Tag: Importas

  • Kinijos prekybos perteklius perkopė 1 trln. dolerių: eksportą stumia DI produktų bumas

    Kinijos prekybos perteklius perkopė 1 trln. dolerių: eksportą stumia DI produktų bumas

    Kinijos prekybos perteklius spalį perkopė 1 trilijoną JAV dolerių – šią ribą šalis pasiekė anksčiau nei pernai, rodo oficialūs duomenys.

    Kaip praneša „Euronews“, pastaraisiais mėnesiais Kinijos eksportas sparčiai augo, o vienas pagrindinių variklių – pasaulyje išaugusi paklausa su dirbtiniu intelektu siejamai produkcijai.

    Kalbama apie DI rinkai reikalingus komponentus ir įrangą: kompiuterių lustus, duomenų centrų serverius bei tinklo infrastruktūros sprendimus. Dėl šios paklausos Kinijos eksportuotojai tapo svarbiausia šalies ekonomikos atrama.

    Tuo pat metu vidaus ekonominį aktyvumą Kinijoje slegia užsitęsusios problemos nekilnojamojo turto sektoriuje, todėl eksporto suaktyvėjimas Pekinui yra reikšminga ekonominė paspirtis.

    Spalio skaičiai: šoktelėjo ir eksportas, ir importas

    Kinijos Muitinės generalinės administracijos duomenimis, eksportas praėjusį mėnesį per metus padidėjo 35,2 proc. ir siekė 412,3 mlrd. JAV dolerių.

    Importas per tą patį laikotarpį išaugo 41,6 proc. iki 307,1 mlrd. JAV dolerių. Šie tempai atspindi išaugusį prekybos mastą abiem kryptimis.

    Suskaičiavus pirmuosius 10 šių metų mėnesių, Kinijos prekybos perteklius pasiekė 1,04 trln. JAV dolerių.

    Ekonomistas Zhiwei Zhangas, vadovaujantis „Pinpoint Asset Management“, teigė, kad šiemet eksportuotojai buvo pagrindinė Kinijos ekonomikos varomoji jėga ir, jo vertinimu, artimiausiu metu tendencija turėtų išlikti panaši.

    Augimas kelia įtampą su partneriais

    Nors eksportas padeda siekti ekonominių tikslų, jis didina įtampą su kai kuriais prekybos partneriais, kurie baiminasi, kad pigesnių kiniškų prekių srautai išstumia vietos gamintojus.

    Kinijos eksportas į Jungtines Valstijas spalį, oficialių duomenų teigimu, išaugo 32,9 proc.

    Šie skaičiai paskelbti prieš numatomą Kinijos prezidento Xi Jinpingo ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimą APEC viršūnių susitikime, kuris kitą savaitę vyks Kinijoje, Šendžene.

    Tuo metu prekybinė įtampa tarp Pekino ir Europos Sąjungos taip pat stiprėja. Duomenys rodo, kad Kinijos perteklius prekyboje su 27 ES šalių bloku sausio–spalio laikotarpiu išaugo iki 310,7 mlrd. JAV dolerių, palyginti su 241,6 mlrd. tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Praėjusį mėnesį Pekine vykusios ES prekybos komisaro Marošo Šefčovičiaus ir Kinijos prekybos ministro Wang Wentao derybos baigėsi susitarimu riboti hibridinių automobilių eksportą į Europą.

    Analitikų vertinimu, Kinija šiemet ypač remiasi eksportu siekdama oficialaus 4,5–5,0 proc. ekonomikos augimo tikslo – žemiausio per kelis dešimtmečius.

    Vidaus vartojimas šalyje jau kelerius metus išlieka vangus, o naujausi duomenys rodo, kad infliacija vis dar gerokai atsilieka nuo maždaug 2 proc. oficialaus tikslo.

  • Kinija grasina atsaku ES: Briuselis svarsto „išjungimo jungiklį“ prieš pigų importą

    Kinija grasina atsaku ES: Briuselis svarsto „išjungimo jungiklį“ prieš pigų importą

    Kinija perspėjo Europos Sąjungą, kad imsis atsakomųjų veiksmų, jei Briuselis priims vienašales priemones prieš Kinijos interesus. Tokį signalą ketvirtadienį pasiuntė Kinijos ambasadorius ES Cai Run.

