Tag: ICEYE

  • Suomių „Iceye“ siūlo 2 mlrd. eurų už Italijos raketų gamintoją „Avio“

    Suomių „Iceye“ siūlo 2 mlrd. eurų už Italijos raketų gamintoją „Avio“

    Suomijos palydovų operatorė „Iceye“ pateikė 2 mlrd. eurų pasiūlymą įsigyti Italijos raketų gamintoją „Avio“ ir taip kurti integruotą Europos kosmoso bei gynybos bendrovę.

    Apie šį planą pranešė „Euronews“: „Iceye“ antradienį paskelbė siūlanti 41 eurą už akciją už visas „Avio“ paprastąsias akcijas. Pagal AFP skaičiavimą, tai įmonę įvertintų 2,05 mlrd. eurų.

    „Avio“ specializuojasi kosmoso variklių (propulsijos) ir paleidimo įrenginių srityje, o „Iceye“ tiekia palydovinius vaizdus gynybos ir žvalgybos sektoriams. Bendrovė pabrėžia, kad Europoje auga poreikis suvereniems kosmoso ir gynybos pajėgumams.

    „Iceye“ vadovas Rafalas Modrzewskis teigė, jog vyriausybėms svarbu kontroliuoti kritinę kosmoso infrastruktūrą. Bendrovės vertinimu, sujungus pajėgumus valstybės turėtų daugiau užtikrintumo dėl prieigos prie kosmoso.

    Pažadas investuoti Italijoje

    „Iceye“ aiškina, kad jungtinė grupė būtų vertikaliai integruota: vienoje įmonėje būtų sujungta palydovų gamyba, jų paleidimas ir misijų valdymas. Tokia struktūra, bendrovės teigimu, padidintų tiekimo ir pajėgumų tęstinumo garantijas.

    Pagal planus „Avio“ paleidimo ir propulsijos veikla liktų sutelkta Italijoje. „Iceye“ taip pat žada per penkerius metus šalyje investuoti 1 mlrd. eurų papildomai prie jau numatytų „Avio“ planų.

    Sandoriui dar reikėtų reguliuotojų pritarimo. Be to, pasiūlymas, tikėtina, sulauks atidesnio Italijos valdžios vertinimo.

    Kodėl sandoris gali sulaukti Romos dėmesio

    Skelbiama, kad Italijos valstybė turi apie 30 proc. gynybos rangovės „Leonardo“ akcijų. Būtent „Leonardo“ yra didžiausia „Avio“ akcininkė, valdanti 18 proc. akcijų paketą.

    Dėl šių ryšių ir strateginės „Avio“ veiklos srities sandoris gali tapti ne vien verslo, bet ir politiniu klausimu, kuriame svarbus nacionalinio saugumo aspektas.

  • ICEYE pateikė pasiūlymą įsigyti „Avio“: sandorio vertė gali viršyti 2 mlrd. eurų

    Palydovų gamintoja ir operatorė ICEYE pateikė pasiūlymą perimti Italijos raketų gamintoją „Avio“. Potencialaus sandorio vertė galėtų viršyti 2 mlrd. eurų.

    Apie tai paskelbta po to, kai ICEYE Italijos padalinys „Iris 2“ pateikė grynųjų pinigų pasiūlymą – 41 eurą už „Avio“ akciją. Toks įkainis, kaip nurodoma, yra 21,3 proc. didesnis už lapkričio 16 dienos „Avio“ akcijos uždarymo kainą.

    Pasiūlymas „Avio“ įvertina maždaug 2,05 mlrd. eurų. Jei sandoris įvyktų, ICEYE planuoja bendrovę išbraukti iš Milano biržos.

    ICEYE tikisi, kad perėmusi raketų gamintoją galėtų kurti Europos masto kosmoso ir gynybos pramonės žaidėją, kuris apjungtų palydovų gamybą, jų iškėlimą į orbitą ir žvalgybos paslaugas vyriausybių klientams.

    Planai: nuo palydovų iki paleidimų

    ICEYE teigimu, siekiama sukurti europinę įmonę, galinčią užtikrinti visą grandinę – nuo palydovų gamybos iki jų paleidimo ir su tuo susijusių paslaugų teikimo. Tai būtų orientuota į valstybinius užsakymus ir saugumo poreikius.

    ICEYE prezidentas ir vienas įkūrėjų Rafałas Modrzewskis pabrėžė, kad vyriausybėms svarbu kontroliuoti kritinę kosmoso infrastruktūrą, o Europai tokios kontrolės reikia labiausiai.

