CP v2

Tag: Įdarbinimas

  • Pakruojyje ieškota sprendimų neįgaliųjų įdarbinimui: kokios pagalbos galima tikėtis?

    Pakruojyje ieškota sprendimų neįgaliųjų įdarbinimui: kokios pagalbos galima tikėtis?

    Pakruojo ugniagesių draugijos stoginėje surengtas Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Pakruojo skyriaus renginys, skirtas žmonių su negalia įsidarbinimo ir užimtumo galimybėms. Susitikime dalyvavo asmenys su negalia, socialiniai partneriai ir savivaldybės atstovai, aptarta, kaip greičiau sujungti žmogaus poreikius su realiomis darbo vietomis.

    Renginys vyko pavadinimu Partnerystė kuria galimybes: pagalba, bendrystė, sprendimai. Jame dalyvavo Pakruojo rajono savivaldybės vicemerė Simona Lipskytė, savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus atvejo vadybininkė Raimonda Parfionovienė ir vyriausioji specialistė Jolita Juknienė.

    Susitikimo pradžioje Pakruojo Užimtumo skyriaus vedėja Saidana Arteimienė padėkojo partneriams už įsitraukimą, padedant žmonėms ieškoti darbo ar didinti užimtumą. Pasak organizatorių, rezultatus dažniausiai lemia ne viena priemonė, o kelių institucijų ir bendruomenės susitarimai dėl nuoseklios pagalbos.

    Kas buvo akcentuota susitikime

    Diskusijose daugiausia dėmesio skirta praktiniams klausimams: nuo informacijos apie paslaugas ir konsultacijas iki kasdienybės iššūkių, kurie trukdo įsidarbinti. Įstaigų ir organizacijų atstovai dalijosi patirtimis, kaip padėti žmogui atrasti tinkamą veiklą, sustiprinti motyvaciją ir išlaikyti užimtumą ilgiau nei kelis mėnesius.

    Pakruojo rajono savivaldybės vicemerė pristatė pagrindines savivaldybės kryptis neįgaliųjų srityje ir paragino institucijas glaudžiau derinti veiksmus. Akcentuota, kad greitesni sprendimai dažniausiai atsiranda tuomet, kai paslaugos nėra išskaidytos, o žmogus aiškiai žino, kur kreiptis dėl konkrečios pagalbos.

    Kokios įstaigos dalijosi patirtimi

    Renginyje savo paslaugas ir patirtis pristatė Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centras, šeimos klinika „Medicus LT“ bei savivaldybės specialistai. Aptarti galimi bendradarbiavimo modeliai, kai sveikatos, socialinės ir užimtumo paslaugos papildo viena kitą ir sumažina riziką, kad žmogus liks be tęstinės pagalbos.

    Susitikimo pabaigoje socialiniai partneriai pabrėžė bendradarbiavimo svarbą ir paslaugų spektrą, kuris rajone gali būti pritaikomas pagal individualią situaciją. Taip pat pasidalinta pagalbos kontaktais, kad informacija pasiektų kuo daugiau žmonių, ieškančių darbo ar norinčių grįžti į aktyvesnę veiklą.

  • „RemotePass“ pritraukė apie 16 mln. eurų: plečia globalių atlyginimų ir įdarbinimo platformą

    „RemotePass“ pritraukė apie 16 mln. eurų: plečia globalių atlyginimų ir įdarbinimo platformą

    Nuotolinio įdarbinimo, darbo užmokesčio ir išlaidų valdymo platforma „RemotePass“ pritraukė 17,4 mln. JAV dolerių, tai yra apie 16 mln. eurų, B serijos investicijų. Finansavimo raundui vadovavo EBRD Venture Capital, prisidėjo 500 Global ir ankstesni investuotojai Oraseya Capital, 212 VC, Access Bridge Ventures bei Khwarizmi Ventures.

    „RemotePass“ įkurta 2021 metais, o jos tikslas spręsti vieną dažniausių tarptautinės plėtros kliūčių: kaip teisėtai ir sklandžiai samdyti, apmokėti bei administruoti darbuotojus skirtingose šalyse, kai vietinės įmonės steigimas, atitiktis reikalavimams ir bankinė infrastruktūra užtrunka bei kainuoja.

