CP v2

Tag: Ieva Andriulaitytė

  • Loftų bumas Vilniuje: ministrė ir meras sutarė, kaip keisis taisyklės tūkstančiams gyventojų

    Loftų bumas Vilniuje: ministrė ir meras sutarė, kaip keisis taisyklės tūkstančiams gyventojų

    Kas aptarta ministerijoje

    Spalio 5 dieną Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė ir Vilniaus meras Valdas Benkunskas susitiko aptarti, kaip buvusios gamybinės ar administracinės patalpos galėtų būti teisėtai ir saugiai pritaikomos gyvenimui, vadinamiesiems loftams. Susitikime sutarta, kad institucijos dirbs darbo grupės formatu ir ieškos gyventojams palankesnio reguliavimo modelio.

    Pagrindinis tikslas – suderinti konversijos naudą miestui su aiškiais saugikliais gyventojams. Pasak institucijų, sprendimai turi mažinti biurokratiją, bet kartu užtikrinti, kad gyvenimui pritaikytos patalpos atitiktų sveikatos, saugos ir pastatų priežiūros reikalavimus.

    Kodėl paskirties keitimas svarbus

    Ministerija pabrėžia, kad pastatų paskirtys nustatytos siekiant užtikrinti, jog gyvenamasis būstas būtų įrengiamas gyvenimui tinkamoje aplinkoje. Aplinkos ministerijos teigimu, paskirties keitimas į gyvenamąją įjungia papildomus mechanizmus, kurie gyventojams suteikia daugiau aiškumo ir apsaugos.

    „Norime dar kartą paraginti nekilnojamojo turto savininkus pasitikrinti galimybę pasikeisti turimų patalpų paskirtį į gyvenamąją“, – sakė aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

    Įteisinus gyvenamąją paskirtį, paprastai aiškiau apibrėžiama techninė priežiūra ir periodinės apžiūros, lengviau nustatyti atsakomybes avarijų ar defektų atvejais, o pats turtas dažnai tampa paprasčiau finansuojamas. Taip pat tokie pastatai teoriškai gali turėti aiškesnį kelią į modernizavimo sprendimus, ypač kai kalbama apie energetiškai neefektyvius senos statybos objektus.

    Ką tai reiškia Vilniui

    Vilniaus savivaldybė akcentuoja, kad konversija gali padėti spręsti būsto pasiūlos ir prieinamumo klausimus, ypač centrinėse miesto dalyse, kur yra daug buvusių pramoninių teritorijų. Vilniaus meras nurodė, kad preliminariais vertinimais sostinėje loftuose gali gyventi iki 25 000 žmonių.

    „Sutarėme su ministre ieškoti modelio, skatinančio senų patalpų panaudojimą ir leidžiančio gyventojams lengviau pakeisti paskirtį į gyvenamąją, bet tuo pačiu apsaugant jų pačių interesus“, – teigė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Diskusijose išskirta, kad loftams senos statybos pastatuose galėtų būti taikomi lankstesni, proporcingi reikalavimai nei visiškai naujai statybai. Tarp svarstomų krypčių minimi parkavimo ar želdynų reikalavimų vertinimo principai, platesnis rajono masto požiūris ir kompensacinių įmokų taikymas, tačiau pabrėžiama, kad išimtys negali tapti spragomis naujiems projektams mažinti standartus.

    Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovai tęs darbą darbo grupėje. Galutiniai siūlymai turėtų apimti subalansuotą reguliavimą, kuris skatintų tvarią pastatų konversiją, didintų būsto pasiūlą ir kartu aiškiai apsaugotų loftuose gyvenančių žmonių interesus.

  • Ministrė perspėja: būsto įperkamumas regionuose grimzta – siūlo 5 priemones ir mokesčius

    Spalio 2 dieną Prezidentūroje vykusiame Regionų forume aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė pabrėžė, kad būsto prieinamumas Lietuvoje seniai peržengė socialinės paramos ribas. Pasak jos, tai tampa regionų plėtros, darbo rinkos ir investicijų pritraukimo veiksniu, kuris tiesiogiai lemia žmonių sprendimą, kur gyventi.

