CP v2

Tag: ILTE

  • Nausėda Regionų forume pasiuntė žinią merams: atsparumo planas ir pinigai per ILTE tirpsta

    Regionų forume prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad pagrindinis valstybės uždavinys nesikeičia jau septynerius metus: Lietuvoje žmogaus galimybės neturi priklausyti nuo gyvenamosios vietos. Pasak jo, regionų stiprinimas šiandien tiesiogiai susijęs ir su nacionaliniu saugumu, ir su žmonių kasdiene gerove.

    Prezidentas pabrėžė, kad po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios saugumo aplinka pasikeitė iš esmės. Jo teigimu, pastaraisiais metais Lietuva susidūrė su hibridinėmis atakomis, dronų incidentais, oro erdvės pažeidimais ir gamtos stichijomis, o pirmoji grandis, į kurią krizėje atsiremia žmogus, dažnai yra savivalda.

    „Atspari valstybė žino, ką daryti, kai krizė galiausiai ateina“, – sakė G. Nausėda.

    Kalboje akcentuota praktinė civilinės saugos pusė: ar nutrūkus elektros tiekimui veiks vandentiekis, ar galės dirbti ligoninė, ar bus šilumos tiekimas ir ar žmonės žinos, kur kreiptis pagalbos. Prezidento teigimu, būtina, kad saugių priedangų tinklas dengtų kiekvieną savivaldybę, o perspėjimo sistema pasiektų tiek vienkiemius, tiek gamyklas.

    Nacionalinis atsparumo planas

    G. Nausėda ragino imtis Nacionalinio atsparumo plano, kuris aiškiai apibrėžtų valstybės atsparumo stiprinimo kryptis, atsakomybių pasidalijimą ir terminus. Jo teigimu, krizių valdymas ir pasirengimas neturi būti atidedami, o bendruomenių iniciatyvas verta skatinti ir praktiškai, pavyzdžiui, sprendžiant rezervinio elektros tiekimo klausimus.

    Prezidentas priminė ir savivaldos svarbą gynybos infrastruktūros plėtroje, kai vietos bendruomenės prisiima papildomą naštą dėl poligonų ar mokymo teritorijų. Pasak jo, tokiais atvejais valstybė privalo matyti ir vietos poreikius, o partnerystės principas turi virsti apčiuopiama nauda infrastruktūrai ir paslaugoms.

    Investicijos regionams ir ILTE modelis

    Kalbėdamas apie ekonomiką, prezidentas teigė, kad viešųjų erdvių atnaujinimas ir sutvarkyta infrastruktūra savaime nesukuria stipraus regiono. Jo vertinimu, esminiai dalykai yra aukštesnę pridėtinę vertę kuriančios darbo vietos, investicijos, būstas ir žmonės, todėl savivaldai reikia suteikti daugiau galimybių investuoti į ateitį, išlaikant finansinį tvarumą.

    G. Nausėda atkreipė dėmesį į savivaldybių skolinimosi per ILTE modelį, kuris, pasak jo, parodė realų poreikį finansiniams instrumentams regionuose. Prezidentas nurodė, kad savivaldybių projektams iki 2029 metų numatytas 100 milijonų eurų limitas buvo išnaudotas per tris mėnesius, o tai esą rodo tiek projektų brandą, tiek investicijų alkį.

    „Tai rodo, kad savivaldybės turi puikių projektų ir yra pasirengusios juos įgyvendinti“, – sakė G. Nausėda.

    Prezidentas taip pat išskyrė regioninio bendradarbiavimo būtinybę, kai paslaugas ir infrastruktūrą efektyviau planuoti kelioms savivaldybėms kartu. Jo teigimu, viešasis transportas, sveikatos paslaugos, atliekų tvarkymas, profesinis rengimas ar būsto sprendimai ne visada logiški vienos savivaldybės mastu, todėl bendri projektai gali suteikti masto ekonomiją ir geresnį rezultatą žmonėms.

    Daugiau pasitikėjimo ir atsakomybės

    G. Nausėda priminė, kad artėjant naujam Europos Sąjungos finansiniam laikotarpiui būtina išvengti situacijų, kai lėšos ilgai stringa tarp programų ir gairių. Jo teigimu, investicijos turi greičiau virsti realia verte, o regionų lygmeniui reikalinga aiškesnė atsakomybė ir pajėgumai ne tik administruoti projektus, bet ir įgyvendinti plėtros strategijas.

    Prezidentas pabrėžė, kad didesnis savivaldos vaidmuo turi eiti kartu su aukštesniais skaidrumo standartais. Jo teigimu, stipresnė savivalda negali reikšti silpnesnės atsakomybės, o korupcija, nepotizmas ar viešojo intereso nepaisymas neturi pateisinimo nei nacionaliniame, nei vietos lygmenyje.

  • Paskolų terminas jauniesiems ūkininkams pailgintas dvigubai: štai ką būtina žinoti dabar

    Paskolų terminas jauniesiems ūkininkams pailgintas dvigubai: štai ką būtina žinoti dabar

    Jaunieji ūkininkai ir žemės ūkio produktų perdirbėjai Lietuvoje nuo šiol gali skolintis ilgesniam laikotarpiui: investicinių lengvatinių paskolų grąžinimo terminas pailgintas nuo 5 iki 10 metų. Kartu išlieka galimybė gauti apyvartinę lengvatinę paskolą iki 5 metų, pritaikant finansavimą kasdieniams veiklos poreikiams.

