CP v2

Tag: ICE

  • Greitesni už lėktuvą? Šie traukiniai muša rekordus – Kinija pirmauja, Europa vejasi

    Greitesni už lėktuvą? Šie traukiniai muša rekordus – Kinija pirmauja, Europa vejasi

    Greičiausi pasaulio komerciniai traukiniai jau seniai tapo technologijų varžybų simboliu: čia svarbu ne tik maksimalus greitis, bet ir stabilumas, sauga bei energijos sąnaudos. Pastaraisiais metais akivaizdus lyderis yra Kinija, kur rekordai fiksuojami tiek magnetinės levitacijos, tiek tradicinių bėgių segmente.

    Didžiausiu greičiu keleivius vežantis komercinis traukinys šiandien laikomas Šanchajaus „Transrapid“ maglev, naudojantis magnetinę levitaciją. Reguliariuose reisuose jis pasiekia iki 460 kilometrų per valandą ir iki 350 kilometrų per valandą įsibėgėja maždaug per dvi minutes.

    Šis maršrutas jungia Longyang Road stotį Pudongo rajone su Šanchajaus Pudongo oro uostu. Apie 30 kilometrų atstumą traukinys įveikia maždaug per 7,5 minutės, todėl reali kelionės trukmė dažnai prilygsta oro uosto ekspresui, tik gerokai greitesnė.

    „Maglev technologija leidžia pasiekti itin didelį greitį sumažinus trintį, tačiau tokiai sistemai būtina speciali infrastruktūra“, – sako transporto inžinerijos ekspertai, vertinantys greitųjų linijų plėtrą.

    Tarp tradicinių traukinių, riedančių ratų ir bėgių principu, Kinija taip pat išsiskiria: CR400 „Fuxing“ komerciniuose reisuose važiuoja 350 kilometrų per valandą greičiu. Maksimalus šio tipo sąstatų greitis, priklausomai nuo versijos ir bandymų sąlygų, yra dar didesnis, o dalis sprendimų orientuoti į mažesnį triukšmą ir efektyvesnį energijos vartojimą.

    Kinijoje vystoma ir naujos kartos kryptis: CR450 platforma, kurios tikslas yra apie 400 kilometrų per valandą greitis reguliariuose reisuose. Viešai skelbta, kad prototipai testuojami ir kaupia didelius bandomuosius kilometražus, o komercinis panaudojimas siejamas su naujai parengiamomis trasomis.

    Europa: mažesnis greitis, bet tvirta sistema

    Europos greitieji traukiniai paprastai važiuoja lėčiau nei Kinijos rekordistai, tačiau išsiskiria tankiu tinklu, integruotu bilietų ir jungčių planavimu bei ilgai formuota saugos kultūra. Prancūzijos TGV šeimos sąstatai istoriniuose bandymuose buvo pasiekę 574 kilometrus per valandą, nors įprastose keleivinėse kelionėse dažniausiai važiuojama apie 300–320 kilometrų per valandą.

    Vokietijoje ICE 3 eksploatuojami iki maždaug 330 kilometrų per valandą greičiu ten, kur tai leidžia infrastruktūra. Tokie maršrutai sutrumpina kelionės laiką tarp didžiųjų miestų, o patogumas dažnai tampa svarbesnis už pačius greičio rekordus.

    Japonija ir punktualumo standartas

    Japonijos „Shinkansen“ ilgą laiką buvo laikomi greitųjų traukinių etalonu, ypač dėl patikimumo ir punktualumo. Dauguma linijų eksploatuoja 285–320 kilometrų per valandą greitį, o vėlavimai per metus neretai skaičiuojami sekundėmis, kas tapo vienu iš sistemos kokybės ženklų.

    Pastaruoju metu Japonijoje ieškoma ir naujų pritaikymo scenarijų, pavyzdžiui, dalis anksčiau eksploatuotų sąstatų adaptuojami greitam krovinių gabenimui. Tai atspindi tendenciją, kai greitoji geležinkelio logistika vertinama kaip alternatyva trumpiems oro maršrutams ir kelių transportui.