    Vienoje vietoje sujungia įdarbinimą ir mokėjimus

    Įmonė teigia, kad platforma apima EOR modelį, laisvai samdomų specialistų valdymą, darbo užmokestį ir atitikties procesus. Taip pat integruotas finansinių paslaugų sluoksnis, leidžiantis darbuotojams gauti prieigą prie sąskaitų JAV doleriais, mokėjimo kortelių bei sveikatos draudimo sprendimų, priklausomai nuo rinkos.

    Tarp klientų minimos tokios bendrovės kaip „Logitech“, Tata Group, InDrive ir Careem. Tokie vardai signalizuoja, kad platforma orientuojasi į įmones, kurios samdo tarptautines komandas ir nori sumažinti administracinę naštą, kai darbuotojai dirba skirtingose jurisdikcijose.

    Pelningumas ir naujos išlaidų kortelės

    „RemotePass“ skelbia, kad pelningumą pasiekė 2025 metų pradžioje. Pasak įmonės, tai svarbus signalas investuotojams, vertinantiems augimą kartu su finansine disciplina, ypač konkurencingoje globalios darbo jėgos platformų rinkoje.

    Vėliau 2025 metais „RemotePass“ pristatė „SpendCards“ sprendimą, integruojantį įmonių išlaidų korteles į tą pačią sistemą, kurioje vykdomi atlyginimų ir rangovų mokėjimai. Tokiu būdu siekiama vienoje platformoje sujungti darbo užmokestį, rangovų apmokėjimą ir kasdienes įmonių išlaidas.

    DI agentai ir plėtra Europoje bei JAV

    Įmonė taip pat praneša įdiegusi DI agentus, kurie automatizuoja procesus, susijusius su įdarbinimu, atitiktimi ir pagalba vartotojams. Tokie sprendimai tampa vis aktualesni, nes tarptautinis samdymas reikalauja daug dokumentų, patikrų ir skirtingų taisyklių taikymo.

    „Šis raundas skirtas pagreičiui“, – sakė „RemotePass“ vadovas ir vienas įkūrėjų Kamal Reggad.

    „Turime produktą, augimą ir dabar partnerius, kad galėtume tinkamai plėstis. Įdarbinimas yra tik pradžia. Įmonėms iš tikrųjų reikia platformos, kuri palaikytų jų komandas nuo pradžios iki pabaigos, įskaitant finansines paslaugas, leidžiančias veikti paskirstytam darbui“, – sakė jis.

    Pasak EBRD Venture Capital atstovo Amine Chabane, „RemotePass“ mažina trintį darbdaviams, dirbantiems besivystančiose rinkose, ir kartu kuria ekonomines galimybes darbuotojams. Naujas finansavimas, kaip teigiama, bus skirtas plėtrai Europoje ir JAV, gilesnei atitikties aprėpčiai bei tolesnėms investicijoms į finansinius produktus ir DI galimybes.

  • DI elektrikai, ne pakeisti: Italijos „Gyver“ pritraukė 1,4 mln. eurų ir taikosi į talentų krizę

    DI elektrikai, ne pakeisti: Italijos „Gyver“ pritraukė 1,4 mln. eurų ir taikosi į talentų krizę

    Italijos Brešijoje įkurta startuolė „Gyver“ pranešė pritraukusi 1,4 mln. eurų „pre-seed“ investiciją, kuri bus skirta technologijai stiprinti ir plėtrai. Bendrovė kuria pokalbiu paremtą įdarbinimo platformą elektrikams ir jų darbdaviams, o DI čia naudojamas ne darbuotojams pakeisti, bet jų darbui pagreitinti.

    Investicijų raundui vadovavo fondas „Brighteye“, taip pat prisidėjo „āltitude“, „Vento Ventures“, „Zanichelli Venture“, esamas investuotojas „Antler“ ir keli verslo angelai. Įmonė teigia, kad finansavimas leis gerinti kandidatų atranką, darbdavių patirtį ir kurti automatizuotus darbo procesus, paremtus DI.

    „Norime, kad elektriko darbas būtų toks pat geidžiamas, kaip rizikos kapitalo investuotojo ar žinomo verslininko. Elektrikai yra vieni svarbiausių, bet labiausiai pamirštų darbuotojų“, – sakė „Gyver“ vienas iš įkūrėjų Francesco Defendi.

