CP v2

Tag: Huta Stalowa Wola

  • Lenkijos BVP „Niedźwiedź“ gavo vietinę hidropneumatinę pakabą: sukurta per 4,5 mėnesio

    Lenkijoje pristatytas sunkus pėstininkų kovos mašinos demonstratorius „Niedźwiedź“ sulaukė dėmesio ne tik dėl maždaug 40 tonų masės, bet ir dėl vieno svarbiausių mobilumo elementų – hidropneumatinės pakabos. Ją per 4,5 mėnesio suprojektavo ir pagamino privati bendrovė „Ponar Wadowice“.

    Projektas buvo viešai aptartas gynybos pramonės renginyje Kielcuose, kur „Niedźwiedź“ pirmą kartą parodytas platesnei auditorijai. Pasak įmonės vadovo ir pagrindinio akcininko Mareko Warzechos, tempas buvo pasiektas remiantis ankstesne patirtimi kuriant pakabos sprendimus vikšriniams kariniams platformų projektams.

    Kas yra hidropneumatinė pakaba?

    „Ponar Wadowice“ teigimu, „Niedźwiedź“ pakaboje naudojamas hidraulinis ir pneumatinis mechanizmas, kuriame apkrovas perneša dujomis užpildytas stūmoklis. Dujų slėgis reguliuojamas, todėl galima keisti prošvaisą ir pakabos darbines charakteristikas pagal realų kovinės mašinos masės pasiskirstymą.

    Toks sprendimas gynybos technikoje vertinamas dėl galimybės pagerinti važiavimo komfortą ir stabilumą, ypač kai platformos masė didelė, o greičiai ir reljefo įvairovė reikalauja tikslaus slopinimo. Gamintojas nurodo, kad vienas svirties mazgas aptarnauja vieną ratą, o demonstratoriuje naudojama septynios poros atraminių ratų.

    Automatinis vikšro įtempimas ir darbas šaltyje

    Įmonė taip pat pabrėžia integruotą vikšro įtempimo stebėseną ir automatinį reguliavimą, kuris turėtų mažinti vikšro nusimetimo riziką manevruojant. Be to, tai gali prisidėti prie mažesnių riedėjimo pasipriešinimų ir ilgesnio pakabos mazgų tarnavimo laiko.

    „Ponar Wadowice“ atstovai teigia, kad konstrukcija pritaikyta mažinti išorinės temperatūros įtaką plačiame intervale – nuo minus 40 iki plius 50 laipsnių Celsijaus. Tokie reikalavimai įprasti karinei technikai, kuri turi veikti tiek žiemą, tiek dykumų ar karščio sąlygomis.

    Patirtis su „Borsuk“ ir „Krab“ programomis

    Įmonė nurodo jau gaminanti pakabos komponentus ir kitoms Lenkijos vikšrinėms platformoms, įskaitant plaukiojančią pėstininkų kovos mašiną „Borsuk“ bei vadavietės mašinas, lydinčias savaeiges haubicas „Krab“. Pasak Mareko Warzechos, „Niedźwiedź“ pakaba laikoma kitu vystymo etapu, kuriame svarbi ne tik keliamoji galia, bet ir parametrai, turintys įtakos važiavimo komfortui.

    „Niekas kitas nebūtų to padaręs tokiu tempu. Suprojektavome ir pagaminome per 4,5 mėnesio, remdamiesi ankstesne patirtimi, kuri siekia 2017–2018 metus“, – sakė Marekas Warzecha.

    Gamybos mastas ir investicijos

    Bendrovė skelbia šiuo metu turinti daugiau nei 840 darbuotojų ir dirbanti trimis pamainomis, o gamybos pajėgumus stiprina plėtra. Taip pat įvardyta reikšminga investicijų į įrenginius programa, kuri šiais metais, vadovo vertinimu, gali siekti apie 35 milijonus eurų.

    Greta gamybos modernizavimo įmonė užbaigia dviejų naujų gamybinių pastatų statybas, kurios turėtų praplėsti galimybes surinkti ir bandyti didesnių gabaritų sistemas. Bendrovė taip pat mini bendradarbiavimą su „PIT-Radwar“ įgyvendinant mechaninių ir hidraulinių įrenginių montavimą ant karinės technikos platformų.

  • Lenkija pristatė naują pėstininkų kovos mašiną: kodėl buvęs „Ratel“ dabar vadinsis Niedźwiedź

    Lenkija tarptautinėje gynybos pramonės parodoje Kielcuose pristatė naują sunkesnę pėstininkų kovos mašinos „Borsuk“ versiją, kuri oficialiai pavadinta Niedźwiedź. Pavadinimą paskelbė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, pabrėžęs, kad demonstratorius sukurtas per 12 mėnesių.

    Naujoji mašina kurį laiką liko be vardo ne dėl kūrėjų abejonių, o dėl teisinių niuansų. Anksčiau bandyta naudoti pavadinimą „Ratel“, tačiau jis, kaip skelbta, jau buvo rezervuotas kito gynybos pramonės gamintojo, todėl Lenkijos pramonė privalėjo jo atsisakyti.