    Jo teigimu, „Avio“ yra sukaupusi paleidimų ir variklių kompetenciją, kuria remiasi Europa, o su ICEYE kapitalo parama būtų galima integruoti tiekimo grandinę, didinti gamybą ir stiprinti programas, kurios jau priklauso nuo „Avio“ pajėgumų.

    Žadamos investicijos Italijoje ir finansavimas

    Be paties įsigijimo, ICEYE skelbia planuojanti per penkerius metus papildomai investuoti Italijoje 1 mlrd. eurų. Lėšos būtų nukreiptos į gamybos pajėgumus, mokslinius tyrimus ir plėtrą, testavimo infrastruktūrą, intelektinę nuosavybę bei vietos tiekėjų ekosistemą.

    Taip pat nurodoma, kad investicijos galėtų sukurti iki 400 darbo vietų. Sandorį ICEYE ketina finansuoti derindama turimas grynųjų lėšas ir skolintą kapitalą.

    Bendrovė primena, kad 2026 metų birželį užbaigė paskutinį finansavimo etapą, per kurį pritraukė 450 mln. eurų.

    „Avio“ patvirtino gavusi pasiūlymą ir pranešė, kad jos valdyba pradės jį vertinti.

    Sandoriui gali prireikti kelių šalių leidimų

    Net jei „Avio“ valdyba pritartų, sandoris gali užtrukti: reikėtų reguliuotojų leidimų Italijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV. Taip pat būtinas pritarimas pagal ES užsienio subsidijų reglamentą.

    ICEYE pabrėžia turinti ryšį su Lenkija nuo ankstyvos bendrovės istorijos: lenkiška įmonė įkurta 2017 metais dar prieš pirmojo ICEYE palydovo iškėlimą į orbitą. Šiandien bendrovė veikia globaliai ir, kaip skelbiama, įvairiose šalyse įdarbina daugiau nei 1 000 žmonių.

  • Ukraina nebenori priklausyti nuo „Starlink“: su „ICEYE“ ir „Nokia“ sieks savo palydovų tinklo

    Ukraina nebenori priklausyti nuo „Starlink“: su „ICEYE“ ir „Nokia“ sieks savo palydovų tinklo

    Po trikdžių ieško alternatyvų

    Ukraina, daugiau nei dvejus metus besiginanti nuo Rusijos plataus masto invazijos, vis labiau pabrėžia ryšių infrastruktūros atsparumą. Frontui ir kritinei infrastruktūrai itin svarbūs palydoviniai ryšiai, tačiau pastaraisiais mėnesiais viešai skambėjo signalai apie galimus ryšio apribojimus ir sutrikimus.

    Dėl to Kyjivas siekia mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir kurti savarankiškesnį sprendimą. Esminė idėja – turėti galimybę užtikrinti ryšį net tada, kai komercinių paslaugų teikimas susiduria su politiniais ar techniniais ribojimais.

    Susitarimas su Suomijos partneriais

    Ukrainos gynybos ministerija spalio 22 dieną pasirašė ketinimų protokolą su Suomijos bendrovėmis „Nokia“ ir „ICEYE“. Dokumentu numatyta įvertinti galimybes Ukrainai sustiprinti savarankiškumą kosmoso ir palydovinių ryšių srityje.

    Susitarimas paskelbtas Suomijos premjero vizito Ukrainoje metu. Anksčiau tą patį mėnesį „Nokia“ ir „ICEYE“ taip pat pranešė apie bendradarbiavimą, kuriuo siekiama kurti žemosios Žemės orbitos palydovinio ryšio sprendimus.

    Ko siekiama: didelė sparta ir mažos delsos ryšys

    Planuojama kryptis – žemosios Žemės orbitos ryšio sistema, skirta vyriausybinėms reikmėms, užtikrinanti didelę pralaidą ir mažą delsą. Tokie parametrai laikomi kritiniais realaus laiko komunikacijai, dronų valdymui, žvalgybinių duomenų perdavimui ir ryšiui su atokiomis teritorijomis.

    Partneriai pabrėžia, kad sprendimai turėtų remtis patikimomis europietiškomis technologijomis. Ukrainai tai svarbu ne tik dėl tiekimo grandinių saugumo, bet ir dėl ilgalaikės integracijos su Europos gynybos ir skaitmeninės infrastruktūros iniciatyvomis.

    „Ne kartą įrodėme, kad galime greitai įgyvendinti palydovines misijas valstybių poreikiams, ir šią patirtį norime panaudoti padėdami kurti tokius pajėgumus. „ICEYE“ didžiuojasi remianti Ukrainą nuo 2022 metų ir esame taip pat pasiryžę šią paramą tęsti“, – sakė Rafalas Modževskis.

