CP v2

Tag: ILTE

  • Panevėžio regionui skirta 179,6 mln. eurų: ministras ragina spartinti išmokėjimus ir projektus

    Panevėžio regionui skirta 179,6 mln. eurų: ministras ragina spartinti išmokėjimus ir projektus

    2026 metais birželio 2 dieną Biržų pilies arsenalo salėje vykusiame susitikime finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas su finansavimo ekspertais pristatė naujausias investicijų galimybes Panevėžio regionui. Renginyje kartu dalyvavo Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ir ILTE atstovai bei Biržų savivaldybės vadovai.

    Pagrindinis akcentas buvo Europos Sąjungos ir valstybės investicijų panaudojimo tempas regione, ypač nutolusiose nuo didžiųjų miestų savivaldybėse. Diskusijose aptarta, kaip spartinti projektų įgyvendinimą, kad lėšos greičiau virstų realiais darbais infrastruktūroje, paslaugose ir verslo aplinkoje.

    Ministras pabrėžė, kad nors kvietimų ir sutarčių sudarymo tempai Panevėžio regione artimi šalies vidurkiui, išmokėjimų dinamika išlieka silpniausia Lietuvoje. Šiuo metu išmokėta 2,6 proc. regione suplanuotų investicijų, kai bendras regionų vidurkis siekia 9,1 proc.

    Panevėžio regione įgyvendinami arba jau užbaigti 282 projektai, finansuojami ES investicijų programos lėšomis nacionaliniu ir regioninio planavimo būdu. Jiems skirta 171,5 mln. eurų, o didžiausia dalis, 82 mln. eurų, nukreipta į socialinę sritį.

    Šios socialinės investicijos apima socialinio būsto plėtrą, sveikatos paslaugų stiprinimą bei mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo infrastruktūros atnaujinimą. Savivaldybėms tai dažnai yra tiesiogiai su gyventojų kasdienybe susiję projektai, tačiau jų pažanga priklauso nuo parengtų techninių sprendinių, viešųjų pirkimų ir rangos darbų ritmo.

    Reikšminga dalis lėšų skirta integruotai ekonominei ir aplinkosauginei plėtrai, kur numatyta 35,6 mln. eurų. Dar 29,8 mln. eurų numatyta žalinimo projektams, apimantiems energijos vartojimo efektyvumą, tvaresnius sprendimus ir aplinkos kokybės gerinimą.

    Mažesnės apimties investicijos tenka moksliniams tyrimams ir inovacijoms, taip pat darnaus judėjimo ir susisiekimo sprendimams. Tokiose srityse rezultatai dažnai priklauso ne tik nuo finansavimo, bet ir nuo regiono pasirengimo parengti konkurencingus projektus, suburti partnerius ir laiku įvykdyti procedūras.

    179,6 mln. eurų per regiono planą

    Regionų plėtros programoje Panevėžio regionui skirta 179,6 mln. eurų ES lėšų, kurios planuojamos per Panevėžio regiono plėtros planą. Šis planas sudaromas pagal pačio regiono įvardytus poreikius, todėl savivaldybių ir regiono institucijų gebėjimas prioritetizuoti projektus tampa esminiu veiksniu.

    Daugiausia regioniniu planavimu numatyta investuoti į socialinius projektus, kuriems skiriama 55 mln. eurų. Taip pat numatytos kryptys žalinimui, tvariam judėjimui ir susisiekimui, kur dažniausiai siekiama mažinti taršą, gerinti susisiekimo kokybę ir didinti viešųjų paslaugų pasiekiamumą.

    ILTE ir CPVA siūlomos galimybės

    Nacionalinio plėtros banko ILTE valdybos narė Giedrė Gečiauskienė pristatė finansinius produktus, skirtus verslui, savivaldybėms ir jų valdomoms įmonėms. Akcentuota, kad regionams dažnai reikia ne vien subsidijų, bet ir lanksčių paskolų, garantijų ar mišraus finansavimo sprendimų, leidžiančių projektus pradėti greičiau.

    ILTE pristatė galimybes atsinaujinančios energetikos, socialinės infrastruktūros, gynybos ir saugumo pramonės, žemės ūkio bei kultūros paveldo srityse. Tokios kryptys tampa vis svarbesnės, nes energijos kainų svyravimai ir saugumo situacija Europoje skatina investuoti į vietinę gamybą, efektyvumą ir atsparumą.

    CPVA direktorė Indrė Šuolienė aptarė agentūros vaidmenį įgyvendinant strategines investicijas ir regioninio planavimo procesus. Renginio dalyviai buvo supažindinti su vykdomais ir planuojamais projektais, kurie gali didinti regiono konkurencingumą ir gerinti gyvenimo kokybę.

    Kokie klausimai išryškėjo diskusijoje?