    „Gyver“ įkurta 2024 metų rudenį per „Antler“ rezidenciją, ją įkūrė F. Defendi, Leo Acciarri ir Mattia Zarrelli. Anksčiau jie dirbo su saulės elektrinių diegimu smulkiose ir vidutinėse pramonės įmonėse, kur, jų teigimu, aiškiai pamatė, kaip greitai „užsikemša“ projektų eiga pritrūkus kvalifikuotų rankų.

    Įmonės logika paprasta: elektra tampa modernios ekonomikos „kraujotaka“, tačiau kvalifikuotų elektrikų trūkumas auga greičiau nei įprasti įdarbinimo kanalai spėja prisitaikyti. Atnaujinami elektros tinklai, plečiasi atsinaujinančios energetikos projektai, kyla duomenų centrų paklausa, o gamyboje ir infrastruktūroje daugėja automatizacijos sprendimų, kuriems būtina patikima elektros ūkio priežiūra.

    „Gyver“ teigia, kad Europos Sąjungoje yra apie 28 mln. kvalifikuotų „blue-collar“ darbuotojų, tačiau iki 2030 metų gali prireikti dar maždaug 5,8 mln. papildomų specialistų. Elektrikų rinka čia išsiskiria tuo, kad darbo paklausa didėja dėl elektrifikacijos ir senėjančios visuomenės, o pasiūlą riboja ilgas parengimo kelias ir profesijos įvaizdis.

    Startuolio kuriama sistema orientuota į tai, kaip elektrikai realiai ieško darbo: per rekomendacijas ir „iš lūpų į lūpas“ veikiančius kontaktus. Pokalbio principu veikianti platforma turėtų surinkti kandidatų patirtį, kompetencijas ir pageidavimus, o darbdaviams suteikti galimybę greičiau rasti tinkamus žmones, sumažinant atrankos laiką.

    Vėlesniuose etapuose „Gyver“ planuoja plėstis į kvalifikacijos kėlimą, mokymus ir produktyvumo įrankius. Bendrovė mini tikslą dešimteriopai padidinti rankų darbo profesijų našumą, panašiai kaip programinė įranga pakeitė biuro darbą, o techninėje dalyje akcentuoja tokias sritis kaip elektros projektavimas ir PLC sprendimai.

    „Brighteye“ partneris David Guérin pabrėžė, kad šioje srityje svarbus niuansas yra DI paskirtis. „„Gyver“ naudoja DI ne tam, kad pakeistų kvalifikuotus elektrikus, o tam, kad kiekvienas jų būtų produktyvesnis ir vertingesnis“, – sakė D. Guérin.

    „Gyver“ teigimu, naujausias finansavimas bus nukreiptas į DI agentus ir darbo eigas, kurios automatizuoja pasikartojančias užduotis, padeda sparčiau suvesti duomenis ir sklandžiau suderinti darbdavių bei kandidatų lūkesčius. Tokie sprendimai, pasak bendrovės, gali tapti vienu iš būdų mažinti struktūrinį darbo jėgos trūkumą, kai projektų apimtys auga greičiau nei paruošiami nauji specialistai.

  • Lenkija pasirašė SAFE sutartį: per parą gynybos sektoriuje atsirado beveik 1 500 darbo skelbimų

    Lenkija pasirašė SAFE sutartį: per parą gynybos sektoriuje atsirado beveik 1 500 darbo skelbimų

    Lenkijoje Varšuvoje pasirašyta su SAFE programa susijusi sutartis, pagal kurią šalies gynybos pramonę turėtų pasiekti 43,7 mlrd. eurų lengvatinių paskolų. Vyriausybės atstovai skelbia, kad daugiau kaip 80 proc. lėšų planuojama nukreipti vietos įmonėms, todėl rinkos dalyviai tai vertina kaip reikšmingą postūmį investicijoms ir gamybos plėtrai.

    Darbo rinka į signalą sureagavo itin greitai: per vieną parą įdarbinimo portaluose pasirodė beveik 1 500 naujų pasiūlymų, susijusių su gynybos sektoriumi ir jo tiekimo grandine. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dalis darbdavių pradėjo ruoštis plėtrai dar iki oficialaus pasirašymo, nes naujų užsakymų tikimybė buvo aiškiai matoma.

