CP v2

Tag: IEA

  • Pasauliui gresia naftos tiekimo krizė: IEA perspėja apie Ormuzo sąsiaurio rizikas vasarą

    Pasauliui gresia naftos tiekimo krizė: IEA perspėja apie Ormuzo sąsiaurio rizikas vasarą

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) perspėja, kad pasaulinė naftos rinka šią vasarą gali priartėti prie pavojingos ribos, jei tiekimas neatsistatys, o tanklaivių judėjimas per Ormuzo sąsiaurį ir toliau bus ribojamas. Agentūros vadovas Fatih Birol Londone akcentavo, kad dėl užsitęsusios įtampos Artimuosiuose Rytuose rinkos gali patekti į vadinamąją raudonąją zoną.

    Ormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos ir naftos produktų transporto koridorių, todėl bet kokie apribojimai ten greitai persiduoda kainoms, draudimo įkainiams ir pristatymo terminams. IEA vertinimu, rizika išauga tada, kai paklausa išlieka aukšta, o tiekimo grandinėje mažėja atsargų amortizavimo galimybės.

    Kas yra raudonoji zona?

    Fatih Birol pabrėžė, kad didžiausias pavojus nebūtinai yra staigus kainų šuolis per kelias dienas, bet nuoseklus atsargų mažėjimas iki lygio, kai rinka tampa itin jautri bet kokiam papildomam sukrėtimui. Tokiu atveju užtenka vieno incidento logistikoje ar gamyboje, kad kainų svyravimai taptų staigūs, o tiekimas kai kuriose rinkose sutriktų.

    „Jei tiekimas negrįš į normą, o tanklaivių judėjimas per Ormuzo sąsiaurį liks smarkiai apribotas, naftos rinka gali atsidurti raudonojoje zonoje“, – sakė Fatih Birol.

    Pasak IEA, papildomą įtampą didina tai, kad dalis valstybių jau naudojo strategines atsargas siekdamos stabilizuoti rinką. Kai strateginiai ir komerciniai rezervai sumažėja, šalys turi mažiau instrumentų greitai sušvelninti kainų šoką ir fizinio tiekimo trūkumus.

    Strateginės atsargos ir infliacijos rizika

    IEA narių šalys pastaraisiais mėnesiais iš strateginių rezervų į rinką yra išleidusios apie 400 milijonų barelių naftos. Tai reikšmingas kiekis pasauliniu mastu, tačiau toks sprendimas turi ribas: atsargų papildymas vėliau gali tapti brangesnis, ypač jei kainos išlieka aukštos.

    IEA vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad aukštesnės naftos kainos tiesiogiai veikia degalų, transporto ir logistikos sąnaudas, o tai persiduoda į platesnį prekių ir paslaugų kainų lygį. Tokia dinamika dažniausiai labiausiai smogia besivystančioms ekonomikoms, kur energijos sąnaudos sudaro didesnę vartojimo krepšelio dalį.

    „Atsargų mažinimas prieš vasaros sezoną ir aukštos naftos kainos didina infliacijos spaudimą bei kelia riziką ekonomikos stabilumui“, – sakė Fatih Birol.

    Ką reikštų ilgalaikiai sutrikimai?

    Ekspertai pabrėžia, kad ilgiau trunkantys sutrikimai gali paveikti ne tik degalų kainas, bet ir tarptautinę prekybą: brangtų laivybos paslaugos, ilgėtų maršrutai, didėtų draudimo ir rizikos kaštai. Kraštutiniu atveju tai gali paveikti ir aviacijos sektorių, nes reaktyvinių degalų kainos yra itin jautrios naftos svyravimams.

    Pasak Fatih Birol, net ir sumažėjus įtampai, karo ar sabotažo paveiktos gavybos, perdirbimo ir logistikos infrastruktūros atstatymas gali trukti mėnesius ar net ilgiau nei metus. Tokie terminai reiškia, kad rinka gali išlikti jautri ir po politinių sprendimų ar paliaubų.

    Tuo pat metu dalis rinkos analitikų įspėja, kad kainų lygis gali greitai pasikeisti, jei konfliktas atsinaujintų arba jei apribojimai Ormuze sustiprėtų. Tokiu scenarijumi būtų didesnė tikimybė tiekimo trūkumams ir staigesniems kainų šuoliams, kurie dažniausiai persiduoda vartotojams per degalines ir šildymo sąskaitas.

  • IEA: elektromobilių pardavimai 2026 metais artėja prie 30 proc. rinkos – kas stumia augimą?