    Ministrė atkreipė dėmesį, kad su įperkamo būsto problema susiduria ne tik socialinio būsto laukiantys gyventojai. Vis dažniau ją jaučia jaunos šeimos, pirmą būstą perkantieji, vieni gyvenantys žmonės, vidutines pajamas gaunantys darbuotojai ir savivaldybėms reikalingi specialistai, kuriuos regionai bando prisivilioti.

    „Būsto prieinamumas jau nėra vien socialinės paramos klausimas. Tai regionų plėtros, darbo rinkos, investicijų ir gyvenimo kokybės klausimas“, – sakė Ieva Andriulaitytė.

    Vertinant situaciją, anot ministrės, svarbu matyti ne vieną problemą, o visą grandinę: ar būsto pakanka, ar jis įperkamas ir kaip veikia aprūpinimo būstu sistema. Didmiesčiuose spaudimą kelia paklausos ir pasiūlos disbalansas, kurortuose kainas ir nuomą išpučia trumpalaikė nuoma, pramoniniuose miestuose ryškėja kokybiško būsto trūkumas, o mažesnėse savivaldybėse opi problema dažnai yra senas ir energiškai neefektyvus būstas.

    Ministrė ragino savivaldybes neapsiriboti valstybės nustatytų paramos priemonių administravimu ir aktyviau formuoti vietos būsto politiką. Pasak jos, be valstybės ir savivaldos partnerystės prieinamas būstas liks teorija, o ne reali galimybė žmonėms įsikurti ten, kur yra darbo ir viešųjų paslaugų.

    Penki prioritetai, kuriuos siūlo ministerija

    Kaip galimą veiksmų paketą ministrė įvardijo penkias kryptis, kurios, jos vertinimu, galėtų keisti situaciją tiek miestuose, tiek regionuose. Pirmiausia siūloma plėsti savivaldybių būsto fondą, suteikiant savivaldai daugiau lankstumo spręsti, kam ir kokiomis sąlygomis būstas būtų nuomojamas.

    Taip pat siūloma labiau įtraukti privatų būstą, kai savivaldybės galėtų nuomotis butus rinkoje ir juos pasiūlyti gyventojams pagal aiškias taisykles. Kartu akcentuojami viešojo ir privataus sektorių partnerystės modeliai, kai būstas vystomas kartu su verslu, o dalis projektų būtų skiriama prieinamo būsto poreikiui.

    Ketvirta kryptis susijusi su spekuliacinės paklausos mažinimu, svarstant didesnius mokesčius ne pirmajam būstui didmiesčiuose ir kurortuose. Penktoji kryptis numato didesnį savivaldybių vaidmenį plėtroje, kai jos galėtų prisidėti žeme ar infrastruktūra, o mainais dalis naujai pastatytų būstų būtų rezervuojama prieinamai nuomai.

    Ką rodo naujausi vertinimai

    Ministrės pristatyme remtasi 2025–2026 metais atliktu būsto prieinamumo didinimo galimybių vertinimu. Jame nurodoma, kad apie 87 proc. namų ūkių Lietuvoje gyvena nuosavame būste, tačiau norint jį įsigyti, skiriant 40 proc. darbo užmokesčio, vidutiniškai prireiktų apie 13 metų.

    Vertinimas taip pat rodo, kad savivaldybių būstas sudaro apie 1,5 proc. viso būsto fondo, socialinis būstas siekia apie 1 proc., o ilgalaikių nuomos sutarčių dalis tesudaro apie 1 proc. Tai, pasak ministerijos, signalizuoja ne tik apie kainų problemą, bet ir apie itin mažą prieinamos nuomos pasiūlą, ribotas savivaldos galimybes bei poreikį efektyviau panaudoti esamą būsto fondą.