    Ukrainos žingsnis rodo platesnę tendenciją: valstybės vis dažniau siekia suverenios prieigos prie palydovinio ryšio ir Žemės stebėjimo, kad kritinės paslaugos nepriklausytų nuo vieno privataus operatoriaus sprendimų. Kyjivo atveju tai reiškia bandymą sukurti atsparų ryšio stuburą, galintį veikti net intensyvių elektroninės kovos veiksmų sąlygomis.

  • Rusijos palydovas priartėjo iki 26 metrų: įtampa orbitoje dėl „ICEYE-X36“ darosi kritinė

    Rusijos palydovas priartėjo iki 26 metrų: įtampa orbitoje dėl „ICEYE-X36“ darosi kritinė

    Neįprastai artimas suartėjimas orbitoje

    Žemąją Žemės orbitą kasmet papildo vis daugiau palydovų, tarp jų ir vykdančių žvalgybines bei karines užduotis. Pastarosiomis dienomis dėmesį patraukė pranešimai, kad Rusijos palydovas KOSMOS 2612 itin priartėjo prie su Suomijos ir Lenkijos kapitalu siejamo radaro palydovo „ICEYE-X36“.

    Remiantis viešais orbitų duomenimis, iki manevrų KOSMOS 2612 nuo „ICEYE-X36“ skyrė maždaug 475 kilometrus. Spalio 15 ir 16 dienomis Rusijos aparatas pradėjo manevrų seriją, po kurios atstumas sparčiai mažėjo iki šimtų metrų ir dar mažiau.

    26 metrai kosmose yra pavojingai mažai

    Orbitoje net ir kelių šimtų metrų atstumas laikomas labai artimu, o kelios dešimtys metrų jau prilygsta kritinei zonai. Skaičiuota, kad spalio 18 dieną apie 03:41 Lenkijos laiku minimalus atstumas galėjo sumažėti net iki 26 metrų.

    Toks priartėjimas paprastai pasiekiamas tik labai tiksliai suderinus trajektorijas ir orbitinius parametrus. Tai reiškia, kad KOSMOS 2612 galėjo būti specialiai „priderintas“ taip, kad ilgą laiką išliktų panašioje orbitoje ir galėtų sekti „ICEYE-X36“.

    Ką tai gali reikšti?

    Kodėl Rusija priartėjo taip arti, oficialiai neaišku, tačiau analitikai paprastai vertina kelis scenarijus. Vienas jų yra demonstratyvus spaudimas ir signalas Vakarams, kad Maskva geba atlikti artimo suartėjimo manevrus, kurie kosmose laikomi jautria ir rizikinga praktika.

    Kitas scenarijus siejamas su žvalgybos galimybėmis: artimas skrydis gali padėti tiksliau įvertinti taikinio orbitą, elgseną ir techninius parametrus. Tokios operacijos dažnai priskiriamos vadinamosioms artimojo priartėjimo arba inspekcinėms misijoms, kurios pastaraisiais metais vis dažniau minimos diskusijose apie kosmoso saugumą.

    Blogiausiu atveju svarstoma ir aktyvaus poveikio galimybė, kai bandoma trikdyti ryšį ar veikimą. Tokie trikdžiai gali būti siejami su ryšio slopinimu, kai palydovui ar jo antžeminiam segmentui sudaromos kliūtys perduoti duomenis ir vykdyti komandas.

    Ekspertai pabrėžia, kad didėjantis palydovų skaičius ir geopolitinė įtampa kosmose augina incidentų riziką. Net ir be tiesioginio priešiško veiksmo, labai artimi suartėjimai didina susidūrimo tikimybę, o tai galėtų sukurti nuolaužų debesį ir paveikti kitų operatorių infrastruktūrą.

  • Rusijos „Kosmos 2612“ priartėjo prie „ICEYE“ iki 26 metrų: kas vyksta orbitoje?

    Įtampa Žemės orbitoje auga: Rusijos karinis palydovas Kosmos 2612 priartėjo prie komercinio „ICEYE“ palydovo maždaug 26 metrų atstumu. „ICEYE“ radarinių nuotraukų duomenys yra svarbūs Ukrainos žvalgybai, todėl toks manevras vertinamas kaip kryptingas ir rizikingas.

    Palydovai žemojoje Žemės orbitoje skrieja maždaug 7,6 kilometro per sekundę greičiu, todėl net nedidelė klaida gali baigtis susidūrimu. Įprastai operatoriai stengiasi palaikyti saugos atstumus, matuojamus kilometrais, o ne metrais.

