Europoje vis dažniau kalbama apie „įgūdžiai pirmiausia“ principą: darbuotojai vertinami pagal tai, ką geba, o ne vien pagal diplomą. Vis dėlto aukštasis išsilavinimas išlieka svarbus, tik darbdaviai vis labiau nori aiškių įrodymų, kad kandidatas turi reikalingų gebėjimų.
Tokią kryptį apibendrina EBPO (OECD) ataskaita „A Skills‑First Labour Market“ – joje teigiama, kad darbo rinkos „valiuta“ pamažu slenka nuo tradicinių kvalifikacijų link didesnio dėmesio įgūdžiams. Apie šią tendenciją rašo „Euronews Business“.
„Įgūdžiai pirmiausia“ nereiškia diplomų atsisakymo. EBPO atstovė Glenda Quintini pabrėžia, kad esmė – didesnį svorį suteikti pademonstruotiems įgūdžiams, kad ir kur jie būtų įgyti, taip geriau suderinant talentus su darbo vietomis.
Šiam pokyčiui įvertinti EBPO sudarė „Skills‑First Readiness and Adoption Index“ – indeksą, rodantį, kiek šalys pasirengusios ir kiek plačiai taiko įgūdžiais grįstą samdymą. Lietuva jame atsiduria ties Europos vidurkiu – 0,58 balo.
Kaip skaičiuojamas indeksas?
Indeksas šalims suteikia balą nuo 0 iki 1: kuo jis didesnis, tuo šalis laikoma geriau pasirengusia „įgūdžiai pirmiausia“ praktikai ir tuo plačiau ji taikoma. Vidurkis, apskaičiuotas 23 Europos valstybėms, siekia 0,58.
Vertinama ne vien švietimo sistema. Indeksas apima, kaip šalys identifikuoja, ugdo, pripažįsta ir „apdovanoja“ įgūdžius: nuo suaugusiųjų mokymosi ir mokymų rėmimo iki to, kaip aktyviai naudojami įgūdžių duomenys ir kiek darbdaviai vertina realiai pademonstruojamus gebėjimus.
Singapūro Socialinių mokslų universiteto „Centre for Skills-First Practices“ atstovė dr. Soon‑Joo Gog akcentuoja, kad tai nėra „tik įgūdžiai“. Veikiau – principas, kai kvalifikacijos ir įrodyti įgūdžiai vertinami kartu.
Lyderiai Europoje ir Lietuvos pozicija
Europos viršuje – Švedija, surinkusi 0,70 balo. Toliau rikiuojasi Prancūzija (0,69), Jungtinė Karalystė (0,65) ir Belgija (0,64).
Virš Europos vidurkio taip pat įvertintos Suomija (0,63), Čekija (0,61), Norvegija (0,61) ir Latvija (0,61). Tuo metu Lietuva – kartu su Lenkija, Austrija, Italija, Portugalija ir Danija – atsiduria ties 0,58 riba, t. y. arti bendro vidurkio.
Šiek tiek žemiau vidurkio liko Vokietija ir Šveicarija (po 0,57) bei Nyderlandai (0,56). Mažiausi balai fiksuoti Vengrijoje (0,45) ir Graikijoje (0,46), taip pat žemiau įvertintos Turkija (0,52), Slovakija (0,54) ir Slovėnija (0,54).
G. Quintini atkreipia dėmesį, kad indeksų apačioje esančios šalys dažniau susiduria su barjerais suaugusiųjų mokymuisi ir platesnės mokymosi ekosistemos vystymui. Kitaip tariant, atotrūkį lemia ne tik formalusis ugdymas, bet ir tai, kaip efektyviai darbo rinkoje atpažįstami bei įvertinami įgūdžiai.
Diplomai dar svarbūs, bet signalų daugėja
Ekspertai sutaria: diplomai tebėra svarbus signalas apie žinias ir gebėjimus, tačiau darbdaviai vis dažniau žvalgosi „toliau“ – nori matyti, ką darbuotojai iš tikrųjų moka ir gali įrodyti. Pasak G. Quintini, vienas svarbių pokyčio variklių – įgūdžių trūkumas.
Nuo 2025 metų daugiau nei 70 proc. darbdavių EBPO šalyse teigė susiduriantys su sunkumais užpildant laisvas vietas dėl kvalifikuotų žmonių stokos. Tuo pat metu maždaug trečdalis darbuotojų nurodo esantys arba per daug kvalifikuoti, arba nepakankamai kvalifikuoti dabartiniam darbui.
„Indeed“ ekonominių tyrimų vadovas Pawel Adrjan sako, kad diplomo svarba labai priklauso nuo profesijos, o realūs reikalavimai ne visada aiškiai atskleidžiami darbo ieškantiems žmonėms. Jo teigimu, specializuotose ir griežtai reguliuojamose srityse formalūs reikalavimai išlieka itin reikšmingi, tačiau tai nebūtinai vienintelis kelias parodyti tinkamus gebėjimus.
Suomijos Ekonomikos reikalų ir užimtumo ministerijos atstovė Anna Toni pabrėžia, kad vis dažniau pripažįstama: vertingi įgūdžiai įgyjami ne tik per formalų mokslą, bet ir per darbo patirtį, savanorystę, pomėgius ar kitas gyvenimo patirtis. Todėl kuriami įrankiai, padedantys tokius gebėjimus atpažinti ir patvirtinti.
EBPO taip pat lygino, kaip atlygiui vidutiniškai atsiliepia papildomas išsilavinimas ir geresni skaičiavimo (numeracy) įgūdžiai: papildomas mokslas siejamas su maždaug 16 proc. didesniais atlyginimais, o geresni skaičiavimo įgūdžiai – su apie 9 proc. didesniais atlyginimais, lyginant panašaus dydžio skirtumus. Vis dėlto pabrėžiama, kad ši dalis remiasi būtent skaičiavimo įgūdžių matu ir neapima kitų – techninių, socialinių ar konkrečiam darbui būdingų – gebėjimų.

