CP v2

Tag: IARC

  • Mokslininkai įspėja: kas aštas vėžio atvejis pasaulyje siejamas su infekcijomis – ką žinoti

    Mokslininkai įspėja: kas aštas vėžio atvejis pasaulyje siejamas su infekcijomis – ką žinoti

    Naujas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Vėžio tyrimų agentūros IARC tyrimas rodo, kad 2024 metais apie 2,3 milijono naujų vėžio atvejų pasaulyje buvo susiję su virusų, bakterijų ar parazitų sukeltomis infekcijomis. Tai sudaro maždaug 12 proc. visų naujų vėžio atvejų.

    Mokslininkai pabrėžia, kad dalies šių susirgimų būtų galima išvengti, jei plačiau būtų taikomos vakcinacijos, patikros ir infekcijų kontrolės priemonės. Didžiausia našta tenka mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šalims, kur prevencijos programos dažnai sunkiau pasiekiamos.

    „Nepaisant pažangos vakcinacijos ir patikros srityse, su infekcijomis susijęs vėžys išlieka dideliu pasauliniu iššūkiu, o našta neproporcingai tenka mažas ir vidutines pajamas gaunančių šalių gyventojams“, – sakė IARC mokslininkė Harriet Rumgay.

    Pasak tyrimo autorių, išvados primena, kokią didelę reikšmę gali turėti infekcijų prevencija, mažinant vėžio naštą. Rekomendacijos apima pirminę prevenciją, patikrą, gydymą, mokslinius tyrimus ir sveikatos politiką.

    Dažniausios infekcijos, susijusios su vėžiu

    Didžiausias su infekcijomis siejamo vėžio veiksnys yra bakterija Helicobacter pylori, kuri infekuoja skrandį ir dažnai siejama su opalige. Skaičiuojama, kad 2024 metais ji galėjo lemti apie 760 000 naujų vėžio atvejų, arba apie 4 proc. visų naujų atvejų pasaulyje.

    Ši bakterija siejama su keliomis onkologinėmis ligomis, įskaitant tam tikras skrandžio vėžio formas ir skrandžio srityje išsivystančią ne Hodžkino limfomą. Kai kuriose šalyse vis plačiau svarstomos vadinamosios testuok ir gydyk strategijos, kai infekcija nustatoma neinvaziniu testu ir gydoma tikslingais antibiotikais.

    Antra pagal reikšmę infekcija yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kuriam priskiriama apie 750 000 naujų vėžio atvejų. ŽPV gali sukelti kelias vėžio rūšis, o gimdos kaklelio vėžys laikomas iš esmės priskirtinu ŽPV, todėl vakcinacija ir patikra čia yra kritiškai svarbios.

    Tarp svarbių veiksnių minimas ir hepatito B virusas, siejamas su kepenų vėžiu. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad esamos vakcinos nuo kai kurių infekcijų jau dabar gali reikšmingai mažinti onkologinių ligų riziką, tačiau jų aprėptis pasaulyje išlieka netolygi.

    Kodėl našta pasiskirsčiusi netolygiai

    Tyrimas atkreipia dėmesį į ryškius geografinius skirtumus. Mažas ir vidutines pajamas gaunančios šalys sudaro beveik tris ketvirtadalius visų su infekcijomis siejamų vėžio atvejų, o tai siejama su ribotesniu skiepijimu, vėlyvesne diagnostika ir mažesne patikros programų aprėptimi.

    Rytų Azijoje 2024 metais fiksuota daugiausia tokių atvejų, apie 990 000, tai sudaro maždaug 42 proc. pasaulinės su infekcijomis siejamos vėžio naštos. Šį rodiklį daugiausia didino Helicobacter pylori ir hepatito B infekcijos.

    Subsacharinėje Afrikoje nustatyta didžiausia dalis regione: ketvirtadalis visų vėžio atvejų siejami su infekcijomis, dažnai dėl didesnio ŽPV sukeltų susirgimų paplitimo. Mažiausia proporcija fiksuota Šiaurės, Vakarų ir Pietų Europoje, Šiaurės Amerikoje bei Okeanijoje.

    Kokios priemonės galėtų turėti didžiausią poveikį

    Mokslininkai akcentuoja, kad didžiausią efektą gali duoti investicijos į prevenciją ir ankstyvą nustatymą, ypač ten, kur vėžio diagnostika dažnai vėluoja. Tai apima tiek esamų vakcinų aprėpties didinimą, tiek naujų vakcinų kūrimą.

    „Investicijos į naujas prevencijos priemones galėtų turėti didžiausią poveikį“, – sakė vienas iš vyresniųjų tyrimo autorių Gary Clifford.