    „Netrukus suteiksime jam vardą. Taip, tai bus Niedźwiedź. Šis lenkiškas Niedźwiedź – modernus ir iš tiesų puikus produktas – sukurtas per 12 mėnesių“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Borsuk ir sunkesnė kryptis

    Niedźwiedź kuriamas Huta Stalowa Wola gamykloje, priklausančioje valstybinei Lenkijos gynybos pramonės grupei PGZ. Tai koncepcinis žingsnis nuo plaukiojančios platformos prie sunkesnio, geriau apsaugoto varianto, kurio atsiradimą ilgainiui skatino diskusijos apie išgyvenamumą šiuolaikiniame mūšio lauke.

    Plaukiojančio „Borsuk“ programa Lenkijoje vystoma daugiau nei dešimtmetį, o serijinės tiekimo sutartys jau sudarytos. Šiame kontekste Niedźwiedź matomas kaip tos pačios šeimos plėtra, orientuota į didesnę masę, aukštesnį apsaugos lygį ir kitus kovinės platformos sprendinius.

    Ką žinoma apie Niedźwiedź

    Skelbiama, kad demonstratorius kol kas yra labai ankstyvos stadijos ir bandymuose juda ribotu greičiu, nes nuvažiavo tik pirmuosius kilometrus. PGZ taip pat nurodė, kad vėliau bus statomas dar vienas egzempliorius, kuris jau turėtų prototipo statusą ir būtų skirtas išsamesniems bandymams.

    Mašina, kaip teigiama, gali vežti trijų žmonių įgulą ir iki aštuonių desanto karių, o tai būtų daugiau nei „Borsuk“ platformoje. Konstrukciškai ji ilgesnė už „Borsuk“ ir turi septynias atraminių ratų poras, kai plaukiojančiame variante jų yra šešios.

    PGZ pateikė ir pagrindinius orientacinius mobilumo rodiklius: iki 500 kilometrų nuotolis bei iki 65 kilometrų per valandą maksimalus greitis, tačiau pabrėžiama, kad tikslūs parametrai bus tikslinami bandymų metu. Taip pat nurodoma, kad demonstratoriuje naudojamas 800 kilovatų galios variklis ir „Allison“ transmisija, o ginkluotei pasirinktas nuotoliniu būdu valdomas bokštelis ZSSW-30 su 30 milimetrų automatine patranka.

    Kada jis galėtų pasiekti kariuomenę?

    PGZ vadovybės viešuose pasisakymuose įvardijama, kad po tobulinimo ir bandymų mašina potencialiai galėtų patekti į kariuomenės ginkluotę apie 2029–2030 metais. Toks grafikas priklausys nuo derybų, bandymų rezultatų ir galimų kariuomenės pasiūlytų pakeitimų, nes demonstratoriaus stadijoje techniniai sprendimai dar koreguojami.

    Pats pavadinimo pasirinkimas Lenkijos gynybos pramonėje taip pat vertinamas kaip komunikacinė detalė, kuri turėtų padėti atskirti projektą nuo „Borsuk“ ir kartu išlaikyti aiškų ryšį su vietine kilme bei platformų šeima. Nors diskusijos dėl terminų, apibūdinančių svorį ir paskirtį, tebevyksta, oficialus vardas jau įtvirtintas.

  • Lenkų CBWP po MSPO kelia aistras: ar „PGZ“ kovos mašina atsidurs Lenkijos armijoje?

    Lenkų CBWP po MSPO kelia aistras: ar „PGZ“ kovos mašina atsidurs Lenkijos armijoje?

    Dar prieš tarptautinę gynybos pramonės parodą MSPO 2026 Kielcuose „Polska Grupa Zbrojeniowa“ (PGZ) pranešė pirmą kartą rodysianti pilno masto naujo sunkiojo pėstininkų kovos vožės modelį. Parodoje pristatytas CBWP kol kas nėra prototipas, o technologijų demonstratorius, skirtas parodyti pagrindines būsimos platformos idėjas ir kryptį.

    PGZ skelbia, kad po MSPO demonstratorius bus perduotas tyrimų ir bandymų etapui, o gauti rezultatai turėtų tapti pagrindu dviem prototipams. Pagal dabar viešai minimą grafiką prototipų tikimasi 2027 metais, o serijinės gamybos pasirengimas siejamas su 2029 metais.

    Sunkiojo pėstininkų kovos vožės poreikis Lenkijoje išryškėjo šalia programos, pagal kurią įsigyjami lengvesni BWP „Borsuk“. Dar 2023 metais, pasirašant bendrąją sutartį, buvo kalbama apie maždaug 700 „Borsuk“ vienetų, o CBWP turėtų tapti papildymu, skirtu didesnės apsaugos reikalaujantiems mechanizuotiems vienetams.

    PGZ pateikia CBWP kaip atsaką būtent į šį sunkesnės, geriau šarvuotos platformos poreikį. Viešai nurodoma, kad darbai realiai pajudėjo 2024 metais, kai Huta Stalowa Wola (HSW) priėmė sprendimą pradėti ir finansuoti projektą, telkiant tiek PGZ grupės įmones, tiek privačius partnerius iš Lenkijos ir užsienio.