    Artimas priartėjimas kosmose nebūtinai reiškia ataką, tačiau jis gali būti signalas apie ketinimą sekti, trikdyti ar spausti kitą operatorių. Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie vadinamąsias artumo operacijas, kai palydovai priartėja prie kitų objektų stebėjimui ar testams.

    Kas gali grėsti palydovui?

    Ekspertai pabrėžia, kad teoriškai egzistuoja keli poveikio scenarijai, pradedant mažiau pastebimais ir baigiant atvira agresija. Dalis jų susiję su elektroninėmis priemonėmis, galinčiomis apsunkinti ryšį su antžeminėmis stotimis arba trukdyti jutikliams.

    Ne mažiau svarbus ir netiesioginis spaudimas: jei „ICEYE“ būtų priverstas dažniau manevruoti vengdamas rizikos, tai kainuotų degalus ir trumpintų palydovo eksploatacijos laiką. Kartu būtų prarandami stebėjimo langai, o tai ypač jautru, kai duomenų reikia realiu laiku.

    Blogiausias scenarijus būtų fizinis susidūrimas. Toks įvykis žemojoje orbitoje sukurtų didelį kiekį nuolaužų, kurios galėtų kelti pavojų kitiems palydovams ir netgi skatinti grandininį nuolaužų daugėjimą, vadinamą Kesslerio sindromu.

    Kodėl tai svarbu ne tik Ukrainai?

    Žemoji orbita yra vis labiau užpildyta: joje veikia didelės komercinės palydovų grupės, ryšio ir stebėjimo sistemos, taip pat skrieja Tarptautinė kosminė stotis. Dėl to bet koks incidentas gali turėti platesnių pasekmių nei vieno palydovo praradimas.

    „ICEYE“ žinomas dėl radarinių sintetinio diafragmos radaro vaizdų, leidžiančių stebėti Žemės paviršių naktį ir esant debesuotumui. Tokios galimybės karo sąlygomis tampa kritinės, nes leidžia stebėti technikos judėjimą ir infrastruktūros pokyčius.

    Didėjant palydovų vaidmeniui gynyboje, ryšyje ir ekonomikoje, artimi priartėjimai vis dažniau tampa ne tik techniniu, bet ir politiniu klausimu. Tarp valstybių stiprėja diskusijos, kaip apibrėžti priimtinas elgesio normas orbitoje ir kaip mažinti eskalacijos riziką.

    Ko tikėtis toliau?

    Praktikoje daug kas priklausys nuo to, ar priartėjimas kartosis ir ar bus fiksuojami papildomi veiksmai, pavyzdžiui, bandymai trikdyti ryšį arba provokuoti manevrus. Operatoriai tokiais atvejais paprastai analizuoja orbitos duomenis ir koreguoja skrydžio planus, kad sumažintų riziką.

    Augant palydovų skaičiui ir konkurencijai kosmose, ekspertai vis dažniau ragina stiprinti skaidrumą ir informacijos apsikeitimą apie rizikingus manevrus. Tai laikoma viena iš priemonių, galinčių padėti išvengti incidentų, kurių pasekmės būtų juntamos visam pasauliui.

  • Kosminis gaudynės virš Žemės: Rusijos „Kosmos 2612“ priartėjo 26 m prie „ICEYE“

    Įtampa Žemės orbitoje auga: Rusijos karinis palydovas „Kosmos 2612“ priartėjo maždaug 26 metrų atstumu prie komercinio palydovo „ICEYE“, kurio teikiami radarų duomenys svarbūs Ukrainos žvalgybai. Toks manevras kosmose laikomas itin artimu ir kelia klausimų dėl ketinimų bei saugumo.

    Žemosios Žemės orbitos erdvėje palydovai juda didžiuliu greičiu, todėl net ir nedideli atstumai reiškia padidintą riziką. Ekspertai pabrėžia, kad artimi priartėjimai gali būti naudojami stebėjimui, signalų žvalgybai ar bandymams demonstruoti gebėjimą paveikti kito palydovo darbą.

    Ką reiškia 26 metrai orbitoje?

    Palydovų priartėjimai iki kelių dešimčių metrų paprastai nėra įprasta praktika komercinėje veikloje, nes didina susidūrimo grėsmę. Tokie veiksmai dažniau siejami su vadinamosiomis artimosios inspekcijos misijomis, kai vienas aparatas priskrenda prie kito ir jį stebi.

    Rizika čia neapsiriboja vien fiziniu susidūrimu: net ir be kontakto galima mėginti trikdyti ryšį ar rinkti techninę informaciją. Be to, bet koks incidentas žemojoje orbitoje gali sukurti šiukšlių debesį, kuris vėliau grėstų ir kitiems palydovams.