    Ilgesnis terminas paprastai reiškia mažesnes periodines įmokas ir daugiau lankstumo planuojant investicijas, kurių atsipirkimas žemės ūkyje dažnai trunka ne vienerius metus. Tai ypač aktualu modernizuojant ūkius, diegiant techniką, statant ar atnaujinant pastatus, taip pat investuojant į perdirbimo pajėgumus.

    Kam taikomos naujos sąlygos?

    Naujos finansavimo sąlygos taikomos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metais strateginio plano finansines priemones: „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą“. Priemonės orientuotos į kartų kaitą žemės ūkyje ir didesnės pridėtinės vertės kūrimą Lietuvoje.

    Žemės ūkio ministerija pabrėžia, kad ilgesnis lengvatinių paskolų terminas geriau atitinka realų sektoriaus verslo ciklą, kai grąžą lemia sezoniškumas, derliaus svyravimai, žaliavų kainos ir rinkų paklausa. Tokia kryptis dera ir su Europos Sąjungos siekiu stiprinti maisto tiekimo grandinės atsparumą.

    „Žemės ūkio versle investicijos dažnai yra ilgalaikės, todėl ir finansavimo sąlygos turi būti pritaikytos prie realaus verslo ciklo“, – sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.

    Kokie privalumai jauniesiems ūkininkams?

    Lengvatinės paskolos jauniesiems ūkininkams skirtos įsikūrimui, veiklos tęstinumui ir tvaresnei plėtrai kaimo vietovėse. Praktikoje tai gali reikšti didesnes galimybes pradėti ūkininkavimą, kai nuosavo kapitalo dar trūksta, o investicijų poreikis būna didžiausias.

    Šiose priemonėse numatytos palankesnės nei įprastai rinkoje sąlygos, įskaitant lankstesnius užstato reikalavimus. Taip pat, esant poreikiui, gali būti taikomos paskolos grąžinimo atostogos, kurios padeda suvaldyti pinigų srautus pirmaisiais veiklos metais ar sudėtingesniais sezonais.

    Ką svarbu žinoti perdirbėjams?

    Perdirbimo sektoriui skirtos lengvatinės paskolos orientuotos į investicijas, kurios didina produktų pridėtinę vertę, efektyvumą ir konkurencingumą. Tai apima technologijų atnaujinimą, gamybos automatizavimą, energijos vartojimo efektyvumą ir kokybės standartų diegimą.

    Sėkmingai įgyvendinus verslo planą, gali būti nurašoma 35 proc. paskolos sumos, taip sumažinant bendrą finansinę naštą. Tokia sąlyga skatina ne tik skolintis, bet ir pasiekti aiškius veiklos rodiklius, kurie numatomi verslo plane.

    Paraiškos lengvatinėms paskoloms priimamos iki kol bus išnaudotos tam skirtos lėšos. Šiuo metu priemonei „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ liko 18 mln. eurų, o priemonei „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą“ – 9,4 mln. eurų.

  • Zarasams – Europos Komisijos ir Pasaulio banko dėmesys: kur slypi naujos augimo galimybės?

    Zarasams – Europos Komisijos ir Pasaulio banko dėmesys: kur slypi naujos augimo galimybės?

    Regionams ieškoma naujo impulso

    Rugsėjo 23 dieną Alaušo slėnyje įvyko Baltijos besivejančių regionų iniciatyvos „Catching-up Regions Initiative“ valdymo komiteto posėdis. Jame aptarta, kaip Lietuvoje sekasi įgyvendinti priemones, skirtas regionų konkurencingumui ir gyvenimo kokybei didinti.

    Susitikime dalyvavo Europos Komisijos, Pasaulio banko, ministerijų, regionų plėtros tarybų, savivaldybių ir kitų institucijų atstovai. Zarasų rajono savivaldybei atstovavo merės patarėja Simona Matusevičiūtė.

    Utena+ regione dėmesys trims sritims

    Iniciatyvos dėmesio centre Lietuvoje yra Utena+ regionas, apimantis Utenos apskrities savivaldybes ir Švenčionių rajono savivaldybę. Esminis tikslas – rasti sprendimus, kurie padėtų regionams tapti patrauklesniems gyventi, dirbti ir investuoti.

    Posėdyje aptarti žmogiškojo kapitalo programos darbai, turizmo plėtros galimybės, demografiniai pokyčiai ir būsto prieinamumas. Taip pat nagrinėtas nacionalinio plėtros banko ILTE vaidmuo, ieškant realių finansavimo instrumentų projektams, kurie kuria ilgalaikę vertę.

    Kodėl Zarasams tai aktualu

    Zarasų rajonui šios temos tiesiogiai susijusios su galimybe pritraukti ir išlaikyti žmones. Savivaldybėse, kurios susiduria su gyventojų mažėjimu, darbo rinkos trūkumai dažnai tampa viena pagrindinių priežasčių, kodėl verslas vengia plėtros, o viešosios paslaugos brangsta.