    Apsauga, svoris ir platformos idėja

    Lyginant su „Borsuk“, kuris akcentuoja plūdrumą ir apsaugą iki 5 lygio pagal STANAG 4569, CBWP tikslas yra dar aukštesnis saugumo lygis. Nors oficialios galutinės deklaracijos dėl šarvavimo nėra pateikiamos, gynybos industrijos kontekste CBWP dažnai siejamas su siekiu priartėti prie 6 lygio, įskaitant didesnį atsparumą 30 milimetrų kalibro šaudmenims.

    Ne mažiau svarbi ir priešmininė apsauga, kuri, kaip akcentuoja projekto autoriai, turėtų būti geresnė nei „Borsuk“ atveju. Tokia kryptis atspindi pastarųjų metų tendencijas Europoje, kur šarvuotų platformų kūrime vis daugiau dėmesio skiriama ne tik balistinei, bet ir minų bei improvizuotų sprogstamųjų užtaisų grėsmei.

    PGZ nurodė, kad CBWP turėtų būti maždaug 12 tonų sunkesnis už „Borsuk“, o tai leistų spėti apie maždaug 40 tonų standartinę masę. Tai būtų mažiau nei kai kurių konkurentų, tokių kaip vokiškas KF41 „Lynx“ ar korėjietiškas AS21 „Redback“, tačiau galutiniai skaičiai priklausys nuo pasirinkto šarvavimo paketo ir įrangos konfigūracijos.

    Bokštelis, ginkluotė ir variklis

    Viena iš esminių CBWP ašių yra nuotoliniu būdu valdoma bokštelio sistema ZSSW-30, jau naudojama „Borsuk“ ir ratiniuose šarvuočiuose „Rosomak“. Joje integruojamas 30 milimetrų automatinis pabūklas „Bushmaster II“, 7,62 milimetrų kulkosvaidis ir dvi prieštankinių valdomų raketų „Spike LR“ paleidimo vietos.

    Tokios ginkluotės pasirinkimas leidžia išlaikyti tęstinumą, supaprastinti logistines grandines ir mokymus, o taip pat padidina šansus greičiau pasiekti realų pajėgumą. Tai svarbu, nes daugelyje NATO šalių pastaraisiais metais pabrėžiama ne tik modernizacija, bet ir spartesnis pajėgų atkūrimas, didinant amunicijos ir atsarginių dalių suderinamumą.

    Skelbiama, kad CBWP planuojamas variklis iš MTU šeimos, kurio galia viršytų 1 000 arklio galių, o demonstratoriuje panaudota „Allison“ transmisija. Kartu pripažįstama, kad konfigūracija dar gali keistis, nes projektas vystomas bent dviem desanto skyriaus variantais, pritaikytais 6 arba 8 kariams.

    Ar Lenkija rinksis savą?

    MSPO 2026 pradžioje PGZ vadovas Adamas Leszkiewiczius Lenkijos žiniasklaidai teigė, kad koncernas tikisi, jog dešimtmečio pabaigoje CBWP galėtų patekti į Lenkijos kariuomenę.

    „Tikimės, kad dešimtmečio pabaigoje CBWP galės papildyti Lenkijos kariuomenės įrangą“, – sakė Adamas Leszkiewiczius.

    Vis dėlto politiniu ir kariniu lygmeniu svarstomas ir alternatyvus kelias, kai sunkiajam pėstininkų kovos vožės poreikiui būtų pasirenkama užsienio platforma, o dalis lenkiškų sprendimų, pavyzdžiui, bokštelis ZSSW-30, būtų integruojami vėliau. Viešojoje erdvėje minimi vokiškas KF41 „Lynx“, korėjietiškas AS21 „Redback“ ir turkiškas „Otokar Tulpar“.

    Tokie svarstymai kelia aštrias diskusijas dėl pramonės savarankiškumo, eksporto perspektyvų ir technologinės kontrolės. Galutinis sprendimas, ar CBWP taps serijiniu gaminiu Lenkijos kariuomenei, priklausys nuo bandymų rezultatų, kainos ir to, ar projektui pavyks laiku pasiekti patikimumo bei gamybos brandos lygį.

  • Lenkų armija pademonstravo BWP Borsuk: kuo šis plaukiantis kovos monstras unikalus pasaulyje

    Lenkų armija pademonstravo BWP Borsuk: kuo šis plaukiantis kovos monstras unikalus pasaulyje

    Lenkijos kariuomenė Nowa Dęba poligone surengė specialų technikos pristatymą, kuriame visuomenei ir svečiams pademonstravo moderniausius šalies ginkluotųjų pajėgų pajėgumus. Tarp rodomos technikos buvo ir naujasis pėstininkų kovos automobilis BWP Borsuk, kuris pastaruoju metu vadinamas vienu svarbiausių Lenkijos mechanizuotų pajėgų atnaujinimo projektų.

    Renginyje pristatyti ne tik Borsuk, bet ir kiti Lenkijos sausumos bei oro pajėgų elementai, įskaitant Leopard 2PL tankus, Rosomak šarvuočius, F-16 naikintuvus, sraigtasparnius „Apache“, artileriją ir bepilotes sistemas. Tokie demonstraciniai pristatymai tampa vis svarbesni, nes Europoje po 2022 metų pasikeitė požiūris į kariuomenės parengtį, atsargų kaupimą ir pramonės pajėgumų stiprinimą.