    Kodėl „ICEYE“ svarbus Ukrainai

    „ICEYE“ valdo sintetinės apertūros radaro palydovus, kurie leidžia matyti Žemės paviršių nepriklausomai nuo paros meto ir debesuotumo. Tokie duomenys karo sąlygomis ypač vertingi stebint technikos judėjimą, infrastruktūros pokyčius ar padarinius po smūgių.

    Pastaraisiais metais didelę dalį kritinės žvalgybinės informacijos suteikia būtent komerciniai palydovų operatoriai, o tai keičia tradicinę pusiausvyrą tarp valstybinių ir privačių pajėgumų. Dėl to komercinės sistemos vis dažniau atsiduria geopolitinės konkurencijos epicentre.

    Didėjanti kosmoso militarizacija

    Šis incidentas įsilieja į platesnę tendenciją, kai kosmose daugėja manevruojančių aparatų ir aštrėja valstybių varžymasis dėl informacijos bei pranašumo. Kuo tankesnė tampa žemoji orbita, tuo svarbesnės darosi skaidrios elgesio taisyklės ir tarptautiniai standartai, padedantys išvengti klaidingų interpretacijų.

    Kol kas viešai nėra patvirtinta, kokiu tikslu „Kosmos 2612“ priartėjo prie „ICEYE“ palydovo. Tačiau pats atstumas ir kontekstas rodo, kad palydovų saugumas ir kosmoso infrastruktūros apsauga taps dar vienu ryškiu šiuolaikinių konfliktų frontu.

  • Rusijos karinis palydovas artėja prie „ICEYE“: analitikai įspėja apie galimą ataką

    Rusijos karinis palydovas artėja prie „ICEYE“: analitikai įspėja apie galimą ataką

    Rusijos karinis palydovas Kosmos 2612 beveik sutapo su radariniu Žemės stebėjimo palydovu X-36, priklausančiu „ICEYE“, ir, analitikų teigimu, nuosekliai mažina atstumą. JAV analitikos bendrovė Integrity ISR vertina, kad tokie manevrai nėra atsitiktiniai ir gali rodyti pasirengimą artimam priartėjimui.

    Integrity ISR skelbė, kad per pastarąsias dvi savaites Kosmos 2612 atliko tiksliai suplanuotų orbitos pakeitimų seką. Palydovas iš pradžių pakėlė orbitą, sulaukė tinkamo orbitos plokštumos sutapimo, o spalio 12 dieną sumažino aukštį ir praktiškai įėjo į X-36 orbitą.

    Pasak Integrity ISR atstovo Grego Gillingerio, orbitos plokštumos ir formos suderinimas yra sudėtingiausia ir daugiausia degalų reikalaujanti tokios operacijos dalis.

    „Tai nėra atsitiktinumas“, – sakė Gregas Gillingeris.

    Kas kelia didžiausią riziką?

    Šiuo metu palydovus skiria kiek daugiau nei 400 kilometrų, o atstumas pamažu mažėja. Analitikai prognozuoja, kad Kosmos 2612 gali trumpam dar sumažinti aukštį, nes žemiau esantis objektas Žemę apskrieja greičiau ir taip greičiau prisiveja taikinį.

    Integrity ISR vertinimu, tiesioginis priartėjimas galėtų įvykti spalio pabaigoje, sunaudojant palyginti nedaug degalų ir paliekant minimalų įspėjimo laiką. Viešai nėra patvirtinta, kokius įrenginius ar veikimo priemones turi Kosmos 2612 ir kokie galutiniai Rusijos ketinimai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie orbitiniai manevrai gali būti naudojami ne tik stebėjimui, bet ir aktyvesniems veiksmams. Tai gali apimti žvalgybą iš arti, ryšio ar sensorių trikdymą, taip pat fizinį poveikį, jei būtų pasirinktas kinetinis scenarijus.

    Kodėl svarbus „ICEYE“ palydovas?

    „ICEYE“ kuria sintetinės apertūros radaro palydovus, galinčius fiksuoti vaizdus nepriklausomai nuo paros meto ir debesuotumo. Tokie duomenys ypač vertingi saugumo ir gynybos užduotims, nes leidžia stebėti infrastruktūrą, judėjimą ir pokyčius dideliuose plotuose.

    Įmonę yra bendraįkūręs lenkų kilmės verslininkas Rafalas Modževskis, o pati bendrovė veikia tarptautiniu mastu, įskaitant Suomiją ir JAV. Tekste minima, kad „ICEYE“ duomenis naudoja ir Lenkijos kariuomenė, o radarinių vaizdų panaudojimas siejamas ir su taikinių nustatymu Rusijos teritorijoje.