    Kas ieškomi pirmiausia?

    Daugiausia skelbimų nukreipta į pramonės ir inžinerijos specialybes, kurios reikalingos gamybos apimčių didinimui. Tarp dažniausiai minimų pozicijų – CNC operatoriai, montuotojai, elektromechanikai, automatikai, suvirintojai, gamybinių įrenginių programuotojai, logistikos specialistai ir kibernetinio saugumo ekspertai.

    Įmonės taip pat ieško kokybės kontrolierių, sandėlininkų, gamybos darbuotojų, IT ir duomenų analizės specialistų, o augant dronų sprendimų svarbai – ir su bepiločių technologijomis dirbančių inžinierių. Kartu didėja poreikis elektronikos, radarų ir automatikos sistemų specialistams bei kritinės infrastruktūros saugos ekspertams.

    Rekrutuoja ir patyrusius, ir naujokus

    Personalo atrankos rinkos atstovai pažymi, kad darbdaviai taikosi ne tik į patyrusius specialistus, bet ir į profesinių mokyklų, technikumų bei universitetų absolventus. Vis dažniau deklaruojamas pasirengimas apmokyti darbuotojus darbo vietoje ir finansuoti kvalifikacijos kėlimą, nes kvalifikuotų rankų trūkumas jau dabar tampa augančios paklausos ribojančiu veiksniu.

    „Darbo rinka sureagavo nedelsdama: dar prieš oficialų pasirašymą įmonės pradėjo ruoštis didinti įdarbinimą“, – sakė „Grupa Progres“ vadovė Magda Dąbrowska.

    Investicijos spartina modernizaciją regionuose

    SAFE poveikis ryškėja ir regioniniu lygmeniu: Lenkijos pietryčiuose, Podkarpatės regione, gynybos pramonė tradiciškai yra svarbi ekonomikos dalis. Vietos ekspertai teigia, kad naujas finansavimo impulsas gali reikšmingai padidinti tokių gamintojų kaip Huta Stalowa Wola, Dezamet ar Gamrat pajėgumus, o kartu – sustiprinti ir subrangovų tinklą.

    Pasak analitikų, didesni užsakymai paprastai reiškia ne tik naujas darbo vietas, bet ir didesnį spaudimą modernizuoti gamybą: diegti automatizaciją, naujas medžiagas, griežtinti kokybės standartus. Tai gali tapti ilgalaikiu pokyčiu, keičiančiu ne vien atskiras įmones, bet ir visą gynybos pramonės ekosistemą.

    Lenkijos statistikos duomenimis, 2025 metų pabaigoje ginklų ir šaudmenų gamyboje dirbo apie 8 900 žmonių, o orlaivių ir kosmoso pramonėje – daugiau kaip 22 800. Tuo pat metu viešojo administravimo ir gynybos srityse užimtumas viršija 1 mln. darbuotojų, iš kurių daugiau kaip 230 000 siejama tiesiogiai su gynybos sektoriumi.

  • Darbdaviams Trakuose – nemokamas seminaras apie žmonių su negalia įdarbinimą ir paramą

    Darbdaviams Trakuose – nemokamas seminaras apie žmonių su negalia įdarbinimą ir paramą

    Trakų rajono savivaldybės administracija kartu su Užimtumo tarnyba gegužės 21 dieną rengia nemokamą, maždaug valandos trukmės seminarą darbdaviams apie žmonių su negalia įdarbinimą. Renginys vyks Trakų rajono savivaldybės administracijoje, Vytauto g. 33, Trakuose, Didžiojoje salėje.

    Seminare Užimtumo tarnybos specialistė pristatys, kokiais keliais darbdaviai gali įdarbinti žmones su negalia ir kaip praktiškai pasiruošti sklandžiam įdarbinimui. Taip pat bus aptartos dažniausios darbdavių klaidos, darbo vietos pritaikymo poreikiai ir bendradarbiavimo su institucijomis eiga.

    Dėmesys bus skiriamas ir finansinėms bei organizacinėms priemonėms, kurios gali padėti darbdaviui sumažinti įdarbinimo rizikas ir kaštus. Tokios priemonės dažniausiai siejamos su darbo vietos pritaikymu, darbuotojo integracijos palaikymu ir individualių poreikių įvertinimu.

