Tag: Ifop

  • Apklausa Prancūzijoje: Z kartos moterims seksas mažiau svarbus, dažnėja platoniški santykiai

    Apklausa Prancūzijoje: Z kartos moterims seksas mažiau svarbus, dažnėja platoniški santykiai

    Nauja Prancūzijoje atlikta apklausa rodo ryškų poslinkį jaunų moterų požiūryje į seksualinius santykius: seksas joms vis rečiau atrodo esminė gyvenimo dalis. Tyrimą užsakė sekso prekių tinklas „Espaceplaisir“, o atliko Prancūzijos viešosios nuomonės institutas Ifop, apklausęs 1 011 moterų nuo 15 iki 29 metų.

    Duomenys leidžia kalbėti apie vadinamąją sekso „recesiją“: 15–24 metų amžiaus grupėje tik 38 proc. respondenčių teigė, kad seksualumas jų gyvenime yra labai svarbus arba būtinas. Palyginimui, 1990 metais taip manė 62 proc. jaunų moterų.

    Kas keičiasi Z kartos santykiuose?

    Per tą patį laikotarpį sumažėjo ir dalis tų, kurios seksą vadina „būtinu“: nuo 14 proc. iki 9 proc. Ifop pažymi, kad rezultatai mažai skiriasi priklausomai nuo to, ar respondentės save laiko heteroseksualiomis, biseksualiomis ar lesbietėmis.

    Be to, beveik pusė Z kartos moterų nurodė, kad seksas jų gyvenime nėra labai svarbus arba apskritai nesvarbus. Šis vertinimas dažniau siejamas ne su moralinėmis nuostatomis, o su santykių kokybės lūkesčiais, psichologiniu saugumu ir asmeninių ribų akcentavimu.

    Apklausa išryškino ir kitą tendenciją: 52 proc. dalyvių sakė, kad galėtų gyventi su partneriu neturėdamos sekso. 18–24 metų grupėje 56 proc. respondenčių teigė galinčios įsivaizduoti platoniškus santykius, kai artumas ir bendras gyvenimas nebūtinai reiškia seksualinį gyvenimą.

    Mažiau kiekybės, daugiau kokybės

    Ifop Politikos ir aktualijų padalinio vadovas François Kraus šį pokytį sieja su platesniu socialiniu kontekstu ir kartų skirtumais. Jo vertinimu, tai gali būti priešinga banga 1980–1990 metų „hiperseksualizacijos“ laikotarpiui, kai seksualumas viešojoje erdvėje buvo akcentuojamas labiau.

    „Matome poslinkį nuo kiekybės prie kokybės, taip pat feministinių idėjų įtaką, kuri suteikia daugiau legitimacijos moterų malonumui“, – sakė François Kraus.

    Apklausa taip pat fiksuoja paradoksą: daugiau respondenčių pripažįsta nuobodulį sekso metu, bet bendra pasitenkinimo seksualiniu gyvenimu kreivė išlieka gana aukšta. 20–24 metų grupėje 62 proc. moterų nurodė, kad kartais joms būna nuobodu sekso metu, kai 1996 metais taip sakė 42 proc. respondentės.

    Tuo pačiu 74 proc. 18–24 metų amžiaus moterų teigė esančios patenkintos savo seksualiniu gyvenimu. Ifop šį rezultatą iš dalies sieja su išaugusiu sekso prekių naudojimu ir didesniu atvirumu kalbant apie savęs pažinimą.

    Sekso prekės ir savęs pažinimas

    Tyrimas rodo, kad masturbacija ir sekso prekių naudojimas tampa labiau normalizuoti, o tai gali keisti ir lūkesčius partnerystėje. Ifop duomenimis, 36 proc. 18–24 metų moterų bent kartą yra naudojusios sekso prekę vienos, kai 2017 metais tokių buvo 30 proc.

    Kraus teigimu, tai kuria alternatyvas savirealizacijai: net jei seksas su partneriu nėra tenkinantis, moterys dažniau turi priemonių ir socialinio priimtinumo pačios rūpintis savo seksualine gerove. Ši tendencija, anot sociologų ir seksualinės sveikatos ekspertų, taip pat siejama su didesniu dėmesiu sutikimui, emociniam ryšiui ir komunikacijai.

    Teisinis fonas: santuoka ir sutikimas

    Ifop atkreipia dėmesį, kad visuomenėje vis dar gaji vadinamoji santuokinės pareigos idėja, tarsi santuoka savaime reikštų įsipareigojimą turėti lytinių santykių. Prancūzijoje ši tema pastaraisiais metais tapo ir politinių diskusijų objektu.

    2026 metų sausį Prancūzijos parlamentarai pritarė teisės akto pakeitimui, kuriuo siekiama aiškiai įtvirtinti, kad „bendras gyvenimas“ santuokoje nesukuria pareigos seksualiniams santykiams. Diskusijose akcentuota, kad sutikimas negali būti suprantamas kaip duotas visam gyvenimui vien dėl santykio statuso.