    Situaciją papildomai išryškina platesnės tendencijos kosmose, kai valstybės vis dažniau demonstruoja vadinamuosius rendezvous ir proximity operations gebėjimus, tai yra priartėjimo ir veikimo šalia kito objekto orbitoje operacijas. Tokios operacijos gali turėti teisėtų paskirčių, tačiau kartu didina eskalacijos ir klaidingo situacijos interpretavimo riziką.

    Kiti palydovai ir galimas scenarijaus kartojimas

    Pranešime taip pat nurodoma, kad Kosmos 2612 yra vienas iš penkių palydovų, kurie gegužę atliko manevrus, kad atsidurtų toje pačioje orbitos plokštumoje kaip X-36. Likę keturi nuo to laiko panašių veiksmų nekartojo.

    Integrity ISR stebi ir Kosmos 2611 bei Kosmos 2613, kurių orbitos plokštumos natūraliai artėja prie X-37, kito „ICEYE“ palydovo. Analitikai neatmeta, kad panašus scenarijus galėtų kartotis lapkričio 6 ir 17 dienomis.

    Viešų komentarų šiuo klausimu kol kas mažai: tekste minima, kad JAV kosmoso pajėgos į užklausas neatsakė, „ICEYE“ komentaro atsisakė, o Pentagonas nurodė neturintis ką pateikti. Tuo metu stebėtojai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis tokiuose incidentuose yra ribotas laikas įvertinti ketinimus ir priimti sprendimus dėl galimų vengimo manevrų.

  • Rusijos karinis palydovas artėja prie „ICEYE“: analitikai įspėja apie galimą ataką

    Rusijos karinis palydovas artėja prie „ICEYE“: analitikai įspėja apie galimą ataką

    Rusijos karinis palydovas Kosmos 2612 priartėjo prie radarinių vaizdų palydovo X-36, priklausančio bendrovei „ICEYE“, ir, analitikų vertinimu, kryptingai mažina atstumą. JAV analitikos bendrovė Integrity ISR nurodo, kad tokie manevrai greičiausiai nėra atsitiktiniai, o priartėjimas gali sudaryti prielaidas spaudimui, žvalgybai ar net atakai orbitoje.

    Integrity ISR teigia, kad per pastarąsias dvi savaites Kosmos 2612 atliko nuoseklią manevrų seką: pirmiausia pakėlė orbitą, palaukė tinkamo momento orbitos plokštumai suderinti, o spalio 12 dieną sumažino aukštį ir praktiškai įėjo į tą pačią orbitą kaip X-36. Tokie veiksmai reikalauja tikslių skaičiavimų ir degalų, todėl vertinami kaip sąmoningas priartėjimo scenarijus.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    Skelbiama, kad dabartinis atstumas tarp palydovų viršija 400 kilometrų ir toliau pamažu kinta. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad trumpas orbitos pažeminimas leidžia greičiau „pavytį“ taikinį, nes žemesnėje orbitoje objektas aplink Žemę juda sparčiau, todėl priartėjimas gali įvykti su minimaliu įspėjimu.

    Viešai nėra patvirtinta, kokias sistemas ar naudingąją apkrovą gabena Kosmos 2612 ir kokia galutinė misijos paskirtis. Vis dėlto iš orbitos istorijos ir manevrų pobūdžio daroma išvada, kad palydovas turi reikšmingas manevravimo galimybes, o tai kosmose paprastai siejama su artimojo priartėjimo operacijomis.

    „Tai neatrodo atsitiktinis sutapimas: suderinti orbitos plokštumą ir formą yra sudėtingiausia bei daugiausia degalų reikalaujanti tokios operacijos dalis“, – sakė Integrity ISR atstovas Gregas Gillingeris.

    Kokios galimos grėsmės orbitoje?

    Tokio pobūdžio suartėjimas nebūtinai reiškia tiesioginį fizinį susidūrimą, tačiau rizikų spektras platus. Nuo artimos žvalgybos ir signalų rinkimo iki nekinetinių veiksmų, pavyzdžiui, trikdymo, apakinimo lazeriais ar kitomis priemonėmis, ir iki kinetinių scenarijų, kai taikinys gali būti pažeistas susidūrimu ar kitu fiziniu poveikiu.

    Papildomą įtampą kelia tai, kad „ICEYE“ SAR palydovai teikia radarinius vaizdus, galinčius fiksuoti objektus nepriklausomai nuo debesuotumo ir paros meto. Tokie duomenys yra itin vertingi karinei žvalgybai, todėl palydovai, teikiantys tokias paslaugas, tampa strategiškai jautriais taikiniais.

