CP v2

Tag: Įkrovimas

  • „Geely“ žada 1 000 km įkrovimu: kietojo elektrolito baterija gali atsidurti „Volvo“

    „Geely“ žada 1 000 km įkrovimu: kietojo elektrolito baterija gali atsidurti „Volvo“

    Kinijos automobilių koncernas „Geely“ skelbia pradedantis kietojo elektrolito baterijų bandymų etapą realiomis sąlygomis, o technologija ateityje gali pasiekti ir „Volvo“ elektrinius modelius. Bendrovė nurodo, kad pilotiniai bandymai per skirtingus grupės prekės ženklus planuojami nuo 2027 metų.

    „Geely“ teigimu, naujos kartos elementų energijos tankis gali siekti apie 500 Wh/kg, t. y. maždaug dvigubai daugiau nei dalies šiandien naudojamų sprendimų celių lygiu. Toks šuolis teoriškai leistų su tuo pačiu svoriu sutalpinti daugiau energijos arba sumažinti baterijos masę išlaikant panašią talpą.

    Didžiausias pažadas – nuvažiuojamas atstumas: „Geely“ kalba apie daugiau nei 1 000 kilometrų vienu įkrovimu. Vis dėlto rinkai tai dar negarantuoja greito proveržio, nes bandomoji programa nėra tas pats, kas masinė gamyba ir tiekimo grandinių paruošimas milijonams automobilių.

    „Prototipus sukurti lengva, o gamybos mastelio didinimas yra labai sunkus“, – sakė Elonas Muskas, komentavęs, kodėl naujas technologijas ypač sunku paversti plačiai prieinamais produktais.

    Kietojo elektrolito baterijos paprastai siejamos ne tik su didesniu energijos tankiu, bet ir su potencialiai geresniu saugumu, nes vietoj skysto elektrolito naudojamos kitos cheminės ir konstrukcinės schemos. Teoriškai tai gali mažinti užsidegimo riziką po smūgio ir didinti atsparumą perkaitimui, nors realus saugumo lygis priklauso nuo konkrečios chemijos, aušinimo ir gamybos kokybės.

    „Geely“ taip pat mini ilgaamžiškumą: orientacinė rida gali siekti apie 965 000 kilometrų. Toks skaičius svarbus ne tik privatiems vairuotojams, bet ir komerciniams parkams, nes ilgesnis baterijos tarnavimo laikas mažina eksploatacijos kaštus ir didina likutinę transporto priemonės vertę.

    Ekspertai pabrėžia, kad kietojo elektrolito baterijų komercializaciją dažniausiai stabdo keli praktiniai iššūkiai: stabilus veikimas plačiame temperatūrų diapazone, elementų degradacijos kontrolė, gamybos kaina ir patikimumas dideliu mastu. Dėl to 2027 metų pilotas labiau rodo ketinimą technologiją išbandyti kelyje, o ne pažadą, kad ji netrukus taps standartu visiems pirkėjams.

    „Geely“ valdo platų prekės ženklų portfelį, tarp jų – „Volvo“, „Polestar“, „Lotus“, „Smart“, „Zeekr“, „Lynk & Co“ ir kitus. Kurie modeliai ir kokiose rinkose pirmieji gaus naują bateriją, kol kas neatskleidžiama, tačiau logiška, kad brangesnių segmentų automobiliai gali būti palankesnė starto vieta dėl didesnės maržos ir galimybės absorbuoti naujos technologijos kainą.

    Jei „Geely“ pavyktų realiai pasiekti deklaruojamus rodiklius, tai galėtų reikšmingai pakeisti elektromobilių konkurenciją: ilgesnis nuotolis sumažintų įkrovimo infrastruktūros spaudimą, o geresnis energijos tankis leistų gamintojams rinktis tarp didesnės talpos ar lengvesnių automobilių. Tačiau galutinį verdiktą lems ne laboratoriniai skaičiai, o tai, kaip baterijos veiks kasdienėje eksploatacijoje ir kiek jos kainuos masinėje gamyboje.