    Po pristatymų vykusioje diskusijoje dalyviai klausė apie investicijų perspektyvas, žemės ūkio aktualijas, melioracijos infrastruktūros finansavimą ir finansinių priemonių prieinamumą. Taip pat aptarti kultūros paveldo objektų išsaugojimo klausimai, kur dažnai susiduriama su brangiais rangos darbais ir ilgesnėmis derinimo procedūromis.

    Po oficialios dalies dalyviai turėjo galimybę gauti individualias ILTE ir CPVA ekspertų konsultacijas. Tokių konsultacijų tikslas yra padėti įsivertinti projekto finansavimo modelį, pasirengimo lygį ir realų įgyvendinimo grafiką, kad regionui skirtos lėšos būtų panaudotos greičiau.

    Susitikime akcentuota, kad didžiausia rizika regionui yra ne lėšų trūkumas, o vėlavimas jas panaudoti. Greitesnis išmokėjimų tempas dažniausiai priklauso nuo projektų parengties, viešųjų pirkimų eigos, administracinių pajėgumų ir gebėjimo laiku suvaldyti rangos bei kainų pokyčių rizikas.

  • Forumas Investuok Vilkaviškyje: kokius rajono pranašumus investuotojams išryškino savivalda

    Paežerių dvaro sodyboje surengtas pirmasis Vilkaviškio rajono verslo forumas Investuok Vilkaviškyje, skirtas investicijų pritraukimui ir verslo plėtros galimybėms regione. Renginio ašis – kaip savivalda, valstybės institucijos ir verslas gali greičiau susitarti dėl sprendimų, kurie realiai gerina sąlygas investuotojams.

    Forume dalyvavo savivaldybės, verslo ir investicijų ekosistemos atstovai, tarp jų Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, vicemerė Daiva Riklienė, administracijos direktorius Vitas Gavėnas. Sveikinimą nuotoliniu būdu perdavė Seimo pirmininkas Juozas Olekas.

    „Pirmą kartą organizuodami forumą Investuok Vilkaviškyje siekėme parodyti, kad mūsų rajonas yra atviras investicijoms, partnerystei ir naujoms idėjoms“, – forumo atidaryme sakė Algirdas Neiberka.

    Pasak organizatorių, pagrindinis tikslas buvo ne tik pristatyti rajono galimybes, bet ir įvardyti, ko investuotojams reikia greičiausiai: aiškių procedūrų, prognozuojamumo ir praktinių kontaktų. Tokie susitikimai padeda suderinti lūkesčius tarp viešojo sektoriaus ir verslo, o tai dažnai tampa lemiamu veiksniu renkantis vietą projektui.

    Renginyje aptartos regioninės politikos perspektyvos ir investavimo tendencijos, aktualios ne tik Vilkaviškio rajonui, bet ir daugeliui Lietuvos savivaldybių. Vis daugiau dėmesio skiriama tam, kad investicijos kurtų ilgalaikę vertę, o nauji projektai būtų siejami su produktyvumo augimu, darbuotojų kompetencijomis ir vietos tiekimo grandinėmis.

    Taip pat pristatyti Vilkaviškio rajono geografiniai ir logistiniai pranašumai, darbo rinkos potencialas bei savivaldybės siūlomos investavimo galimybės. Aptartos ir verslui aktualios finansavimo priemonės, nes prieiga prie kapitalo bei aiškios finansavimo sąlygos dažnai lemia, ar planai virsta realiais projektais.

    Diskusijose paliestos ir žiedinės ekonomikos temos, kurios pastaraisiais metais vis dažniau tampa praktiniu reikalavimu, o ne vien reputacijos klausimu. Įmonėms tai reiškia efektyvesnį išteklių naudojimą, atliekų mažinimą ir didesnį atsparumą kainų svyravimams, o savivaldybėms – galimybę formuoti patrauklesnę pramonės ir paslaugų aplinką.

    Didelio dėmesio sulaukė apvalaus stalo diskusijos, kuriose verslo atstovai ir ekspertai ieškojo atsakymų, kuo Vilkaviškio rajonas gali išsiskirti konkurencinėje kovoje dėl investicijų. Akcentuota, kad investuotojams svarbu ne tik vieta žemėlapyje, bet ir savivaldybės gebėjimas greitai reaguoti, koordinuoti procesus ir kurti patikimą partnerystę.

    Forumą organizavo Vilkaviškio rajono savivaldybė kartu su Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centru, bendradarbiaujant su investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“ ir nacionaliniu plėtros banku ILTE. Organizatorių teigimu, tęstinis dialogas su verslu ir aiškiai komunikuojamos galimybės – vienas svarbiausių žingsnių, siekiant, kad regionuose atsirastų daugiau aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietų.

  • Finansų ministras Alytuje: kokių sprendimų dėl investicijų ir paramos tikisi regiono verslas?

