CP v2

Tag: IDEAS institutas

  • „Orlen“ rems DI tyrimus: partnerystė su Ideas ir 2026 metų renginiai nuo hakatono iki vasaros mokyklos

    Energetikos ir naftos perdirbimo grupė „Orlen“ pradeda bendradarbiavimą su Tyrimų institutu Ideas, kurio tikslas – stiprinti dirbtinio intelekto tyrimus ir talentų ugdymą. Partnerystė orientuota į tai, kad akademinės žinios greičiau pasiektų verslą ir realias pramonės užduotis.

    Šalys pabrėžia, kad bendradarbiavimas apims tiek finansinę paramą, tiek įsitraukimą į iniciatyvas, kurios jungia mokslą, verslą ir viešąjį sektorių. Pagrindinis akcentas – žmonės ir kompetencijos, be kurių DI sprendimų diegimas tampa priklausomas nuo išorinių tiekėjų.

    Fokusas – talentai ir praktika

    „Tai partnerystė, kuri pirmiausia yra investicija į žmones. Ideas suteikia jauniesiems tyrėjams sąlygas augti, o mes norime padėti šį procesą paspartinti“, – sakė „Orlen“ atstovė Sylwia Snopkiewicz.

    Bendradarbiavimo rėmuose numatyta parama keliems 2026 metais vyksiantiems mokslo ir edukaciniams projektams. Tarp jų – „IdeasShack 2026 Demo Day“, kuris yra hakatono finalas, suburiantis studentus, doktorantus ir jaunuosius tyrėjus iš įvairių Europos šalių.

    Tokio tipo hakatonuose dalyviai kelias savaites kuria prototipus ir sprendžia konkrečias technologines bei visuomenines problemas, padedami mentorių iš universitetų ir technologijų įmonių. Verslui tai tampa būdu anksti pamatyti perspektyvias komandas, o akademinei bendruomenei – greičiau išbandyti idėjas praktikoje.

    Dėmesys DI saugai ir patikimumui

    Partnerystėje numatytas ir tarptautinis renginys „MLSS Reliability & Safety 2026“, planuojamas birželio 29 dieną–liepos 3 dieną Krokuvoje. Tai vasaros mokykla, skirta doktorantams ir jauniems tyrėjams, kurioje daug dėmesio skiriama DI patikimumui, saugai ir rizikų valdymui.

    Šios temos pastaraisiais metais tapo vienomis svarbiausių dėl spartaus generatyvinių modelių taikymo. Įmonėms aktualu ne tik našumas, bet ir tai, kaip DI elgiasi nestandartinėse situacijose, kaip užtikrinamas rezultatų atkartojamumas, duomenų apsauga ir atsakomybės ribos.

    Platesnis tikslas – technologinė nepriklausomybė

    „DI plėtra yra ne vien technologijų klausimas, bet ir skaitmeninis suverenitetas bei gebėjimas auginti savo kompetencijas. Stiprus DI ekosistemos pagrindas prasideda nuo žmonių“, – teigė prof. Piotr Sankowski, vadovaujantis Tyrimų institutui Ideas.

    Numatyta, kad 2026 metais bus remiami ir kiti moksliniai susitikimai, įskaitant ELLIS padalinių koordinatorių susitikimą, „AI+Mat Workshops“ renginius, taip pat metų pabaigoje planuojamą „Pre NeurIPS“ tipo iniciatyvą, kurioje pristatomi naujausi tyrimų rezultatai.

    Abi pusės šį bendradarbiavimą sieja su platesne europine kryptimi – stiprinti vietines kompetencijas ir kurti sprendimus, kuriuos būtų galima diegti strateginiuose sektoriuose. Praktinis tikslas – kad DI tyrimai neapsiribotų laboratorijomis, o virstų taikomais produktais ir procesais pramonėje.

  • „Orlen“ rems DI tyrimus su institutu Ideas: parama talentams ir projektams, planuojami 2026 metais

    Lenkijos energetikos ir degalų grupė „Orlen“ pradeda bendradarbiavimą su Mokslinių tyrimų institutu Ideas, siekdama stiprinti dirbtinio intelekto tyrimus ir suartinti akademinę bendruomenę su verslu. Partnerystė orientuota į talentų ugdymą, mokslinių darbų plėtrą ir jų pritaikymą realiuose ekonomikos procesuose.

