Jemeno huti sukilėlių puolimas Raudonosios jūros pakrantėje sustiprino riziką vienam svarbiausių pasaulio jūrų koridorių – Bab el Mandebo sąsiauriui. Jei šis kelias būtų rimtai sutrikdytas, pasekmės greitai pasiektų Europą: nuo brangesnio kuro iki dar didesnių tiekimo grandinių trikdžių.
Pastarosiomis savaitėmis sukilėliai užėmė strategines pozicijas, tarp jų – Perimo salą siauriausioje sąsiaurio vietoje, taip pat pakrantės punktus, leidžiančius daryti spaudimą laivybai. Šis ruožas jungia Indijos vandenyną su Raudonąja jūra ir sudaro vartus į Sueco kanalą – vieną svarbiausių arterijų pasaulinei prekybai.
Kas yra Bab el Mandebas?
Bab el Mandebo sąsiauris yra siauras „butelio kaklelis“, per kurį keliauja reikšminga dalis prekybos tarp Azijos ir Europos. Būtent dėl šios priežasties šis maršrutas Europai dažnai laikomas kritiškesniu nei Ormuzo sąsiauris: per jį gabenami ne tik energetiniai ištekliai iš Persijos įlankos, bet ir didelė dalis prekių srautų iš Rytų Azijos.
Tarptautiniai vertinimai rodo, kad per Raudonąją jūrą ir Sueco kryptį gali keliauti apie 12–15 proc. pasaulio prekybos, o konteinerių srautuose dalis taip pat yra itin didelė. Kai laivybos bendrovės dėl rizikos nukreipia maršrutus aplink Gerosios Vilties kyšulį, kelionės pailgėja, didėja degalų sąnaudos, draudimo kaštai ir vėluoja kroviniai.
Kaip tai susiję su degalų kainomis?
Energetikos rinkos jautriai reaguoja į bet kokią žinią apie galimus „butelio kaklelių“ uždarymus. Jei grėsmė Bab el Mandebui sutaptų su naujais trikdžiais Ormuzo kryptimi, rinkoje atsirastų papildoma rizikos premija, kuri paprastai per kelias dienas persiduoda naftos ir degalų kainoms.
Regiono konfliktai ir anksčiau demonstravo, kad net riboti išpuoliai prieš laivus gali priversti dalį vežėjų stabdyti reisus ar keisti maršrutus. Tokiu atveju brangsta ne tik nafta: didesnę kainą gali mokėti ir trąšų, pramonės metalų, cheminių žaliavų bei kitų prekių importuotojai, nes transporto grandinė tampa ilgesnė ir brangesnė.
Kokios pasekmės gali laukti Europos?
Europai didžiausia rizika yra ne vien tiesioginis energijos išteklių srautas, o bendras logistikos „užsikimšimas“: dalis krovinių į Europą keliauja būtent per Raudonąją jūrą ir Suecą. Ilgesni maršrutai mažina laivų prieinamumą, stumia aukštyn frachtų kainas ir spartina infliacinį spaudimą prekėms.
„Perimo sala yra strategiškai svarbi, nes ji yra siauriausioje Bab el Mandebo vietoje, o kontrolė leidžia realiai blokuoti įėjimą į Raudonąją jūrą“, – sakė buvęs Lenkijos ambasadorius Saudo Arabijoje ir Irake Kšištofas Plomińskis.
Jei įtampa regione didėtų, o išpuoliai tęstųsi, tikėtina, kad laivybos bendrovės ir draudikai dar labiau pervertintų riziką. Tai reikštų brangesnį transportą, ilgesnius pristatymo terminus ir papildomą spaudimą degalų kainoms Europoje, net jei pati Europa tiesiogiai nėra konflikto zona.