    Birželio 9 dieną 11 valandą Alytaus miesto savivaldybės tarybos salėje rengiamas susitikimas su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu. Į diskusiją kviečiami Alytaus apskrities verslo, žemės ūkio, savivaldos ir viešojo sektoriaus atstovai.

    Susitikime turėtų dalyvauti ir Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, nacionalinio plėtros banko ILTE vadovas Dainius Vilčinskas bei Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė. Organizatoriai akcentuoja, kad renginys skirtas ne tik pristatymams, bet ir praktiniams atsakymams apie finansavimo galimybes.

    Apie ką bus kalbama?

    Pagrindinis dėmesys numatomas Alytaus apskrities plėtros kryptims, investicijų pritraukimui ir valstybės finansavimo priemonėms. Tokie susitikimai regionuose paprastai orientuoti į tai, kas konkrečiai trukdo įgyvendinti projektus: nuo lėšų skolinimuisi ir garantijų iki paraiškų rengimo bei projektų administravimo.

    Renginio metu planuojama aptarti, kaip finansavimo instrumentai galėtų padėti savivaldybėms spartinti viešosios infrastruktūros atnaujinimą, o verslui ir ūkiams – drąsiau investuoti į modernizaciją. Taip pat tikėtina, kad bus paliesti projektų įgyvendinimo terminų, reikalavimų ir rizikų valdymo klausimai, su kuriais dažniausiai susiduria pareiškėjai.

    Konsultacijos vietoje

    Po diskusijų numatytos individualios konsultacijos su ILTE ir Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertais. Ši dalis aktuali tiems, kurie jau turi projekto idėją arba planuoja investicijas ir nori įsivertinti, kokie finansavimo keliai realistiškiausi.

    CPVA konsultacijos vyks gyvos eilės principu, o dėl ILTE konsultacijų siūloma registruotis iš anksto. Organizatoriai pabrėžia, kad būtent tokiose konsultacijose dažniausiai išsigrynina praktiniai žingsniai: kokių dokumentų prireiks, kokie atrankos kriterijai svarbiausi ir kokios klaidos paraiškose kartojasi dažniausiai.

    Ko tikisi regiono bendruomenė?

    Alytaus apskrities savivaldybėms, verslui ir ūkiams aktualios priemonės paprastai siejasi su investicijomis į gamybos efektyvumą, energetinį taupymą, inovacijas ir viešąją infrastruktūrą. Pastaraisiais metais regionuose daugiau dėmesio skiriama ir tam, kaip finansavimas gali padėti sukurti aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietas bei pritraukti privačių investicijų.

    Tokio formato susitikimai vertingi tuo, kad vienoje vietoje susitinka politiniai sprendimų priėmėjai ir institucijos, per kurias realiai keliauja finansavimo priemonės. Tai suteikia galimybę ne tik išgirsti planus, bet ir vietoje įvardyti problemas, kurios regionuose dažnai skiriasi nuo didmiesčių poreikių.

    Susitikimas vyks Alytuje, Alytaus miesto savivaldybės tarybos salėje, birželio 9 dieną 11 valandą. Organizatoriai kviečia registruotis iš anksto ir pasiruošti konkrečius klausimus apie planuojamas investicijas, projektus ir finansavimo sąlygas.

  • Vilkaviškis kviečia investuotojus į forumą: ko tikėtis ir kur stebėti tiesioginę transliaciją

    Vilkaviškis kviečia investuotojus į forumą: ko tikėtis ir kur stebėti tiesioginę transliaciją

    Birželio 4 dieną Vilkaviškio rajone, Paežerių dvaro sodyboje, vyks verslo forumas „Investuok Vilkaviškyje“. Renginys suburs verslo, investicijų, savivaldos ir valstybės institucijų atstovus aptarti, kaip regionai gali stiprinti konkurencingumą ir pritraukti investicijų.

    Forumą bus galima stebėti tiesiogiai Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro „YouTube“ kanale. Organizatoriai tikisi, kad transliacija leis įsitraukti ir tiems, kurie į Paežerius atvykti negalės, bet svarsto plėtros ar investavimo galimybes regione.

    Kas bus pristatyta forume

    Renginio metu numatoma pristatyti Vilkaviškio rajono investicinį potencialą, geografinę padėtį ir logistinius pranašumus. Taip pat bus aptariamos verslui aktualios finansavimo kryptys ir praktiniai pavyzdžiai, kaip regione jau veikiančios įmonės plečiasi bei planuoja tolesnes investicijas.

    Diskusijose dalyvaus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, investicijų skatinimo agentūros Investuok Lietuvoje, nacionalinio plėtros banko ILTE, asociacijos Investuotojų forumas, savivaldybės ir verslo atstovai. Toks dalyvių spektras leidžia vienoje vietoje aptarti ir strateginius klausimus, ir labai konkrečias sąlygas investuotojams.