    Skelbiama, kad „Orlen“ taps pasirinktų iniciatyvų partneriu ir rėmėju, o pagrindinis dėmesys 2026 metais bus skiriamas moksliniams ir edukaciniams projektams. Tokiu modeliu įmonė siekia ne tik finansuoti veiklas, bet ir prisidėti prie DI sprendimų diegimo pramoniniu mastu.

    Parama jauniesiems tyrėjams

    Bendradarbiavimo ašis – programos, kurios suteikia studentams, doktorantams ir jauniems tyrėjams galimybių dirbti su praktinėmis užduotimis bei tarptautiniais mentoriais. Idėja paprasta: stiprus DI ekosistemos augimas prasideda nuo žmonių ir jų kompetencijų, o verslas gali padėti kurti patrauklias sąlygas tyrimams.

    „Ši partnerystė mums pirmiausia yra investicija į žmones. Ideas suteikia jauniems tyrėjams tinkamas sąlygas dirbti ir augti, o mes norime šį procesą paremti. Tikime, kad naujos technologijos, įskaitant dirbtinį intelektą, formuos įmonės ir visos ekonomikos plėtrą“, – sakė Sylwia Snopkiewicz, „Orlen“ vykdomoji direktorė, atsakinga už rėmimą.

    Tarp numatytų iniciatyvų – „IdeasShack 2026 Demo Day“, kuriame pristatomi kelių savaičių intensyvaus darbo rezultatai, kai komandos sprendžia realius technologinius ir visuomenės iššūkius. Tokie renginiai dažnai tampa tiltu nuo akademinių idėjų iki prototipų, kuriuos galima perkelti į verslo procesus.

    Saugumo ir patikimumo akcentai

    Planuose taip pat įvardijama tarptautinė vasaros mokykla, skirta DI patikimumo ir saugumo temoms. Pastaruoju metu tai viena svarbiausių krypčių Europoje, nes DI sistemos vis plačiau naudojamos infrastruktūroje, pramonėje ir viešajame sektoriuje, kur klaidų kaina gali būti itin didelė.

    Numatomi ir kiti mokslo bendruomenę telkiantys renginiai, įskaitant ELLIS vienetų koordinatorių susitikimą bei teminius seminarus, jungiančius DI ir kitų sričių, pavyzdžiui, medžiagų mokslo, tyrėjus. Tokios tarpdisciplininės kryptys ypač aktualios pramonei, kur DI vertė dažnai atsiskleidžia per optimizaciją, modeliavimą ir kokybės kontrolę.

    DI – ir konkurencingumo, ir suvereniteto klausimas

    Partnerystė pristatoma kaip platesnės krypties dalis, kai Europos šalys ir įmonės siekia stiprinti savarankiškas technologines kompetencijas. DI plėtra šiame kontekste tampa ne vien produktyvumo didinimo priemone, bet ir skaitmeninio suvereniteto elementu.

    „DI plėtra – tai ne tik technologijų klausimas, bet ir skaitmeninis suverenitetas bei gebėjimas kurti savo kompetencijas. Stipri DI ekosistema prasideda nuo žmonių, o „Orlen“ parama leidžia plėsti iniciatyvas, kurios pritraukia ir ugdo talentus, suteikdamos jiems erdvę dirbti su realiais iššūkiais“, – sakė profesorius Piotr Sankowski, Mokslinių tyrimų instituto Ideas vadovas.

    Pasak šalių, bendros pastangos turėtų padėti ne tik kurti aukšto lygio mokslinius rezultatus, bet ir didinti jų pritaikomumą ekonomikoje. Tai atitinka vis ryškesnę tendenciją, kai didelės įmonės remia tyrimus ne vien dėl reputacijos, bet ir dėl ilgalaikio kompetencijų, inovacijų ir konkurencinio pranašumo kūrimo.

  • Lenkija planuoja DI gigafabriką: profesorius perspėja, kad be talentų ji gali likti tuščia

    Lenkija vis garsiau kalba apie investicijas į didelio masto DI skaičiavimo infrastruktūrą, vadinamąją DI gigafabriką. Tačiau vien brangi įranga, pasak Varšuvos tyrimų instituto IDEAS vadovo prof. Piotro Sankowskio, problemos neišspręs, jei kartu nebus investuojama į žmones ir kompetencijas.