    Kodėl greičio rekordai ne visada laimi

    Nors greitis traukia dėmesį, praktikoje keleiviams svarbiausia būna visos kelionės trukmė nuo durų iki durų, reisų dažnis, patikimumas ir bilieto kaina. Maglev gali būti labai greitas, tačiau jam reikia visiškai atskiros infrastruktūros, o tradiciniai greitieji traukiniai lengviau integruojami į esamus tinklus.

    Dar viena ryški kryptis yra energinis efektyvumas ir triukšmo mažinimas, nes didėjant greičiui smarkiai auga aerodinaminis pasipriešinimas. Todėl net ir valstybės, kurios gali siekti rekordų, dažnai renkasi optimalią ribą, kur greitis duoda realią naudą, bet neperžengia sąnaudų ir komforto slenksčio.

  • „Avalanche“ link tokenizacijos: NYSE metus testavo technologiją, bet sprendimo dar neatskleidžia

    „Avalanche“ link tokenizacijos: NYSE metus testavo technologiją, bet sprendimo dar neatskleidžia

    „Ava Labs“ prezidentas Charley Cooperis teigia, kad Niujorko vertybinių popierių birža (NYSE) beveik metus testavo „Avalanche“ blokų grandinės technologiją. Pasak jo, bandymai buvo skirti įvertinti, kaip ši infrastruktūra galėtų tikti planams dėl vertybinių popierių tokenizacijos.

    Kalbėdamas renginyje Niujorke Cooperis pabrėžė, kad NYSE domėjosi ne tik technologine puse, bet ir projekto ekonomika. Jo teigimu, birža siekė suprasti, ar „Ava Labs“ mato platesnius biržos verslo poreikius, o ne vien techninį sprendimą.

    „Palieku NYSE komandai viešai kalbėti apie tai, kur jie yra visame procese“, – sakė Charley Cooperis.

    Cooperis pridūrė, kad tarp pusių susiformavo artimas darbinis ryšys, tačiau jis nesakė, jog NYSE jau pasirinko „Avalanche“. Tai reiškia, kad testavimas nebūtinai garantuoja galutinį sprendimą, o birža gali svarstyti ir kelias alternatyvias platformas.

    Tą pačią kryptį patvirtino ir NYSE valdančios grupės „Intercontinental Exchange“ (ICE) strateginių iniciatyvų vadovas Michaelas Blaugrundas. Jis teigė, kad bendrovė aktyviai vertina skirtingas blokų grandinių platformas, o „Avalanche“ atitinka daug svarbių kriterijų.

    „Esame labai įsitraukę vertindami blokų grandinių platformas, o „Avalanche“ mums atitinka daug reikalavimų“, – sakė Michaelas Blaugrundas.

    NYSE anksčiau skelbė kurianti platformą, skirtą tokenizuotų JAV akcijų ir biržoje prekiaujamų fondų prekybai bei atsiskaitymui grandinėje, jei bus gauti reikalingi reguliaciniai leidimai. Tokiose sistemose paprastai siekiama sujungti tradicinį pavedimų suderinimą su blokų grandinės pagrindu veikiančia po sandorio infrastruktūra, kad atsiskaitymai vyktų greičiau ir būtų lengviau automatizuojami.

    Rinkos dalyviams tai aktualu dėl kelių priežasčių: tokenizacija siejama su 24 valandų prekybos perspektyva, efektyvesniu atsiskaitymu ir galimybe kurti naujus finansinius produktus. Cooperis taip pat užsiminė, kad per artimiausius metus kai kurios prekybos vietos gali pradėti siūlyti prekybą visą parą darbo dienomis, nors neįsipareigojo prognozuoti, ar tai pirmiausia bus didžiausios pasaulio biržos.