  • „Rivian“ R2 ištvėrė iki nulio: realus nuotolis 70 mph greičiu nustebino, „Tesla“ laimėjo

    „Rivian“ R2 ištvėrė iki nulio: realus nuotolis 70 mph greičiu nustebino, „Tesla“ laimėjo

    Elektromobilių gamintojas „Rivian“ į didesnės apimties rinką taikosi su R2 modeliu, kuris laikomas svarbiausiu bendrovės plėtros projektu. Vienas dažniausių potencialių pirkėjų klausimų – koks yra tikrasis nuvažiuojamas atstumas greitkelyje, kai važiuojama pastoviu greičiu.

    JAV „Youtube“ kanalas „Out of Spec“ atliko bandymą, kuriame „Rivian“ R2 Performance buvo važiuojamas pastoviu 70 mph greičiu, kol baterijos įkrova pasiekė 0 proc. Bandymas vyko Šiaurės Karolinoje, esant palankioms sąlygoms: šiltam orui, sausai dangai ir menkam vėjui.

    Pagal bandytojų pateiktus duomenis, ties 50 proc. įkrova automobilis buvo nuvažiavęs apie 205 kilometrus, o vidutinis efektyvumas siekė maždaug 17,5 kilovatvalandės 100 kilometrų. Ties 25 proc. įkrova rida artėjo prie 313 kilometrų, o efektyvumas išliko panašus.

    Galiausiai, pasiekus 0 proc., buvo fiksuota apie 407 kilometrų rida, tačiau patys bandytojai pabrėžė, kad automobilio rodoma distancija gali būti kiek optimistinė. Jų vertinimu, realus nuvažiuotas atstumas buvo apie 405 kilometrus, o vidutinis efektyvumas – maždaug 21,9 kilovatvalandės 100 kilometrų.

    Šis rezultatas pastebimai mažesnis už JAV EPA deklaruojamą maksimalų apie 531 kilometrų (330 mylių) nuotolį, tačiau tai laikoma dėsninga. EPA metodika apima mišrų važiavimą mieste ir užmiestyje, o pastovus 70 mph greitis paprastai reikšmingai sumažina nuvažiuojamą atstumą dėl didesnio energijos poreikio ir aerodinaminio pasipriešinimo.

    Bandymo autoriai palygino rezultatą su tuo pačiu maršrutu panašiomis sąlygomis testuotu „Tesla“ Model Y Performance. Šis, jų teigimu, nuvažiavo apie 499 kilometrus (310 mylių) ir net pranoko savo EPA įvertį, o skirtumą iš dalies paaiškina aerodinamika: aptakesnis kėbulas greitkelyje dažnai tampa lemiamu pranašumu.

    Vis dėlto, vien nuotolis nepasako visos istorijos. Kelionėse svarbu, kiek kilometrų realiai įveikiama tarp patogių sustojimų, o teste „Rivian“ R2 iki 10 proc. įkrovos nuvažiavo apie 371 kilometrą per maždaug 3 valandas ir 25 minutes, todėl daugeliui vairuotojų tai atitiktų natūralų sustojimo intervalą.

    Ekspertai nuolat pabrėžia, kad reali rida smarkiai priklauso nuo greičio, temperatūros, reljefo, padangų tipo ir vėjo. Todėl pirkėjams rekomenduojama deklaruojamus skaičius vertinti kaip orientyrą, o planuojant ilgesnes keliones labiau remtis greitkelio sąnaudomis ir įkrovimo infrastruktūros galimybėmis.

  • Naujasis „Mercedes-Benz“ GLA: 320 kW įkrovimas ir iki 656 km nuotolis – ar tai segmentą apversiantis EV?

    Naujasis „Mercedes-Benz“ GLA: 320 kW įkrovimas ir iki 656 km nuotolis – ar tai segmentą apversiantis EV?

    Mažiausias „Mercedes-Benz“ visureigis keičiasi

    „Mercedes-Benz“ pristato naujos kartos GLA, kuris JAV turėtų pasirodyti 2027 metų antroje pusėje kaip 2028 modelio metų automobilis. Gamintojas patvirtino, kad modelis bus siūlomas tiek kaip hibridas, tiek kaip visiškai elektrinis, o pagrindinis akcentas – gerokai spartesnis įkrovimas ir didesnis nuvažiuojamas atstumas.

