CP v2

Tag: Ilgalaikė nuoma

  • ES smogia „Airbnb“ nuomai: naujos taisyklės gali apversti turizmo miestų būsto rinką

    ES smogia „Airbnb“ nuomai: naujos taisyklės gali apversti turizmo miestų būsto rinką

    ES ruošia bendrą nuomos rėmą

    Europos Komisija pristatė įperkamo būsto planą, kuriuo siekiama paskatinti ilgalaikę nuomą ir padaryti būstą labiau prieinamą gyventojams. Pagrindinis tikslas – daugiau aiškumo, kaip vietos valdžia turi taikyti ribojimus turistų pamėgtuose rajonuose.

    Nors būsto politika formaliai išlieka valstybių narių kompetencija, Komisija siūlo bendrą metodiką, kuri padėtų savivaldybėms identifikuoti teritorijas, kuriose fiksuojamas būsto trūkumas ir kainų spaudimas. Tokiose zonose būtų lengviau pagrįsti tikslines priemones prieš trumpalaikę nuomą ar ilgai tuščius būstus.

    „Įperkamo būsto trūkumas kelia nerimą daugeliui Europos piliečių. Esminiams darbuotojams ir studentams darosi neįmanoma gyventi ten, kur jie dirba ar studijuoja. Svarbiausia – tai teisingumo klausimas“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Kodėl tema tapo politine krize

    Europos institucijas veikti spaudžia blogėjantys rodikliai: gyventojai vis dažniau įvardija būstą kaip vieną opiausių problemų miestuose. Komisijos ir ES statistiniai duomenys rodo, kad kainos daugelyje sostinių augo greičiau nei pajamos, o nuomos brangimas didina finansinę naštą namų ūkiams.

    Komisijos vertinimu, vien pasiūlos didinimo neužtenka, nes ten, kur paklausa didžiausia, būstų statoma per mažai. Skaičiuojama, kad problemos mastui suvaldyti Europai kasmet reikėtų daugiau nei 2 000 000 naujų būstų, ypač didmiesčiuose ir turizmo centruose.

    Trumpalaikė nuoma – maža dalis, bet didelis efektas

    Nors trumpalaikės nuomos segmentas sudaro apie 1,2 proc. viso ES būsto fondo, atskiruose turizmo taškuose jo dalis gali siekti iki 20 proc. Tokiose vietovėse net ir santykinai nedidelis būstų išėmimas iš ilgalaikės nuomos rinkos gali kilstelėti kainas ir išstumti vietos gyventojus.

    Komisijos plane akcentuojama, kad bet kokie ribojimai turėtų būti pagrįsti vietos būsto spaudimu ir atitikti proporcingumo principą. Kitaip tariant, savivaldybės turėtų įrodyti, jog priemonės yra tikslingos, būtinos ir neperteklinės.

    „„Airbnb“ pritaria siekiui padaryti būstą įperkamesnį. Tačiau dabartinė formuluotė nepridės nė vieno būsto ilgalaikei nuomai, o šeimininkams įvairiuose Europos miestuose sukurs reguliacinį neapibrėžtumą“, – teigiama „Airbnb“ pareiškime.

    Toliau iniciatyvą turės svarstyti ir derinti ES teisėkūros institucijos, o galutinė jos forma gali keistis derybų metu. Praktinis poveikis labiausiai priklausys nuo to, kaip siūlomas metodikas ir rekomendacijas realiai pritaikys nacionalinės valdžios ir savivaldybės.

  • Būstas Lietuvoje virsta prabanga? Ekspertai įvardijo didžiausias bėdas ir sprendimus

    Diskusijų festivalyje „Būtent“ būsto prieinamumo tema išryškino seniai bręstančią įtampą: daliai gyventojų nuosavas būstas didmiesčiuose tolsta, o regionuose problemą dažnai lemia ne kaina, o prasta pastatų būklė. Aplinkos viceministrė Asta Rokickienė, Lietuvos banko atstovė Nijolė Valinskytė, urbanistas Martynas Marozas ir NT brokeris Mantas Mikočiūnas aptarė, kam įpirkti sunkiausia ir kokių priemonių reikia.

    Lietuva išlieka viena labiausiai būstą nuosavybėje turinčių šalių Europoje: maždaug 90 proc. gyventojų gyvena nuosavame būste. Tai reiškia, kad nuoma dažnai suvokiama kaip laikinas sprendimas, tačiau būtent ši nuostata, pasak dalyvių, didina spaudimą pirkimo rinkai, kai kainos kyla sparčiau nei dalies pirkėjų galimybės.