    Šios diskusijos vyksta platesniame kontekste, kai JAV reguliuotojai ieško būdų suderinti inovacijas su investuotojų apsauga. Tokiais atvejais biržoms svarbu ne tik technologinis sprendimas, bet ir atitiktis taisyklėms, rizikų valdymas, turto saugojimas bei suderinamumas su esamomis prekybos ir atsiskaitymo sistemomis.

  • „Capgemini“ parduoda JAV padalinį po skandalo dėl ICE kontrakto: kas slypi už sprendimo

    „Capgemini“ parduoda JAV padalinį po skandalo dėl ICE kontrakto: kas slypi už sprendimo

    Sandoris po viešos kritikos

    Prancūzijos IT paslaugų grupė „Capgemini“ pranešė pasirašiusi galutinį susitarimą parduoti savo JAV padalinį „Capgemini Government Solutions“. Šis žingsnis žengtas po kilusio skandalo dėl padalinio ryšių su JAV imigracijos institucijomis ir bendradarbiavimo su ICE.

    Pirkėju įvardijama bendrovė ITC Federal, kuri teikia skaitmenines paslaugas ir sprendimus JAV federalinėms agentūroms, susijusioms su vidaus saugumu ir gynyba. „Capgemini“ teigimu, sandoris dar turi įveikti įprastas tokio tipo sandoriams sąlygas ir turėtų būti užbaigtas per artimiausias savaites.

    Kas sukėlė skandalą?

    Diskusijos įsiplieskė po to, kai viešumoje nuskambėjo informacija apie sutartį su ICE, pagal kurią buvo teikiamas technologinis įrankis užsienio piliečiams JAV teritorijoje identifikuoti ir jų judėjimui sekti. Kritikai akcentavo, kad tokia infrastruktūra gali būti naudojama griežtesnei migracijos kontrolei ir kelti žmogaus teisių rizikas.

    ICE veikla JAV jau ne vienus metus vertinama prieštaringai, o agentūros pareigūnų intervencijos metodai dažnai tampa visuomenės ir politikų diskusijų objektu. „Capgemini“ atsidūrė dėmesio centre, nes būtent privačių technologijų tiekėjų sprendimai gali sustiprinti valstybės institucijų galimybes rinkti duomenis ir automatizuoti sprendimų priėmimą.

    Ką aiškino „Capgemini“?

    Dar anksčiau, skelbdama apie planus atsisakyti šio verslo, „Capgemini“ argumentavo, kad JAV įprasti teisiniai ribojimai, taikomi sudarant sutartis su federalinėmis institucijomis, kurios vykdo įslaptintas veiklas, ribojo grupės galimybes tinkamai kontroliuoti kai kuriuos padalinio veiklos aspektus. Tai tapo viena svarbiausių priežasčių, kodėl pasirinktas pardavimo kelias.

    Į situaciją buvo įsitraukę ir politikai Prancūzijoje, kurie ragino bendrovę pateikti daugiau aiškumo dėl veiklos JAV ir su ja susijusių įsipareigojimų. Tokiais atvejais viešai listinguojamoms tarptautinėms grupėms kyla ne tik reputacinė, bet ir atitikties rizika, ypač kai kalbama apie jautrias viešojo sektoriaus sutartis.

    Poveikis grupei ir platesnės tendencijos

    „Capgemini“ veikia maždaug 50 šalių ir yra viena didžiųjų Prancūzijos biržoje kotiruojamų bendrovių. Grupė skelbė, kad 2025 metais jos pajamos siekė 22,5 milijardo eurų.

    Bendrovės teigimu, parduodamas padalinys sudarė tik 0,4 proc. visos grupės apyvartos tais metais ir mažiau nei 2 proc. „Capgemini“ pajamų JAV. Vis dėlto net ir santykinai mažas padalinys gali tapti dideliu reputaciniu iššūkiu, kai technologijos siejamos su migracijos kontrole, biometrinių duomenų ar identifikavimo sistemomis.

