Saudo Arabija, remiantis su planavimu susipažinusių šaltinių informacija, svarsto artimiausiomis savaitėmis pradėti kontrpuolimą prieš Jemene veikiančius hutius. Pagrindinis taikinys būtų Bab el Mandebo sąsiaurio prieigos – vienas svarbiausių pasaulio jūrų „butelio kakliukų“, jungiantis Raudonąją jūrą su Adeno įlanka ir Indijos vandenynu.
Operacijos laikas esą dar nėra galutinai patvirtintas, tačiau ruošiami keli scenarijai. Vienas jų numato ribotą veikimą ties sąsiauriu, kitas – platesnius veiksmus Vakarų Jemene keliuose frontuose, įtraukiant ir vidaus teritorijas, kuriose hutiai sustiprino pozicijas.
Kas gali kovoti sausumoje
Planuojama, kad pagrindinį sausumos vaidmenį atliktų Jemens pajėgos, palaikančios tarptautinės bendruomenės pripažįstamą vyriausybę. Saudo Arabija joms suteiktų oro paramą, o mobilizacijos mastas, priklausomai nuo pasirinkto scenarijaus, galėtų siekti daugiau nei 100 000 karių.
Rijado tikslas – atkovoti teritorijas, kurias hutiai neseniai perėmė ir iš kurių gali daryti įtaką laivybai. Saudo Arabijos skaičiavimu, derybos dėl ilgalaikės taikos tampa sunkiai įmanomos, jei hutiai išlaiko kontrolę ties strategiškai svarbia sąsiaurio zona.
Kodėl Bab el Mandebas toks svarbus
Bab el Mandebas yra kritinė pasaulinės prekybos arterija: per Raudonąją jūrą ir Sueco kanalą tai vienas pagrindinių maršrutų tarp Azijos ir Europos. Bet koks nestabilumas šiame ruože paprastai didina laivybos riziką, draudimo įmokas ir pristatymo terminus, o dalis krovinių nukreipiami ilgesniu maršrutu aplink Afriką.
Pastaraisiais mėnesiais laivybos bendrovės ir valstybės vis dažniau kalba apie išaugusias grėsmes regione, įskaitant dronų ir raketų atakas. Dėl to Bab el Mandebo reikšmė dar labiau išaugo, nes bet koks sutrikimas gali turėti pasekmių tiekimo grandinėms ir energijos išteklių gabenimui.
Rizikos: infrastruktūra ir susiskaldymas
Saudo Arabija taip pat privalo saugoti savo kritinę infrastruktūrą, ypač naftos sektoriaus objektus, kurie anksčiau jau buvo tapę atakų taikiniu. Skelbiama, kad sąjungininkai teikia žvalgybinę paramą, o dalis partnerių regione tiekia karinę įrangą.
Analitikų vertinimu, vien skaitinė persvara negarantuoja greitos sėkmės, nes hutams oponuojančios Jemens pajėgos nėra vienalytės ir ne visos yra pasirengusios ilgam puolimui. „Dalis antihutiškų pajėgų vis dar nėra tinkamai organizuotos ir parengtos ilgalaikei operacijai, kurios reikėtų norint išstumti disciplinuotas hutių pajėgas“, – sakė Jemeno klausimus analizuojantis Mohammedas Albasha.
Buvęs JAV ambasadorius Saudo Arabijoje Michaelas Ratney mano, kad labiau tikėtinas ribotas scenarijus, orientuotas į pakrantės ruožų susigrąžinimą ir laivybos normalizavimą. Tokia kryptis leistų sumažinti riziką išplėsti konfliktą, bet kartu nepašalintų visų grėsmių, jei hutiai išlaikytų galimybes smogti toliau nuo fronto linijų.