Tag: ICAO

  • Krokuvos oro uoste įjungta nauja ILS sistema: ką tai keičia skrydžiams ir rekordiniam keleivių srautui

    Lenkijos oro navigacijos paslaugų agentūra pradėjo operatyviai naudoti naują ILS/DME „KRK“ sistemą Krokuvos Balicės oro uoste. Tai vienas svarbiausių žingsnių siekiant tikslesnių artėjimo ir nusileidimo procedūrų sudėtingesnėmis oro sąlygomis.

    Skelbiama, kad sistema patikrinta ir atitinka Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos ICAO techninius reikalavimus bei rekomendacijas. Teigiamą diegimo patikros rezultatą patvirtino ir Civilinės aviacijos administracija, įvertinusi saugos reikalavimų įgyvendinimą.

    „Naujoji sistema atitinka II kategorijos techninius reikalavimus, tai patvirtinta diegimo patikros skrydžiu. Krokuvos oro uostas taip pat baigė infrastruktūros pritaikymą II kategorijos reikalavimams“, – teigė už projektą atsakingi atstovai.

    ILS yra instrumentinio tūpimo sistema, kuri pilotams ir borto įrangai pateikia tikslius vertikalaus nusileidimo ir krypties signalus, o DME padeda nustatyti atstumą iki tako. Praktikoje tai gali reikšti mažiau nukreiptų skrydžių, mažiau vėlavimų ir stabilesnį tvarkaraščių vykdymą esant rūkui ar žemiems debesims.

    Oro uostas nurodo, kad po formalių ir operacinių procedūrų užbaigimo bei sertifikavimo proceso tikimasi pradėti darbą pagal II kategorijos standartą 2027 metų pirmąjį ketvirtį. II kategorija paprastai leidžia tūpti esant prastesniam matomumui, tačiau jai būtina ne tik navigacinė sistema, bet ir atitinkamai pritaikyta aerodromo infrastruktūra.

    Šie techniniai pokyčiai vyksta keleivių srautui sparčiai augant. Rugsėjį Krokuvos oro uoste aptarnauti 1 403 435 keleiviai, tai 15,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augimas siekė apie 188 000 keleivių.

    Šiais metais rugsėjo 25 dieną oro uostas peržengė 11 000 000 aptarnautų keleivių ribą. Rekordinė diena fiksuota rugsėjo 11 dieną, kai oro uosto paslaugomis pasinaudojo 52 759 žmonės.

    Nuo metų pradžios oro uoste aptarnauti 11 315 087 keleiviai, o palyginimui per visus 2025 metus – 13 248 355. Artimiausias tvarkaraščių pokytis numatytas įsigaliojant žiemos skrydžių sezonui spalio 25 dieną.

  • Turkija griežtina nešiojamųjų įkroviklių taisykles skrydžiuose: kiek galima vežtis ir ką draudžia

    Turkija griežtina nešiojamųjų įkroviklių taisykles skrydžiuose: kiek galima vežtis ir ką draudžia

    Turkija atnaujino nešiojamųjų įkroviklių, dar vadinamų išorinėmis baterijomis arba power bank, naudojimo ir gabenimo taisykles skrydžiuose. Pokyčiai siejami su pastaraisiais metais fiksuotais incidentais, kai dėl sugedusių ar pažeistų ličio jonų baterijų kilo perkaitimo ir užsidegimo rizika lėktuvo salone.

    Naujausi pakeitimai atspindi Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos rekomendacijas, kuriose akcentuojama, kad tokie įrenginiai dėl baterijų cheminės sudėties gali kelti didesnį pavojų būtent ore. Taisykles praktiškai įgyvendina ir tikslina tiek šalių civilinės aviacijos institucijos, tiek pačios oro linijos.

    Kodėl power bank laikomi rizika?

    Pagrindinė problema yra ličio jonų baterijos, kurios, būdamos pažeistos, nekokybiškos arba turinčios gamybos defektų, gali pereiti į vadinamąjį terminį išsibalansavimą. Tokiu atveju baterija greitai kaista, gali pradėti smilkti, užsidegti ar net sprogti, o uždarame lėktuvo salono tūryje tai ypač pavojinga.

    Riziką didina ir netinkamas įrenginių naudojimas: mechaniniai smūgiai, spaudimas bagaže, kontaktas su metaliniais daiktais ar pažeisti laidai. Dėl to aviacijos saugos specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra ne patogumas, o galimybė incidentą suvaldyti kuo anksčiau.

    Ką keičia Turkijos taisyklės?

    Turkijos civilinės aviacijos institucija pranešė, kad taisyklės derinamos prie tarptautinių rekomendacijų, kurios numato aiškesnius ribojimus. Viena esminių krypčių yra mažinti vienam keleiviui leidžiamų gabenti nešiojamųjų įkroviklių skaičių ir riboti jų naudojimą skrydžio metu.

    Praktikoje tai reiškia, kad keliaujantiems per Turkiją ar su Turkijos vežėjais vis dažniau teks vadovautis griežtesnėmis taisyklėmis: kiek įrenginių galima turėti, kur juos laikyti sėdint salone ir ar leidžiama juos jungti prie lėktuvo elektros lizdų. Konkrečios detalės gali skirtis priklausomai nuo oro linijų vidaus tvarkos.

    Kiek galima vežtis ir kur dėti?

    Bendras principas daugumoje oro linijų išlieka toks pats: nešiojamieji įkrovikliai turi būti vežami tik rankiniame bagaže, o ne registruotame. Tai daroma todėl, kad salone kilus gedimui įgula gali greičiau pastebėti problemą ir imtis veiksmų, o krovinių skyriuje tokia situacija būtų sunkiau valdoma.

    Dažniausiai be papildomo derinimo leidžiami įrenginiai iki 100 vatvalandžių talpos. Tarp 100 ir 160 vatvalandžių talpos įkrovikliai paprastai reikalauja atskiro oro linijų leidimo, o viršijant 160 vatvalandžių ribą tokie įrenginiai į lėktuvą dažniausiai neįleidžiami.

    Dalies vežėjų praktikoje atsiranda papildomas reikalavimas skrydžio metu įkroviklius laikyti ne viršutinėse lentynose, o lengvai pasiekiamoje vietoje, pavyzdžiui, po sėdyne esančiame krepšyje arba sėdynės kišenėje. Tai siejama su tuo, kad pirmieji perkaitimo požymiai dažniausiai yra šiluma, kvapas ar dūmelis, kuriuos svarbu pastebėti kuo anksčiau.

    Keliaujantiems patariama prieš skrydį pasitikrinti būtent tos oro linijos taisykles, nes jos gali būti griežtesnės už bendrą praktiką. Jei naudojimas salone ribojamas, saugiausia išeitis yra įkrauti telefoną dar prieš įlaipinimą ir oro uoste naudotis įkrovimo stotelėmis.

    Augant elektronikos kiekiui kelionėse, aviacijos sektorius vis dažniau imasi vienodinti taisykles, kad keleiviams būtų aiškiau, ko tikėtis skirtinguose maršrutuose. Tikėtina, kad artimiausiu metu panašūs ribojimai taps įprasti vis didesnėje dalyje oro uostų ir oro linijų.