    Pastaraisiais metais didėja spaudimas technologijų tiekėjams įsivertinti žmogaus teisių, privatumo ir skaidrumo aspektus, ypač dirbant su viešojo saugumo institucijomis. Kartu daugėja diskusijų apie automatizuotų sprendimų, pažangios analitikos ir DI naudojimą valstybinėse sistemose, o tai kelia klausimų dėl atsakomybės grandinės ir realios kontrolės tarptautinėse korporacijose.

  • „Chainalysis“ kaltina ICE dėl 82 mln. eurų sutarties: esą konkursas pritaikytas „TRM Labs“ kriterijams

    „Chainalysis“ kaltina ICE dėl 82 mln. eurų sutarties: esą konkursas pritaikytas „TRM Labs“ kriterijams

    Blokų grandinės analizės bendrovė „Chainalysis“ pateikė skundą JAV Federalinių ieškinių teismui, kuriame kaltina JAV Imigracijos ir muitinės tarnybą (ICE) nesąžiningai nukreipus didelės vertės sutartį konkurentams. Ginčas kilo dėl maždaug 82 mln. eurų vertės vieno tiekėjo (be konkurso) kontrakto, skirto skaitmeninių finansinių nusikaltimų tyrimams.

    Viešai paskelbtoje, suredaguotoje skundo versijoje teigiama, kad ICE „Chainalysis“ vertino pagal reikalavimus, kurie nebuvo aiškiai pateikti dokumente, į kurį tiekėjams buvo nurodyta atsakyti. Pasak įmonės, agentūra rėmėsi ankstesnės rinkos apklausos klausimais, nors vėlesniame poreikio aprašyme dalies tų kriterijų neliko.

    Sutartis ir ką ji apima

    ICE „TRM Labs“ skyrė apie 82 mln. eurų vertės sutartį suteikti kriminalistinės analizės programinę įrangą ir pagalbos paslaugas Tėvynės saugumo tarnybos (HSI) tyrimams. Sutarties laikotarpis federaliniuose įrašuose nurodomas nuo 2026 metų liepos 1 dienos iki 2027 metų birželio 30 dienos.

    „Chainalysis“ skunde šį susitarimą apibūdina kaip didžiausią tokio pobūdžio blokų grandinės analizės kontraktą JAV vyriausybėje. Bendrovė prašo teismo pripažinti vieno tiekėjo pasirinkimą neteisėtu ir įpareigoti agentūrą organizuoti atvirą konkursą.

    Kur, pasak „Chainalysis“, prasidėjo problema

    Skunde aiškinama, kad ICE gegužės pabaigoje paskelbė rinkos tyrimui skirtą užklausą, kurioje klausta apie labai konkrečias technines galimybes. Tarp jų minėta didelė sukčiavimo aukų duomenų bazė, dirbtiniu intelektu paremtos tyrimų funkcijos ir mechanizmai, leidžiantys realiuoju laiku perspėti paslaugų teikėjus dėl įtartinų lėšų judėjimo.

    Vėliau ICE paskelbė ketinimą sutartį skirti vienam tiekėjui, tačiau kitoms įmonėms leido pateikti trumpą, vieno puslapio apimties pajėgumų aprašą pagal atskirą poreikio dokumentą. „Chainalysis“ teigia buvusi vienintelė įmonė, pateikusi tokį aprašą, tačiau agentūra, anot skundo, sprendimą dėl vienintelio tinkamo tiekėjo priėmė kitą dieną.

    Ką ICE esą vertino ir kodėl tai svarbu

    „Chainalysis“ tvirtina, kad poreikio aprašyme buvo akcentuojamos trys plačios misijos kryptys, įskaitant sukčiavimo ir kibernetinių nusikaltimų trikdymą bei seksualinio šantažo atvejų prevenciją. Vis dėlto agentūros galutiniame vertinime, kaip teigiama skunde, atsirado specifinių kriterijų, labiau primenančių ankstesnės užklausos klausimus, o ne vėlesnį poreikio dokumentą.