    Renginio organizatoriai pabrėžia, kad seminaras orientuotas į praktinius sprendimus ir realias darbdavių situacijas, todėl dalyviams žadama ne tik teorija, bet ir taikomi patarimai. Darbdaviai taip pat turės galimybę užduoti klausimus apie atranką, darbo sąlygų pritaikymą ir komandos įtrauktį.

    Norintys dalyvauti darbdaviai kviečiami registruotis iki gegužės 15 dienos imtinai, susisiekiant su Trakų rajono savivaldybės asmenų su negalia reikalų koordinatore Jelena Marcinkevičiene. Registracijai nurodomas telefono numeris 370 618 79838 ir el. pašto adresas jelena.marcinkeviciene@trakai.lt.

  • Marijampolės savivaldybė ieško vyriausiojo specialisto: alga apie 2 517 eurų prieš mokesčius

    Marijampolės savivaldybė ieško vyriausiojo specialisto: alga apie 2 517 eurų prieš mokesčius

    Marijampolės savivaldybės administracija paskelbė konkursą į karjeros valstybės tarnautojo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Kandidatai atrankoje dalyvaus valstybės tarnybos nustatyta tvarka.

    Skelbime nurodoma, kad pareiginės algos koeficientas siekia 1,40 bazinio dydžio, o atlygis sudaro apie 2 517 eurų neatskaičius mokesčių. Galutinis išmokamas darbo užmokestis priklausys nuo taikomų mokesčių ir individualios situacijos.

    Priimant į pareigas bus taikomas 3 mėnesių išbandymo terminas. Šis laikotarpis skirtas įvertinti, ar darbuotojas tinkamas pareigoms, o pareigos atitinka lūkesčius ir kompetencijas.

    Dokumentai priimami elektroniniu būdu per VATIS atrankos į valstybės tarnybą modulį. Kandidatai dokumentus gali pateikti 10 darbo dienų nuo konkurso paskelbimo Viešojo valdymo agentūros interneto svetainėje.

    Konkurso administravimo, dokumentų priėmimo ir konkurso vykdymo funkcijas atlieka konkursą inicijuojanti įstaiga, tai yra Marijampolės savivaldybės administracija. Papildoma informacija teikiama savivaldybės nurodytais kontaktais.

  • Trakų rajono savivaldybė ieško AID2 partnerių: kas teiks paslaugas paleidžiamiems iš įkalinimo įstaigų

    Trakų rajono savivaldybė ieško AID2 partnerių: kas teiks paslaugas paleidžiamiems iš įkalinimo įstaigų

    Trakų rajono savivaldybės administracija paskelbė projekto „Alternatyvių investicijų detektorius (AID2)“ partnerių atrankos konkursą. Atranka vykdoma vadovaujantis 2026 metais balandžio 27 dieną mero potvarkiu patvirtintu partnerių atrankos tvarkos aprašu.

    Pagrindinis atrankos tikslas – pasirinkti partnerius, kurie galėtų užtikrinti kokybiškas socialinės integracijos paslaugas Trakų rajono savivaldybės gyventojams, paleidžiamiems arba jau paleistiems iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų. Tokios paslaugos laikomos vienu svarbiausių veiksnių mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką ir stiprinant žmogaus galimybes grįžti į savarankišką gyvenimą.

    Kas gali dalyvauti atrankoje?

    Konkurse kviečiami dalyvauti viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, atitinkantys nustatytus reikalavimus. Tarp jų – ne mažesnė nei 2 metų patirtis per pastaruosius 5 metus teikiant socialinės integracijos paslaugas asmenims, paleidžiamiems arba paleistiems iš įkalinimo įstaigų.

    Taip pat numatyta, kad partneriai turėtų realiai prisidėti prie socialinės integracijos veiklų įgyvendinimo ir atitikti kitus kriterijus, išdėstytus atrankos tvarkos apraše. Savivaldybės praktikoje tokie kriterijai paprastai apima organizacijos pajėgumus, paslaugų tęstinumą, komandos kompetencijas ir gebėjimą dirbti su tikslinėmis grupėmis.

    Kokios veiklos bus finansuojamos?

