Lenkijos valdžia vis dažniau gynybos pramonę mato kaip būdą į naujas tiekimo grandines įtraukti sunkumų patiriančias įmones, tokias kaip „Rafako“ ar Huta Częstochowa. Tačiau, pasak Ministerijos valstybės turto atstovų, didžiausias iššūkis šiame kelyje yra ne vien technologijos ar žmonės, o investicijų tempas.
Diskusijų centre atsiduria kariuomenės užsakymai, Europos Sąjungos finansavimo instrumentai ir vadinamasis local content principas, kai siekiama, kad kuo daugiau komponentų būtų gaminama šalies viduje. Tokia politika turėtų mažinti priklausomybę nuo importo ir trumpinti pristatymo terminus, bet tam reikia laiku pastatytų gamybos linijų ir parengtų darbuotojų.
Kaip įtraukiamos probleminės gamyklos?
Valstybės atstovai kaip pavyzdžius mini „Rafako“ ir Huta Częstochowa, kurios istoriškai turėjo stiprią pramoninę bazę, bet pastaraisiais metais susidūrė su veiklos ir užsakymų duobėmis. Gynybos sektorius tokioms įmonėms gali pasiūlyti stabilesnę paklausą, jei jos pajėgios persiorientuoti į griežtesnius standartus.
Praktikoje tai reiškia naujus reikalavimus kokybei, metalo apdirbimui, suvirinimo precizikai bei atsekamumui, kuris gynybos pramonėje yra kritinis. Kitaip tariant, ne viskas, kas tinka sunkiajai energetikos ar plieno pramonei, automatiškai tinka šarvuotos technikos ar karinės įrangos komponentams.
„Šiandien pagrindinis siaurasis kaklelis yra laikas: įprastai investiciniai procesai trunka 3–5 metus, o dabar siekiame sutrumpinti iki 2–3 metų“, – sakė Konradas Gołota.
Siaurasis kaklelis: kodėl viską lemia terminai?
Gynybos pramonėje investicijos dažnai reiškia ne vien įrangos pirkimą, bet ir cechų rekonstrukciją, saugumo reikalavimų įgyvendinimą, kokybės valdymo sistemų diegimą bei tiekėjų kvalifikavimą. Net ir turint finansavimą, dalis procesų yra sunkiai pagreitinami dėl projektavimo, leidimų, rangos ir testavimo etapų.
Ši problema aktuali ne tik Lenkijai: po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą Europos valstybės vienu metu didina gamybos apimtis, todėl konkuruoja dėl tų pačių staklių, medžiagų, inžinierių ir sertifikavimo pajėgumų. Dėl to pailgėja tiekimo grandinės, o kainas spaudžia aukštyn paklausa.
Local content ir ES pinigai: ko tikimasi?
Varikliu tikimasi paversti ir ES priemones, kurios skirtos stiprinti žemyno gynybinius pajėgumus bei pramonės bazę. Kartu akcentuojama local content kryptis: vykdomos peržiūros, kokių komponentų iki šiol nepavykdavo įsigyti šalies viduje ir kur realiai būtų galima pradėti jų gamybą.
Politikos tikslas aiškus: jei daugiau dalių gaminama vietoje, valstybė tampa atsparesnė geopolitiniams sukrėtimams ir užsakymus gali vykdyti greičiau. Vis dėlto galutinis rezultatas priklausys nuo to, ar pavyks sutrumpinti investicijų ciklus ir užtikrinti stabilų, ilgalaikį kariuomenės užsakymų portfelį, kuris leistų įmonėms drąsiai investuoti.