    Būsto prieinamumas regione tampa vienu kertinių veiksnių, kai kalbama apie specialistų pritraukimą į švietimo, sveikatos ar viešojo administravimo sektorius. Praktikoje darbo vieta be galimybės greitai rasti būstą dažnai nelemia persikėlimo sprendimo, todėl savivaldybės vis dažniau ieško būsto pasiūlos skatinimo modelių.

    Turizmo kryptis Zarasuose išlieka perspektyvi, tačiau didžiausias iššūkis – sezoniškumas ir paslaugų įvairovė ne vasaros metu. Tai reiškia, kad regionui svarbu ne tik pritraukti lankytojus, bet ir sukurti priežastis sugrįžti rudenį, žiemą ar pavasarį, o tam reikalinga infrastruktūra, renginių kalendorius ir paslaugų kokybė.

    Rugsėjo 24 dieną CuRI darbotvarkė persikėlė į Zarasus, kur su turizmo ir būsto prieinamumo temomis dirbantys ekspertai susitiko su mere Nijole Guobiene ir savivaldybės administracijos komanda. Susitikimuose gilintasi į rajono situaciją, aptarti planuojami projektai ir vietos poreikiai.

    Savivaldybė nurodo, kad apie atskirus susitikimus ir juose aptartus klausimus gyventojai bus informuojami papildomai. Toks formatas leidžia neapsiriboti pavieniais sprendimais ir vertinti, kaip tarpusavyje susijusios investicijos į žmones, būstą ir turizmą gali sukurti tvaresnį augimą.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos inf.

  • Merai iškėlė finansų klausimą Vyriausybei: ką Visaginui gali pakeisti susitikimas su premjeru

    Merai iškėlė finansų klausimą Vyriausybei: ką Visaginui gali pakeisti susitikimas su premjeru

    Vilniuje Lietuvos savivaldybių merai susitiko su Ministru Pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi. Susitikime dalyvavo ir Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz, o darbotvarkėje dominavo regionų stiprinimo ir investicijų pritraukimo klausimai.

    Pagrindinis akcentas buvo savivaldybių finansinis savarankiškumas ir galimybės sparčiau įgyvendinti infrastruktūros projektus. Merai kėlė klausimą, kad dalis sprendimų dėl vietos paslaugų ir investicijų turėtų būti priimama arčiau gyventojų, savivaldybėms suteikiant daugiau lankstumo.

    Kodėl savivaldybėms svarbios paskolos

    Susitikime merai aptarė ILTE paskolų savivaldybėms limitų didinimą, nes skolinimosi galimybės dažnai lemia, kaip greitai galima atnaujinti kelius, viešuosius pastatus ar inžinerinius tinklus. Praktikoje tai reikštų didesnę erdvę suplanuotiems projektams įgyvendinti ne vien tik iš metinių biudžetų.

    Kartu buvo aptarta, kaip savivaldybės galėtų daugiau spręsti pačios, kur nukreipti lėšas ir kokius projektus laikyti prioritetiniais. Regionuose tai dažniausiai siejama su darbo vietų kūrimu, gyvenamosios aplinkos gerinimu ir paslaugų prieinamumu.

    Valstybinės žemės valdymas nuo 2027 metų

    Viena esminių temų buvo pasirengimas nuo 2027 metų savivaldybėms perduoti valstybinės žemės valdymo funkcijas. Merai ir Vyriausybės atstovai aptarė, kokių teisinių ir administracinių sprendimų prireiks, kad perdavimas vyktų sklandžiai ir nekurtų papildomos biurokratinės naštos.

    Tokie pokyčiai savivaldybėms svarbūs dėl plėtros planavimo, investicinių teritorijų formavimo ir greitesnių procedūrų. Tikimasi, kad aiškesnės taisyklės padėtų sparčiau spręsti klausimus, susijusius su sklypų panaudojimu infrastruktūrai ar verslo projektams.

    Gynybos infrastruktūra ir susitarimas

    Dar vienas aptartas blokas buvo visuotinei gynybai reikalingos infrastruktūros plėtra ir savivaldybių vaidmuo šiuose procesuose. Savivaldai svarbu aiškiai žinoti, kokie projektai bus įgyvendinami, kaip jie finansuojami ir kokios atsakomybės tenka vietos institucijoms.

    Susitikimo metu Mindaugas Sinkevičius ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis pasirašė Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos susitarimą dėl tolesnio dvišalio bendradarbiavimo. Dokumentu siekiama užtikrinti nuoseklų dialogą dėl savivaldai aktualių teisėkūros ir finansavimo sprendimų.

  • Vilkaviškio taryba priėmė svarbius sprendimus: nuo stadiono už 6,15 mln. eurų iki moksleivių

    Vilkaviškio taryba priėmė svarbius sprendimus: nuo stadiono už 6,15 mln. eurų iki moksleivių

    Po liepos mėnesio pertraukos į posėdį susirinkusi Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba svarstė 26 klausimus, apėmusius tiek švietimo, tiek socialinės paramos, sporto ir infrastruktūros temas. Posėdžio pradžioje priesaiką davė nauja tarybos narė Jolanta Maksimavičienė, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė, taryboje pakeitusi Daivą Černiuvienę.

    Patvirtinus darbotvarkę, taryba tikslino komitetų sudėtį ir vadovų paskyrimus, kad ji atitiktų pasikeitusią tarybos sudėtį. Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininku paskirtas Kęstas Kružinauskas, o jo pavaduotoju tapo Vytautas Geležiūnas.

