CP v2

Tag: IBM

  • „IBM“ akcijos šovė po Trumpo 1,7 mlrd. eurų plano: rinkos vertė pašoko kaip „Adidas“

    „IBM“ akcijos šovė po Trumpo 1,7 mlrd. eurų plano: rinkos vertė pašoko kaip „Adidas“

    „IBM“ akcijos ketvirtadienį ryškiai brango po JAV administracijos pranešimo apie daugiau kaip 1,7 mlrd. eurų vertės federalinę paramą kvantinių kompiuterių sektoriui. Rinkos reakcija buvo audringa: investuotojai puolė pirkti su kvantinėmis technologijomis siejamų bendrovių akcijas.

    Didžiausia paketo dalis numatyta „IBM“: bendrovei skiriama apie 861 mln. eurų kvantinių lustų gamybos pajėgumams plėsti ir steigti specializuotą gamybos liniją. Tai pristatoma kaip platesnės strategijos dalis, kuria siekiama sustiprinti JAV lyderystę kvantinių technologijų ir pažangiosios gamybos srityse.

    Likusi paramos dalis bus paskirstyta dar aštuonioms kvantinių technologijų įmonėms, tarp jų „GlobalFoundries“, taip pat „D-Wave Quantum“, „Rigetti Computing“, „Infleqtion“, „Quantinuum“, „PsiQuantum“, „Atom Computing“ ir „Diraq“. Skelbiama, kad valdžia mainais numato įsigyti įvairaus dydžio akcijų paketų, taip tiesiogiai prisidėdama prie sektoriaus finansavimo.

    Po naujienų „IBM“ akcijų kaina pakilo daugiau nei 12 proc., o bendrovės rinkos kapitalizacija ūgtelėjo daugiau kaip 23,2 mlrd. eurų. Šis šuolis savo dydžiu buvo prilygintas maždaug „Adidas“ rinkos vertei, pabrėžiant, kokio masto buvo investuotojų euforija.

    Kodėl rinka taip sureagavo?

    Rinkose kvantinis skaičiavimas laikomas viena svarbiausių būsimų technologinių platformų, galinčių išspręsti uždavinius, kurie klasikiniams kompiuteriams būtų per sudėtingi arba užimtų neproporcingai daug laiko. Dėl to investuotojai itin jautriai reaguoja į valstybės paramos signalus, nes jie mažina finansavimo riziką ir trumpina kelią nuo laboratorijų iki komercinių produktų.

    „IBM“ pranešė, kad pagal susitarimą su JAV Prekybos departamentu kuriama atskira bendrovė „Anderon“, kuri turėtų veikti kaip specializuota kvantinė liejykla. Nurodoma, kad pagrindinė veikla bus koncentruota Olbanyje, Niujorko valstijoje, o tikslas yra gaminti pažangius kvantinius plokštelių ruošinius dideliu mastu.

    „Tai vienas reikšmingiausių JAV Vyriausybės įsipareigojimų kvantiniams tyrimams ir plėtrai, siekiant, kad Jungtinės Valstijos gamintų didžiąją dalį pasaulio kvantinių plokštelių ruošinių“, – teigiama „IBM“ pranešime.

    Kvantinių kompiuterių pažadas ir rizikos

    Kvantiniai kompiuteriai kuriami tam, kad tam tikras skaičiavimo užduotis atliktų nepalyginamai greičiau nei įprasti kompiuteriai, ypač optimizavimo, medžiagų mokslo ar sudėtingo modeliavimo srityse. Analitikai pabrėžia, kad didžiausia vertė artimiausiais metais gali atsirasti iš praktinių taikymų, tokių kaip cheminių procesų modeliavimas, naujų medžiagų kūrimas ar farmaciniai tyrimai.

    Kartu didėja ir strateginis saugumo aspektas: pažangūs kvantiniai kompiuteriai ateityje teoriškai galėtų kelti grėsmę daliai šiandien naudojamų šifravimo metodų. Dėl to valstybės vis dažniau investuoja ne tik į skaičiavimo galią, bet ir į vadinamąją postkvantinę kriptografiją, kuri turėtų apsaugoti ryšius ir duomenis nuo būsimų pajėgumų.