    Kodėl „ICEYE“ palydovai svarbūs?

    „ICEYE“ yra Suomijoje ir JAV registruota bendrovė, kurią bendraįkūrė lietuvių kilmės verslininkas Rafałas Modrzewskis. Įmonė vysto vieną didžiausių komercinių SAR palydovų tinklų, o jos duomenis naudoja įvairių šalių institucijos ir gynybos sektoriaus klientai.

    Remiantis viešai skelbiama informacija, tokio tipo radarinių palydovų vaizdai yra naudojami ir kariniams tikslams, įskaitant situacijos stebėjimą bei taikinių identifikavimą. Dėl to bet koks bandymas riboti tokių palydovų veiklą gali turėti platesnių pasekmių žvalgybos ir saugumo architektūrai Europoje.

    Kontekstas taip pat svarbus: pastaraisiais metais daugėja pranešimų apie valstybių palydovų artimojo priartėjimo manevrus, kurie oficialiai aiškinami įvairiai, tačiau praktikoje testuoja galimybes stebėti, trikdyti ar neutralizuoti kitų šalių kosminę infrastruktūrą. Kuo daugiau orbitų tampa perpildytos ir militarizuotos, tuo didesnė ir netyčinio incidento rizika.

    Kol kas JAV Kosminės pajėgos viešų detalių dėl šio konkretaus atvejo nepateikė, o „ICEYE“ situacijos nekomentuoja. Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad tokie manevrai turi būti atidžiai stebimi, nes kosmose net ir ribotas incidentas gali sukelti ilgalaikių padarinių dėl nuolaužų ir grandininių susidūrimų pavojaus.

  • Europos kosmoso lenktynės: „ICEYE“ vadovas perspėja, kad be didelio kapitalo šansų mažai

    Europa atsilieka ne technologijomis

    Kosmoso ekonomika sparčiai auga, tačiau globaliose lenktynėse vis labiau ryškėja JAV ir Kinijos pranašumas. „ICEYE“ bendraįkūrėjas ir vadovas Rafałas Modrzewskis sako, kad Europos bendrovėms trūksta ne idėjų, o greičio ir prieigos prie didelio, nuoseklaus kapitalo.

    Jo teigimu, esminis konkurencingumo veiksnys šiandien yra gebėjimas greitai finansuoti plėtrą, gamybą ir komercializaciją. Be to, kai kurios rinkos taisyklės ir viešųjų pirkimų logika Europoje, pasak vadovo, vis dar pernelyg lėtai prisitaiko prie naujo kosmoso sektoriaus tempo.

    „Jeigu norime, kad šis procesas vyktų greičiau, turime tiesiog veikti greičiau“, – sakė R. Modrzewskis.

    „ICEYE“ investicijos ir ambicijos

    „ICEYE“ vysto Žemės stebėjimo technologijas ir valdo radarinių palydovų (SAR) infrastruktūrą, kuri leidžia fiksuoti vaizdus nepriklausomai nuo debesuotumo ar paros meto. Tokie duomenys naudojami gynybos, sienų apsaugos, krizių valdymo, draudimo ir infrastruktūros stebėsenos srityse.

    Bendrovė paskelbė apie plėtrą Lenkijoje: iki 2028 metų investicijos šalyje turėtų siekti mažiausiai apie 28 milijonus eurų. Vadovas pabrėžia, kad tai yra pradiniai vertinimai, o faktinis investicijų dydis gali būti didesnis, priklausomai nuo projektų apimties ir užsakymų.

    Didžiausia problema – kapitalo mastas

    R. Modrzewskio teigimu, Europos kosmoso sektoriui dažnai pritrūksta „vėlyvosios stadijos“ finansavimo, kai įmonėms reikia ne kelių milijonų prototipui, o dešimčių ar šimtų milijonų eurų gamybai ir globaliam masteliui. Tuo metu JAV rinkoje tokio dydžio investicijos, jo vertinimu, yra labiau įprastos, o sprendimų priėmimas – spartesnis.

    Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dalis Europos šalių, pirkdamos kosmines sistemas ar gynybos sprendimus, pirmiausia turėtų vertinti regiono technologinį savarankiškumą. Pasak vadovo, prioritetas europietiškiems produktams galėtų tapti vienu iš būdų greičiau auginti vietinius čempionus.

    „Galiausiai įmonė auga tiek, kiek turi prieigos prie plėtros kapitalo“, – sakė R. Modrzewskis.

