CP v2

Tag: ifo indeksas

  • Vokietijos ekonomika keičia kryptį: naujos prognozės ir tai, ką netrukus pajus Lietuvos eksportuotojai

    Vokietijos ekonomika po kelerius metus trukusios stagnacijos rodo atsargius atsigavimo ženklus. Penki svarbiausi šalies ekonomikos institutai naujausiose bendrose prognozėse padidino 2026 metų bendrojo vidaus produkto augimo lūkestį nuo 0,6 iki 1,3 proc.

    Panašią kryptį rodo ir verslo apklausos. Ifo instituto verslo klimato indeksas ūgtelėjo iki 89,9 punkto, o lūkesčių subindeksas pakilo iki 90,4 punkto, signalizuodamas, kad nuotaikos įmonėse po truputį gerėja.

    Kas Vokietijoje tempia augimą?

    Ekonomikos institutai pabrėžia, kad atsigavimas kol kas remiasi gana siaura baze. Didesnį impulsą suteikia viešosios išlaidos, investicijos ir vartojimo atsitiesimas, tačiau pramonė vis dar susiduria su struktūriniais iššūkiais.

    Vienas svarbiausių spaudimo veiksnių išlieka energijos kainos ir jų įtaka gamybos savikainai. Institutos taip pat įspėja, kad augimo tempas vėlesniais metais gali išlikti nepastovus, o ilgalaikės prognozės išlieka santūrios.

    Kodėl tai svarbu Lietuvai?

    Lietuvai Vokietijos ekonomikos pulsas yra ypač reikšmingas dėl glaudžių prekybinių ryšių: Vokietija išlieka viena svarbiausių lietuviškos kilmės prekių eksporto krypčių. Kai Vokietijos pramonė ir vartojimas atgauna pagreitį, dažniausiai greitai išauga ir tarpinio vartojimo prekių bei komponentų paklausa iš tiekėjų regione.

    Verslui tai gali reikšti didesnį užsakymų srautą, ypač pramonės kooperacijos grandinėse, kur Lietuvos įmonės tiekia detales, pusgaminius ar paslaugas. Kitaip tariant, net ir nuosaikus atsigavimas už Nemuno dažnai virsta apčiuopiamu efektu Lietuvos eksportuotojams.

    Kartu rizikos neišnyksta: jei energijos kainų spaudimas ir struktūrinės problemos Vokietijoje užsitęs, atsigavimas gali būti banguotas. Todėl Lietuvos įmonėms šis signalas palankus, bet planuojant gamybos ir pardavimų apimtis svarbu vertinti tiek augimo galimybes, tiek galimus svyravimus.

  • Vokietijos ekonomika nustebino: BVP augo sparčiau, o eksportas vėl traukia šalį į priekį

    Vokietijos ekonomika nustebino: BVP augo sparčiau, o eksportas vėl traukia šalį į priekį

    Vokietijos ekonomika antrąjį 2026 metų ketvirtį augo sparčiau, nei iš pradžių buvo manyta. Patikslinti Federalinės statistikos tarnybos duomenys rodo, kad bendrasis vidaus produktas balandžio–birželio laikotarpiu, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 0,3 proc., nors pirminis įvertis siekė 0,2 proc.

    Metinis augimas taip pat pakoreguotas į viršų: BVP per metus padidėjo 1,0 proc., kai anksčiau buvo skelbta 0,9 proc. Tai geresnis rezultatas nei pirmajame ketvirtyje, kai metinis augimas siekė 0,8 proc.

    Patikslinimas sustiprina signalą, kad didžiausia Europos ekonomika kol kas atsilaiko prieš energijos kainų šoką ir logistikos sutrikimus, siejamus su karu Irane bei Hormūzo sąsiaurio uždarymu. Vis dėlto ekonomistai pabrėžia, kad rizikos išlieka, nes vidaus paklausa dar nerodo tvaraus atsigavimo.

    „Vokietijos ekonomika išlaiko metų pradžioje įgytą augimo pagreitį“, – sakė Federalinės statistikos tarnybos prezidentė Ruth Brand.

    „Kaip ir pirmąjį ketvirtį, augimą pirmiausia lėmė teigiama eksporto raida“, – pridūrė ji.

    Eksportas, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, ūgtelėjo 2,0 proc., o importas padidėjo 1,5 proc. Tuo pat metu tiek namų ūkių vartojimas, tiek valdžios sektoriaus vartojimas augo vangiai ir padidėjo tik po 0,1 proc., o tai rodo, kad vidaus paklausa vis dar silpna.

    Pramonės gamyba padidėjo 0,9 proc., prie to labiausiai prisidėjo chemijos ir elektros įrangos sektoriai. Daugelyje paslaugų sričių taip pat fiksuotas augimas, o statybų sektoriaus aktyvumas iš esmės nepasikeitė.

    Išsiskyrė finansų ir draudimo paslaugos, kurių apimtys sumažėjo 0,7 proc. Investicijos kiek smuktelėjo: išlaidos mašinoms ir įrenginiams sumažėjo 1,4 proc., o tai leidžia manyti, kad dalis įmonių vis dar atsargiai vertina ateities paklausą ir sąnaudų spaudimą.