    Šiuo metu Lenkijos kariuomenėje BWP Borsuk dar yra retas, nes daliniai yra gavę 15 vienetų. Skelbiama, kad šie automobiliai perduoti 2025 metais gruodį ir paskirti 15-ajai Gižycko mechanizuotajai brigadai, dislokuotai šalies šiaurės rytuose.

    Vis dėlto tai tik pradžia: bendrai užsakyta 257 Borsuk vienetai, o pristatymai turi būti užbaigti iki 2030 metų. Programos mastas tiesiogiai susijęs su tuo, kad Borsuk turi pakeisti sovietinės kilmės BWP-1, Lenkijos kariuomenėje naudotus daugiau nei 50 metų.

    Borsuk svarbus ne vien kaip nauja platforma, bet ir kaip pramoninis pasiekimas, nes projektas vystytas ilgiau nei dešimtmetį ir patyrė ne vieną sustojimą. Lenkijos gynybos planuotojams tai yra būdas mažinti priklausomybę nuo importo, o kariuomenei, ypač mechanizuotiems pėstininkams, tai reiškia didesnį išgyvenamumą, ugnies galią ir geresnį situacijos suvokimą.

    Borsuk išskirtinumas: šarvai ir plūdrumas

    Gamybinėje rinkoje BWP Borsuk dažnai išskiriamas dėl reto derinio: sustiprintos apsaugos ir gebėjimo plaukti be papildomų modifikacijų. Teigiama, kad priekinėje projekcijoje jis pasiekia STANAG 4569 penktą apsaugos lygį, kuris numato atsparumą 25 milimetrų kalibro pabūklų ugniai iš 500 metrų atstumo.

    Plūdrumas kartu su šarvų lygiu yra praktiškai sudėtingas inžinerinis kompromisas, todėl dauguma sunkiau šarvuotų pėstininkų kovos automobilių renkasi didesnę masę ir atsisako plaukimo funkcijos. Lenkijos atveju toks sprendimas vertinamas kaip pranašumas teritorijose, kuriose gausu vandens kliūčių ir reikalingas greitas manevras.

    Ginkluotė ir apsaugos sistemos

    Vienas svarbiausių Borsuk elementų yra nuotoliniu būdu valdoma bokštelio sistema ZSSW-30. Jos ginkluotę sudaro automatinis 30 milimetrų pabūklas Mk44S „Bushmaster“ ir dvi valdomų prieštankinių raketų „Spike-LR“ arba „Spike-LR2“ paleidimo įrenginių vietos.

    Taip pat minima „soft-kill“ tipo apsaugos sistema „Obra-3“, skirta aptikti lazerinį apšvietimą ar taikinių žymėjimą ir automatiškai inicijuoti dūmų uždangą grėsmės atveju. Tokie sprendimai tampa vis aktualesni, nes mūšio lauke daugėja prieštankinių priemonių, dronų žvalgybos ir tikslaus taikinių nustatymo sistemų.

    Kiek technikos realiai prireiks?

    Lenkijos sausumos pajėgoms mechanizuoti daliniai yra vienas pagrindinių karo meto manevro elementų, todėl pėstininkų kovos automobiliai laikomi kritine technika. Nurodoma, kad poreikis gali siekti mažiausiai 1 000 Borsuk, o kartu reikėtų apie 350 specializuotų lydinčių platformų, skirtų paramai ir užduotims už fronto linijos.

    Įvertinus rezervo ir mokymo techniką, bendras modernių kovos mašinų poreikis gali peržengti 2 000 vienetų ribą, todėl tikėtinos papildomos sutartys. Tuo pačiu Lenkijos kariuomenė svarsto ir sunkesnės klasės pėstininkų kovos automobilio įsigijimą, kai prioritetas būtų dar didesnė balistinė apsauga.

    Kaip galimas vietinės pramonės atsakas minimas Ratel projektas, siejamas su Huta Stalowa Wola. Tai rodo, kad Lenkija gali rinktis mišrų kelią: dalį pajėgų aprūpinti manevringesnėmis plaukiančiomis platformomis, o dalį sunkesnėmis mašinomis, priklausomai nuo užduočių ir numatomų grėsmių.

  • Lenkai parodys MSPO: „Rak“ minosvaidis ant konteinerio – kam to skirta ir kuo stebina kariškius

    Lenkai parodys MSPO: „Rak“ minosvaidis ant konteinerio – kam to skirta ir kuo stebina kariškius

    Tarptautinėje gynybos pramonės parodoje MSPO Kielcuose turėtų būti pristatytas neįprastas sprendimas – ant standartinio konteinerio sumontuotas minosvaidžio bokštelis. Nuotrauka jau spėjo sukelti diskusijų karinėje bendruomenėje, nes iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip nestandartinė platforma rimtam ginklui.

    Pagrindinė tokios koncepcijos idėja – mobilumas ir lankstumas. Konteinerinė sistema gali būti greičiau perdislokuojama, paprasčiau integruojama į skirtingas transporto priemones ar laikinus bazės infrastruktūros sprendimus, o prireikus – naudojama ir stacionariai svarbių objektų apsaugai.

    Panašūs sprendimai jau egzistuoja pasaulinėje rinkoje, pavyzdžiui, Suomijos 120 mm klasės minosvaidžių sistemos, montuojamos ant konteinerinių modulių. Tokie moduliai vertinami dėl to, kad tą patį ginklo vienetą galima pritaikyti sausumos pajėgoms, mechanizuotiems daliniams ar net kai kurioms jūrinėms platformoms, priklausomai nuo integracijos.