    Pokyčiai sportininkų rėmime

    Posėdyje patvirtinti Vilkaviškio rajoną reprezentuojančių sportininkų rėmimo tvarkos pakeitimai, kuriais siekiama aiškesnės atsakomybės ir greitesnės kontrolės. Vienas esminių pokyčių yra trumpesnis ataskaitų pateikimo terminas: vietoje vieno kalendorinio mėnesio dabar numatyta 10 darbo dienų.

    Taip pat patikslintos lėšų panaudojimo, ataskaitų teikimo ir stebėsenos procedūros, aiškiau apibrėžiant savivaldybės administracijos padalinių ir Kontrolės ir audito tarnybos funkcijas. Tokie sprendimai savivaldybėse dažniausiai siejami su siekiu mažinti administracinę dviprasmybę ir greičiau identifikuoti rizikas, kai finansuojamos veiklos vykdomos dinamišku varžybų ir sezonų grafiku.

    2026–2027 mokslo metų planai

    Taryba nustatė grupių skaičių ir dydį neformaliojo švietimo įstaigose 2026–2027 mokslo metams. Vilkaviškio sporto centre numatyta 33 ugdymo grupės ir planuojama priimti 404 mokinius, o Vilkaviškio menų mokykloje numatyta 50 grupių ir apie 500 mokinių.

    Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centre patvirtinta 50 grupių, jose planuojama ugdyti apie 600 mokinių, o minimalus mokinių skaičius grupėje nustatytas 12. Savivaldybės mastu patikslintas ir bendras mokinių bei klasių komplektų planas, remiantis faktiniu mokinių skaičiumi ir įstaigų pateiktais duomenimis.

    Nurodoma, kad naujais mokslo metais savivaldybės švietimo įstaigose planuojama ugdyti 4 573 mokinius, iš jų 818 ikimokyklinio, 243 priešmokyklinio ir 3 512 bendrojo ugdymo programose. Palyginti su praėjusių mokslo metų pradžia, kai mokėsi 4 667 mokiniai, šiemet planuojama 94 mokiniais mažiau.

    Pavėžėjimas, kapinės ir stadiono projektas

    Taryba patvirtino naują mokinių pavėžėjimo organizavimo, kelionės išlaidų kompensavimo ir mokyklinių autobusų naudojimo tvarką, siekiant vienodų taisyklių visoms savivaldybės švietimo įstaigoms. Numatyta galimybė kompensuoti išlaidas ir tėvams ar globėjams, kurie vaikus veža patys, nustatant 0,32 euro už kilometrą dydį.

    Taip pat atnaujintas leidimų laidoti išdavimo, laidojimo, kapinių priežiūros ir lankymo tvarkos aprašas, sprendimus siejant su pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu ir savivaldybės kapinių duomenų skaitmenizavimu. Tvarkoje apibrėžta, kaip identifikuojamos ir neprižiūrimomis pripažįstamos kapavietės bei kaip vykdomas kapų identifikavimas.

    Vienas didžiausių posėdžio sprendimų buvo pritarimas projekto Vilkaviškio miesto stadiono modernizavimas įgyvendinimui ir daliniam finansavimui. Numatoma modernizuoti stadioną S. Nėries gatvėje, nugriauti esamus pastatus ir pastatyti naują tribūną bei sporto paskirties inžinerinius statinius.

    Skelbiama, kad projekto vertė siekia apie 6,15 mln. eurų: siekiama 44 proc., arba apie 2,71 mln. eurų, valstybės biudžeto lėšų, o savivaldybės dalis sudarytų 56 proc., arba apie 3,44 mln. eurų. Savivaldybė nurodo planuojanti prisidėjimą užtikrinti UAB „ILTE“ paskolos lėšomis, o įgyvendinimą, gavus finansavimą, numatyta vykdyti 2026–2028 metais.

    Posėdyje taryba patvirtino ir vidutines kuro kainas, pagal kurias nuo 2026 metų spalio 1 dienos bus skaičiuojamos būsto šildymo ir karšto vandens kompensacijos nepasiturintiems gyventojams. Tarp nustatytų kainų pateikiamos malkos, akmens anglis, briketai, granulės, suskystintos dujos, dyzelinas, o dydžiai apskaičiuoti įvertinus vietos tiekėjų pateiktą informaciją.

    Posėdžio pabaigoje vyko Piliečių tribūna, kurioje gyventojai gali pasisakyti bendruomenei aktualiais klausimais. Šįkart pristatyti Kybartų seniūnijos gyventojų apklausos dėl UAB „Vilkaviškio vandenys“ tiekiamo vandens kokybės rezultatai.

  • „LITILIT“ gavo 8 mln. eurų paskolą: femtosekundiniai lazeriai taikosi į masinę pramonės gamybą

    „LITILIT“ gavo 8 mln. eurų paskolą: femtosekundiniai lazeriai taikosi į masinę pramonės gamybą

    Vilniuje veikianti femtosekundinių lazerių gamintoja „LITILIT“ iš Lietuvos nacionalinio plėtros banko ILTE gavo 8 mln. eurų paskolą. Įmonė teigia, kad finansavimas padės pagreitinti naujos kartos pramoninio lazerio kūrimą ir pasirengimą gamybai.