    Šis žingsnis žymi platesnį „Mercedes-Benz“ elektromobilių strategijos persitvarkymą. Pastaraisiais metais gamintojas pripažino, kad EQ šeimos dizainas ir pozicionavimas ne visur pasiteisino, todėl nauji elektromobiliai kuriami kaip programiškai apibrėžti automobiliai, su daugiau dėmesio baterijai, įkrovimui ir skaitmeninei patirčiai.

    Elektrinė versija: dvi galios, vienas didelis akumuliatorius

    Elektrinis GLA bus siūlomas dviem versijomis: GLA 250+ Electric ir GLA 350 4Matic Electric. Pirmoji turės vieną elektros motorą ir 268 arklio galias, o antroji – du motorus, visų varančiųjų ratų pavarą ir 349 arklio galias.

    Gamintojas nurodo, kad galingesnė versija iki 96 kilometrų per valandą įsibėgės per 5,3 sekundės. Abiem elektrinėms modifikacijoms numatytas 85 kilovatvalandžių (naudojamos talpos) nikelio, mangano ir kobalto akumuliatorius.

    320 kW įkrovimas ir iki 656 km pagal WLTP

    Didžiausia naujiena – 800 voltų architektūra, leidžianti pasiekti iki 320 kilovatų nuolatinės srovės įkrovimo galią. „Mercedes-Benz“ teigia, kad per 10 minučių galima papildyti energijos tiek, kad užtektų maždaug 270 kilometrų nuotoliui pagal WLTP ciklą.

    Pagal WLTP elektrinis GLA turėtų pasiekti iki 656 kilometrų nuvažiuojamą atstumą, tačiau realūs rodikliai dažnai būna kuklesni, ypač vertinant griežtesniu JAV EPA metodu ar važiuojant greitkeliu. Vis dėlto net ir atsargesnė prognozė signalizuoja, kad tai gali būti vienas stipriausių pasiūlymų kompaktiškų premium klasės elektrinių SUV segmente.

    Svarbu ir tai, kad modelis turės integruotą nuolatinės srovės keitiklį, todėl galės krautis ir 400 voltų stotelėse. Praktikoje tai mažina priklausomybę nuo retesnių itin didelės galios 800 voltų infrastruktūros taškų.

    Hibridas ir naujos funkcijos salone

    GLA bus siūlomas ir su 48 voltų lengvojo hibrido sistema: 1,5 litro darbinio tūrio turbininis benzininis variklis derinamas su elektros motoru, integruotu į 8 laipsnių dviejų sankabų transmisiją. Elektros motoras išvysto 30 arklio galių, o 1,3 kilovatvalandės baterija leidžia trumpai judėti be vidaus degimo variklio, pavyzdžiui, lėtai riedant mieste.

    Regeneracinis stabdymas, gamintojo teigimu, gali grąžinti energiją iki 25 kilovatų galia, o sistema veikia visose aštuoniose pavarose. Tokie sprendimai atspindi bendrą rinkos tendenciją: net ir pereinant prie elektromobilių, gamintojai dar kurį laiką siūlys tarpinį variantą tiems, kuriems įkrovimo infrastruktūra ar įpročiai kol kas kelia abejonių.

    Įrangos sąraše atsiranda ir naujų skaitmeninių funkcijų, įskaitant MBUX virtualų asistentą, kuriame naudojamas „ChatGPT“ ir „Google Cloud“ automobiliams skirtas agentas. Gamintojas tikina, kad sistema geba pateikti sudėtingesnę navigacijos informaciją ir palaikyti pokalbį, turėdama trumpalaikę konteksto atmintį.

    Vairuotojo pagalbos sistemoms numatyta plati jutiklių architektūra: aštuonios kameros, penki radarai ir 12 ultragarsinių jutiklių, veikiantys kartu su vandeniu aušinamu valdymo bloku. Tai skirta pažangesniam adaptyviam greičio palaikymui ir eismo situacijų atpažinimui, tačiau konkrečių funkcijų prieinamumas gali skirtis pagal rinką ir reglamentus.