    Nuotraukoje matomas bokštelis siejamas su M120 „Rak“ sistema, kurią kuria ir gamina „Huta Stalowa Wola“ kartu su „WB Electronics“. Ši sistema žinoma ir iš savaeigių minosvaidžių variantų, integruotų į ratines platformas, o kaip pagrindinę ginkluotę naudoja 120 mm kalibro minosvaidį.

    „Rak“ šeimos sprendimuose paprastai integruojama TOPAZ mūšio valdymo sistema, kuri automatizuoja balistinius skaičiavimus ir padeda greičiau parengti ugnį. Tokios sistemos privalumas – trumpesnis laikas nuo taikinio gavimo iki pirmųjų šūvių, kas šiuolaikinėje karyboje tampa ypač svarbu dėl sparčiai augančios kontrbaterinės kovos rizikos.

    Skelbiama, kad bazinės konfigūracijos „Rak“ gali pasiekti 6–8 šūvius per minutę tempą, o gamintojai vysto ir patobulintas versijas. Anksčiau viešai pristatyta modernizuota bokštelio modifikacija su ilgesniu vamzdžiu siejama su didesniu šaudymo tempu, kuris deklaracijose gali siekti iki 10–12 šūvių per minutę.

    Gynybos pramonės apžvalgininkai taip pat mini, kad MSPO gali būti parodyta dar viena versija su atnaujintu užtaisymo automatu. Būtent konteinerinė demonstracija gali reikšti, kad gamintojas ieško naujų eksploatavimo scenarijų, kai tas pats bokštelis būtų pritaikomas tiek kovinei technikai, tiek greitam dislokavimui prie bazės ar laikino ugnies taško.

    Konteinerinis formatas dažnai siejamas ir su sąnaudomis: standartizuota logistika, paprastesnis transportavimas bei greitesnis paruošimas naudojimui gali mažinti bendrą diegimo kainą. Kartu tai leidžia greičiau didinti ugnies paramos pajėgumus ten, kur svarbiausia yra greitis, o ne maksimalus šarvavimas.

    Parodoje MSPO tikėtina bus pateikta daugiau techninių detalių, įskaitant integracijos variantus ir galimą paskirtį. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad toks sprendimas atspindi platesnę tendenciją gynybos pramonėje – moduliškumą, greitą perdislokavimą ir automatizaciją, įskaitant skaitmenines valdymo sistemas ir DI pagrįstą duomenų apdorojimą.

  • Naujas lenkų pėstininkų kovos automobilis: premjera dar neįvyko, o dėl pavadinimo – minų laukas

    Naujas BVP be vardo

    Lenkijos valstybinė gynybos pramonės grupė PGZ ir Huta Stalowa Wola pristato naują pėstininkų kovos automobilį, kuris bus didesnis ir geriau apsaugotas nei amfibinis Borsuk. Naujasis modelis kuriamas kaip platforma su didesniu balistinės ir priešmininės apsaugos rezervu, todėl plaukimo reikalavimo jis nebeturi.

    Tačiau dar iki premjeros techninė diskusija persipynė su semantika: kaip vadinti mašiną, kuri aiškiai sunkesnė ir tvirčiau šarvuota, bet kurios nei kariuomenė, nei gamintojas nenori apibrėžti žodžiu sunkus. Dėl to projekto komunikacija, regis, pateko į reputacinį minų lauką.

    Darbinis Ratel ir priverstinis atsitraukimas

    Prieš metus Huta Stalowa Wola viešai rodė būsimojo BVP modelį ir naudojo darbinį pavadinimą Ratel. Pavadinimas turėjo logikos: ratelis yra Afrikoje gyvenantis plėšrus žvėrelis, giminaitis barsukui, o naujasis automobilis laikytas tarsi „išaugusiu“ Borsuk.

    Vėliau PGZ atstovai ėmė tvirtinti, kad Ratel buvo tik neoficialus, vidinis terminas. Vis dėlto viešuose renginiuose pavadinimas buvo matomas, o galiausiai jo atsisakyta aiškinant, kad jis jau anksčiau buvo įregistruotas kito Europos gynybos pramonės gamintojo.

    Papildomai situaciją komplikuoja ir istorinis kontekstas: Ratel vardą anksčiau turėjo Pietų Afrikos ratinis pėstininkų kovos automobilis, gamintas praėjusio amžiaus 8–9 dešimtmečiais. Tai dar labiau mažina tikimybę, kad toks vardas būtų patogus ilgam ir tarptautinei rinkodarai.

    Sunkus, naujas ar papildomai šarvuotas?

    Neformaliuose pokalbiuose Huta Stalowa Wola darbuotojai neretai vartoja apibūdinimą „sunkus Borsuk“, tačiau pabrėžiama, kad tai nėra oficialus pavadinimas. Pats apibrėžimas suprantamas: naujasis automobilis vizualiai panašus ir turėtų dalintis dalimi komponentų su Borsuk, bet yra didesnis ir labiau apsaugotas.