    „LITILIT“ kuria lazerius, paremtus patentuota technologija, kuri, pasak bendrovės, leidžia lengviau didinti gamybos apimtis ir paprasčiau integruoti į pramonines sistemas. Tikslas – priartinti femtosekundinių lazerių kainą ir diegimo paprastumą prie plačiai naudojamų skaidulinių nanosekundinių lazerių, kad jie taptų patrauklūs masinei gamybai.

    Bendrovė nurodo, kad papildomai planuoja investuoti apie 2 mln. eurų nuosavų lėšų, o bendra projekto vertė sieks 10 mln. eurų. Naujos lazerio sistemos komercializavimą įmonė planuoja 2029 metų antroje pusėje.

    Kur femtosekundiniai lazeriai gali „prasimušti“

    Femtosekundiniai lazeriai išsiskiria itin trumpais impulsais, kurie leidžia apdoroti medžiagas minimaliai paveikiant aplinkines struktūras. Ši savybė dažnai vadinama šaltuoju abliavimu ir ypač svarbi ten, kur reikalingas didelis tikslumas ir švarus paviršius.

    Dėl to tokie lazeriai jau naudojami įvairiose srityse – nuo medicininių procedūrų iki mikrogamybos, pavyzdžiui, lustų ir ekranų pramonėje. Vis dėlto iki šiol jų pritaikymas dažnai apsiribodavo mažų, didelės vertės detalių gamyba, kur aukšta sistemos kaina ir sudėtinga infrastruktūra atsiperka.

    „Šiandien femtosekundiniai lazeriai dažniausiai naudojami gaminant mažas, didelės vertės detales. Mūsų kuriama sistema atvers naujus pritaikymus didelės apimties pramonėje – pavyzdžiui, metalinių įrankių masinėje gamyboje ar specializuotų dangų formavime dideliuose paviršiuose“, – sakė „LITILIT“ vadovas Nikolajus Gavrilinas.

    Pasak jo, nauja sistema turėtų paspartinti ir jau egzistuojančias panaudas, susijusias su buitinės elektronikos, ekranų ar puslaidininkių gamyba. Tai reikštų, kad lazerių tikslumas būtų derinamas su didesniu apdorojimo greičiu, kuris kritiškas serijinei gamybai.

    Kodėl iki šiol trukdė infrastruktūra

    Vienas didžiausių femtosekundinių lazerių barjerų – sudėtingas diegimas ir eksploatacija. Įprastos sistemos neretai remiasi vandens aušinimu, kuriam reikia atskiros cirkuliacijos ir valymo infrastruktūros bei nuolatinės priežiūros.

    Prie to prisideda dideli optiniai moduliai, masyvūs optiniai pagrindai ir jautri optika spinduliui perduoti į apdorojimo vietą. Dažnai reikalinga ir stabili temperatūra patalpoje, o tai riboja, kur gamyklose tokias sistemas apskritai galima montuoti.

    „Kuriame sistemą, kuri viename pramoniniame įrenginyje sujungtų valdymo elektroniką, optiką ir aušinimą, kad ją būtų paprasta integruoti bet kurioje gamykloje“, – sakė Nikolajus Gavrilinas.

    „Modulinė platforma bus mažiau jautri temperatūrai, drėgmei ir vibracijai, o jos modulius bus galima jungti į galingesnę sistemą. Sugedus vienam moduliui, reikės keisti tik jį, o ne visą įrenginį“, – pridūrė jis.

    Galia ir mastelio siekis

    Įmonė nurodo, kad kuriama platforma taikys iki 1 000 W vidutinės optinės galios lygį, ją paskirstant į 10–20 atskirų spindulio kanalų. Tokia architektūra leistų vienu metu apdoroti kelis skirtingus taškus gamybos linijoje, o tai yra vienas svarbiausių žingsnių link masinės gamybos.

    „LITILIT“ pabrėžia, kad mastelio problema femtosekundinių lazerių rinkoje yra struktūrinė: daug tradicinių sistemų pernelyg sudėtingos gaminti dideliais kiekiais. Todėl bendrovė siekia kurti sprendimą, kurį būtų realu standartizuoti, gaminti serijomis ir prižiūrėti pramonės sąlygomis.

    Plėtros planai siejami ir su gamybos pajėgumais Vilniuje: įmonė pranešė pradėjusi vystyti didesnės apimties lazerių gamyklą, kuri turėtų startuoti artimiausiu metu. Skelbiama, kad ilgalaikis tikslas – pasiekti iki 3 000 femtosekundinių lazerių per metus gamybos apimtį.

    Nors iki komercializavimo dar liko keleri metai, tokio pobūdžio finansavimas rodo, kad Lietuvoje kuriamos fotonikos technologijos matomos kaip potencialiai konkurencingos tarptautinėse pramonės tiekimo grandinėse. Jei pažadai dėl paprastesnės integracijos ir modulinės architektūros pasiteisins, femtosekundiniai lazeriai gali tapti ne nišiniu, o plačiau pritaikomu gamybos įrankiu.