    Kodėl regionai tampa patrauklesni

    Forume ketinama ieškoti atsakymų, kodėl investuotojai vis dažniau vertina ne tik didžiuosius miestus, bet ir regionus, galinčius pasiūlyti infrastruktūrą, lankstesnius sprendimus bei vietos partnerystę. Pastaraisiais metais Lietuvoje ryškėja tendencija, kad plėtra regionuose siejama su darbuotojų pritraukimu, kaštų valdymu ir greitesniu sprendimų priėmimu.

    Taip pat planuojama kalbėti apie reinvestavimo potencialą, darbo rinkos perspektyvas ir tvaraus augimo sprendimus. Praktinis akcentas bus skirtas tam, kaip verslui augti strategiškai patraukliose vietovėse ir kokius instrumentus gali pasiūlyti nacionalinės bei regioninės institucijos.

    „Šiandien investuotojai vis dažniau ieško ne tik didelių miestų, bet ir regionų, galinčių pasiūlyti lankstumą, strateginę vietą, infrastruktūrą bei stiprią vietos partnerystę. Vilkaviškio rajonas turi visas prielaidas tapti konkurencinga erdve naujoms investicijoms ir verslo plėtrai“, – teigia forumo organizatoriai.

    Verslo forumą organizuoja Vilkaviškio rajono savivaldybė kartu su Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centru, bendradarbiaujant su Investuok Lietuvoje ir ILTE. Tiesioginė transliacija numatyta birželio 4 dieną nuo 10.30 valandos.

  • Finansų ministras Alytuje: kokios realios investicijų ir valstybės finansavimo galimybės regionui

    Birželio 9 dieną 11 valandą Alytaus miesto savivaldybės tarybos salėje numatytas susitikimas su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu. Į renginį kviečiami Alytaus apskrities verslo, žemės ūkio, savivaldos ir viešojo sektoriaus atstovai.

    Susitikime laukiamos Alytaus miesto, Alytaus rajono, Druskininkų, Lazdijų rajono ir Varėnos rajono savivaldybių bendruomenės. Organizatoriai žada aptarti ne tik bendras ekonomikos kryptis, bet ir praktinius sprendimus, kurie gali būti pritaikomi konkrečiuose projektuose.

    Kas bus aptariama susitikime?

    Pagrindinis dėmesys planuojamas Alytaus apskrities plėtros kryptims, investicijų pritraukimo potencialui ir valstybės finansavimo galimybėms. Regionams aktualu ne vien „didieji“ infrastruktūros projektai, bet ir mažesnės apimties investicijos, kurios padeda verslui augti, ūkiams modernizuotis, o viešajam sektoriui gerinti paslaugas.

    Pastaraisiais metais valstybės ir ES finansavimo priemonių sąlygos dažnai siejamos su energijos efektyvumu, skaitmenizavimu ir atsparumo didinimu. Todėl tokie susitikimai regionuose paprastai tampa proga išsiaiškinti, kokie projektai turi didžiausias galimybes gauti finansavimą ir kaip pasirengti paraiškų teikimui.

    Dalyviai ir finansavimo priemonės

    Kartu su ministru renginyje turėtų dalyvauti Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, nacionalinio plėtros banko ILTE generalinis direktorius Dainius Vilčinskas ir Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė. Jie pristatys aktualias finansavimo priemones ir konsultavimo galimybes skirtingoms auditorijoms.

    ILTE priemonės dažniausiai siejamos su paskolomis, garantijomis ir kitais finansiniais instrumentais, kurie gali papildyti komercinių bankų finansavimą. Tuo metu Centrinė projektų valdymo agentūra įprastai konsultuoja dėl projektų rengimo, finansavimo sąlygų ir administravimo reikalavimų, kurie yra kritiškai svarbūs, kad paraiškos būtų įvertintos sklandžiai.

    Diskusija ir individualios konsultacijos

    Renginio programoje numatyti pristatymai ir diskusija apie Alytaus regiono investicinę kryptį bei tai, kaip valstybės finansavimo įrankiai galėtų prisidėti prie apčiuopiamų pokyčių. Tokio formato renginiuose dažniausiai daugiausia vertės sukuria ne bendros kalbos, o konkretūs atsakymai į klausimus apie tinkamas išlaidas, terminus, finansavimo intensyvumą ir rizikas.

    Po diskusijos planuojama konsultacijų erdvė, kurioje ILTE ir Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertai atsakys į dalyvių klausimus. Skelbiama, kad Centrinės projektų valdymo agentūros konsultacijos vyks gyvos eilės principu.

    Organizatoriai taip pat numato registraciją į renginį internetu. Norintiems individualių ILTE konsultacijų rekomenduojama registruotis iš anksto, kad būtų galima efektyviau suplanuoti laiką ir aptarti konkrečius projektų finansavimo scenarijus.

