Ar įdarui geriau rinktis šviežią, orkaitėje džiovintą ar pasenusią duoną? Virtuvės šefė ir maisto stilistė išbandė visus tris variantus ir sako, kad stabiliausią rezultatą davė būtent pasenusi duona.
Bandymui ji gamino tris tos pačios sudėties įdaro porcijas pagal klasikinį šalavijų ir dešrelių receptą, skyrėsi tik duonos paruošimas. Kaip rašoma „Serious Eats“, visais atvejais naudota balta sumuštinių duona, o įdaras vertintas tą pačią dieną ir dar dvi dienas, kad paaiškėtų, kas geriausiai tinka likučiams ar gaminimui iš anksto.
Pagrindinis skirtumas, pasak autorės, atsiskleidė duonai sugeriant skystį: kuo duona sausesnė, tuo geriau ji išlaiko formą, bet vis tiek sugeria sultinį ir prieskonius. Dėl to vieni variantai tapo koše, kiti – pernelyg sausi, o treti išlaikė pusiausvyrą.
Ši tema aktuali ir Lietuvoje – įdarai, duonos apkepai ar įvairūs „dressing“ tipo patiekalai dažnai gaminami „iš akies“, todėl net ir nedidelė detalė, kaip duonos būklė, gali lemti ar ant stalo bus purus, ar sunkus ir lipnus patiekalas.
Šviežia duona: greitai virsta koše
Gaminant su šviežia duona, kubeliai skysčių mišinį (sultinį, kiaušinį, sviestą) sugėrė beveik akimirksniu. Maišant su mėsa ir daržovėmis duona greitai suminkštėjo, o kepant kai kur sulipo į tankius, „guminės“ tekstūros gumulus.
Net ir pašildžius kitą dieną, įdaras išliko labai drėgnas. Trečią dieną jis, autorės vertinimu, prarado didžiąją dalį struktūros ir tapo pastos konsistencijos – traškesnis viršus situacijos neišgelbėjo.
Išvada paprasta: šviežia duona įdarui prastai tinka, nes neišlaiko formos ir greitai tampa sunki, lipni.
Orkaitėje džiovinta duona: gerai tinka iš anksto, bet vėliau sausėja
Kitas variantas – duonos kubelius džiovinti orkaitėje, kol jie visiškai išsausėja. Autorė laikėsi nurodymų: kubelius paskleidė ant skardų ir džiovino 135 laipsnių temperatūroje, kol duona tapo kieta ir sausa.
Maišant dalis kubelių kiek trupėjo, tačiau kepant įdaras išlaikė formą, viršus gražiai apskrudo, o vidus liko minkštas, tarsi kreminis. Kitą dieną pašildytas įdaras dar buvo skanus, tačiau trečią dieną, pasak autorės, bendras įspūdis jau buvo akivaizdžiai sausesnis.
Verdiktas: orkaitėje džiovinta duona – geras pasirinkimas, jei įdarą planuojate pasigaminti iš anksto (pvz., dieną prieš). Tačiau ilgesniam laikymui ji linkusi labiau išsausėti.
Pasenusi duona: geriausias balansas
Trečiam bandymui duonos kubeliai penkias dienas buvo laikomi kambario temperatūroje ant grotelių, kad natūraliai pasentų. Taip gauta duona buvo tvirta ir sausa, bet ne trapi – maišant ji geriau išlaikė formą nei orkaitėje džiovinta.
Pasenusi duona skystį sugėrė lengvai, tačiau nepavirto koše. Iškepęs įdaras išėjo minkštas, sultingas, bet struktūriškas, o pašildytas išliko maloniai drėgnas.
Nors antrą ir trečią dieną įdaras šiek tiek sausėjo, jis vis tiek išliko skanus ir tinkamas likučiams. Autorė daro išvadą, kad iš visų trijų būtent pasenusi duona geriausiai „atlaikė“ kelias dienas.
Ką rinktis, jei laiko nėra?
Pagrindinis pasenusios duonos minusas – ją reikia susiplanuoti iš anksto. Ne visada yra galimybė laukti kelias dienas, kol duona natūraliai išsausės.
Tokiu atveju, pasak autorės, geriausia alternatyva – duoną greitai išdžiovinti orkaitėje. O šviežios duonos, jei norite išvengti per šlapio, lipnaus įdaro, verčiau atsisakyti.