    Tuo pat metu PGZ retorikoje ryškėja bandymas keisti akcentą: vietoje sunkus siūlomas apibūdinimas papildomai šarvuotas, pabrėžiant mobilumą. Skelbta, kad variklis, kurio galia viršija 1 000 arklio galių, turėtų leisti važiuoti iki 65 kilometrų per valandą greičiu kietos dangos keliu.

    Kita linija sklinda iš kariuomenės pusės: siūloma vartoti formuluotę naujas pėstininkų kovos automobilis. Pramonė tai vertina dvejopai: viena vertus, tai įprasta karinė terminija, kita vertus, toks pavadinimas palieka daugiau erdvės ateityje spręsti dėl galimų alternatyvų ir pirkimų iš užsienio.

    Užuominos apie „mešką“

    Intrigos dar prideda viešai parodytas vaizdo siužetas, kurio pabaigoje pasirodė meškos galvos logotipas. Tai paskatino spėliones, ar naujasis BVP galėtų gauti su meška susijusį vardą, kuris būtų lengvai įsimenamas ir tiktų lenkiškai ginklų sistemų tradicijai.

    „Mums patinka kryptis, susijusi su meška, tačiau šiandien tai nėra diskusijos objektas“, – sakė PGZ vadovas Adamas Leszkiewiczius.

    Pramonės požiūriu, aiškus ir trumpas pavadinimas yra daugiau nei estetika: jis reikalingas viešajai komunikacijai, vidaus dokumentacijai ir eksporto rinkodarai. Kol kas naujasis automobilis lieka be oficialaus vardo, o pati pavadinimo paieška tapo ne mažiau sudėtinga nei techninių kompromisų derinimas.

  • Lenkijos kariuomenė gavo naujų „Baobab-K“: vienas gali per minutes sustabdyti tankus

    Lenkijos kariuomenė gavo naujų „Baobab-K“: vienas gali per minutes sustabdyti tankus

    Lenkijos kariuomenėje daugėja naujų minų klojimo mašinų „Baobab-K“. Po naujausios siuntos, pristatytos į Niską, šių platformų jau turi kelios kariuomenės dalys, o ginkluotės įsigijimus koordinuojančios institucijos skelbia, kad artimiausiu metu laukiama ir daugiau pristatymų.

    „Baobab-K“ yra naujos kartos nuotolinio minavimo sistema, skirta greitai suformuoti prieštankines užtvaras. Ji laikoma senesnių inžinerinių minavimo sistemų įpėdine, o svarbiausias jos pranašumas – automatizuotas minavimo procesas, leidžiantis veikti greitai ir tiksliai.

    Platformos bazė – sunkvežimio „Jelcz“ 8×8 važiuoklė su plienine kabina, o pagrindinis kovinis modulis – keli minų paleidimo įrenginiai. Skelbiama, kad viena mašina gali išdėstyti iki 600 MN-123 minų, formuojant 60–180 metrų pločio ir iki 1 800 metrų ilgio minų lauką.

    Minavimo metu įgula parenka užduoties parametrus, o programinė įranga automatiškai suderina paleidimo režimą, šūvių dažnį ir judėjimo greitį. Tokia automatizacija ypač svarbi, kai reikia per trumpą laiką sukurti barjerą, sulėtinantį arba nukreipiantį priešo šarvuotosios technikos judėjimą.

    Šių sistemų tiekimas vyksta pagal sutartį, pasirašytą 2023 metais, kurios vertė siekė apie 110 mln. eurų. Vėliau sutartis buvo papildyta, o užsakomų mašinų skaičius padidintas iki 35 vienetų; planuojama, kad visi „Baobab-K“ bus perduoti kariuomenei iki 2028 metų pabaigos.

    Lenkija taip pat ruošiasi gauti ir vikšrinę versiją „Baobab-G“, kuri turėtų būti pritaikyta sudėtingesnėms vietovėms. Joje ratinę platformą keičia savaeigės artilerijos sistemos „Krab“ važiuoklė, o pirmųjų tokių mašinų tikimasi ne anksčiau kaip 2029 metais.

  • Lenkijos kariuomenė gavo naują ginklą: Baobab-K vadina galingu proveržiu fronte

    Lenkijos kariuomenė gavo naują ginklą: Baobab-K vadina galingu proveržiu fronte

    Lenkijos 16-oji mechanizuotoji divizija liepos 21 dieną pranešė apie naujų nuotolinio minavimo mašinų Baobab-K pristatymą. Paviešintose nuotraukose matyti du ką tik perduoti inžineriniai kovos vienetai, kurie skirti greitai suformuoti prieštankines minų užtvaras.

    „Tai galingas kontrmobilumo sustiprinimas ir naujas inžinerinių pajėgų veikimo matmuo“, – taip pristatymą apibūdino divizijos kariai. Kariuomenėje tokios sistemos vertinamos kaip vienas efektyviausių būdų stabdyti šarvuotos technikos judėjimą ir formuoti gynybos linijas.

    Kas yra Baobab-K

    Baobab-K – naujausia Lenkijos kariuomenės nuotolinio minavimo mašina, sukurta nacionalinio pramonės konsorciumo. Pranešimuose apie projektą minimos bendrovės „Huta Stalowa Wola“, „Jelcz“, „BELMA“, taip pat Wojskowy Instytut Techniki Inżynieryjnej ir „WB Electronics“.