  • Panevėžio regionui skirta 179,6 mln. eurų: ministras ragina spartinti išmokėjimus ir projektus

    Panevėžio regionui skirta 179,6 mln. eurų: ministras ragina spartinti išmokėjimus ir projektus

    2026 metais birželio 2 dieną Biržų pilies arsenalo salėje vykusiame susitikime finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas su finansavimo ekspertais pristatė naujausias investicijų galimybes Panevėžio regionui. Renginyje kartu dalyvavo Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ir ILTE atstovai bei Biržų savivaldybės vadovai.

    Pagrindinis akcentas buvo Europos Sąjungos ir valstybės investicijų panaudojimo tempas regione, ypač nutolusiose nuo didžiųjų miestų savivaldybėse. Diskusijose aptarta, kaip spartinti projektų įgyvendinimą, kad lėšos greičiau virstų realiais darbais infrastruktūroje, paslaugose ir verslo aplinkoje.

    Ministras pabrėžė, kad nors kvietimų ir sutarčių sudarymo tempai Panevėžio regione artimi šalies vidurkiui, išmokėjimų dinamika išlieka silpniausia Lietuvoje. Šiuo metu išmokėta 2,6 proc. regione suplanuotų investicijų, kai bendras regionų vidurkis siekia 9,1 proc.

    Panevėžio regione įgyvendinami arba jau užbaigti 282 projektai, finansuojami ES investicijų programos lėšomis nacionaliniu ir regioninio planavimo būdu. Jiems skirta 171,5 mln. eurų, o didžiausia dalis, 82 mln. eurų, nukreipta į socialinę sritį.

    Šios socialinės investicijos apima socialinio būsto plėtrą, sveikatos paslaugų stiprinimą bei mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo infrastruktūros atnaujinimą. Savivaldybėms tai dažnai yra tiesiogiai su gyventojų kasdienybe susiję projektai, tačiau jų pažanga priklauso nuo parengtų techninių sprendinių, viešųjų pirkimų ir rangos darbų ritmo.

    Reikšminga dalis lėšų skirta integruotai ekonominei ir aplinkosauginei plėtrai, kur numatyta 35,6 mln. eurų. Dar 29,8 mln. eurų numatyta žalinimo projektams, apimantiems energijos vartojimo efektyvumą, tvaresnius sprendimus ir aplinkos kokybės gerinimą.

    Mažesnės apimties investicijos tenka moksliniams tyrimams ir inovacijoms, taip pat darnaus judėjimo ir susisiekimo sprendimams. Tokiose srityse rezultatai dažnai priklauso ne tik nuo finansavimo, bet ir nuo regiono pasirengimo parengti konkurencingus projektus, suburti partnerius ir laiku įvykdyti procedūras.

    179,6 mln. eurų per regiono planą

    Regionų plėtros programoje Panevėžio regionui skirta 179,6 mln. eurų ES lėšų, kurios planuojamos per Panevėžio regiono plėtros planą. Šis planas sudaromas pagal pačio regiono įvardytus poreikius, todėl savivaldybių ir regiono institucijų gebėjimas prioritetizuoti projektus tampa esminiu veiksniu.

    Daugiausia regioniniu planavimu numatyta investuoti į socialinius projektus, kuriems skiriama 55 mln. eurų. Taip pat numatytos kryptys žalinimui, tvariam judėjimui ir susisiekimui, kur dažniausiai siekiama mažinti taršą, gerinti susisiekimo kokybę ir didinti viešųjų paslaugų pasiekiamumą.

    ILTE ir CPVA siūlomos galimybės

    Nacionalinio plėtros banko ILTE valdybos narė Giedrė Gečiauskienė pristatė finansinius produktus, skirtus verslui, savivaldybėms ir jų valdomoms įmonėms. Akcentuota, kad regionams dažnai reikia ne vien subsidijų, bet ir lanksčių paskolų, garantijų ar mišraus finansavimo sprendimų, leidžiančių projektus pradėti greičiau.

    ILTE pristatė galimybes atsinaujinančios energetikos, socialinės infrastruktūros, gynybos ir saugumo pramonės, žemės ūkio bei kultūros paveldo srityse. Tokios kryptys tampa vis svarbesnės, nes energijos kainų svyravimai ir saugumo situacija Europoje skatina investuoti į vietinę gamybą, efektyvumą ir atsparumą.

    CPVA direktorė Indrė Šuolienė aptarė agentūros vaidmenį įgyvendinant strategines investicijas ir regioninio planavimo procesus. Renginio dalyviai buvo supažindinti su vykdomais ir planuojamais projektais, kurie gali didinti regiono konkurencingumą ir gerinti gyvenimo kokybę.

    Kokie klausimai išryškėjo diskusijoje?

    Po pristatymų vykusioje diskusijoje dalyviai klausė apie investicijų perspektyvas, žemės ūkio aktualijas, melioracijos infrastruktūros finansavimą ir finansinių priemonių prieinamumą. Taip pat aptarti kultūros paveldo objektų išsaugojimo klausimai, kur dažnai susiduriama su brangiais rangos darbais ir ilgesnėmis derinimo procedūromis.

    Po oficialios dalies dalyviai turėjo galimybę gauti individualias ILTE ir CPVA ekspertų konsultacijas. Tokių konsultacijų tikslas yra padėti įsivertinti projekto finansavimo modelį, pasirengimo lygį ir realų įgyvendinimo grafiką, kad regionui skirtos lėšos būtų panaudotos greičiau.