    Nors skirtingos savivaldybės susiduria su nevienodais iššūkiais, bendra tendencija aiški: regionams tampa vis sunkiau konkuruoti dėl žmonių, jei nuomos pasiūla menka, o kokybiškas būstas brangus arba tiesiog nepasiekiamas. Dėl to būsto politika vis dažniau siejama su gebėjimu pritraukti darbuotojų, išlaikyti jaunus gyventojus ir užtikrinti viešųjų paslaugų tęstinumą.

  • 885 mln. eurų planas Lietuvai: kaip Socialinio klimato fondo pinigai pasieks žmones ir regionus?

    Lietuvoje pristatomas Socialinio klimato planas, kuriame numatyta, kaip bus panaudotos Europos Sąjungos Socialinio klimato fondo lėšos. Kartu su nacionaliniu prisidėjimu bendra planuojamų investicijų suma siekia apie 885 mln. eurų.

    Socialinio klimato fondo tikslas – sušvelninti poveikį gyventojams, kurį gali sukelti klimato politikos priemonės, ypač susijusios su transportu ir pastatais. Daugiausia dėmesio planuose paprastai skiriama mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams ir pažeidžiamesnėms grupėms, kad parama būtų pasiekiama ir regionuose.

    Renginyje planuojama aptarti, kaip priemonės veiks praktikoje ir kaip bus užtikrinta, kad parama būtų tikslinė. Pristatyme dalyvaus Europos Komisijos atstovai ir aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

    Numatyta, kad plane bus apžvelgiamos priemonės pastatų sektoriuje, socialinio būsto fondo plėtra ir susisiekimo srityje planuojamos veiklos. Taip pat pristatoma idėja steigti energijos taupymo konsultacijų centrus, kurie padėtų gyventojams orientuotis renovacijos, efektyvaus šildymo ir energijos vartojimo mažinimo sprendimuose.

    Diskusijoje apie tai, kaip investicijos pasieks žmones ir savivaldybes, dalyvaus aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė, Europos Komisijos atstovė Andriana Sukova, Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas, VšĮ „Atnaujinkime miestą“ direktorius Laurynas Šeškevičius ir kiti socialinės, klimato bei transporto politikos dalyviai.

    Socialinio klimato planai ES valstybėse laikomi svarbia grandimi siekiant suderinti klimato tikslus su socialiniu teisingumu. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį energijos skurdui mažinti, būsto prieinamumui gerinti ir tvaresniam judumui užtikrinti, kad perėjimas prie mažiau taršios ekonomikos nepadidintų nelygybės.

  • Ministrė skelbia būsto planą: savivaldybių nuoma, naujos paramos ir 850 renovacijos paraiškų

    Aplinkos ministerija rengia ilgalaikę būsto prieinamumo strategiją, kurią siekiama pateikti iki kitos Seimo pavasario sesijos. Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė sako, kad dokumente bus numatyti sprendimai dėl būsto pasiūlos, įperkamumo ir kokybės, nes skirtingose savivaldybėse problemos nevienodos.

    Ministerijos vertinimu, prieinamo būsto trūkumas jaučiamas, tačiau situacija šiuo metu neįvardijama kaip krizinė. Vis dėlto akcentuojama, kad didmiesčiuose ryškiausiai atsiskleidžia įperkamumo klausimas, o mažesnėse savivaldybėse dažniau trūksta pasiūlos arba esamas būstas būna prastesnės kokybės.

    „Atliktas Būsto prieinamumo Lietuvoje didinimo galimybių vertinimas parodė, kad situacija Lietuvos savivaldybėse skiriasi. Jeigu didmiesčiuose pagrindinė problema yra būsto įperkamumas, tai mažose savivaldybėse nėra būsto pasiūlos arba jis yra nekokybiškas“, – sakė I. Andriulaitytė.

    Strategijoje numatomos trys pagrindinės grupės, kurioms būstas tampa sunkiai pasiekiamas. Tai vidutines ir mažas pajamas gaunantys gyventojai, kurie negauna socialinės paramos, pažeidžiami namų ūkiai, kuriems taikoma socialinė parama, ir žmonės, turintys nuosavą, bet pasenusį bei energetiškai neefektyvų būstą.