    Dizaino kryptis artima naujausiems „Mercedes-Benz“ elektromobiliams: aptakesnis kėbulas, šviesų juosta gale ir labiau skaitmenizuotas salonas su dideliu ekranų plotu prietaisų skydelyje. Jei kaina išliks konkurencinga, naujasis GLA gali tapti rimtu varžovu tokiems modeliams kaip Tesla Model Y ar panašaus dydžio premium klasės elektriniai SUV.

  • „Volkswagen“ pigiausi elektromobiliai šluoja rinką: 70 000 užsakymų per kelis mėnesius

    „Volkswagen“ pigiausi elektromobiliai šluoja rinką: 70 000 užsakymų per kelis mėnesius

    „Volkswagen“ grupė skelbia, kad naujieji mažieji ir įperkamesni elektromobiliai Europoje sulaukė itin didelio pirkėjų dėmesio – užsakymų skaičius jau perkopė 70 000. Į šį ketvertą įeina „Volkswagen“ ID. Polo, „Volkswagen“ ID. Cross, „Skoda“ Epiq ir „Cupra“ Raval.

    Gamintojas nurodo, kad šių modelių paklausa reikšmingai viršijo lūkesčius, o vien ID. Polo esą surinko apie 25 000 užsakymų. Likusi dalis pasidalijo tarp „Skoda“ ir „Cupra“ modelių, o papildomas impulsas prognozuojamas dėl ketvirtojo šeimos nario – ID. Cross – starto.

    Kas vilioja pirkėjus?

    Esminis argumentas – kaina ir dydis, pritaikytas miestui. Vokietijoje šių elektromobilių kaina startuoja maždaug nuo 27 500 eurų, skaičiuojant su pridėtinės vertės mokesčiu, todėl jie taikosi į pirkėjus, kuriems iki šiol elektromobiliai atrodė per brangūs.

    Įtampos rinkoje netrūksta: Europoje sparčiai daugėja konkurentų, ypač mažesnių elektrinių hečbekų ir krosoverių segmente, o gamintojai vis dažniau kovoja ne tik technologijomis, bet ir finansinėmis sąlygomis. Tai verčia tradicinius prekių ženklus greičiau plėsti biudžetinių modelių pasiūlą.

    Baterijos, nuotolis ir įkrovimas

    Šeimos techninė bazė panaši: siūlomos dvi baterijų kryptys, pradedant 32 kilovatvalandžių ličio geležies fosfato baterija. Tokia versija orientuota į kasdienes keliones mieste ir priemiestyje, o deklaruojamas nuvažiuojamas atstumas siekia apie 290 kilometrų pagal WLTP.

    Norintiems didesnio lankstumo siūlomas 52 kilovatvalandžių nikelio, mangano ir kobalto baterijos variantas, kuris WLTP cikle gali siekti apie 450 kilometrų. Visų keturių modelių pavara – priekinė, o galia, priklausomai nuo versijos, numatoma nuo maždaug 84 iki 163 kilovatų.

    Įkrovimo parametrai šiame segmente vertinami kaip konkurencingi: mažesnė baterija gali priimti iki 90 kilovatų galią, o 10–80 proc. įkrovimas trunka apie 27 minutes. Didesnė baterija gali krautis iki 105 kilovatų ir tą patį intervalą pasiekia maždaug per 24 minutes.

    Ką tai reiškia Europai?

    Didelis užsakymų skaičius rodo aiškią tendenciją: masinei elektromobilių plėtrai Europoje kritinis veiksnys tampa kaina, o ne vien maksimalus nuotolis. Pirkėjai vis dažniau renkasi kompaktiškus modelius, kurie kasdienėms kelionėms pakankami, o kaina artėja prie vidaus degimo variklius turinčių alternatyvų.