    Susitikime akcentuota, kad didžiausia rizika regionui yra ne lėšų trūkumas, o vėlavimas jas panaudoti. Greitesnis išmokėjimų tempas dažniausiai priklauso nuo projektų parengties, viešųjų pirkimų eigos, administracinių pajėgumų ir gebėjimo laiku suvaldyti rangos bei kainų pokyčių rizikas.

  • Forumas Investuok Vilkaviškyje: kokius rajono pranašumus investuotojams išryškino savivalda

    Paežerių dvaro sodyboje surengtas pirmasis Vilkaviškio rajono verslo forumas Investuok Vilkaviškyje, skirtas investicijų pritraukimui ir verslo plėtros galimybėms regione. Renginio ašis – kaip savivalda, valstybės institucijos ir verslas gali greičiau susitarti dėl sprendimų, kurie realiai gerina sąlygas investuotojams.

    Forume dalyvavo savivaldybės, verslo ir investicijų ekosistemos atstovai, tarp jų Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, vicemerė Daiva Riklienė, administracijos direktorius Vitas Gavėnas. Sveikinimą nuotoliniu būdu perdavė Seimo pirmininkas Juozas Olekas.

    „Pirmą kartą organizuodami forumą Investuok Vilkaviškyje siekėme parodyti, kad mūsų rajonas yra atviras investicijoms, partnerystei ir naujoms idėjoms“, – forumo atidaryme sakė Algirdas Neiberka.

    Pasak organizatorių, pagrindinis tikslas buvo ne tik pristatyti rajono galimybes, bet ir įvardyti, ko investuotojams reikia greičiausiai: aiškių procedūrų, prognozuojamumo ir praktinių kontaktų. Tokie susitikimai padeda suderinti lūkesčius tarp viešojo sektoriaus ir verslo, o tai dažnai tampa lemiamu veiksniu renkantis vietą projektui.

    Renginyje aptartos regioninės politikos perspektyvos ir investavimo tendencijos, aktualios ne tik Vilkaviškio rajonui, bet ir daugeliui Lietuvos savivaldybių. Vis daugiau dėmesio skiriama tam, kad investicijos kurtų ilgalaikę vertę, o nauji projektai būtų siejami su produktyvumo augimu, darbuotojų kompetencijomis ir vietos tiekimo grandinėmis.

    Taip pat pristatyti Vilkaviškio rajono geografiniai ir logistiniai pranašumai, darbo rinkos potencialas bei savivaldybės siūlomos investavimo galimybės. Aptartos ir verslui aktualios finansavimo priemonės, nes prieiga prie kapitalo bei aiškios finansavimo sąlygos dažnai lemia, ar planai virsta realiais projektais.

    Diskusijose paliestos ir žiedinės ekonomikos temos, kurios pastaraisiais metais vis dažniau tampa praktiniu reikalavimu, o ne vien reputacijos klausimu. Įmonėms tai reiškia efektyvesnį išteklių naudojimą, atliekų mažinimą ir didesnį atsparumą kainų svyravimams, o savivaldybėms – galimybę formuoti patrauklesnę pramonės ir paslaugų aplinką.

    Didelio dėmesio sulaukė apvalaus stalo diskusijos, kuriose verslo atstovai ir ekspertai ieškojo atsakymų, kuo Vilkaviškio rajonas gali išsiskirti konkurencinėje kovoje dėl investicijų. Akcentuota, kad investuotojams svarbu ne tik vieta žemėlapyje, bet ir savivaldybės gebėjimas greitai reaguoti, koordinuoti procesus ir kurti patikimą partnerystę.

    Forumą organizavo Vilkaviškio rajono savivaldybė kartu su Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centru, bendradarbiaujant su investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“ ir nacionaliniu plėtros banku ILTE. Organizatorių teigimu, tęstinis dialogas su verslu ir aiškiai komunikuojamos galimybės – vienas svarbiausių žingsnių, siekiant, kad regionuose atsirastų daugiau aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietų.

  • Finansų ministras Alytuje: kokių sprendimų dėl investicijų ir paramos tikisi regiono verslas?

    Birželio 9 dieną 11 valandą Alytaus miesto savivaldybės tarybos salėje rengiamas susitikimas su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu. Į diskusiją kviečiami Alytaus apskrities verslo, žemės ūkio, savivaldos ir viešojo sektoriaus atstovai.

    Susitikime turėtų dalyvauti ir Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, nacionalinio plėtros banko ILTE vadovas Dainius Vilčinskas bei Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė. Organizatoriai akcentuoja, kad renginys skirtas ne tik pristatymams, bet ir praktiniams atsakymams apie finansavimo galimybes.

    Apie ką bus kalbama?

    Pagrindinis dėmesys numatomas Alytaus apskrities plėtros kryptims, investicijų pritraukimui ir valstybės finansavimo priemonėms. Tokie susitikimai regionuose paprastai orientuoti į tai, kas konkrečiai trukdo įgyvendinti projektus: nuo lėšų skolinimuisi ir garantijų iki paraiškų rengimo bei projektų administravimo.