    IEA: elektromobilių pardavimai 2026 metais artėja prie 30 proc. rinkos – kas stumia augimą?

    Elektromobiliai toliau stiprina pozicijas

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) naujausioje pasaulinėje elektromobilių apžvalgoje prognozuoja, kad 2026 metais pasaulyje gali būti parduota apie 23 milijonai elektra varomų automobilių. Tai reikštų, kad elektromobiliai sudarytų beveik 30 proc. visų naujų automobilių pardavimų.

    Tokį augimą, pasak IEA, palaiko keli veiksniai: besiplečianti modelių pasiūla, valstybinių paskatų ir reguliavimo priemonių įtaka bei pirkėjų siekis sumažinti išlaidas degalams, ypač kainoms svyruojant dėl geopolitinių įtampų ir energijos rinkų neapibrėžtumo.

    2025 metų rekordai ir 2026 metų pradžios kontrastai

    IEA skaičiuoja, kad 2025 metais pasauliniai elektromobilių pardavimai augo apie 20 proc. ir viršijo 20 milijonų. Tai reiškia, kad maždaug vienas iš keturių naujų automobilių buvo elektrinis, o apie 40 šalių elektromobiliai sudarė bent 10 proc. naujų pardavimų.

    Vis dėlto 2026 metų pirmąjį ketvirtį, po politikos ir paramos pokyčių Kinijoje bei Jungtinėse Valstijose, pasauliniai pardavimai, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo apie 8 proc. IEA pabrėžia, kad bendras kritimas paslėpė labai nevienodą regionų dinamiką.

    Europoje pardavimai augo beveik 30 proc., o Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, neskaičiuojant Kinijos, fiksuotas apie 80 proc. šuolis. Lotynų Amerikoje augimas siekė apie 75 proc., o kovą beveik 90 šalių registravo metinį pardavimų didėjimą, dalis jų pasiekė mėnesio rekordus.

    Kainos, baterijos ir tiekimo grandinės

    IEA teigimu, elektromobiliai pagrindinėse rinkose tampa vis konkurencingesni kainos atžvilgiu, o tai gali didinti paklausą net ir mažėjant ar keičiantis subsidijoms. Papildomą impulsą suteikia baterijų technologijų pažanga ir ilgainiui mažėjančios baterijų kainos, nors trumpuoju laikotarpiu rinką vis dar veikia žaliavų ir logistikos svyravimai.

    Agentūra taip pat pateikia ilgalaikę prognozę: iki 2035 metų, net ir neįvedus naujų politikos priemonių, pasaulinis elektromobilių parkas, neskaičiuojant dviračių ir triračių, gali pasiekti apie 510 milijonų. Palyginimui, dabar jis vertinamas kaip artėjantis prie 80 milijonų.

    „Elektromobilių populiarumas žymi esminį pokytį automobilių rinkose ir energetikos sistemoje, o didesnis jų paplitimas suteikia šiokį tokį palengvėjimą didžiausio naftos pasiūlos sukrėtimo istorijoje fone“, – sakė IEA vykdomasis direktorius Fatih Birol.

    „Žvelgiant į priekį, mažėjančios baterijų kainos ir galimi politikos sprendimai, reaguojant į dabartinę pasaulinę energijos krizę, turėtų suteikti papildomo pagreičio elektromobilių rinkoms“, – pridūrė jis.

    Kinija išlieka didžiausiu elektromobilių gamybos centru: IEA duomenimis, joje pagaminama beveik trys ketvirtadaliai pasaulyje pagamintų elektrinių automobilių. Eksportas, viršijant vidaus paklausą, augo iki daugiau nei 2,5 milijono vienetų, o Kinijos įtaka baterijų elementų gamybai ir pagrindinėms medžiagoms išlieka itin didelė.

    Be lengvųjų automobilių, sparčiai auga ir elektrinių sunkvežimių rinka, nors didžioji dalis pardavimų vis dar koncentruojasi Kinijoje. 2025 metais pasauliniai elektrinių sunkvežimių pardavimai daugiau nei padvigubėjo, o elektriniai modeliai sudarė beveik vieną iš dešimties parduotų sunkvežimių.

    IEA apžvalgoje taip pat akcentuojamos automobilių technologijų kryptys, susijusios su programine įranga ir dirbtiniu intelektu, bei plečiami duomenų įrankiai, skirti stebėti kainas ir politikos priemones skirtingose rinkose. Tai, agentūros vertinimu, tampa vis svarbiau vertinant, kaip greitai elektromobiliai pakeis įprastą automobilių parką ir kaip tai paveiks elektros paklausą, naftos vartojimą bei emisijas.