    Jo teigimu, Europa jau dabar susiduria su situacija, kai reikšminga dalis DI pajėgumų dirba JAV įmonių poreikiams. Jei Lenkija vystys tik infrastruktūrą, bet ne vietinį mokslą ir verslą, kyla rizika, kad naujai pastatyti pajėgumai bus nuomojami pirmiausia užsienio korporacijoms.

    Infrastruktūra be žmonių neveikia

    Prof. P. Sankowskis pabrėžia, kad investicijos turi būti subalansuotos: šalia serverių ir duomenų centrų būtinos panašaus masto lėšos talentų ugdymui, informatikos studijoms ir aukšto lygio DI tyrėjų pritraukimui. Priešingu atveju gigafabrika gali tapti formalia ambicija, kuri realiai neatneša technologinės suvereniteto.

    Pasak jo, Lenkija vis dar parengia per mažai aukštos kvalifikacijos DI mokslininkų ir inžinierių. Dėl to tarptautinių bendrovių tyrimų padaliniai šalyje neretai atlieka užsakomuosius darbus, o ne kuria esmines technologijas ir intelektinę nuosavybę vietoje.

    Kur DI jau duoda apčiuopiamą naudą?

    Institutas IDEAS vysto sprendimus, kurie rodo, kad DI iš eksperimentų fazės pereina į praktinius taikymus. Vienas pavyzdžių – dokumentų analizės sistema, paremta kalbos modeliais, skirta administracinių dokumentų ir notarinių aktų peržiūrai.

    Anot prof. P. Sankowskio, toks įrankis gali sutrumpinti vieno notarinio akto analizę nuo maždaug valandos iki kelių minučių. Vis dėlto diegimas viešajame sektoriuje, jo vertinimu, užtrunka, nes institucijoms reikia laiko suprasti technologiją, suvaldyti rizikas ir išmokti dirbti su naujais procesais.

    Gynyba ir energetika tampa prioritetais

    Kita kryptis – DI sprendimai, stiprinantys autonomiją, ypač dronų ir kitų autonominių sistemų srityje. Taip pat minimos palydovinių vaizdų analizės, skaitmeninių dvynių kūrimo ir dokumentacijos apdorojimo technologijos, kurios gynyboje ir saugume tampa vis svarbesnės.

    Energetikoje, pasak jo, DI potencialas apima elektros kainų ir vartojimo prognozavimą, anomalijų aptikimą bei kritinės infrastruktūros kibernetinį atsparumą. IDEAS viduje veikianti komanda, dirbanti su prognozavimo uždaviniais, kuria modelius, galinčius turėti tiesioginį ekonominį poveikį įmonių sprendimams.

    „Jeigu pamiršime talentų ugdymą, yra rizika, kad tokia gigafabrika tiesiog stovės, o jos pajėgumus daugiausia nuomos JAV korporacijos“, – sakė prof. Piotras Sankowskis.

    Jo teigimu, Lenkijos poziciją Europos DI lenktynėse artimiausiu metu lems ne vien paskelbtos investicijų sumos, bet ir tai, ar šalis sugebės išauginti bei išlaikyti specialistus. Kitaip tariant, technologinė infrastruktūra be nuoseklios talentų politikos gali tapti brangia, bet menkai šalies interesams dirbančia baze.

  • Valstybinis institutas IDEAS kuria Lenkijos dirbtinį intelektą, bet įspėja: be stabilaus finansavimo bus sunku

    Lenkijoje veikiantis valstybinis tyrimų institutas IDEAS per pirmuosius veiklos metus sparčiai išplėtė dirbtinio intelekto pajėgumus ir pradėjo projektus viešajam sektoriui bei gynybai. Tačiau instituto vadovai atvirai pripažįsta, kad didžiausia kliūtis išlieka nestabilus finansavimo modelis, neleidžiantis planuoti mokslinių tyrimų keleriems metams į priekį.

    Institutas buvo sukurtas siekiant stiprinti šalies kompetencijas dirbtinio intelekto srityje ir sujungti mokslą, valstybės institucijas bei verslą. Po reorganizacijos ir ankstesnių diskusijų dėl jo ateities IDEAS teigia perėjęs prie konkrečių darbų, tačiau pabrėžia, kad vienerių metų biudžeto logika riboja ambicingiausius planus.