    Renginio metu planuojama aptarti, kaip finansavimo instrumentai galėtų padėti savivaldybėms spartinti viešosios infrastruktūros atnaujinimą, o verslui ir ūkiams – drąsiau investuoti į modernizaciją. Taip pat tikėtina, kad bus paliesti projektų įgyvendinimo terminų, reikalavimų ir rizikų valdymo klausimai, su kuriais dažniausiai susiduria pareiškėjai.

    Konsultacijos vietoje

    Po diskusijų numatytos individualios konsultacijos su ILTE ir Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertais. Ši dalis aktuali tiems, kurie jau turi projekto idėją arba planuoja investicijas ir nori įsivertinti, kokie finansavimo keliai realistiškiausi.

    CPVA konsultacijos vyks gyvos eilės principu, o dėl ILTE konsultacijų siūloma registruotis iš anksto. Organizatoriai pabrėžia, kad būtent tokiose konsultacijose dažniausiai išsigrynina praktiniai žingsniai: kokių dokumentų prireiks, kokie atrankos kriterijai svarbiausi ir kokios klaidos paraiškose kartojasi dažniausiai.

    Ko tikisi regiono bendruomenė?

    Alytaus apskrities savivaldybėms, verslui ir ūkiams aktualios priemonės paprastai siejasi su investicijomis į gamybos efektyvumą, energetinį taupymą, inovacijas ir viešąją infrastruktūrą. Pastaraisiais metais regionuose daugiau dėmesio skiriama ir tam, kaip finansavimas gali padėti sukurti aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietas bei pritraukti privačių investicijų.

    Tokio formato susitikimai vertingi tuo, kad vienoje vietoje susitinka politiniai sprendimų priėmėjai ir institucijos, per kurias realiai keliauja finansavimo priemonės. Tai suteikia galimybę ne tik išgirsti planus, bet ir vietoje įvardyti problemas, kurios regionuose dažnai skiriasi nuo didmiesčių poreikių.

    Susitikimas vyks Alytuje, Alytaus miesto savivaldybės tarybos salėje, birželio 9 dieną 11 valandą. Organizatoriai kviečia registruotis iš anksto ir pasiruošti konkrečius klausimus apie planuojamas investicijas, projektus ir finansavimo sąlygas.

  • Vilkaviškis kviečia investuotojus į forumą: ko tikėtis ir kur stebėti tiesioginę transliaciją

    Vilkaviškis kviečia investuotojus į forumą: ko tikėtis ir kur stebėti tiesioginę transliaciją

    Birželio 4 dieną Vilkaviškio rajone, Paežerių dvaro sodyboje, vyks verslo forumas „Investuok Vilkaviškyje“. Renginys suburs verslo, investicijų, savivaldos ir valstybės institucijų atstovus aptarti, kaip regionai gali stiprinti konkurencingumą ir pritraukti investicijų.

    Forumą bus galima stebėti tiesiogiai Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro „YouTube“ kanale. Organizatoriai tikisi, kad transliacija leis įsitraukti ir tiems, kurie į Paežerius atvykti negalės, bet svarsto plėtros ar investavimo galimybes regione.

    Kas bus pristatyta forume

    Renginio metu numatoma pristatyti Vilkaviškio rajono investicinį potencialą, geografinę padėtį ir logistinius pranašumus. Taip pat bus aptariamos verslui aktualios finansavimo kryptys ir praktiniai pavyzdžiai, kaip regione jau veikiančios įmonės plečiasi bei planuoja tolesnes investicijas.

    Diskusijose dalyvaus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, investicijų skatinimo agentūros Investuok Lietuvoje, nacionalinio plėtros banko ILTE, asociacijos Investuotojų forumas, savivaldybės ir verslo atstovai. Toks dalyvių spektras leidžia vienoje vietoje aptarti ir strateginius klausimus, ir labai konkrečias sąlygas investuotojams.

    Kodėl regionai tampa patrauklesni

    Forume ketinama ieškoti atsakymų, kodėl investuotojai vis dažniau vertina ne tik didžiuosius miestus, bet ir regionus, galinčius pasiūlyti infrastruktūrą, lankstesnius sprendimus bei vietos partnerystę. Pastaraisiais metais Lietuvoje ryškėja tendencija, kad plėtra regionuose siejama su darbuotojų pritraukimu, kaštų valdymu ir greitesniu sprendimų priėmimu.

    Taip pat planuojama kalbėti apie reinvestavimo potencialą, darbo rinkos perspektyvas ir tvaraus augimo sprendimus. Praktinis akcentas bus skirtas tam, kaip verslui augti strategiškai patraukliose vietovėse ir kokius instrumentus gali pasiūlyti nacionalinės bei regioninės institucijos.

    „Šiandien investuotojai vis dažniau ieško ne tik didelių miestų, bet ir regionų, galinčių pasiūlyti lankstumą, strateginę vietą, infrastruktūrą bei stiprią vietos partnerystę. Vilkaviškio rajonas turi visas prielaidas tapti konkurencinga erdve naujoms investicijoms ir verslo plėtrai“, – teigia forumo organizatoriai.

    Verslo forumą organizuoja Vilkaviškio rajono savivaldybė kartu su Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centru, bendradarbiaujant su Investuok Lietuvoje ir ILTE. Tiesioginė transliacija numatyta birželio 4 dieną nuo 10.30 valandos.