    „Santuoka negali būti burbulas, kuriame sutikimas seksui laikomas galutiniu ir visam gyvenimui“, – sakė įstatymo iniciatorė, parlamentarė Marie-Charlotte Garin.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad Z kartos nuostatos formuojasi platesniame pokyčių lauke: nuo skaitmeninės kultūros ir pornografijos prieinamumo iki augančio sąmoningumo apie ribas, psichologinę sveikatą ir lyčių lygybę. Prancūzijos apklausos rezultatai gali būti svarbūs ir kitoms Europos šalims, kur panašios kartų tendencijos fiksuojamos vis dažniau.

  • Prancūzai šią vasarą vis dažniau renkasi atostogas namuose: apklausa atskleidė priežastis

    Prancūzai šią vasarą vis dažniau renkasi atostogas namuose: apklausa atskleidė priežastis

    Atostogų planai keičiasi

    Tarptautinių įtampų fone, kylant pragyvenimo kainoms ir brangstant transportui, Prancūzijos gyventojai 2026 metų vasarai vis dažniau peržiūri atostogų planus. Nauja apklausa rodo, kad keliaujama trumpiau, arčiau namų ir su aiškiai mažesniu biudžetu.

    Tyrimas, kurį kovą atliko „Ifop“ „Alliance France Tourisme“ užsakymu, fiksuoja ir augantį neapibrėžtumą: dalis žmonių dar svarsto, ar atostogos apskritai įvyks. Ši tendencija išryškina, kaip saugumo jausmas ir finansinė padėtis tampa pagrindiniais pasirinkimus lemiančiais veiksniais.

    Mažiau užtikrintumo dėl išvykų

    Apklausos duomenimis, bent savaitei išvykti planuoja 68 proc. prancūzų, tai yra 9 procentiniais punktais mažiau nei 2025 metais. Dar ryškesnis pokytis matomas vertinant užtikrintumą: tik 37 proc. teigia esantys tikri, kad išvyks, kai prieš metus tokių buvo 50 proc.

    Šis atsargumas siejamas su dviem persidengiančiomis priežastimis: dalis keliautojų nerimauja dėl geopolitinės situacijos ir galimų rizikų, o kiti skaičiuoja, kaip infliacija paveiks namų ūkio biudžetą iki vasaros. Praktikoje tai reiškia daugiau atidėtų sprendimų ir lankstesnių planų, renkantis trumpesnes, lengviau atšaukiamas išvykas.

    „Šis tyrimas rodo, kad prancūzų ketinimai neatostogauti nežlunga, nes atostogos jiems išlieka svarbios, tačiau ima ryškėti pirmieji dabartinės situacijos padariniai: kartu veikia ir saugumo, ir biudžeto apribojimai“, – sakė „Alliance France Tourisme“ prezidentas Dominique Marcel.

    Prancūzija tampa pagrindiniu pasirinkimu

    Neapibrėžtumo sąlygomis prancūzai dažniau renkasi artimesnes, lengviau pasiekiamas ir, jų vertinimu, saugesnes kryptis. Apklausa rodo, kad 71 proc. planuojančių keliones ketina atostogauti Prancūzijoje, tai yra 3 procentiniais punktais daugiau nei 2025 metais.

    Kelionėms po Europą šiemet ryžtasi 23 proc. respondentų, o dar 9 proc. planuoja vykti už Europos ribų. Šie skaičiai atspindi augantį vadinamųjų atostogų namuose populiarumą, kai pasirenkamos vietinės kryptys, trumpesni atstumai ir mažesnė priklausomybė nuo brangių skrydžių.

    Atostogų biudžetai mažėja

    Finansinė pusė tampa vienu svarbiausių argumentų: vidutiniškai prancūzai planuoja atostogoms skirti apie 1 530 eurų, tai yra maždaug 150 eurų mažiau nei 2025 metais. Taupymas dažniausiai nukreipiamas į apgyvendinimą, maitinimą ir išlaidas vietoje, kurios kelionių metu dažnai išauga labiausiai.

    Apklausa taip pat rodo, kad daugėja žmonių, planuojančių apsistoti nemokamai pas artimuosius ar draugus: taip ketina daryti 31 proc. respondentų, kai 2025 metais tokių buvo 21 proc. Tai leidžia išlaikyti atostogų planą, bet sumažinti didžiausią kelionės kaštų dalį.

    Nelygybė išlieka ryški

    Tyrimas pabrėžia, kad galimybės atostogauti išlieka nevienodos ir stipriai priklauso nuo pajamų. „Alliance France Tourisme“ duomenimis, atostogauti planuoja 84 proc. pasiturinčių gyventojų, kai tarp kuklesnes pajamas gaunančiųjų tokių yra 58 proc.

    Ekspertai pastebi, kad tokie skirtumai dažniausiai didėja infliacijos laikotarpiais, kai būtinosios išlaidos užima vis didesnę biudžeto dalį. Dėl to atostogos tampa lengviausiai atidedama, nors ir emociškai svarbia, išlaidų kategorija.