CP v2

Tag: Imigracija

  • Portugalijos pensijų perteklius tik popieriuje: ataskaita įspėja dėl mažėsiančių išmokų

    Portugalijos pensijų perteklius tik popieriuje: ataskaita įspėja dėl mažėsiančių išmokų

    Portugalijos socialinės apsaugos sistemos finansinė padėtis oficialiose ataskaitose atrodo palanki, tačiau naujas ekspertų parengtas tyrimas teigia, kad matomas pensijų sistemos perteklius gali būti klaidinantis. Pasak ataskaitos autorių, ilgainiui pensijų išmokos gali mažėti, o reali sistemos našta būti didesnė, nei rodo atskirai pateikiami skaičiai.

    Ataskaita „Pensijų reforma Portugalijoje: tvariai ir teisingai sistemai – kartų sutartis“ siekia sujungti bendrojo režimo ir valstybės tarnautojų pensijas administruojančios „Caixa Geral de Aposentações“ duomenis. Tokiu būdu, kaip teigiama dokumente, 2025 metais susidaro beveik 1 940 000 000 eurų deficitas, nors oficialiai, vertinant tik dalį sistemos, gali būti fiksuojamas perteklius.

    Ataskaitai vadovavęs ekonomistas ir profesorius Jorge Bravo pabrėžia, kad dabartinis vaizdas pagerėja dėl struktūrinių pokyčių, kurie nėra ilgalaikė išeitis. Prie jų priskiriamas laipsniškas valstybės tarnautojų pensijų sistemos persiorientavimas į bendrą režimą ir didesnės imigracijos įtaka, padidinusi įmokas mokančiųjų skaičių.

    „Noriu palikti geresnes apsaugos sąlygas būsimoms kartoms“, – sakė Jorge Bravo.

    Vienas iš ryškiausių perspėjimų susijęs su vadinamuoju pakeitimo rodikliu, kuris parodo, kokią buvusio atlyginimo dalį sudaro pirmoji pensijos išmoka. Ataskaitoje teigiama, kad šis rodiklis dabar siekia apie 68 proc., tačiau prognozuojama, kad 2045–2065 metais jis gali sumažėti dar 10–12 procentinių punktų, priklausomai nuo demografinių ir ekonominių prielaidų.

    Pasiūlymai: nuo vaikų sąskaitų

    Darbo grupė siūlo kelias kryptis, kaip didinti gyventojų finansinį atsparumą senatvėje ir mažinti vien tik valstybės pensijos riziką. Viena idėjų – „Grão a Grão“ programa, kai visiems šalyje gyvenantiems vaikams automatiškai būtų atidaroma taupymo sąskaita su nedidele reguliaria valstybės įmoka.

    Numatoma, kad artimieji galėtų ją papildyti, o lėšos būtų naudojamos tik sulaukus pensinio amžiaus, nors kai kuriais atvejais galėtų būti panaudojamos kaip užstatas, pavyzdžiui, studijų paskolai. Asmeninių finansų ekspertė Bárbara Barroso pažymi, kad ankstyvas kaupimo startas yra privalumas, tačiau pabrėžia skirtumą tarp taupymo ir investavimo.

    „Turime pakeisti taupymą investavimu. Ilgalaikio kaupimo be rizikos ir be kapitalo rinkų neįmanoma išspręsti“, – sakė Bárbara Barroso.

    Automatinis įtraukimas ir antra pakopa

    Kita siūloma priemonė – papildomas kaupimas su automatiniu įtraukimu, paliekant teisę atsisakyti. Schema būtų aktyvuojama pradedant dirbti, o įmokas mokėtų darbuotojas, darbdavys ir valstybė; bendra įmoka galėtų siekti 8–10 proc. atlyginimo.

    Asmeninių finansų ekspertė Bárbara Barroso tokį modelį vadina vienu efektyviausių būdų didinti kaupimą, nes jis padeda įveikti žmonių polinkį atidėlioti sprendimus. Panašius modelius naudoja ir kitos šalys, o automatinio įtraukimo sprendimai vis dažniau vertinami kaip praktinis būdas išplėsti pensijų sistemos antrąjį ramstį.

    Trečias siūlymų blokas – specialiai pensijai pritaikyti valstybės vertybiniai popieriai, panašūs į taupymo ar iždo sertifikatus, tik su išmokėjimu dalimis per laiką. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad tokia priemonė gali būti patrauklesnė artėjantiems prie pensijos, o jaunesniems, turintiems 20–30 metų horizontą, dažniau rekomenduojamas labiau diversifikuotas investavimas.

    Raginimas nelaukti reformos

    Pranešama, kad Portugalijos Vyriausybė struktūrinių socialinės apsaugos reformų artimiausiu metu neplanuoja, nors pati buvo užsakiusi tyrimą ir jis vasaros pabaigoje pateiktas atsakingai ministrei. Vis dėlto kalbinti ekspertai ragina gyventojus nelaukti politinių sprendimų ir pradėti formuoti papildomą pensijos dalį savarankiškai.