  • Biržuose su finansų ministru aptartos ES investicijos: Panevėžio regionui išmokėta tik 2,6 proc.

    Biržuose su finansų ministru aptartos ES investicijos: Panevėžio regionui išmokėta tik 2,6 proc.

    2026 metų birželio 2 dieną Biržų pilies arsenalo salėje surengtame susitikime su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu ir finansavimo ekspertais daugiausia dėmesio skirta regionų plėtrai bei Europos Sąjungos investicijų įsisavinimo tempams. Diskusijoje dalyvavo Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius, Kupiškio rajono savivaldybės meras Algirdas Raslanas, taip pat viešojo sektoriaus, verslo ir žemės ūkio atstovai.

    Renginyje finansavimo galimybes ir įrankius pristatė nacionalinio plėtros banko ILTE atstovė Giedrė Gečiauskienė, o projektų įgyvendinimo ir planavimo procesus aptarė Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė. Susitikimo tikslas buvo aiškiau įvardyti, kas stabdo investicijų įgyvendinimą atokiau nuo didžiųjų miestų esančiuose regionuose ir kokios priemonės galėtų pagreitinti projektų eigą.

    Mažiausi išmokėjimai tarp regionų

    Finansų ministras pristatė Panevėžio regionui skirtų Europos Sąjungos investicijų padėtį ir akcentavo atotrūkį tarp suplanuotų lėšų bei realių išmokėjimų. Nors kvietimų ir sutarčių sudarymo tempai, pasak ministro, yra artimi šalies vidurkiui, išmokėjimų rodikliai išlieka prasčiausi Lietuvoje.

    Susitikime įvardyta, kad Panevėžio regione šiuo metu išmokėta 2,6 proc. skirtų investicijų, kai visų regionų vidurkis siekia 9,1 proc. Praktikoje tai reiškia, kad dalis projektų juda lėčiau nei planuota, o investicijų nauda gyventojams ir verslui vėluoja.

    Kur krypsta investicijos

    Panevėžio regione įgyvendinami arba jau baigti 282 projektai, finansuojami Europos Sąjungos investicijų programos lėšomis, jiems skirta 171,5 mln. eurų. Didžiausia dalis, 82 mln. eurų, nukreipta socialiniams projektams, apimantiems socialinį būstą, sveikatos paslaugų infrastruktūrą, mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų atnaujinimą.

    Taip pat reikšmingos sumos numatytos integruotai ekonominei ir aplinkosauginei plėtrai, kuriai skirta 35,6 mln. eurų, bei žalinimo projektams, kuriems tenka 29,8 mln. eurų. Mažesnės apimties investicijos orientuotos į mokslinius tyrimus ir inovacijas, darnaus judėjimo sprendimus bei susisiekimo infrastruktūros gerinimą.

    Regionų plėtros programoje Panevėžio regionui iš viso numatyta 179,6 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų, kurios planuojamos per regiono plėtros planą pagal pačių savivaldybių identifikuotus poreikius. Daugiausia regioninio planavimo būdu numatyta investuoti į socialinius projektus, kuriems skiriama 55 mln. eurų, kartu numatant lėšas žalinimui ir tvariam judėjimui.

    ILTE ir CPVA akcentai

    ILTE atstovė susitikime pabrėžė, kad regionų stiprinimas yra viena prioritetinių krypčių, todėl siekiama sudaryti palankesnes sąlygas finansavimą gauti ne tik verslui, bet ir savivaldybėms bei jų valdomoms įmonėms. Pristatyta, kad finansavimo priemonės gali būti taikomos atsinaujinančios energetikos, socialinės infrastruktūros, gynybos ir saugumo pramonės, žemės ūkio bei kultūros paveldo projektuose.

    CPVA vadovė aptarė, kaip projektai administruojami ir kokie procesai dažniausiai tampa kritiniais, kai pereinama nuo planavimo prie realių darbų. Akcentuota, kad regionų konkurencingumui svarbu ne tik suplanuoti investicijas, bet ir užtikrinti sklandžius pirkimus, techninį pasirengimą, darbų terminų kontrolę bei laiku pateikiamus mokėjimo prašymus.

    Po pristatymų vykusioje diskusijoje dalyviai kėlė klausimus dėl investicijų perspektyvų, melioracijos infrastruktūros finansavimo, verslo plėtros sąlygų ir kultūros paveldo objektų išsaugojimo. Aptarta ir tai, kaip didinti finansinių priemonių prieinamumą regionų gyventojams bei įmonėms, kad projektai nevirstų vien planavimo dokumentais.

