Tag: IBRiS

  • Nauja apklausa Lenkijoje: susivienijusi dešinė aplenktų Koaliciją 15 X ir laimėtų 46,6 proc.

    Nauja apklausa Lenkijoje rodo ryškų scenarijų: jei dešiniosios partijos į rinkimus eitų kartu po „Zjednoczonos Prawicos“ vėliava, jos surinktų 46,6 proc. balsų. Tuo metu Koalicijos 15 X blokas gautų 41,3 proc.

    Tokius duomenis pateikia „United Surveys by IBRiS“ tyrimas, atliktas „Wirtualna Polska“ užsakymu. Apklausos rezultatai pristatomi kaip galintys reikšmingai pakeisti jėgų balansą parlamente.

    Skirtumas tarp dviejų pagrindinių blokų šiame modelyje siektų 5,3 procentinio punkto. Tai reikštų, kad dešinės susivienijimas galėtų tapti lemiamu veiksniu kovoje dėl pergalės.

    Apklausa taip pat vertina, kaip toks palaikymo pasiskirstymas teoriškai galėtų virsti mandatų skaičiumi Seime. Kitaip tariant, tyrimas bando atsakyti ne tik kas laimėtų balsus, bet ir kokią daugumą tai galėtų suformuoti.

    Ką rodo hipotetinis susivienijimo scenarijus

    Tyrime modeliuojama prielaida, kad dešiniosios jėgos rinkimuose dalyvautų vienu sąrašu. Tokiu atveju jos gerokai sustiprintų savo pozicijas ir surinktų beveik pusę visų balsų.

    Koalicija 15 X šiame variante liktų antra, nors jos rezultatas – 41,3 proc. – taip pat būtų aukštas. Vis dėlto būtent susivienijimo efektas, panašu, leistų dešinei persverti svarstykles savo naudai.

    Tokio tipo apklausos svarbios tuo, kad parodo ne tik esamas rinkėjų nuotaikas, bet ir tai, kaip jas gali pakeisti partijų sprendimai dėl bendrų sąrašų. Lenkijos politikoje tai ypač aktualu, nes mandatų pasiskirstymas priklauso ne vien nuo procentų, bet ir nuo to, kaip balsai pasiskirsto tarp rinkiminių blokų.

    Kol kas tai – hipotetinis modelis, priklausantis nuo to, ar dešinės partijos iš tiesų ryžtųsi bendram startui. Tačiau apklausa signalizuoja, kad toks žingsnis galėtų turėti apčiuopiamą poveikį būsimo Seimo sudėčiai.

  • Dezinformacija smogia Lenkijos įmonėms: kyla reputacijos ir verslo ryšių rizika, įspėja ataskaita

    Ataka, kuri kainuoja brangiai

    Dezinformacija vis dažniau tampa ne tik visuomenės, bet ir verslo problema: ji gali paveikti įmonių reputaciją, santykius su investuotojais, partneriais ir klientais. Lenkijoje šiai temai skirta ataskaita pristatyta Europos ekonomikos kongrese Katovicuose, o diskusijoje akcentuota, kad rizika jau persikėlė į kasdienius verslo sprendimus.

    Ataskaitą apie dezinformaciją kaip rizikos veiksnį verslui parengė IBRiS fondas, o tyrimas atliktas PTWP grupės užsakymu. Joje remiamasi dviejų tipų apklausomis, kuriose dalyvavo daugiau kaip 200 Lenkijos įmonių vadovų ir vadovaujančių darbuotojų.

    Kas labiausiai nukenčia?

    Tyrimo pristatyme pabrėžta, kad dezinformacija tiesiogiai veikia pardavimus ir pasitikėjimą prekės ženklu, o ilgainiui gali pakeisti ir finansų institucijų elgseną. Bankai, draudikai bei kiti rinkos dalyviai, vertindami rizikas, vis dažniau atsižvelgia į reputacinius signalus ir informacinį foną.

    „Dezinformacija veikia įmonės reputaciją, santykius su investuotojais ir konkrečiu klientų skaičiumi, o tai gali atsispindėti pardavimuose, finansavimo sąlygose ir akcijų kainos svyravimuose“, – sakė IBRiS atstovas Michałas Kowalczykas.

    Diskusijoje atkreiptas dėmesys, kad klaidinančios kampanijos dažnai būna sudėtinės: naudojami tariami ekspertai, selektyviai parenkami faktai, iš jų išvedamos neteisingos išvados, o socialiniuose tinkluose turinys dauginamas emocijomis paremtu tempu. Papildomą pagreitį suteikia generuoti vaizdai ir įrašai, kuriuos vis sunkiau greitai patikrinti.

    DI ir socialiniai tinklai keičia taisykles

    Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad socialiniai tinklai išlieka pagrindiniu nepatikrintos informacijos sklaidos kanalu, kurį sustiprina anoniminiai komentarai ir vadinamasis konteksto kūrimas. Tokia aplinka leidžia klaidinančioms žinutėms pasiekti dideles auditorijas ir sukurti įspūdį, kad jos atspindi daugumos nuomonę.

    Kartu akcentuota, kad DI įrankiai leidžia greitai sukurti įtikinamus garso ir vaizdo klastojimus, todėl atsiranda nauja rizikos kategorija: ne tik melaginga žinutė, bet ir tariamas įrodymas. Verslui tai reiškia būtinybę turėti aiškias tikrinimo bei reagavimo procedūras, nes reputacinė žala gali atsirasti greičiau, nei spėjama pateikti paaiškinimą.

    Praktiniu lygmeniu rekomenduojama stiprinti tris kryptis: darbuotojų mokymą, aiškų sprendimų priėmimo modelį krizės metu ir technologinį pasirengimą. Akcentuota, kad iš anksto sudarytas krizių valdymo mechanizmas mažina chaosą, o realaus laiko stebėsena padeda greičiau identifikuoti melagingų naratyvų pradžią.

    „Turime stebėti žiniasklaidą ir socialinius tinklus realiu laiku, turėti aiškų sprendimų modelį ir iš anksto suformuotą krizių komandą, nes krizės metu mokytis jau per vėlu“, – sakė „Medicover“ atstovė Renata Toczyska-Seliga.

    Diskusijoje taip pat nuskambėjo įžvalga, kad atsparumas dezinformacijai prasideda nuo pasitikėjimo institucijomis ir organizacijomis. Jei auditorija nebeturi autoritetų, kuriais pasitiki, melagingos žinutės plinta lengviau, o įmonėms tampa sudėtingiau atkurti reputaciją net ir pateikus faktus.