    „Volkswagen“ grupei ši sėkmė svarbi ir strategiškai, nes Europoje spaudimą kelia tiek tradiciniai konkurentai, tiek sparčiai augantis Kinijos gamintojų pasiūlos segmentas. Kuo daugiau pirkėjų įtraukiama į žemesnę kainų kategoriją, tuo labiau tikėtina, kad elektromobiliai taps įprastu, o ne išskirtiniu pasirinkimu.

  • Taip kraudami telefoną jį naikinate: ekspertai įspėja, kada baterija greičiausiai susidėvi

    Taip kraudami telefoną jį naikinate: ekspertai įspėja, kada baterija greičiausiai susidėvi

    Daugelis telefoną krauna taip, kaip patogu, tačiau keli įpročiai gali gerokai paspartinti baterijos nusidėvėjimą. Specialistai pabrėžia, kad šiuolaikiniuose išmaniuosiuose naudojamos ličio jonų baterijos jautriai reaguoja į kraštutines įkrovos ribas.

    Vienas dažniausių mitų yra tas, kad bateriją reikia nuolat iškrauti iki nulio ir tuomet įkrauti iki 100 proc. Iš tiesų gili iškrova iki 0 proc. ir ilgas laikymas ties 100 proc. didina baterijos apkrovą, o ilgainiui mažėja jos talpa ir trumpėja veikimo laikas.

    Optimaliausiu režimu dažnai laikomas įkrovos palaikymas maždaug 20–80 proc. intervale. Toks kasdienis naudojimas paprastai mažina cheminių procesų įtampą baterijoje ir padeda ilgiau išsaugoti talpą, ypač jei telefonas kraunamas reguliariai.

    Ne mažiau svarbi ir temperatūra, nes kaitra yra vienas didžiausių baterijos priešų. Jei telefonas kraunamas ant lovos, po pagalve ar intensyviai naudojamas kraunant, jis gali labiau kaisti, o tai gali pagreitinti degradaciją ir sukelti lėtesnį krovimą.

    Praktikoje tai reiškia, kad verta vengti krauti telefoną iki 100 proc., jei to nereikia, ir nepalikti jo išsikrovusio iki 0 proc. ilgam laikui. Taip pat naudinga krauti vėsioje vietoje, nenaudoti pažeistų laidų ir rinktis kokybiškus įkroviklius, pritaikytus konkrečiam įrenginiui.

  • „Samsung“ Galaxy Watch 9 ir Watch Ultra 2 užkliuvo sertifikate: įkrovimas nepasikeis?

    „Samsung“ Galaxy Watch 9 ir Watch Ultra 2 užkliuvo sertifikate: įkrovimas nepasikeis?

    Iki „Samsung“ vasaros pristatymo likus kelioms savaitėms, internete daugėja ženklų, kad artėja naujų išmaniųjų laikrodžių debiutas. Nors renginio data oficialiai dar nepatvirtinta, nutekėjimai dažniausiai mini liepos 22 dieną.

    Reguliacinėse duomenų bazėse pasirodę įrašai leidžia spręsti, kad bendrovė ruošia bent du naujus modelius. Minimi kodai SM-L3550 ir SM-L7150 siejami atitinkamai su Galaxy Watch 9 ir Watch Ultra 2.

    Naujausi sertifikavimo duomenys rodo, kad abiejuose laikrodžiuose numatytas 10 W įkrovimas (5 V, 2 A). Tai reikštų, kad įkrovimo sparta, tikėtina, išliks tokia pati kaip ir ankstesnės kartos įrenginiuose.

    Tokie dokumentai paprastai neatskleidžia visų techninių detalių, tačiau jie dažnai patvirtina patį produkto egzistavimą ir bazines specifikacijas. Sertifikatas išduotas birželio 3 dieną, todėl informacija laikoma pakankamai šviežia.

    Lygiagrečiai pasirodė ir pranešimų apie Galaxy Watch 9 bateriją, esą jos talpa gali siekti 435 mAh, panašiai kaip ankstesniame modelyje. Apie Watch Ultra 2 baterijos talpą patikimų skaičių kol kas mažai, tačiau įkrovimo galia, panašu, stebuklų nežada.