    „Tiesioginis dialogas tarp valstybės institucijų, savivaldos, verslo ir bendruomenių leidžia geriau suprasti regionų poreikius ir efektyviau ieškoti sprendimų jų įgyvendinimui“, – sakė Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius.

    Pasibaigus oficialiai daliai, dalyviai galėjo konsultuotis individualiai su ILTE ir CPVA ekspertais, aptardami konkrečių projektų finansavimo scenarijus ir pasirengimo žingsnius. Tokios konsultacijos, pasak organizatorių, padeda aiškiau įsivertinti, kokios priemonės tinkamiausios, ir greičiau pereiti nuo idėjos prie įgyvendinimo.

  • Finansų ministras Šiauliuose: ką verslui, ūkininkams ir savivaldai žada ILTE bei CPVA finansavimas

    Finansų ministras Šiauliuose: ką verslui, ūkininkams ir savivaldai žada ILTE bei CPVA finansavimas

    Finansų ministras kviečia Šiaulių regiono verslo, žemės ūkio ir viešojo sektoriaus atstovus į susitikimą, kuriame dėmesys bus skiriamas Šiaulių apskrities plėtros kryptims ir investicijų potencialui. Renginyje bus aptariama, kaip valstybės finansavimo priemonės galėtų virsti konkrečiais projektais savivaldybėse, įmonėse ir ūkiuose.

    Diskusijoje kartu dalyvaus Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, nacionalinio plėtros banko ILTE generalinis direktorius Dainius Vilčinskas ir Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė. Jie pristatys, kokios finansavimo ir konsultacijų galimybės šiuo metu aktualiausios regionui bei kaip pasirengti paraiškoms ir projektų įgyvendinimui.

    Kas bus aptariama renginyje?

    Programoje numatyti pranešimai apie ILTE priemones regioninei ekonomikai ir apie tai, kur Šiaulių apskrityje matomas didžiausias projektų potencialas. Taip pat vyks diskusija, skirta investicinei krypčiai ir praktiniam klausimui, kaip finansavimo įrankiai gali pagreitinti realius pokyčius, o ne likti tik planuose.

    Organizatoriai akcentuoja, kad tokio formato susitikimai paprastai orientuoti į konkrečius sprendimus: nuo investicinių projektų struktūros iki tinkamų finansavimo šaltinių derinimo. Regionams tai ypač svarbu, nes projektų sėkmę dažnai lemia ne tik idėja, bet ir pasirengimas, partnerystės bei gebėjimas suvaldyti pinigų srautus.

    Konsultacijos po diskusijos

    Po oficialios dalies numatytos konsultacijos su ILTE ir CPVA ekspertais, skirtos verslui, ūkininkams, savivaldai ir viešajam sektoriui. Tokiose konsultacijose dažniausiai aptariami investicijų finansavimo scenarijai, projektų biudžetų logika, rizikų valdymas, taip pat dokumentų parengimas ir dažniausios klaidos, dėl kurių paraiškos atmetamos arba stringa.

    CPVA konsultacijos vyks gyvos eilės principu, o ILTE konsultacijoms kviečiama registruotis iš anksto. Renginio vieta – Šiaulių miesto savivaldybė, Tarybos posėdžių salė, Vasario 16-osios g. 62, Šiauliai.

  • Jonavoje aptartos Kauno regiono investicijos: kur nukreips ES, biudžeto ir ILTE finansavimą

    Jonavoje aptartos Kauno regiono investicijos: kur nukreips ES, biudžeto ir ILTE finansavimą

    Jonavoje įvyko susitikimas, kuriame Finansų ministerijos atstovai kartu su Centrine projektų valdymo agentūra ir nacionaliniu plėtros banku ILTE pristatė Kauno regionui aktualias investicijų ir finansavimo galimybes. Dėmesys skirtas projektams, kurie vienu metu stiprintų verslo konkurencingumą, žemės ūkio modernizavimą ir savivaldybių viešąją infrastruktūrą.

    Finansų ministerija akcentuoja, kad Kauno regionas išlieka viena sparčiausiai augančių šalies teritorijų, tačiau tolesnei plėtrai svarbu kryptingai didinti investicijas į socialinę aplinką, viešąsias paslaugas ir aplinkosaugą. Pasak susitikime dalyvavusių atstovų, būtent šios sritys vis dažniau tampa lemiamu veiksniu tiek gyventojams renkantis gyvenamąją vietą, tiek investuotojams vertinant regiono patrauklumą.

    „Kauno regionas sparčiai vystosi, pritraukia investuotojų ir verslų, o pasinaudojus Europos Sąjungos, valstybės biudžeto ir nacionalinio plėtros banko ILTE finansavimo priemonėmis jis galėtų tapti dar patrauklesne vieta įvairioms veikloms“, – sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

    Daugiau sprendimų pačioms savivaldybėms

    Susitikime pabrėžta, kad savivaldybėms suteikiama daugiau galimybių pačioms planuoti investicijas, remiantis vietos poreikiais ir turimais ištekliais. Praktikoje tai reiškia, kad projektai numatomi vietos plėtros planuose, o prioritetai formuojami arčiau bendruomenių: nuo švietimo ir sveikatos infrastruktūros iki susisiekimo ir viešųjų erdvių kokybės.

