CP v2

Tag: Iberdrola

  • „Iberdrola“ svarsto pasitraukimą iš Lenkijos: parduodami vėjo parkai, sandoris iki 400 mln. eurų

    Ispanijos energetikos grupė „Iberdrola“ svarsto galimybę parduoti savo veiklą Lenkijoje ir atsisakyti šalyje turimų atsinaujinančios energetikos aktyvų. Apie tai skelbia „Bloomberg“, remdamasi su situacija susipažinusiais šaltiniais, pabrėžiančiais, kad sprendimas dar nėra galutinis.

    Pasak šaltinių, „Iberdrola“ dirba su patarėjais, kurie padėtų įvertinti ir organizuoti galimą pardavimą. Nurodoma, kad bendra sandorio vertė galėtų siekti iki 400 mln. eurų, tačiau derybos yra ankstyvoje stadijoje ir įmonė gali jų atsisakyti.

    Kas parduodama ir kokia apimtis?

    „Iberdrola“ Lenkijoje valdo penkis sausumos vėjo parkus, kurių bendra įrengtoji galia siekia 213 megavatų. Tai reiškia, kad potencialus pirkėjas įsigytų jau veikiančius projektus su generacijos istorija, prijungimu prie tinklo ir įprastai ilgesnio laikotarpio priežiūros sutartimis.

    Bendrovė taip pat yra deklaravusi ambicijas plėsti energijos kaupimo sprendimus baterijose. Skelbta, kad vystomas portfelis, susijęs su baterijų kaupimo sistemomis, galėtų siekti iki 1 gigavato, tačiau šio portfelio struktūra gali apimti skirtingų brandos stadijų projektus.

    Kodėl „Iberdrola“ gali trauktis?

    Galimas pasitraukimas siejamas su platesne „Iberdrola“ strategija atsisakyti nesvarbiausių, mažiau strategiškai reikšmingų aktyvų. Pastaraisiais metais didelė dalis grupės investicijų krypsta į reguliuojamus elektros tinklus, kur paprastai užtikrinamas stabilesnis, reguliuotojo nustatomas grąžos modelis.

    Tokie sprendimai atspindi ir bendrą Europos energetikos sektoriaus tendenciją: didieji koncernai peržiūri portfelius, o kapitalą koncentruoja ten, kur gali greičiausiai didinti mastą arba kur reguliacinė aplinka yra labiau nuspėjama. Atnaujinant investicinius planus vis dažniau perskaičiuojama rizika, susijusi su palūkanų normomis, įrangos kainomis ir tinklų pralaidumu.

    Kontekstas: vėjo energetika Lenkijoje

    Lenkija pastaraisiais metais didina atsinaujinančių išteklių dalį, tačiau rinka išlieka jautri reguliaciniams pokyčiams ir tinklų plėtros tempui. Sausumos vėjo parkai čia turi aiškią ekonominę logiką, bet projektų plėtra priklauso nuo leidimų, vietos planavimo ir prijungimo sąlygų.

    Jei „Iberdrola“ vis dėlto nuspręstų parduoti aktyvus, sandoris galėtų sudominti tiek infrastruktūros fondus, tiek energetikos įmones, siekiančias greitai didinti atsinaujinančios generacijos portfelį. Ankstyva derybų stadija reiškia, kad artimiausiu metu labiausiai tikėtini scenarijai yra kainos ir parduodamų aktyvų sudėties tikslinimas.

  • „Iberdrola“ modernizuos Whitelee vėjo parką: galia augs iki 1 000 MW, turbinų bus gerokai mažiau

    Ispanijos energetikos grupė „Iberdrola“ per savo Jungtinėje Karalystėje veikiančią bendrovę ScottishPower paskelbė planuojanti modernizuoti Whitelee – didžiausią sausumos vėjo elektrinių parką Didžiojoje Britanijoje, esantį Škotijoje. Parkas veiklą pradėjo 2008 metais ir vėliau buvo plėstas, o dabar ruošiamas vadinamajam repowering etapui.

    Projektas numato senesnes turbinas pakeisti naujesniais, galingesniais įrenginiais, todėl bendra Whitelee parko galia turėtų beveik padvigubėti. „Iberdrola“ nurodo, kad tikslas – augti nuo dabartinių 539 MW iki 1 000 MW, kartu reikšmingai mažinant turbinų skaičių.

    Po modernizacijos turbinų skaičius turėtų sumažėti nuo 215 iki 124. Tokia kryptis atspindi vieną svarbiausių pastarųjų metų vėjo energetikos tendencijų Europoje: senstančių parkų atnaujinimą, kai didesnis elektros gamybos potencialas pasiekiamas ne didinant įrenginių kiekį, o diegiant efektyvesnes technologijas.

    „Iberdrola“ skelbia, kad modernizacija siejama su maždaug 1,8 mlrd. eurų investicijomis. Bendrovė taip pat akcentuoja ekonominį efektą Škotijai: per artimiausią dešimtmetį projektas, jos vertinimu, galėtų sugeneruoti apie 380 mln. eurų bendrosios pridėtinės vertės ir prisidėti prie užimtumo augimo.

    Repowering procesas vis dažniau įvardijamas kaip svarbus būdas spartinti atsinaujinančios energetikos plėtrą jau užstatytose teritorijose, kai leidimai, infrastruktūra ir prisijungimas prie tinklų yra sukurti anksčiau. Tai leidžia greičiau didinti gamybą ir mažinti elektros savikainą, nors projektams vis tiek reikia sudėtingo planavimo ir suderinimų dėl statybų, logistikos bei tinklų pralaidumo.

    Šios krypties mastą iliustruoja ir Europos vėjo energetikos asociacijos WindEurope vertinimai. Organizacija yra skelbusi, kad 2026–2030 metais Europoje iš eksploatacijos gali būti išimti maždaug 16 GW galios vėjo įrenginiai, o apie 8 GW iš jų galėtų būti pakeisti moderniais sprendimais, kurie leistų sukurti gerokai didesnę – apie 17 GW – naujų turbinų galią.

    „Iberdrola“ savo pranešimuose pabrėžia, kad Jungtinė Karalystė išlieka viena svarbiausių grupės investicinių krypčių. Pasak bendrovės, grupėje dirba daugiau nei 45 000 darbuotojų, o nuo 2001 metų į elektros tinklus, atsinaujinančią energetiką ir energijos kaupimą ji investavo daugiau nei 175 mlrd. eurų.