    Bendrovė taip pat ginčija argumentą, kad pasirinkto tiekėjo savybės buvo unikalios. Skunde teigiama, kad ICE rinkos analizėje pripažino, jog abi bendrovės turi brandžias tyrimų platformas ir patirties dirbant su teisėsauga, tačiau papildomų klausimų ar paaiškinimų iš „Chainalysis“ esą nebuvo paprašyta.

    „Įrašai rodo, kad agentūra sau leido daugiau vietos aprašyti poreikius, nei suteikė galimiems alternatyviems tiekėjams paaiškinti, kaip jie tuos poreikius patenkintų“, – teigiama skunde.

    „Chainalysis“ pripažįsta, kad nesiūlė tiksliai tokio automatinio mechanizmo, koks buvo aprašytas ankstesnėje užklausoje, tačiau tvirtina pateikusi alternatyvą, labiau orientuotą į koordinavimą su teisėsauga. Pasak įmonės, ICE šios alternatyvos neįvertino ir nepaaiškino, kodėl ji neatitiktų minimalių poreikių.

    Ginčas jau buvo pasiekęs JAV Vyriausybės atskaitomybės biurą, tačiau vėliau buvo perkeltas į teismą. Šiuo metu byloje dalyvauja ir „TRM Labs“, kuri prisijungė ginti sutarties skyrimo, o teismo sprendimas dėl skundo esmės dar nėra priimtas.

  • NYSE valdanti ICE kartu su „tZERO“ kurs infrastruktūrą tokenizuotiems vertybiniams popieriams

    NYSE valdanti ICE kartu su „tZERO“ kurs infrastruktūrą tokenizuotiems vertybiniams popieriams

    Niujorko vertybinių popierių biržą (NYSE) valdanti „Intercontinental Exchange“ (ICE) susitarė su „tZERO“ bendradarbiauti kuriant infrastruktūrą viešoms tokenizuotų vertybinių popierių rinkoms. Pagal susitarimą „tZERO“ taps dizaino partneriu ICE kuriamai su NYSE siejamai tokenizuotų vertybinių popierių platformai, orientuotai į prekybą ir atsiskaitymus.

    ICE taip pat ketina investuoti į naujausią „tZERO“ finansavimo etapą ir licencijuoti bendrovės blokų grandinės patentų portfelį. Skelbiama, kad portfelyje yra 103 patentai, apimantys atitikties reikalavimus atitinkančius perleidimus, išmaniąsias sutartis ir korporatyvinius veiksmus, pavyzdžiui, dividendus ar akcijų skaidymus.

    Šalys planuoja įvertinti ir platesnį „tZERO“ technologijų panaudojimą ICE grupėje, įskaitant tokenizuotų aktyvų pritaikymą užstato valdymui ICE kliringo padaliniuose ir kitose susijusiose įmonėse. Tokie sprendimai rinkoje vertinami kaip bandymas mažinti atsiskaitymų trintį, didinti operacijų skaidrumą ir automatizuoti dalį procesų, kurie tradicinėse finansų sistemose dažnai būna lėti bei brangūs.

    „Džiaugiamės galėdami bendradarbiauti su ICE kuriant su NYSE siejamą skaitmeninio perleidimo agento programą. Metus kūrėme nuo pradžios iki pabaigos reguliuojamą tokenizuotų vertybinių popierių platformą ir susijusią intelektinę nuosavybę. Partnerystė su ICE, siekiant plėsti apimtį į viešąsias akcijas, yra natūralus žingsnis mūsų infrastruktūros kaip paslaugos pasiūlymui ir apskritai tokenizuotoms rinkoms“, – sakė „tZERO“ vadovas Alanas Konevsky.

    „tZERO“ pastaraisiais metais stiprino pozicijas reguliuojamos skaitmeninių aktyvų infrastruktūros srityje, o tokenizacijos segmente konkuruoja su tokiais žaidėjais kaip „Securitize“ ir „Superstate“. Tuo pat metu rinka mato ir augančią ginčų dėl intelektinės nuosavybės riziką, nes įmonės bando įtvirtinti technologinius pranašumus patentais ir licencijavimo modeliais.