    Platformą sudaro 8×8 sunkvežimio važiuoklė su plienine kabina, o pagrindinis modulis – šeši minų išmetimo įrenginiai. Viena mašina gali išdėstyti iki 600 MN-123 minų, o minų lauko plotis paprastai nurodomas 60–180 metrų, ilgis – iki 1 800 metrų, tad užtvara formuojama itin sparčiai.

    Užsakymas, terminai ir kaina

    Baobab-K pristatymai vykdomi pagal 2023 metais sudarytą sutartį, kurios vertė siekė apie 510 mln. zlotų. Perskaičiavus į eurus pagal pastarųjų metų valiutų kursų lygį, tai sudaro maždaug 115–120 mln. eurų, tačiau tiksli suma eurais priklauso nuo konkretaus konvertavimo momento.

    Skelbiama, kad 2026 metų gegužę sutartis buvo papildyta, o užsakytų mašinų skaičius padidintas iki 35. Visi Baobab-K Lenkijos kariuomenei turėtų būti pristatyti iki 2028 metų pabaigos.

    Kuo ši tendencija svarbi regione

    Nuotolinio minavimo sistemos vėl atsidūrė kariuomenių prioritetų viršuje dėl karo Ukrainoje patirties, kur minų laukai tapo vienu svarbiausių gynybos elementų. Tokia technika leidžia užtvaras suformuoti greitai, sumažinant karių riziką ir sutrumpinant laiką, kurį priešininkas turi manevrui.

    Lenkija taip pat planuoja ir vikšrinę versiją Baobab-G, kurioje sunkvežimio platforma būtų pakeista savaeigės haubicos „Krab“ važiuokle. Skelbiama, kad pirmųjų Baobab-G pristatymų būtų galima tikėtis ne anksčiau kaip 2029 metais.

    Tuo pačiu primenama, kad Lenkijos kariuomenė dar turi ir senesnių nuotolinio minavimo sistemų ISM Kroton, galinčių gabenti iki 400 minų. Vis dėlto Baobab-K laikomas modernesniu sprendimu, skirtu didesniam tempui ir didesniam užtvarų tankiui užtikrinti.

  • Ukrainiečiai sureagavo į Lenkijos rekordinį artilerijos pirkinį: 1,8 mlrd. eurų už 96 Krab

    Ukrainiečiai sureagavo į Lenkijos rekordinį artilerijos pirkinį: 1,8 mlrd. eurų už 96 Krab

    Ukrainos gynybos temomis rašanti žiniasklaida sureagavo į Lenkijos sprendimą papildomai įsigyti 96 savaeiges 155 mm artilerijos sistemas AHS Krab. Kontraktas pasirašytas gegužės 30 dieną Huta Stalowa Wola gamykloje, o jo reikšmė siejama su spartesne Lenkijos kariuomenės modernizacija ir NATO rytinio sparno stiprinimu.

    Skelbiama, kad sutarties vertė siekia apie 1,8 mlrd. eurų, o užsakymas numatytas kaip keturi divizioniniai ugnies moduliai REGINA. Kiekviename modulyje planuojama po 24 haubicas, taip pat numatomi vadovavimo ir logistikos vienetai, reikalingi brigados ar divizijos ugnies paramai.

    Kas perkama ir kam skirta

    Be pačių haubicų, pakete numatomi vadovavimo, amunicijos bei remonto ir techninės priežiūros pajėgumai, kad divizionas galėtų veikti autonomiškiau. Toks komplektavimas atitinka šiandienos karo pamokas, kai svarbu ne tik ginklas, bet ir ryšiai, atsargų papildymas bei greitas remonto ciklas.

    Krab yra 155 mm NATO standarto sistema, todėl gali naudoti plačiai Aljanse paplitusią amuniciją. Ukrainos apžvalgininkai pabrėžia, kad tokia artilerija svarbi tiek atgrasymui, tiek realiam koviniam pajėgumui, ypač vertinant Rusijos vykdomą agresiją regione.

    Ką pabrėžia Ukraina

    Ukrainos portalas Militarnyj, aprašydamas sandorį, akcentavo užsakymo mastą ir tęstinį Lenkijos sausumos pajėgų stiprinimą. Dėmesys atkreipiamas ir į tai, kad Krab jau turi realios kovinės patirties, nes nuo plataus masto karo pradžios šios sistemos buvo naudojamos Ukrainos gynyboje.

    „Krab jau įrodė savo efektyvumą rusų ir ukrainiečių kare, o Ukrainos kariai jį vertino už taiklumą, mobilumą ir greitą parengimą šūviui“, – rašė Militarnyj.

    Ukrainos komentaruose taip pat primenama, kad Lenkija buvo viena pirmųjų sąjungininkių, perdavusių artilerijos sistemas Ukrainai, o vėliau Kyjivas įsigijo papildomų vienetų. Toks kontekstas dažnai pateikiamas kaip argumentas, kodėl šio tipo sistemos laikomos patikrintomis fronto sąlygomis.

    SAFE ir platesnė gynybos pramonės kryptis

    Finansavimas siejamas su SAFE programa, kuri siekia skatinti gynybos technologijų projektavimą ir gamybą Europos Sąjungoje, kartu didinant valstybių narių pasirengimą. Lenkijos atveju tai taip pat reiškia didesnį užsakymų stabilumą vietos pramonei ir greitesnį gamybos pajėgumų auginimą.