    Toks modelis atitinka ir Europos Sąjungos finansavimo kryptis, kur vis daugiau dėmesio skiriama ne pavieniams objektams, o ilgalaikiam poveikiui: socialinės atskirties mažinimui, paslaugų prieinamumui, klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui. Savivaldybėms tai tampa ir atsakomybe, ir galimybe greičiau suderinti investicijas su realiomis gyventojų problemomis.

    Kur numatomas ILTE finansavimas

    Pasak pristatymo dalyvių, ILTE finansinių priemonių portfelis siekia 2,3 mlrd. eurų, o šios lėšos gali būti nukreipiamos keliomis kryptimis. Tarp jų įvardyti gynybos ir saugumo projektai, taip pat laisvųjų ekonominių zonų vystymas, kai finansavimas gali prisidėti prie gamybos, pramonės ar mokslo paskirties pastatų statybos bei rekonstravimo.

    Taip pat akcentuotos atsinaujinančių energijos išteklių plėtros iniciatyvos ir žemės ūkio projektai. Praktinis tokio finansavimo tikslas yra mažinti energijos sąnaudas, didinti vietinės energetikos savarankiškumą ir remti technologinius sprendimus, kurie padeda kelti produktyvumą bei atsparumą rinkos svyravimams.

    Kiek investuota Kauno regione

    Skelbiama, kad Kauno regione iš viso įgyvendinama arba jau baigta daugiau kaip 1 000 projektų, kuriems skirta 680,9 mln. eurų Europos Sąjungos investicijų programos lėšų. Iš šios sumos 212,3 mln. eurų tenka 94 projektams, suplanuotiems regioninio planavimo būdu.

    Didžiausia investicijų dalis, 177,5 mln. eurų, nukreipta į socialinius projektus: socialinį būstą, sveikatos paslaugas, mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo infrastruktūrą. Mokslo ir inovacijų projektams numatyta 160,3 mln. eurų, o integruotai socialinei, ekonominei ir aplinkosauginei plėtrai skirta 115,4 mln. eurų.

    Reikšminga dalis, 102,6 mln. eurų, susijusi su Teisingos pertvarkos fondo lėšomis finansuojamais projektais. Tokie projektai paprastai orientuoti į ekonominę transformaciją ir tvaresnių veiklų plėtrą, kai regionams svarbu ne tik sukurti naujas darbo vietas, bet ir užtikrinti, kad pokyčiai būtų socialiai subalansuoti.

  • Finansų ministras rytoj atvyksta į Jonavą: ką žada verslui, ūkininkams ir savivaldai

    Finansų ministras rytoj atvyksta į Jonavą: ką žada verslui, ūkininkams ir savivaldai

    Gegužės 28 dieną 11 valandą Jonavoje numatytas susitikimas su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu. Į renginį kviečiami Jonavos rajono verslo, žemės ūkio, savivaldos ir viešojo sektoriaus atstovai.

    Susitikime planuojama aptarti regiono plėtros kryptis, investicijų pritraukimo galimybes ir valstybės finansavimo priemones, kurios gali turėti tiesioginį poveikį savivaldybės projektams. Organizatoriai akcentuoja, kad diskusija orientuota į praktinius sprendimus ir realiai įgyvendinamus projektus.

    Kas dalyvaus susitikime?

    Kartu su ministru renginyje dalyvaus nacionalinio plėtros banko ILTE generalinis direktorius Dainius Vilčinskas ir Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė. Jie ketina pristatyti finansavimo instrumentus, aktualius tiek verslui ir ūkininkams, tiek savivaldos bei viešojo sektoriaus iniciatyvoms.

    Tokio tipo susitikimai regionuose paprastai siejami su investicinių projektų parengties didinimu, aiškesniu finansavimo keliu ir geresniu institucijų bei pareiškėjų susikalbėjimu. Verslui tai dažnai reiškia daugiau aiškumo dėl paskolų, garantijų ir kitų plėtros finansavimo galimybių, o savivaldai ir įstaigoms svarbu suderinti projektų prioritetus bei įgyvendinimo terminus.

    Numatyta programa ir konsultacijos

    Renginio programoje numatyta pradžia 11 valandą, po kurios bus pristatytos ILTE galimybės regioninei ekonomikai ir Jonavos rajono plėtra per projektų prizmę. Vėliau planuojama diskusija apie rajono investicinę kryptį ir valstybės finansavimo įrankius.