    ICE pastaruoju metu nuosekliai investuoja į sprendimus, susijusius su blokų grandine ir skaitmeninėmis rinkomis, ieškodama, kaip tradicinę biržų bei kliringo infrastruktūrą pritaikyti naujiems turto formavimo ir perleidimo būdams. Bendrovė jau anksčiau buvo paskelbusi apie bendras iniciatyvas, skirtas kurti naujos kartos infrastruktūrą tokenizuotiems ir skaitmeniniams finansiniams produktams.

    „„tZERO“ patirtis reguliuojamoje blokų grandinės infrastruktūroje daro juos vertingu partneriu, kai plečiame kuriamą skaitmeninio perleidimo agento programą, kuri rems tokenizuotų vertybinių popierių prekybą ir atsiskaitymus“, – teigė ICE strateginių iniciatyvų viceprezidentas Michaelis Blaugrundas.

    Rinkos dalyviai tokenizaciją dažniausiai apibrėžia kaip tradicinių finansinių instrumentų, pavyzdžiui, akcijų ar obligacijų, atvaizdavimą skaitmeninėse sistemose, kur perleidimas ir apskaita gali būti vykdomi naudojant blokų grandinės technologijas. Praktinis tikslas dažnai siejamas su greitesniais atsiskaitymais, tikslesne nuosavybės apskaita ir automatizuotu korporatyvinių veiksmų įgyvendinimu, tačiau realus mastas priklausys nuo reguliavimo, kliringo ir rinkos infrastruktūros suderinamumo.

  • Baltieji rūmai su Žmogumi-voru reklamavo ICE: gerbėjai ragina „Disney“ ir „Sony“ imtis veiksmų

    Baltieji rūmai su Žmogumi-voru reklamavo ICE: gerbėjai ragina „Disney“ ir „Sony“ imtis veiksmų

    Baltųjų rūmų oficialiame „Instagram“ kanale pasirodęs įrašas, kuriame panaudota Žmogaus-voro (Spider-Man) stilistika, sukėlė aštrią dalies internautų ir „Marvel“ gerbėjų reakciją. Vaizdinėje kampanijoje buvo reklamuojama JAV Imigracijos ir muitinės tarnyba ICE, o tai kritikams pasirodė kaip netinkamas popkultūros simbolio pasitelkimas politinei žinutei.

    Įrašą lydėjo frazė apie „draugiškus kaimynystės ICE agentus“, o kelių kadrų sekoje Žmogaus-voro tinklas galiausiai „sugauna“ žmonių grupę. Paskutinis prierašas skelbė, kad „nusikaltę neteisėti imigrantai bus sugauti ir deportuoti“, todėl dalis auditorijos tai įvertino kaip dehumanizuojantį ir provokuojantį komunikacijos toną.

    Kas papiktino gerbėjus?

    Kritika kilo ne vien dėl politikos, bet ir dėl to, kaip buvo panaudotas personažas, kurio istorijose tradiciškai akcentuojama atsakomybė ir silpnesniųjų gynimas. Komentaruose vartotojai ragino įrašą pašalinti, o dalis jų teigė, kad toks naudojimas menkina kūrėjų intencijas ir paties personažo prasmę.

    „Stan Lee tam niekada nebūtų pritaręs“, – rašė vienas komentatorius.

    Taip pat pasirodė raginimų, kad teisių turėtojai imtųsi teisinių veiksmų, nes Žmogus-voras yra intelektinė nuosavybė, valdoma pramogų industrijos milžinų. Diskusijose dažniausiai minėtos dvi įmonės, siejamos su personažo licencijavimu ir filmais: „Disney“ ir „Sony“.

    Popkultūra kaip politinės žinutės įrankis

    Pastaraisiais metais JAV politinėje komunikacijoje vis dažniau matoma strategija, kai popkultūros motyvai, memai ar filmai pasitelkiami socialinių tinklų auditorijai pasiekti. Tokia taktika paprastai siekia greito dėmesio, tačiau kartu didina riziką sulaukti atoveiksmio iš gerbėjų bendruomenių ir originalių kūrinių autorių.