    Pastaruoju metu Huta Stalowa Wola yra siejama ir su kitais Lenkijos kariuomenės užsakymais, o Krab kontraktas išsiskiria mastu bei aiškia orientacija į artilerijos stiprinimą. Ukrainos vertinimu, tokie pirkimai siunčia signalą, kad Varšuva planuoja ilgalaikį gynybos pajėgumų augimą, remdamasi ir Ukrainos karo patirtimi.

  • Lenkija atsisako 900 BWP-1: kodėl Ukraina nori šių senų kovos mašinų ir ką siūlo „Borsuk“?

    Lenkija atsisako 900 BWP-1: kodėl Ukraina nori šių senų kovos mašinų ir ką siūlo „Borsuk“?

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos pradeda atsisakyti maždaug 900 sovietinės kilmės pėstininkų kovos mašinų BWP-1, o jų vietą palaipsniui užims naujos kartos kovos platforma „Borsuk“. Šis sprendimas atspindi platesnę tendenciją regione, kai senas sovietinis parkas keičiamas modernesnėmis, geriau apsaugotomis ir dronų karo realijoms pritaikytomis sistemomis.

    Apie pokyčius pranešta pasirašius svarbų sutarčių paketą Huta Stalowa Wola gamykloje, susijusį su Europos Sąjungos iniciatyvomis gynybos pramonei. Numatyta įsigyti dar 146 „Borsuk“ pėstininkų kovos mašinas, o bendra sandorio vertė siekia apie 1 740 000 000 eurų be mokesčių.

    Šis užsakymas yra dalis didesnio 2023 metais sudaryto rėminio susitarimo, pagal kurį Lenkija ateityje galėtų įsigyti iki 1 400 tos pačios šeimos platformų. Planuojama ne tik kovinė versija, bet ir vadavietės, techninės pagalbos bei kitos specializuotos modifikacijos.

    Kodėl BWP-1 jau nebepakanka?

    BWP-1 yra 1970-ųjų konstrukcija, kuri dabartiniame mūšio lauke laikoma pasenusia. Pagrindinės problemos siejamos su silpna apsauga, pasenusiais ugnies valdymo sprendimais ir menkesnėmis išgyvenamumo galimybėmis, ypač ten, kur plačiai naudojami žvalgybiniai ir smogiamieji dronai.

    Moderniame kare net ir palyginti pigios priemonės gali greitai demaskuoti ir sunaikinti prastai apsaugotą techniką, todėl kariuomenės vis dažniau investuoja į geresnį šarvavimą, sensorius, ryšio sistemas ir aktyvesnes taktikas. Dėl to BWP-1, net ir prailginus eksploataciją, vis sunkiau pritaikyti šiandienos reikalavimams.

    Ką suteikia „Borsuk“?

    „Borsuk“ pristatomas kaip moderni Lenkijoje sukurta platforma, projektuota atsižvelgiant į šiuolaikinį mūšio lauką. Skelbiama, kad bazinė masė yra apie 28 tonos, o konstrukcija numato galimybę papildomai sustiprinti apsaugą.

    Mašina turi nuotoliniu būdu valdomą bokštelį ZSSW-30 su 30 milimetrų automatine patranka, kulkosvaidžiu ir prieštankinėmis raketomis „Spike-LR“ bei „Spike-LR2“. Įguloje yra trys kariai, o desanto skyriuje telpa šeši pėstininkai, todėl platforma išlaiko tipinę pėstininkų kovos mašinos paskirtį.

    Numatyta, kad šios 146 mašinų partijos pristatymai tęsis iki 2030 metų, o finansavimo sprendimai turėtų padėti greičiau pakeisti seną techniką. Lenkijai tai tampa ir pramonės stiprinimo klausimu, nes didelė vertės dalis lieka vietos gynybos sektoriuje.

    Kur gali atsidurti nurašomos mašinos?

    Atsisakomos BWP-1 mašinos jau sulaukė Ukrainos dėmesio, nes Kyjivui nuolat reikia papildomos šarvuotos technikos, kurią būtų galima greitai įtraukti į dalinius. Nors tokios platformos nėra idealios, kare dažnai lemia ne tik technologinis lygis, bet ir kiekis, atsarginių dalių prieinamumas bei galimybė sparčiai atstatyti nuostolius.

    Ukrainos interesas siejamas ir su tuo, kad BWP-1 yra plačiai žinomas modelis, o kai kuriuose daliniuose jau yra patirties su panašios kilmės technika. Tačiau kartu akcentuojama, kad tokios mašinos reikalauja atsargaus naudojimo ir papildomų priemonių, jei jos būtų perkeliamos į didelės grėsmės zonas.

    Viešojoje erdvėje taip pat minima, kad Ukraina domisi ir pačiu „Borsuk“ projektu, tačiau tokie sprendimai priklausytų nuo gamybos pajėgumų, prioritetų Lenkijos kariuomenei ir politinių susitarimų. Regiono valstybės vis aktyviau ieško būdų didinti savo gynybos pramonės gamybą, nes paklausą lemia ilgalaikė saugumo situacija Europoje.