    Europa atsilieka finansavimo mastu

    Europoje taip pat veikia ryškūs kvantinių technologijų žaidėjai, tačiau rinkos dalyviai dažnai pažymi, kad finansavimo apimtys čia paprastai kuklesnės nei JAV ar Kinijoje. Tarp labiau matomų pavyzdžių minimos Suomijos IQM ir Prancūzijos „Pasqal“, o Jungtinėje Karalystėje kapitalo pritraukė „Oxford Quantum Circuits“.

    Europos Sąjunga per pastarąjį dešimtmetį stiprino kvantinius tyrimus per Quantum Flagship iniciatyvą, tačiau komercinė ekosistema vis dar laikoma fragmentuota. Naujas JAV paketas gali sustiprinti spaudimą Europos vyriausybėms didinti paramą vietinėms įmonėms ir spartinti technologijų perkėlimą į pramonę.

  • Kvantinių technologijų akcijos šauna į viršų: JAV žada apie 1,9 mlrd. eurų ir akcijų dalį

    Kvantinių technologijų akcijos šauna į viršų: JAV žada apie 1,9 mlrd. eurų ir akcijų dalį

    Kas paskelbta ir kodėl svarbu?

    Kvantinių technologijų bendrovių akcijos ketvirtadienį brango po žinios, kad JAV valdžia planuoja skirti 2 mlrd. JAV dolerių paramą devynioms įmonėms. Ši suma prilygsta maždaug 1,9 mlrd. eurų, o lėšos būtų skiriamos dotacijomis.

    JAV Nacionalinis standartų ir technologijų institutas pranešė pasirašęs ketinimų protokolus, numatančius ir mažumos, nekontroliuojančią akcijų dalį kiekvienoje bendrovėje. Tai ne tik finansinė injekcija, bet ir signalas rinkai apie strateginį sektoriaus prioritetą.

    Didžiausias kąsnis – „IBM“

    Didžiausia paketo gavėja – „IBM“: JAV Prekybos departamentas sutiko skirti 1 mlrd. JAV dolerių, arba apie 930 mln. eurų. Reaguodamos į naujieną, „IBM“ akcijos šoktelėjo apie 12 proc.

    Įmonė patvirtino ketinanti kartu su JAV vyriausybe kurti pirmąją šalyje specialiai kvantinėms technologijoms skirtą puslaidininkių gamyklą. Tikslas – paspartinti kvantinių lustų kūrimą ir pereiti nuo laboratorinių prototipų prie pramoninių apimčių.

    „Ši iniciatyva paspartins JAV kvantinę inovaciją ir leis pažangiai gaminti kvantinius lustus daugeliui bendrovių“, – teigiama „IBM“ pranešime.

    Kas dar gauna paramą?

    Tarp paramos gavėjų – lustų gamintoja „GlobalFoundries“, kuriai numatyta 375 mln. JAV dolerių, arba apie 350 mln. eurų. Kvantinių kompiuterių kūrėjos „D-Wave Quantum“, „Rigetti Computing“ ir „Infleqtion“ turėtų gauti po 100 mln. JAV dolerių, arba po maždaug 93 mln. eurų.

    Rinka reagavo audringai: „D-Wave Quantum“ akcijos brango apie 33 proc., „Rigetti Computing“ – apie 30 proc., „Infleqtion“ – apie 31 proc. Brango ir kitos, į paketą tiesiogiai neįtrauktos kvantinių technologijų bendrovės, investuotojams pervertinus viso sektoriaus perspektyvas.

    Iš kur pinigai ir kas toliau?

    Pranešta, kad finansavimas būtų skiriamas pagal 2022 metais priimtą JAV Chips and Science Act, kuriuo siekiama stiprinti kritinių technologijų kūrimą ir gamybą šalies viduje. Sandoriai dar turės būti formaliai užbaigti, todėl galutinės sąlygos gali kisti.

    Kvantinės technologijos laikomos vienu svarbiausių ateinančių dešimtmečių proveržių, nes teoriškai leidžia spręsti uždavinius, kurių klasikiniai kompiuteriai praktiškai neįveikia. Tačiau sektoriui būdinga didelė rizika: technologinis kelias iki komercinių pritaikymų ilgas, o rinkos euforiją dažnai keičia staigūs koregavimai.