    Šį kartą ginčas įsiliejo ir į platesnį kontekstą, nes Žmogaus-voro tema pastaruoju metu yra itin matoma kino rinkoje. Kritikai atkreipė dėmesį, kad politinių paskyrų bandymai „įsėsti“ ant populiarios bangos neretai baigiasi reputacine žala, ypač kai simboliai naudojami jautrioms temoms.

    Ne pirmas kartas, kai kyla ginčai

    Įrašas pasirodė po kelių ankstesnių atvejų, kai žinomi atlikėjai viešai piktinosi, jog jų dainos buvo panaudotos politiniuose ar su ICE bei kariuomene siejamuose vaizdo įrašuose be aiškaus leidimo. Tokiose situacijose dažniausiai kyla klausimai dėl autorių teisių, licencijavimo ir to, ar kūriniai nėra panaudojami taip, kad sukurtų klaidingą autoriaus pritarimo įspūdį.

    Nors socialinių tinklų kampanijos dažnai kuriamos taip, kad būtų maksimaliai pastebimos ir dalijamos, šis atvejis parodė ir kitą pusę: popkultūros simbolių naudojimas politinei žinutei gali sukelti ne tik trumpalaikį triukšmą, bet ir ilgalaikes diskusijas dėl etiką, autorių teisių ir institucijų komunikacijos standartų.

  • Trumpas ragina ICE neatšaukti sustabdymų kelyje, nors po mirtinų šūvių keičiasi politika

    Trumpas ragina ICE neatšaukti sustabdymų kelyje, nors po mirtinų šūvių keičiasi politika

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Imigracijos ir muitinės kontrolės tarnyba ICE turėtų tęsti automobilių stabdymus keliuose, nors po pastarųjų mirtinų incidentų ši praktika, kaip skelbiama, buvo pristabdyta. Prezidento žinutė socialiniuose tinkluose nuskambėjo tuo metu, kai Vidaus saugumo departamentas DHS ėmėsi peržiūrėti agentų veiksmų taisykles.

    Trumpas teigė, kad sustabdymai kelyje esą yra vienas veiksmingiausių įrankių sulaikant asmenis, kuriuos jo administracija sieja su nusikalstamumu ir neteisėtu buvimu šalyje. Jo retorika leidžia suprasti, kad jis nenori atsisakyti šios priemonės net ir didėjant kritikai dėl rizikos gyventojams bei pareigūnams.

    „Negalime atsisakyti vieno svarbiausių ir efektyviausių ICE kovos su nusikalstamumu įrankių – sustabdymų kelyje“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Apie politikos pokyčius pranešta po dviejų mirtinų susišaudymų, kuriuose, kaip skelbė JAV žiniasklaida, dalyvavo ICE pareigūnai. Pranešimuose nurodoma, kad DHS nurodė pareigūnams nestabdyti judančių transporto priemonių vien tam, kad būtų sulaikyti ar apklausti automobilyje esantys asmenys.

    Vienas labiausiai aptariamų atvejų įvyko Meino valstijoje, kur per sustabdymą žuvo Kolumbijos pilietis Joanas Sebastianas Guerrero. Kitas incidentas fiksuotas Hiustone, taip pat pranešta apie dar vieną žūtį Floridoje, kai bėgdamas nuo federalinių pareigūnų 28 metų vyras buvo partrenktas sunkvežimio.

    Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro šį įvykį pavadino nužudymu ir pareiškė, kad žuvusysis, jo vertinimu, buvo traktuotas kaip neturintis teisių. Incidentai dar labiau paaštrino diskusiją apie tai, kiek agresyvūs sulaikymai kelyje yra suderinami su viešuoju saugumu ir pareigūnų atsakomybės standartais.