    Aplinkos ministerija Vyriausybei pateikė nutarimo projektą dėl tarpinstitucinės darbo grupės sudarymo. Ši grupė vertins studijoje pateiktus siūlymus ir jų įgyvendinimo galimybes, o iki šių metų pabaigos planuojama parengti strategijos projektą.

    Vienas iš akcentų – didesnis savivaldybių vaidmuo ir municipalinio būsto segmento kūrimas. Ministerija siekia, kad atsirastų papildoma nuomos pasiūla tarp socialinio būsto ir rinkos kainomis nuomojamo būsto, nes vien subsidijomis, anot ministrės, problemos iš esmės išspręsti nepavyks.

    „Planuojame pateikti keletą strategijos modelių, kuriuos būtų galima taikyti skirtingose savivaldybėse. Matome, kad situacija savivaldybėse skiriasi ir vieno modelio taikymas nebūtų tikslingas“, – sakė I. Andriulaitytė.

    Strategijos dalimi išlieka ir daugiabučių atnaujinimas, kuris tiesiogiai susijęs su būsto kokybe, šildymo sąnaudomis ir energiniu efektyvumu. Ministerija atkreipia dėmesį, kad renovacija mažina energijos vartojimą ir gyventojų išlaidas, todėl ilgainiui stiprina būsto įperkamumą, ypač augant energijos kainų svyravimų rizikai.

    Pasak ministrės, 13-asis kvietimas daugiabučių renovacijai viršijo lūkesčius – pateikta 850 paraiškų. Šių metų spalio mėnesį planuojama skelbti 14-ąjį kvietimą, kuriame keisis finansavimo logika ir bus taikomas mišrus finansavimo modelis.

    „Šiemet spalio mėnesį planuojama skelbti 14-ąjį kvietimą, į kurį taip pat dedame daug vilčių, nes keisis finansavimo tvarka – bus taikomas mišrus finansavimo modelis“, – sakė I. Andriulaitytė.

    Numatoma, kad pažeidžiami namų ūkiai bus finansuojami iš Socialinio klimato fondo. Jei daugiabutyje naudojamas iškastinis kuras, būtų taikoma 80 proc. parama, o jei iškastinis kuras nenaudojamas – 50 proc. parama, taip skatinant pereiti prie švaresnių šildymo sprendimų.

    Gyventojams, kurie nepatenka į socialinės paramos gavėjų grupes, planuojamas savivaldybių paramos renovacijai indeksas. Pagal jį ekonomiškai stipriausiose savivaldybėse parama siektų 15 proc., vidutinėse – 20 proc., o savivaldybėse, kurioms paramos reikia labiausiai, – 25 proc.

    Taip pat numatyti papildomi kriterijai, leidžiantys didinti paramos dalį, pavyzdžiui, atnaujinant šilumos ir karšto vandens sistemas būtų galima gauti papildomus 5 proc. Ministerija nurodo, kad savivaldybėse, kurioms paramos reikia labiausiai, bendra parama tam tikrais atvejais galėtų siekti iki 40 proc.

    Atskirai planuojama ir dalinės renovacijos kryptis: 2027 metų pirmąjį ketvirtį numatomas kvietimas projektams, kurie neapima viso pastato atnaujinimo. Tikimasi, kad tai padės greičiau pagerinti senesnių daugiabučių būklę ten, kur pilna renovacija stringa dėl finansinių ar organizacinių priežasčių.

    Ministerija tikisi, kad strategijos priemonės ir atnaujintos paramos schemos leis vienu metu spręsti kelias problemas: didinti būsto pasiūlą, gerinti nuomos alternatyvas ir spartinti energetiškai neefektyvaus būsto atnaujinimą. Galutinis tikslas – kad daugiau gyventojų galėtų gyventi kokybiškesniame ir mažiau išlaidų reikalaujančiame būste.