    Nuo 13 valandos iki 16 valandos numatytos individualios konsultacijos su ILTE ir CPVA ekspertais. Skelbiama, kad CPVA konsultacijos vyks gyvos eilės principu, o konsultacijoms su ILTE rekomenduojama registruotis iš anksto.

  • ILTE pradeda skolinti iš nuosavo kapitalo: kam bus prieinamos naujos investicinės paskolos

    ILTE pradeda skolinti iš nuosavo kapitalo: kam bus prieinamos naujos investicinės paskolos

    ILTE žengia į naują veiklos etapą

    ILTE pradeda teikti investicines paskolas iš nuosavų lėšų, taip įtvirtindama nuolatinį finansavimo šaltinį greta valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų priemonių. Tai laikoma baziniu nacionalinio plėtros banko veikimo modeliu, kai kapitalas gali būti naudojamas tęstinai, ne tik pagal atskirus kvietimus ar programas.

    Naujos paskolos orientuotos į investicinius projektus, kuriems rinkoje trūksta tinkamų finansavimo sprendimų. Dėl finansavimo galės kreiptis smulkusis ir vidutinis verslas, ūkininkai, didelės įmonės bei viešieji juridiniai asmenys.

    Ką keičia skolinimas nuosavomis lėšomis?

    Iki šiol dalis ILTE paskolų buvo teikiamos kaip tikslinės priemonės, finansuojamos asignavimų valdytojų skirtomis lėšomis ir pagal iš anksto nustatytas sąlygas. Skolinimas iš nuosavo kapitalo tampa papildomu kanalu, kuris leidžia greičiau prisitaikyti prie rinkos poreikių ir valstybės strateginių prioritetų.

    Praktinis pokytis klientams yra didesnis lankstumas: gali būti platesnis finansuojamų projektų ir išlaidų spektras nei siaurai apibrėžtuose tiksliniuose produktuose. Taip pat finansavimas gali būti prieinamas nuolat, o ne tik ribotų kvietimų laikotarpiais.

    „Šiandien ILTE pereina į kitą brandos etapą – šalia jau veikiančių paskolų atsiranda nuolatinis skolinimas nuosavomis lėšomis, būdingas pilnavertei nacionalinio plėtros banko veiklai“, – sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

    Mažiau administravimo ir individualus vertinimas

    ILTE nurodo, kad šios paskolos nebus laikomos valstybės pagalba, todėl klientams turėtų mažėti administracinė našta. Tai reiškia, kad paskolos suma nebūtų įskaičiuojama į valstybės pagalbos limitus, o pats procesas galėtų būti paprastesnis.

    Kaip ir įprastame bankiniame finansavime, sprendimai būtų priimami individualiai, vertinant projekto ekonominį pagrįstumą, riziką, finansavimo struktūrą. Kiekvienu atveju būtų nustatoma paskolos suma, trukmė, palūkanos ir užstato reikalavimai.

    „Praktikoje tai reiškia, kad galėsime vertinti projektą plačiau – pagal jo ekonominį pagrįstumą, riziką, finansavimo struktūrą ir kuriamą vertę Lietuvai“, – sakė ILTE vadovas Dainius Vilčinskas.

    Didesni projektai ir bendras finansavimas

    Vienas svarbiausių naujo modelio aspektų yra galimybė finansuoti didelės vertės ar sudėtingesnius projektus kartu su partneriais. ILTE galėtų dalyvauti sindikuotose paskolose ar kofinansavimo struktūrose, kai vienam finansuotojui projektas būtų per didelis, per rizikingas arba per kompleksiškas.

    Toks mechanizmas ypač aktualus srityse, kuriose projektai dažnai reikalauja ilgesnio atsipirkimo, didesnių investicijų ir specifinių rizikų valdymo, pavyzdžiui, gynybos, energetikos, viešosios infrastruktūros ar inovacijų sektoriuose.

    Kodėl tai svarbu valstybės kapitalui?

    ILTE teigimu, skolinimas nuosavomis lėšomis leidžia efektyviau naudoti valstybės kapitalą, nes lėšos nebūtų „įšaldomos“ siaurai apibrėžtose priemonėse. Kapitalas galėtų būti nukreipiamas ten, kur konkrečiu metu finansavimo spraga yra didžiausia, o ekonominė grąža valstybei reikšmingiausia.

    Institucija taip pat akcentuoja ilgalaikę perspektyvą: laikui bėgant ILTE galėtų pritraukti lėšų rinkose, didindama finansavimo pasiūlą ir veikdama kaip katalizatorius privačioms investicijoms. ILTE pažymi, kad veiklos modelis pradedamas įgyvendinti po Europos Komisijos pritarimo, todėl skolinimas turi atitikti Europos Sąjungos taisykles ir būti nukreiptas į realų finansavimo trūkumą rinkoje.