    Didžiausias iššūkis – ilgametis biudžetas

    IDEAS vadovybė akcentuoja, kad pasaulinėje rinkoje konkuruoti dėl aukščiausio lygio tyrėjų neįmanoma, kai finansavimas garantuojamas tik trumpam laikotarpiui. Institutas nurodo, kad tam tikslui būtina galimybė užtikrintai planuoti tyrimus bent penkeriems metams ir prisiimti didesnės rizikos mokslinius projektus.

    „Norėdami pritraukti pripažintą mokslininką iš užsienio, turėtume galėti pasakyti: penkerius metus turėsite garantuotą finansavimą tyrimams. Šiandien, deja, to padaryti negalime“, – sakė IDEAS direktorius prof. Piotras Sankowskis.

    Institutas skelbia turintis apie 40 mln. zlotų metinį biudžetą, kuris sudaromas daugiausia iš tikslinių metinių dotacijų. Perskaičiavus, tai sudaro maždaug 9 mln. eurų per metus, o toks modelis, instituto teigimu, nekuria ilgalaikio stabilumo ir mažina konkurencingumą tarptautinėje talentų rinkoje.

    123 darbuotojai ir projektai valstybei

    IDEAS teigia per metus subūręs vieną didžiausių dirbtinio intelekto komandų šalyje: 123 darbuotojus, iš jų 92 mokslininkus, ir 16 tyrimų grupių. Jos dirba su kibernetiniu saugumu, kompiuterine rega, kriptografija, medicininių vaizdų analize ir kalbos modeliais, o dalis komandų jau turi publikacijų prestižinėse tarptautinėse konferencijose.

    Institutas akcentuoja, kad jo misija nėra vien akademiniai tyrimai: prioritetas – sprendimai, kurie realiai pagreitintų procesus administracijoje ir sustiprintų valstybės atsparumą saugumo srityje. Vienu iš pavyzdžių nurodomas „ExtrAct“ – dokumentų analizės sprendimas, padedantis automatiškai ištraukti svarbiausią informaciją iš administracinių dokumentų.

    „Analizuojant vieną dokumentą, galime sutrumpinti tarnautojo darbą nuo valandos iki kelių minučių“, – sakė IDEAS mokslinių tyrimų ir plėtros vadovas prof. Tomaszas Trzcińskis.

    Trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų

    IDEAS vadovybė pabrėžia, kad finansavimo klausimas persipina su platesne problema – aukštos kvalifikacijos dirbtinio intelekto specialistų trūkumu. Instituto vertinimu, rinkoje ypač stinga žmonių, kurie sugeba suderinti mokslinių tyrimų kompetencijas su praktiniu diegimu, o tai lemia, kad dalis vietinių centrų tampa labiau vykdytojais, o ne vietomis, kur kuriama strateginė intelektinė nuosavybė.

    „Lenkijoje vis dar parengiame per mažai aukštos kvalifikacijos dirbtinio intelekto tyrėjų. Dėl to didelių įmonių tyrimų ir plėtros centrai dažnai tampa paslaugų teikėjais, o ne vieta, kur gimsta pagrindinės technologijos“, – sakė prof. Piotras Sankowskis.

    Institutas taip pat atkreipia dėmesį į didėjančią konkurenciją dėl talentų, kai tarptautinės bendrovės vis aktyviau dairosi regiono specialistų. Tokiose sąlygose valstybinėms mokslo institucijoms, net ir vykdančioms strategiškai svarbius projektus, tampa sudėtinga pasiūlyti konkurencingas ilgalaikes sąlygas.

    IDEAS siekia plėsti partnerystes su verslu ir energetikos įmonėmis, o kartu kalba apie poreikį vystyti nuosavą skaičiavimo infrastruktūrą. Instituto vertinimu, jautrių duomenų projektams, ypač susijusiems su saugumu, būtina užtikrinti, kad sprendimai veiktų lokaliai ir kuo mažiau priklausytų nuo išorinių debesijos tiekėjų.

    Institutas taip pat įvardija strateginį tikslą – prisidėti prie aukščiausio lygio Europos dirbtinio intelekto tyrimų ekosistemos ir siekti ELLIS instituto modelio. Tačiau, pasak vadovybės, tokiai krypčiai būtinas patikimas, daugiametis finansavimas ir aiškios taisyklės, leidžiančios konkuruoti su sparčiai augančia tarptautine DI rinka.