    Ekonominę nuotaiką papildomai pagerino Ifo verslo klimato indeksas, rugpjūtį pakilęs iki 88,8 punkto nuo 86,7 punkto liepą. Rodiklis pranoko rinkos lūkesčius, o tai signalizuoja platesnį optimizmo atsigavimą pagrindiniuose sektoriuose.

    Vis dėlto Vokietijos augimo paveikslas išlieka nevienalytis. Eksportas tampa pagrindiniu varikliu, tačiau vartojimas ir investicijos rodo, kad namų ūkių ir įmonių elgsena tebėra atsargi, ypač esant brangiai energijai ir didesniam geopolitiniam neapibrėžtumui.

    Pastaraisiais metais Vokietijos ekonomikai spaudimą darė išaugusios energijos sąnaudos, konkurencijos stiprėjimas iš Kinijos ir JAV taikomi tarifai. 2026 metais vilčių suteikė planai didinti išlaidas gynybai ir infrastruktūrai, tačiau energijos kainų šuoliai dėl karo Irane aptemdė prognozes.

    Dėl šių priežasčių Vyriausybė šiuo metu tikisi, kad 2026 metais Vokietijos ekonomika augs 0,5 proc., nors anksčiau buvo prognozuojamas 1,0 proc. augimas. Rinkoms tai reiškia, kad bet koks atsigavimas greičiausiai bus labiau priklausomas nuo išorės paklausos ir energijos kainų stabilizacijos.

  • Vokietijos verslas atsitiesia, bet perspėja: Irano karas gali vėl smogti per energijos kainas

    Vokietijos verslas atsitiesia, bet perspėja: Irano karas gali vėl smogti per energijos kainas

    Vokietijos verslo nuotaikos gegužę netikėtai pagerėjo, nors rinkos vis dar stebi Irano karo poveikį energijos kainoms ir tiekimo grandinėms. Naujausi Miunchene įsikūrusio ifo instituto duomenys rodo, kad Europos didžiausios ekonomikos įmonės atsargiai vertina ateitį, bet kol kas mato stabilizacijos ženklų.

    ifo verslo klimato indeksas gegužę pakilo iki 84,9 punkto, balandį siekė 84,5 punkto. Apklausa, paremta maždaug 9 000 įmonių atsakymais, laikoma vienu svarbiausių ankstyvųjų signalų apie ekonomikos kryptį Vokietijoje.

    Kas palaikė geresnį indeksą?

    Įmonės optimistiškiau įvertino dabartinę padėtį ir lūkesčius artimiausiems mėnesiams pramonėje, paslaugų sektoriuje ir prekyboje. Tuo metu statybų sektoriuje nuotaikos šiek tiek suprastėjo, o tai siejama su aukštomis finansavimo sąnaudomis ir vangiu naujų projektų srautu.

    „Vokietijos ekonomika kol kas stabilizuojasi, tačiau padėtis išlieka trapi“, – teigė ifo instituto vadovas Clemensas Fuestas.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad nuotaikoms palankesnį foną gali kurti planuojamas didesnis valstybės finansavimas gynybai ir infrastruktūrai. Tokios išlaidos paprastai tiesiogiai didina užsakymų apimtis daliai pramonės ir paslaugų įmonių, tačiau poveikis pasiskirsto netolygiai.

    Energija ir Hormuzo sąsiauris – didžiausia rizika

    Verslui didžiausią nerimą kelia energijos kainų šuoliai, kuriuos skatina įtampa dėl laivybos Hormuzo sąsiauryje – viename svarbiausių pasaulio naftos ir dujų tiekimo maršrutų. Vokietijos pramonė išlieka imli energijai, todėl staigūs kainų svyravimai greitai atsispindi gamybos sąnaudose ir konkurencingume.

    Rinkos analitikai pabrėžia, kad net ir pagerėję rodikliai nereiškia tvaraus atsigavimo: geopolitinė rizika, silpnesnė pasaulinė paklausa ir brangi energija gali greitai pakoreguoti planus. Dalis įmonių kol kas remiasi sukauptais užsakymų portfeliais, tačiau jų pakankamumas priklausys nuo eksporto ir išorės šoko stiprumo.

    Eksportas padėjo išvengti smukimo

    Vokietijos statistikos tarnyba taip pat patvirtino, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį ekonomika augo 0,3 proc., palyginti su ankstesniu ketvirčiu. Augimą daugiausia palaikė stipresnis eksportas, kuris iš dalies kompensavo silpnesnę vidaus paklausą.

    Vis dėlto ekonomistai perspėja, kad metams įsibėgėjant situacija gali keistis: jei energijos kainos išliks padidėjusios, o geopolitinė įtampa tęsis, pramonės atsigavimas gali vėl sustoti. Dėl to verslo apklausos ir energijos rinkų signalai artimiausiais mėnesiais išliks esminiais rodikliais vertinant Vokietijos ekonomikos atsparumą.