    Projekto tikslas – didinti socialiai pažeidžiamų ir socialinę riziką patiriančių žmonių socialinės integracijos bei dalyvavimo darbo rinkoje galimybes. Tikslinė grupė – iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų paleidžiami arba paleisti asmenys.

    Tinkamomis finansuoti įvardijamos veiklos, kurios padeda atkurti ar sustiprinti žmogaus savarankiškumą, darbingumą, profesines kompetencijas ir motyvaciją dirbti. Numatomas individualus ir grupinis motyvavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, psichosocialinė pagalba, sociokultūrinės paslaugos, įskaitant kultūrinę edukaciją.

    Taip pat planuojamas socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas, profesinis orientavimas, bendrųjų ir profesinių gebėjimų ugdymas, pagalba įsidarbinant ir įsidarbinus bei palydimoji paslauga. Šios priemonės dažniausiai orientuojamos į praktinį žmogaus grįžimą į bendruomenę: nuo dokumentų, būsto, sveikatos ir socialinių paslaugų iki ryšio su darbdaviais ir palaikymo pirmosiomis darbo savaitėmis.

    Terminai ir paraiškų teikimas

    Paraiškas su priedais norintys dalyvauti atrankoje pareiškėjai turi pateikti iki 2026 metais gegužės 15 dieną 15.00 valandos. Numatomi du teikimo būdai: popieriniu formatu užklijuotame voke arba elektroninėmis priemonėmis, pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu.

    Popierinės paraiškos priimamos adresu Birutės g. 28, Trakai, Trakų rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius. Elektroninės paraiškos teikiamos el. paštu, laiško antraštėje nurodant, kad dokumentai skirti projekto „Alternatyvių investicijų detektorius (AID2)“ partnerių atrankos konkursui.

    Dėl paraiškų rengimo ir kitų su konkursu susijusių klausimų papildomą informaciją teikia Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Zarembienė. Informacija teikiama darbo dienomis, savivaldybės nurodytu darbo laiku.

  • Darbo rinka keičiasi: vadovų ir specialistų nebeužtenka CV, į darbdavius grįžta rankinė patikra

    Darbo rinkoje ryškėja nauja tendencija: daliai pareigybių darbdaviai vis rečiau pasikliauja vien gyvenimo aprašymu. CV tapo pernelyg nugludinti, o vien iš teksto sunku suprasti, ką kandidatas iš tiesų geba ir kokį darbą yra atlikęs realybėje.

    Šį pokytį skatina dirbtinis intelektas, kuris leidžia greitai sukurti tvarkingą, sklandų ir pareigybei pritaikytą CV. Tačiau kuo daugiau kandidatų naudoja DI, tuo mažiau informatyvus tampa pats dokumentas, nes daugelis aprašymų pradeda skambėti panašiai.

    Kodėl CV praranda vertę?

    Personalo atrankose jau seniai veikia automatinės kandidatų atrankos sistemos, kurios ieško raktinių žodžių ir vertina atitikimą pagal formalius kriterijus. Kandidatai, norėdami pereiti šį filtrą, DI pagalba į CV įterpia trūkstamus terminus ir suformuluoja patirtį taip, kad ji idealiai atitiktų skelbimą.

    Taip susidaro uždaras ratas: algoritmai ieško raktinių žodžių, o CV kuriami taip, kad tuos raktinius žodžius pateiktų kuo taisyklingiau. Dėl to aukštas atitikimo balas vis dažniau neatspindi realių įgūdžių, ypač kai reikalingi praktiniai sprendimai, savarankiškumas ar darbas su komanda.

    „CV kaip pagrindinis atrankos įrankis tampa vis mažiau patikimas, kai reikia greitai susidaryti tikrą vaizdą apie kandidato gebėjimus“, – sakė atrankų ekspertė Tamara Taiti.

    Kas keičiasi atrankose?

    Įmonės dažniau pereina prie rankinės patikros: CV skaitomi kritiškiau, tikrinamos detalės, prašoma konkrečių pavyzdžių, o sprendimas vis rečiau priimamas vien pagal dokumento kokybę. Daugėja trumpų telefoninių pokalbių, kuriuose greitai paaiškėja, ar kandidatas supranta savo patirties apimtį ir gali ją pagrįsti.