  • DI vadovas valdyboje: tyrimas rodo, kodėl įmonės kuria naują C lygio postą

    DI vadovas valdyboje: tyrimas rodo, kodėl įmonės kuria naują C lygio postą

    Nuo tada, kai 2022 metais plačiai išpopuliarėjo „OpenAI“ pokalbių robotas „ChatGPT“, dirbtinis intelektas iš esmės pakeitė ne tik kasdienį darbą, bet ir sprendimų priėmimą vadovų kabinetuose. Vis daugiau įmonių svarsto, kas organizacijoje turi „valdyti“ DI: IT, duomenų, inovacijų ar atskiras vadovas.

    Naujausi tarptautiniai tyrimai rodo, kad šalia tradicinių pareigybių vis dažniau atsiranda naujas C lygio vaidmuo, DI vadovas. IBM apklausoje skelbiama, kad tokį postą jau yra įsteigusios 76 proc. iš daugiau nei 2 000 apklaustų organizacijų, kai 2025 metais tokių buvo 26 proc.

    Kam reikalingas DI vadovas?

    Ekspertai pabrėžia, kad DI atsakomybės ribos valdyboje dažnai išsitrina, nes dalis funkcijų jau dabar priklauso technologijų, informacijos ir duomenų vadovams. Vis dėlto DI diegimas kelia specifinių klausimų: nuo infrastruktūros ir duomenų valdymo iki rizikų kontrolės, procesų pertvarkos ir darbuotojų darbo eigos modernizavimo.

    Tokiose situacijose DI vadovo mandatas paprastai apima praktinį DI taikymą visoje įmonėje: kur ir kaip automatizuoti procesus, kaip išmatuoti naudą, kaip užtikrinti valdymo taisykles ir aiškias ribas. IBM akcentuoja, kad tokia rolė gali padėti organizacijai „rizikuoti apskaičiuotai“ ir greitinti pokyčius neperžengiant kontrolės.

    Vis dėlto konsultacijų bendrovės ir analitikai atkreipia dėmesį, kad DI vadovo pareigybė nebūtinai taps universaliu standartu. Naujas C lygio postas kainuoja, o kai kurioms įmonėms gali pakakti centralizuotos koordinacijos, net jei pareigybės pavadinimas skirtingas arba atsakomybė paskirstyta keliems vadovams.

    Didžiausia kliūtis dažnai ne technologijos

    Valdymo praktika rodo, kad DI diegimo sėkmę dažnai riboja ne įrankiai, o organizacijos kultūra ir žmonių pasirengimas. Kituose vadovų tyrimuose dažnai kartojasi ta pati išvada: pagrindinis barjeras yra pokyčių valdymas, kompetencijų trūkumas ir neaiškūs procesai, o ne pati technologija.

    Čia išryškėja ir personalo vadovo vaidmuo. Analitikai pastebi, kad būtent personalo vadovai gali tapti kertiniais žaidėjais sprendžiant, kaip kelti DI raštingumą, kaip peržiūrėti atrankas, mokymus ir pareigybių aprašus, bei kaip amortizuoti darbo vietų pokyčius.

    Atleidimų fonas ir spaudimas didinti našumą

    DI plėtra vyksta technologijų sektoriuje tvyrant atleidimų bangoms ir spaudimui didinti produktyvumą. Tokios tendencijos skatina įmones agresyviau ieškoti automatizavimo scenarijų, ypač ten, kur daug koordinavimo ir pasikartojančių biuro užduočių.

    „Dirbtinis intelektas skatina tai, kas gali tapti didžiausiu organizaciniu pokyčiu nuo pramonės ir skaitmeninės revoliucijų“, – sakė „McKinsey & Company“ partneris Vivek Lath.

    Praktikoje tai reiškia, kad DI vadovo klausimas neretai tampa ne apie titulą, o apie atsakomybę ir atskaitomybę: kas nustato prioritetus, kas prisiima riziką, kas užtikrina duomenų ir sprendimų skaidrumą. Daliai bendrovių DI vadovas gali būti pereinamas etapas, vėliau funkcijas integruojant į kitas vadovų roles, tačiau trumpuoju laikotarpiu poreikis aiškiam „šeimininkui“ tik auga.