    JAV senatorė Susan Collins viešai ragino DHS vadovybę nutraukti visus nebūtinus transporto priemonių stabdymus. Tuo metu buvęs laikinasis ICE vadovas Johnas Sandwegas žiniasklaidai yra sakęs, kad per pastaruoju metu sugriežtintas imigracijos operacijas galėjo būti apie 18 šaudymų, susijusių su sustabdymais kelyje.

    Ši tema JAV nuolat kelia aštrias diskusijas, nes sustabdymai kelyje dažnai vertinami kaip didelės įtampos situacijos, kuriose sprendimai priimami per sekundes. Kritikai pabrėžia, kad tokios operacijos padidina klaidų ir perteklinės jėgos riziką, o šalininkai akcentuoja greitą prieigą prie ieškomų asmenų.

    Kol kas neaišku, ar DHS nurodymai yra laikina priemonė, skirta sumažinti riziką po rezonansinių incidentų, ar platesnės politikos krypties keitimas. Trumpui viešai raginant tęsti sustabdymus, ICE ir DHS sprendimai artimiausiu metu taps vienu svarbiausių imigracijos politikos išbandymų tiek teisiniu, tiek politiniu požiūriu.

  • Ariana Grande supyko ant Baltųjų rūmų: jos daina panaudota ICE vaizdo įraše be leidimo

    Ariana Grande supyko ant Baltųjų rūmų: jos daina panaudota ICE vaizdo įraše be leidimo

    Vaizdo įrašas be garso, bet su ažiotažu

    Dainininkė ir aktorė Ariana Grande viešai sukritikavo Baltuosius rūmus po to, kai jų socialinių tinklų įraše, reklamuojančiame Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) veiksmus, buvo panaudota jos muzika. Pasak atlikėjos, jos kūrinys neturi būti siejamas su, jos žodžiais, nežmonišku turiniu.

    Incidentas kilo po to, kai 2026 metų birželio 9 dieną Baltųjų rūmų paskyroje pasirodė „TikTok“ vaizdo įrašas, kuriame matomi ICE vykdomi sulaikymai. Įrašo garso takeliu pasirinkta Ariana Grande daina „bye“.

    „Prašau niekada nenaudoti mano muzikos šiam barbariškam, nežmoniškam ir bjauriam absurd ui“, – sakė Ariana Grande.

    Šis komentaras greitai išplito internete, tačiau vėliau iš Baltųjų rūmų paskyros buvo paslėptas. Grande tuomet paviešino kelias ekrano nuotraukas, kad jos pozicija išliktų matoma, o netrukus, kaip skelbiama, administracijos socialinių tinklų komanda pašalino ir kitus jos komentarus.

    Kas nutiko po to?

    Įrašo likimas platformoje pasikeitė netrukus po kilusios reakcijos. Grande komanda pasirūpino, kad dainos garsas būtų pašalintas iš „TikTok“, todėl vaizdo įrašas liko prieinamas, bet jau be garso takelio.

    Tokie atvejai dažniausiai siejami su autorių teisių ir licencijavimo klausimais: net jei daina yra populiari ir lengvai pasiekiama platformų muzikos bibliotekose, jos panaudojimas politiniame ar instituciniame kontekste gali sulaukti atskiro atlikėjų ir teisių turėtojų prieštaravimo.

    Ne pirmas kartas, kai kyla konfliktas

    Baltieji rūmai dėl populiarios muzikos naudojimo socialiniuose tinkluose kritikos yra sulaukę ir anksčiau. Pastaraisiais metais atlikėjai bei jų atstovai vis dažniau jautriai reaguoja į kūrinių siejimą su politinėmis žinutėmis, ypač migracijos, sienos apsaugos ar kitomis aštrias visuomenės diskusijas keliančiomis temomis.

    Ši istorija taip pat atspindi platesnę tendenciją: muzikos kūrėjai aktyviau gina savo teises ir reputaciją skaitmeninėje erdvėje, o platformos, tokios kaip „TikTok“, dažniau pritaiko garso pašalinimo sprendimus, kai gaunamas skundas ar prašymas iš teisių turėtojų.