    Praktinėms ir atsakingoms pareigoms vis didesnę reikšmę įgyja realios užduotys ir bandomieji darbai. Darbdaviai siekia pamatyti rezultatą: kaip kandidatas mąsto, kaip struktūruoja sprendimą, kaip komunikuoja ir ar laikosi terminų.

    Kartu auga rekomendacijų svoris, ypač kai kalbama apie vadovų ar siaurų specializacijų specialistų paieškas. Kolegos ar buvę vadovai gali patvirtinti ne tik kompetencijas, bet ir darbo stilių, patikimumą bei gebėjimą prisiimti atsakomybę.

    Ką turėtų daryti kandidatai?

    Vien sklandaus CV nebepakanka, todėl kandidatai vis dažniau raginami pateikti konkrečius pasiekimus, aiškius skaičius ir tikrinamas detales. Vertę kuria ne abstraktūs aprašymai, o apčiuopiami rezultatai, pavyzdžiui, įgyvendintas projektas, sutaupytas laikas, padidintas pardavimas ar sumažintos klaidos proc.

    DI gali padėti struktūruoti tekstą, tačiau atrankose vis labiau vertinama autentika ir nuoseklumas. Jei dokumente nurodyti gebėjimai nesutampa su pokalbio metu demonstruojamomis žiniomis, skirtumas išryškėja greitai, o pirmasis įspūdis gali tapti lemiamu.

  • Biržuose startuoja jaunimo vasaros įdarbinimo programa: registracija iki birželio 5 dienos

    Biržuose startuoja jaunimo vasaros įdarbinimo programa: registracija iki birželio 5 dienos

    Biržų rajono savivaldybės administracija ketvirtus metus iš eilės įgyvendins „Biržų rajono savivaldybės Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą“. Šiemet į programą kviečiami registruotis tiek jauni žmonės, tiek darbdaviai, norintys vasarai pasiūlyti pirmąsias darbo patirtis.

    Registracija į programą vyksta iki birželio 5 dienos. Savivaldybė akcentuoja, kad vietų skaičius ribotas, todėl norintieji dalyvauti raginami neatidėlioti sprendimo.

    Kam skirta programa?

    Programa skirta 14–21 metų jaunuoliams, kurie deklaravę gyvenamąją vietą Biržų rajono savivaldybėje ir mokosi pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas. Taip pat gali dalyvauti jaunuoliai, besimokantys pagal socialinių įgūdžių programas.

    Numatytas įdarbinimo laikotarpis yra nuo liepos 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos, kai nevyksta ugdymo procesas. Savivaldybė pabrėžia, kad programos tikslas yra didinti jaunimo užimtumą per vasaros atostogas ir padėti sklandžiau integruotis į darbo rinką.

    Kokia parama numatyta darbdaviams?

    Darbdaviams, registruotiems ir veiklą vykdantiems Biržų rajone, už vieną mėnesį išdirbtą pilną etatą bus kompensuojama 400 eurų, jei įdarbinamas programos reikalavimus atitinkantis jaunuolis. Jeigu jaunuolis dirba ne visu etatu, kompensacija bus skaičiuojama proporcingai faktiškai dirbtam laikui.

    Pažymima, kad nebus kompensuojamos išlaidos, susijusios su viršvalandžiais, atostoginiais, nedarbingumo išmokomis, kompensacijomis už nepanaudotas atostogas, taip pat darbu savaitgaliais ar šventinėmis dienomis. Tai reiškia, kad darbdaviams svarbu iš anksto įsivertinti darbo grafiką ir planuojamas sąnaudas.

    Dalyvauti programoje gali Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, vykdantys veiklą Biržų rajono savivaldybėje, taip pat smulkaus ir vidutinio verslo subjektai, ūkininkai bei individualios veiklos vykdytojai. Savivaldybė tikisi, kad įsitraukimas padės jaunuoliams įgyti darbinių įgūdžių ir susipažinti su realiais darbdavių lūkesčiais.

    Su programos įgyvendinimu susijusiais klausimais gyventojai gali kreiptis į jaunimo reikalų koordinatorę V. Strelcovą. Registracijos dokumentai ir programos finansavimo tvarkos aprašas skelbiami oficialiuose savivaldybės ir teisės aktų informacijos kanaluose.