    Rinka keisis greičiau, nei atrodo

    „ICEYE“ vadovas prognozuoja, kad per artimiausią dešimtmetį technologijų sektoriuje dalis šiandien gerai žinomų žaidėjų gali nebespėti prisitaikyti. Kosmoso srityje tai ypač aktualu dėl greitai mažėjančių palydovų kūrimo kaštų, trumpėjančių inovacijų ciklų ir didėjančios paklausos duomenimis grįstiems sprendimams.

    Jo manymu, laimės tos bendrovės, kurios sugebės greitai perorganizuoti veiklą, automatizuoti gamybą ir užsitikrinti ilgalaikį finansavimą. Europa, pasak jo, turi technologinį pagrindą, tačiau norint pasivyti lyderius reikės didesnio tempo ir ryžtingesnių investicinių sprendimų.

  • Lenkija užsimojo sukurti savo „Starlink“: ką slepia sutartis su „ICEYE“ ir kuo tai pakeis ryšį

    Lenkija užsimojo sukurti savo „Starlink“: ką slepia sutartis su „ICEYE“ ir kuo tai pakeis ryšį

    Lenkija žengia dar vieną žingsnį stiprindama savo palydovinę nepriklausomybę: tarptautinėje gynybos pramonės parodoje Kielcuose pasirašytas susitarimas tarp Polska Grupa Zbrojeniowa ir bendrovės „ICEYE“. Partnerystė apima palydovines technologijas, žvalgybą ir sprendimus, leidžiančius greitai surinkti bei perduoti duomenis.

    Premjeras Donaldas Tuskas viešai iškėlė ambicingesnę viziją – Lenkija, jo teigimu, galėtų sukurti savotišką nacionalinį „Starlink“ atitikmenį. Idėja grindžiama tuo, kad nuosava palydovų infrastruktūra mažina priklausomybę nuo išorinių tiekėjų ir suteikia didesnę kontrolę kritinei ryšių bei duomenų grandinei.

    „Tai nėra mrzonka – kalbame apie realius technologinius pajėgumus ir aiškius valstybės poreikius“, – sakė projekto pristatyme cituotas PGZ vadovybės atstovas, pabrėždamas strateginę kryptį.

    PGZ pirmasis viceprezidentas Arkadiusz Bąk aiškino, kad susitarimas su „ICEYE“ yra strateginės reikšmės, o tikslas – plėtoti Lenkijos žemojoje Žemės orbitoje veikiančius pajėgumus. Tokie sprendimai, anot jo, turėtų aptarnauti žvalgybą, vadovavimą ir saugią komunikaciją, kur ypač svarbus greitis bei patikimumas.

    „ICEYE“ specializacija – mažieji sintetinės apertūros radaro palydovai, galintys stebėti Žemės paviršių nepriklausomai nuo debesuotumo ir paros meto. Tokie duomenys gynybos planavime vertinami dėl to, kad leidžia stebėti situaciją net tada, kai optinės kameros „nemato“.

    Projekte numatyta įtraukti ir kitas Lenkijos įmones, dirbančias ryšių, elektronikos, žvalgybos ir kibernetinio saugumo srityse. Tai signalizuoja siekį, kad būsima sistema būtų kiek įmanoma labiau paremta vietiniais sprendimais ir kompetencijomis, kartu išlaikant prieigą prie tarptautinių technologijų.

    Politinis ir karinis kontekstas taip pat aiškus: šiuolaikinėse krizėse ir konfliktuose laimi tas, kas greičiau gauna patikimą vaizdą ir gali saugiai perduoti sprendimams reikalingą informaciją. Premjero teigimu, technologinė pažanga jau leido kai kurių duomenų laukimo laiką sutrumpinti nuo kelių dienų iki kelių valandų, o toks skirtumas realiomis sąlygomis gali lemti operacijų sėkmę.

    Kol kas kalbama apie tolesnį projekto etapų suderinimą ir konkrečių karinių poreikių įvardijimą: kariuomenė turi apibrėžti, kokių pajėgumų reikia, o pramonė – pasiūlyti architektūrą, kuri tai užtikrintų. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad „nacionalinio Starlink“ tipo sistema nėra vien palydovai: būtini antžeminiai valdymo centrai, terminalai, saugumo priemonės ir patikimos tiekimo grandinės.

    Tokios iniciatyvos dera su platesnėmis Europos tendencijomis, kai valstybės ir institucijos siekia stiprinti atsparumą, kurti alternatyvas komerciniams tinklams ir mažinti priklausomybę nuo vieno paslaugų teikėjo. Lenkijos atvejis rodo, kad palydovinis ryšys ir žvalgyba vis dažniau tampa ne vien technologijų, bet ir nacionalinio saugumo politikos pagrindu.