    Kaip vienas pavyzdžių minimas Epsteino–Baro virusas, vienas labiausiai paplitusių žmogaus virusų, kuriam šiuo metu nėra patvirtintos vakcinos. Šis virusas siejamas su keliomis onkologinėmis ligomis, todėl tyrėjai ragina spartinti prevencinių sprendimų paiešką.

  • Mokslininkai aptiko smogo pėdsaką kraujyje: pokyčiai gali išduoti plaučių vėžį dar prieš diagnozę

    Mokslininkai aptiko smogo pėdsaką kraujyje: pokyčiai gali išduoti plaučių vėžį dar prieš diagnozę

    Oro tarša siejama ne tik su kosuliu ar dusuliu: vis daugiau duomenų rodo, kad ilgalaikis smogo poveikis gali prisidėti prie plaučių vėžio rizikos. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) dar 2013 metais lauko oro taršą ir kietąsias daleles priskyrė žmogui kancerogeniškiems veiksniams.

    Nors rūkymas išlieka svarbiausias plaučių vėžio rizikos veiksnys, jis nepaaiškina visų susirgimų. Dėl to mokslininkai ieško biologinių mechanizmų, kurie paaiškintų, kaip ilgus metus įkvepiami teršalai „įsirašo“ į organizmo procesus.

    2026 metais žurnale „Nature Communications“ paskelbtame tyrime analizuoti 1 357 žmonių duomenys iš dviejų didelių American Cancer Society projektų. Kraujo mėginiai buvo paimti tada, kai dalyviai dar neturėjo vėžio diagnozės, o vėlesniu laikotarpiu 671 žmogui nustatytas plaučių vėžys.

    Tyrėjai ištyrė 1 138 metabolitus, tai yra mažas molekules, susijusias su organizmo medžiagų apykaita. Taip pat buvo įvertinta dalyvių ilgalaikė ekspozicija keliems pagrindiniams teršalams, įskaitant azoto dioksidą, ozoną, sieros dioksidą, anglies monoksidą ir kietąsias daleles PM10 bei PM2,5.

    Svarbiausia detalė ta, kad kraujas paimtas dar iki diagnozės: vienoje kohortoje vidutinis laikas iki ligos nustatymo siekė septynerius metus, kitoje – dvejus metus. Tai leido ieškoti ankstyvų pokyčių, kurie atsiranda dar iki kliniškai nustatomo vėžio.

    Analizė parodė, kad 522 metabolitai buvo susiję bent su vienu oro teršalu. Iš jų išskirti aštuoni metabolitai, kurie siejosi ir su taršos poveikiu, ir su vėlesne plaučių vėžio rizika.

    Keturi metabolitai, tarp jų gama gliutamilgliutaminas ir fenilacetilgliutaminas, statistiškai „tarpininkavo“ ryšiui tarp PM10, PM2,5 ar ozono poveikio ir plaučių vėžio rizikos. Tai reiškia, kad dalis taršos poveikio rizikai gali būti paaiškinama per šiuos su uždegimu, oksidaciniu stresu ir energijos apykaita siejamus biocheminius kelius.

    „Matuojami kraujo metabolitų pokyčiai gali pasirodyti dar iki to, kai liga tampa diagnozuojama įprastais metodais“, – teigiama tyrimo išvadų apibendrinime.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai dar nėra praktinis kraujo testas, galintis pasakyti, ar konkrečiam žmogui smogas sukels plaučių vėžį. Identifikuoti metabolitai laikomi potencialiais biomarkeriais, kuriuos būtina patvirtinti papildomais tyrimais ir skirtingose populiacijose.

    Tyrimas turi ir ribojimų: taršos poveikis vertintas pagal gyvenamosios vietos duomenis, o metabolominis profilis nustatytas vieną kartą. Be to, dauguma dalyvių buvo vyresnio amžiaus ir baltaodžiai, todėl rezultatų pritaikomumą reikia patikrinti įvairesnėse grupėse.

    Ekspertai pabrėžia, kad ši kryptis svarbi visuomenės sveikatai: jei ankstyvi metabolominiai signalai bus patvirtinti, ateityje jie galėtų padėti tiksliau įvertinti aplinkos veiksnių vaidmenį ir geriau identifikuoti didesnės rizikos grupes. Tačiau kol kas pagrindinė žinutė išlieka paprasta: oro tarša nėra vien komforto klausimas, jos poveikis organizmui gali kauptis metų metus.

    Plaučių vėžio prevencijoje vis dar svarbiausios priemonės yra rūkymo atsisakymas, pasyvaus rūkymo vengimas ir kuo mažesnė taršos ekspozicija, ypač didelio užterštumo dienomis. Daliai rizikos grupių taip pat taikomos ankstyvosios patikros programos, pavyzdžiui, mažos dozės kompiuterinė tomografija, kai ją rekomenduoja gydytojai.