CP v2

Tag: Ilgieji skrydžiai

  • Skrydžių kainos kyla iki 300 proc., bet „Ryanair“ ir „Wizz Air“ jas mažina: kodėl?

    Skrydžių kainos kyla iki 300 proc., bet „Ryanair“ ir „Wizz Air“ jas mažina: kodėl?

    Artimųjų Rytų eskalacija ir su ja susijęs neapibrėžtumas energijos rinkose pastaraisiais mėnesiais pakėlė aviacinių degalų sąnaudas, o tai tiesiogiai atsispindi bilietų kainose. Vis dėlto dalis pigių skrydžių bendrovių Europoje trumpuoju laikotarpiu ėmėsi priešingo žingsnio ir kai kuriuose maršrutuose bilietus atpigino.

    Skrydžių kainų palyginimo platformos „FlightsFinder.com“ analizė rodo, kad atskirais atvejais „Ryanair“, „Wizz Air“ ir „easyJet“ tarifai sumažėjo maždaug 10–30 proc. Tai labiausiai pastebima populiariuose maršrutuose iš Jungtinės Karalystės į pietų Europos kryptis, kur vežėjai bando paskatinti paklausą.

    „Mūsų kainų istorija rodo nuoseklų kainų mažėjimą per pastaruosius mėnesius, tačiau tai nėra ilgalaikė tendencija“, – sakė „FlightsFinder.com“ įkūrėjas Shahabas Siddiqui.

    Ekspertai tokį kainų mažinimą aiškina konkurencine taktika: kai keliautojai dėl geopolitinės rizikos ir bendro ekonominio neapibrėžtumo atideda planus, vežėjai stengiasi išlaikyti lėktuvų užpildymą. Trumpiems reisams tai ypač svarbu, nes pigių skrydžių modelis remiasi dideliais keleivių srautais ir greita lėktuvų apyvarta.

    Degalų fiksavimas neamžinas

    Viena svarbiausių priežasčių, leidžiančių daliai bendrovių laikinai siūlyti mažesnes kainas, yra degalų kainų rizikos valdymas, kai iš anksto fiksuojama ar ribojama kuro kaina tam tikram laikotarpiui. Tačiau pasibaigus tokiems susitarimams, kaštai gali staigiai išaugti ir kainos šoktels net ir Europos viduje.

    „Šie susitarimai vėliau šiais metais baigsis, o tai gali sukelti visuotinį kainų šuolį daugelyje Europos maršrutų“, – teigė Sh. Siddiqui.

    Ilgųjų skrydžių šuolis iki 300 proc.

    Nors daliai keliautojų Europoje dar pavyksta rasti palankesnių pasiūlymų, tolimieji maršrutai į Aziją brangsta sparčiausiai. „FlightsFinder.com“ duomenimis, kai kuriuose koridoriuose tarp Europos ir Azijos kainos per kelias savaites pakilo beveik 300 proc., nes vežėjai susiduria su maršrutų korekcijomis, ilgesniu skrydžio laiku ir didesnėmis kuro sąnaudomis.

    Pavyzdžiui, Londono–Singapūro krypties vidutinė kaina, platformos vertinimu, šoktelėjo nuo maždaug 600 eurų iki beveik 1 800 eurų. Panašaus masto brangimas fiksuotas ir Londono–Bankoko maršrute, o kai kurių krypčių bilietai pirmyn ir atgal priartėjo prie 2 800 eurų.

    Dalies vežėjų atsakas skiriasi: vieni kelia kainas arba taiko papildomus mokesčius, kiti mažina reisų skaičių, nes išaugusios sąnaudos mažina pelningumą. „FlightsFinder.com“ nurodo, kad kai kurios bendrovės taip pat įvedė nedidelius, apie 10 eurų, priedus vidutinio ir ilgo nuotolio skrydžiams.

    Ką daryti keleiviams

    Kelionių rinkos stebėtojai perspėja, kad dėl aplinkinių oro erdvių ribojimų ir didesnės rizikos kai kurie skrydžiai gali trukti 1–4 valandomis ilgiau, o dalis maršrutų tampa netiesioginiai. Tai didina vėlavimų riziką ir mažina persėdimų patikimumą, ypač dideliuose tranzito mazguose.

    Keliautojams patariama planuoti ilgesnius persėdimo laikus, dažnai rekomenduojant ne mažiau kaip 3 valandas, bei rinktis lankstesnes bilietų sąlygas. Taip pat verta iš anksto pasitikrinti konkrečios aviakompanijos taisykles dėl keitimų ir kompensacijų, nes už Europos Sąjungos ribų apsaugos standartai gali skirtis.