    Išmaniųjų laikrodžių rinkoje įkrovimo sparta dažnai atsilieka nuo telefonų, nes gamintojai labiau akcentuoja saugumą, šilumos valdymą ir baterijos ilgaamžiškumą. Todėl net ir nedideli pokyčiai, pavyzdžiui, efektyvesnis energijos valdymas ar ilgesnis veikimas, vartotojams dažnai būna svarbesni nei keliomis minutėmis greitesnis įkrovimas.

    Oficialių „Samsung“ komentarų apie Galaxy Watch 9 ir Watch Ultra 2 specifikacijas kol kas nėra. Galutinės detalės turėtų paaiškėti per artimiausią „Samsung“ pristatymą, kuriame tradiciškai rodomi ir nauji sulankstomi telefonai, ir laikrodžiai.

  • Telefono baterijos ilgaamžiškumas: kada pakanka krauti iki 80 proc., o kada verta iki 100 proc.

    Dalis išmaniųjų telefonų naudotojų vengia krauti iki 100 proc., nes baiminasi greitesnio baterijos nusidėvėjimo. Ekspertai pabrėžia, kad ši taisyklė nėra universali: svarbu, kaip dažnai telefonas pasiekia kraštines ribas ir kokiomis sąlygomis jis kraunamas.

    Šiuolaikiniuose telefonuose naudojamos ličio jonų arba ličio polimerų baterijos, o įkrovimą valdo vidinės apsaugos sistemos. Jos mažina srovę artėjant prie pilnos įkrovos ir saugo nuo realaus perkrovimo, tačiau ilgas buvimas ties aukšta įkrova vis tiek didina cheminį „stresą“ baterijoje.

    Praktikoje baterijoms palankesnis vidutinis įkrovos lygis, dažnai įvardijamas kaip 20–80 proc. Tokiame intervale elementuose paprastai būna mažesnė įtampa, o tai lėtina ilgalaikius degradacijos procesus, kurie mažina talpą.

    Kuo dažniau baterija laikoma arti 100 proc. arba iškraunama iki 0 proc., tuo labiau ji apkraunama. Ypač nepalankus derinys yra aukšta įkrova ir karštis, nes temperatūra spartina baterijos senėjimą ir gali sumažinti jos pajėgumą greičiau nei vien tik įkrovos procentai.

    Pats krovimas iki 100 proc. moderniuose telefonuose paprastai nėra pavojingas, nes įrenginys, pasiekęs pilną įkrovą, pristabdo arba laikinai nutraukia įkrovimą. Vis dėlto, jei telefonas ilgai paliekamas prijungtas prie įkroviklio, ypač šiltoje aplinkoje, baterija ilgiau išlieka aukštos įtampos režime.

    Todėl kasdienai dažnai rekomenduojama sustoti ties 80–90 proc., jeigu tam pakanka autonomijos. Taip sumažinama tikimybė, kad baterija ilgai „sėdės“ maksimalioje įkrovoje, ypač jei telefonas tuo metu dar aktyviai naudojamas ir kaista.

    Yra situacijų, kai pilna įkrova yra racionalus pasirinkimas: ilga kelionė, darbas lauke, renginys ar diena be galimybės pasikrauti. Tokiais atvejais svarbiausia tampa ne teorinis baterijos tausojimas, o maksimalus veikimo laikas.

    Daugelis gamintojų taip pat diegia adaptyvaus įkrovimo funkcijas, kurios mokosi naudotojo įpročių. Tokie režimai gali laikinai laikyti bateriją ties maždaug 80 proc. ir iki 100 proc. pakelti tik prieš įprastą atjungimo laiką, taip mažinant laiką, praleidžiamą pilnos įkrovos būsenoje.

    Kasdienėje praktikoje didžiausi baterijos priešai dažniausiai yra ne pats skaičius ekrane, o perkaitimas ir nuolatinės kraštinės būsenos. Naudojant kokybiškus įkroviklius, neleidžiant telefonui smarkiai kaisti ir vengiant gilaus iškrovimo, baterijos talpa paprastai išlieka stabilesnė ilgiau.