    Aplinkos ministerijos vertinimu, būsto prieinamumo problemos skiriasi pagal savivaldybes, todėl vieno universalaus recepto nėra. Didmiesčiuose iššūkį didina ribota pasiūla patogiausiose vietose ir auganti investuotojų dalis sandoriuose, o mažesniuose miestuose ir miesteliuose gyventojai dažniau susiduria su energetiškai neefektyviais, senstančiais pastatais.

    Kam būstą įpirkti sunkiausia?

    Diskusijoje pabrėžta vadinamoji tarpinių pajamų grupė: žmonės uždirba per daug, kad gautų socialinį būstą ar kitas tikslines paramas, bet per mažai, kad sukauptų pradiniam įnašui ir atlaikytų mėnesines įmokas. Tokiais atvejais šeimos dažnai stumiamos į atokesnius rajonus, kur būstas pigesnis, bet infrastruktūra ir paslaugų pasiekiamumas prastesni.

    Lietuvos banko duomenimis, būsto įperkamumui kritiškai svarbus kainų ir pajamų santykis, o pastaraisiais metais kainų dinamika buvo gerokai spartesnė už atlyginimų augimą. Nors ciklai rinkoje keičiasi ir augimas ilgainiui linkęs lėtėti, trumpuoju laikotarpiu atotrūkis sukuria didžiausią įtampą būtent pirmą būstą perkančioms šeimoms ir vienišiems pirkėjams.

    Vilniuje, kaip aptarta renginyje, reikšmingą rinkos dalį sudaro investiciniai pirkimai, o tai mažina pasirinkimą tiems, kurie būsto ieško gyvenimui. Tokiose rinkose ypač jautriai juntamas pasiūlos trūkumas, kai į pardavimą patenka daugiau mažesnio ploto objektų, o šeimoms reikalingi 3–4 kambarių butai tampa sunkiau prieinami.

    Nuoma dar neįgauna pagreičio

    Kaip akcentavo A. Rokickienė, ilgalaikė nuoma galėtų būti reali alternatyva nuosavybei, tačiau Lietuvoje ji vis dar neįsitvirtina. Viena priežasčių yra menkas stabilumo jausmas: nuomininkai baiminasi netikėtų kainos pokyčių ar sutarties nutraukimo, o nuomotojai neretai vengia ilgalaikių įsipareigojimų.

    „Lietuvoje nėra tokios kultūros, kad žmonės norėtų nuomotis, o ne pirkti nuosavą būstą“, – sakė A. Rokickienė.

    Diskusijoje minėta, kad rinkos skaidrumą galėtų didinti dažnesnis nuomos sutarčių registravimas ir aiškesnės taisyklės, kurios mažintų ginčų skaičių. Taip pat svarstyta apie mokestines paskatas tiems, kurie nuomą vykdo oficialiai, nes tai didintų saugumą abiem pusėms ir gerintų statistikos kokybę.

    Seni daugiabučiai ir renovacijos potencialas

    Regionuose būsto klausimas dažnai persikelia į kokybės plotmę: nemaža dalis gyvenamojo fondo statyta 1960–1990 metais ir šiandien reikalauja rimtų investicijų. Pasak A. Rokickienės, prastos būklės yra dešimtys tūkstančių daugiabučių ir šimtai tūkstančių vienbučių bei dvibučių namų, o gyventojų pajamos mažesnės, todėl atnaujinimas stringa.

    M. Marozas atkreipė dėmesį, kad šeimos finansinės galimybės neretai susiduria su pasiūlos realybe, kai tinkamo ploto naujos statybos būstų pasirinkimas ribotas. Dėl to didesnio ploto būstą dažniau tenka rinktis antrinėje rinkoje, ypač sovietmečio mikrorajonuose.

    Urbanisto teigimu, šie rajonai turi ir stiprybių: daugiau žalumos, susiformavusi socialinė infrastruktūra, didesni atstumai tarp pastatų. Kompleksinė modernizacija, apimanti renovaciją, viešąsias erdves, automobilių stovėjimo sprendimus ir pritaikymą žmonėms su negalia, galėtų tapti vienu realiausių būdų greičiau padidinti kokybiško būsto pasiūlą.

    Statybų proceso pusėje taip pat numatyti pokyčiai. Nuo 2027 metų sausio mėnesio turėtų įsigalioti naujas statybos techninis reglamentas „Pastatai“, kuris sujungia iki tol galiojusias atskiras taisykles į vieną aiškesnę sistemą, taip mažinant perteklines procedūras ir palengvinant reikalavimų taikymą.

    Aplinkos ministerija taip pat planuoja tarpinstitucinį darbą, kuris įvertintų būsto prieinamumo didinimo pasiūlymus ir jų įgyvendinimą. Siekiama iki metų pabaigos susitarti dėl pagrindinių krypčių, o Nacionalinės būsto prieinamumo didinimo darbotvarkės projektą numatoma parengti 2027 metų pirmą ketvirtį.