    José Santiago Gavino atkreipia dėmesį, kad technologijos supaprastino investavimą: daugelyje finansinių programėlių galima automatizuoti periodines įmokas nuo kelių eurų, o sudėtinės palūkanos ypač svarbios pradedant anksti. Bárbara Barroso taip pat primena, kad dalis gyventojų turi finansinių galimybių, tačiau vis tiek delsia, o didelė lėšų suma laikoma indėliuose, kurie ilgainiui gali neatsverti infliacijos.

  • Lenkijos įmonės nustebino atsparumu krizei: verslas mažiau skundžiasi, labiau investuoja į pokyčius

    Lenkijos įmonės pastaraisiais metais pademonstravo išskirtinį gebėjimą greitai prisitaikyti prie išorinių sukrėtimų – nuo pandemijos padarinių iki karo Ukrainoje ir besikeičiančių pasaulinių tiekimo grandinių. Ekonomistų ir verslo lyderių vertinimu, šis lankstumas tampa apčiuopiama konkurencine persvara, o ne vien gražiai skambančia fraze.

    Tai pabrėžiama ir analizuojant dešimtis pokalbių su įmonių vadovais bei verslo asociacijų atstovais, kuriuose ryškėja bendras leitmotyvas: nuotaikos rinkoje tapo labiau darbinės, mažiau emocingos. Vietoj įprasto nerimo dėl brangstančio darbo ir darbuotojų trūkumo vis dažniau kalbama apie praktinius sprendimus, kaip išlaikyti tempą ir rasti augimo nišų.

    Konkurencija ir demografija spaudžia

    Lenkijos verslas, kaip ir kitos Europos ekonomikos, susiduria su struktūriniais iššūkiais: mažėjančiu darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi ir vis aštresne konkurencija iš išorės. Ypač dažnai minima Kinijos gamintojų spaudimas, kai į Europos rinką patenka vis daugiau technologiniu požiūriu pažangių galutinių produktų.

    Verslo atstovai šią konkurenciją neretai vadina nelygia, nes Europos įmonėms tenka didesnė reguliacinė našta, griežtesni aplinkosaugos ir darbuotojų apsaugos reikalavimai. Kartu akcentuojama, kad tikslas nėra mažinti standartus, o ieškoti būdų suvienodinti sąlygas, kad konkurencija būtų sąžiningesnė.

    Trys kryptys, kaip sprendžiamas darbuotojų trūkumas

    Darbo jėgos stygius Lenkijoje išlieka viena opiausių temų, tačiau įmonės vis rečiau apsiriboja skundais. Praktikoje ryškėja trys kryptys: darbuotojų pritraukimas iš užsienio, investicijos į technologijas ir kryptingas kompetencijų ugdymas pačiose organizacijose.

    Imigracija kai kuriuose sektoriuose tampa trumpuoju keliu užpildyti spragas, tačiau ji priklauso nuo politinio klimato ir administracinių procedūrų. Todėl lygiagrečiai auga dėmesys automatizacijai, robotizacijai ir skaitmenizacijai, nors pripažįstama, kad investicijų mastas dar ne visur pakankamas, o kai kurių darbų, pavyzdžiui, statybose, technologijomis greitai nepakeisi.

    Trečia kryptis – darbuotojų ugdymas ir išlaikymas, kai įmonės vis dažniau siūlo aiškias karjeros trajektorijas, mokymus ir ne vien atlyginimu paremtas motyvavimo priemones. Vis labiau įsitvirtina praktika talentus „auginti“ dar mokyklose ar universitetuose, nes rinkoje reikiamų kompetencijų paieška tampa brangi ir neprognozuojama.

    Verslas prašo stabilumo, o ne pažadų

    Kita ryški įžvalga – santūrus verslo požiūris į politiką. Įmonių vadovai dažniausiai nesitiki greitų stebuklų, tačiau aiškiai įvardija poreikį stabilumui: mažiau dažnų ir netikėtų reguliacinių pakeitimų, daugiau prognozuojamumo planuojant investicijas ir veiklą.

    Diskusijose taip pat keliama viešųjų pirkimų tema, kur, verslo nuomone, iki šiol pernelyg dažnai dominuodavo vien tik kaina. Norima, kad dideliuose valstybės užsakymuose daugiau reikšmės įgytų tiekimo patikimumas, vietos tiekėjų įtraukimas ir ilgalaikė vertė, kas potencialiai galėtų sumažinti spaudimą iš itin pigių importo srautų.

    Galiausiai vis garsiau kalbama apie įmonių mastelio problemą: kai kurios reguliacinės ir paramos sistemos skatina išlikti mažesniems, nes palankesnės sąlygos dažniau taikomos smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Ekonomistų vertinimu, be pusiausvyros tarp paramos smulkiesiems ir paskatų didėti, bus sunkiau kurti stiprius regioninius žaidėjus, galinčius konkuruoti tarptautiniu mastu.

    Finansų srityje akcentuojama ir investicijų dilema: dalis įmonių renkasi atsargumą, daugiau taupo ir mažiau skolinasi plėtrai. Tokia laikysena padeda išgyventi neapibrėžtumo laikotarpiais, tačiau ilgainiui gali riboti produktyvumo augimą, ypač jei konkurentai sparčiau investuoja į modernizaciją ir DI sprendimus.