dalyką: didesnę rizikos kainą. Jei planai dėl rinkliavų ar išpuolių grėsmė materializuotųsi, brangtų draudimas, didėtų krovinio gabenimo tarifai, o dalis srautų vėl galėtų persikelti į ilgesnius maršrutus, kas galiausiai atsiliepia ir vartotojų kainoms.