    Dar viena praktiška rekomendacija, ypač ilguose maršrutuose su persėdimais, yra keliauti kuo lengviau: dėl peradresuotų skrydžių didėja bagažo sistemos apkrova ir pamestų lagaminų rizika. Jei bagažas registruojamas, keliautojai vis dažniau naudoja sekiklius, tokius kaip „Apple AirTag“, kad prireikus greičiau rastų daiktus.

  • „Skytrax“ penkių žvaigždučių oro linijos: dešimtukas be Europos ir kas lemia šį įvertinimą

    „Skytrax“ penkių žvaigždučių oro linijos: dešimtukas be Europos ir kas lemia šį įvertinimą

    Kodėl Europa liko už borto?

    Naujausi „Skytrax“ penkių žvaigždučių oro linijų reitingai vėl parodė aiškią tendenciją: į elitinį dešimtuką pateko tik Azijos ir Artimųjų Rytų vežėjai. Europos oro bendrovės šiame sąraše nepasirodė, nors regione veikia daug aukšto lygio, ilgus maršrutus aptarnaujančių vežėjų.

    „Skytrax“ penkių žvaigždučių statusą skiria nuo 1999 metų ir jo paprastai sulaukia tik nedidelė dalis rinkos dalyvių. Tokia atranka reiškia, kad net ir gerai vertinamos oro linijos gali likti už ribos, jei neatitinka visumos kriterijų arba nepademonstruoja pakankamai nuoseklios kokybės skirtinguose kelionės etapuose.

    Kaip suteikiamos penkios žvaigždutės?

    „Skytrax“ pabrėžia, kad galutinis vertinimas nėra paremtas vien klientų atsiliepimais, nes jie esą ne visada leidžia užtikrinti vienodą, globaliai palyginamą standartą. Vietoje to organizacija vertina produkto ir aptarnavimo kokybę tiek oro uostuose, tiek lėktuve, atsižvelgdama į daugelį detalių.

    Vertinant svarbūs tokie aspektai kaip personalo darbas, aptarnavimo nuoseklumas, sėdynių ir salono įranga, švara, maisto ir gėrimų kokybė, taip pat antžeminių procesų sklandumas. Penkios žvaigždutės nereiškia, kad visose kategorijose privaloma surinkti maksimumą, tačiau reikia įgyvendinti kritinius kokybės kriterijus keliose srityse.

    Kas pateko į „Skytrax“ dešimtuką?

    Šių metų penkių žvaigždučių sąrašą sudaro dešimt oro linijų, kurios pateikiamos abėcėlės tvarka. Į jį įtrauktos „All Nippon Airways“, „Asiana Airlines“, „Cathay Pacific“, „EVA Air“, „Hainan Airlines“, „Japan Airlines“, „Korean Air“, „Qatar Airways“, „Singapore Airlines“ ir „STARLUX Airlines“.

    Tarp dažniausiai minėtų pranašumų kartojasi keli akcentai: nuosekli paslaugų kokybė skirtinguose orlaiviuose, aukštas salono įrangos standartas, stiprus salono įgulos aptarnavimas ir gerai veikiantys hub tipo oro uostai. Tokios detalės tampa ypač svarbios tolimųjų skrydžių segmentuose, kur kelionės patirtį lemia ne vien bilieto kaina.

    „Aukštas įvertinimas suteiktas už nuosekliai teikiamas aukštos kokybės paslaugas ir nuolatinį jų tobulinimą“, – sakė vienos iš įvertintų oro linijų atstovai.

    Dėmesio sulaukė ir rinkos pokyčiai: pavyzdžiui, nurodoma, kad „Asiana Airlines“ planuoja susijungimą su „Korean Air“ 2026 metų pabaigoje. Tokie procesai gali keisti paslaugų standartus, maršrutų tinklą ir investicijas į salonų atnaujinimą, o tai ilgainiui atsiliepia ir reitingams.

    Europos vežėjų nebuvimas sąraše nebūtinai reiškia prastą kokybę, tačiau signalizuoja, kad penkių žvaigždučių kartelė dažniau atitinka Azijos ir Artimųjų Rytų oro linijų modelį. Tai ypač matyti iš didelių investicijų į premium klases, salonų atnaujinimą ir aptarnavimo standartizavimą visuose kontaktiniuose taškuose.