    Šis pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai Europos Komisija rengia naują prekybos gynybos priemonę, vadinamą „išjungimo jungikliu“ (angl. kill-switch). Ji būtų skirta greitai apriboti Kinijos prieigą prie ES rinkos, jei dėl agresyvios prekybos politikos būtų smarkiai sutrikdyta rinka.

    Pasak ambasadoriaus, Kinija nepritaria ekonomikos ir prekybos klausimų „politizavimui“, saugumo sąvokos „išplėtimui“ ir spaudimui vienašalėmis priemonėmis. Jis pabrėžė, kad jei ES pasirinktų ribojančius ir diskriminacinius sprendimus, Pekinas „turės imtis atsakomųjų priemonių“, kad apgintų savo interesus.

    Diskusijos dėl tokio instrumento vyksta ES siekiant apsaugoti bendrąją rinką nuo pigesnio importo antplūdžio iš Kinijos ir mažinti įtampą, kylančią dėl augančio ES prekybos deficito su Pekinu.

    Komisijos planuojamas instrumentas

    Kaip skelbia „Euronews“, Europos Komisija šį „išjungimo jungiklį“ rengia kaip greitai pritaikomą priemonę tais atvejais, kai kitos valstybės politiniai ar ekonominiai veiksmai turi rimtų pasekmių ES rinkai.

    ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius Europos Parlamento nariams sakė, kad įrankis turėtų būti pristatytas iki metų pabaigos. Jo teigimu, tai leistų ES reaguoti gerokai greičiau, įskaitant galimybę riboti importą į Europos Sąjungą.

    Nors priemonė pristatoma kaip netaikoma konkrečiai šaliai, tekste pabrėžiama, kad ji galėtų tiesiogiai paliesti Kinijos interesus. Kinijos gamintojams itin svarbi ES rinka su maždaug 450 mln. vartotojų, o Briuselis pastaruoju metu vis dažniau kalba apie perteklinės gamybos nukreipimą į Europą.

    Prancūzijos ir Vokietijos vaidmuo, derybų fonas

    Priemonės idėją spalio pradžioje aktyviai stūmė Prancūzija ir Vokietija. Straipsnyje teigiama, kad visos ES valstybės narės šiuo metu susiduria su prekybos deficitu su Pekinu, o augantis importas kai kuriose srityse kelia riziką ištisiems pramonės sektoriams.

    Tuo pat metu Briuselis ir Pekinas nuo birželio derasi dėl prekybos santykių subalansavimo. Komisija spalio 9 dieną pasiekė susitarimą, kuriuo siekiama sumažinti kiniškų hibridinių automobilių importą į ES, o techninio lygmens derybos tęsiasi ir dėl kitų sričių.

    Numatoma, kad kita M. Šefčovičiaus ir Kinijos prekybos ministro Wang Wentao derybų sesija turėtų įvykti 2027 metų kovą.

    Galimos griežtesnės priemonės sektoriams

    ES lyderiai Komisijos taip pat prašė svarstyti papildomas priemones, įskaitant kvotas ir muitus, Kinijos chemijos ir mašinų pramonės produkcijai. Tekste teigiama, kad spaudimas ES rinkai kai kuriuose sektoriuose tampa sunkiai pakeliamas Europos gamintojams.

    M. Šefčovičius ne kartą akcentavo, kad dėl galimų tūkstančių darbo vietų praradimo ES ir Kinijos prekybos tema Europoje įgauna politinį svorį, o visuomenės lūkesčiai dėl sprendimų yra dideli.

    Komisija ir toliau taiko papildomus muitus tam tikroms kiniškoms prekėms po atskirų tyrimų, kuriuose vertinama, ar gamintojai nesinaudojo nesąžiningomis kainomis ar subsidijomis.

    Straipsnyje primenama, kad tai ne pirmas kartas, kai Kinija grasina ES atsakomosiomis priemonėmis: panašūs perspėjimai skambėjo ir dėl svarstomo Pramonės spartinimo akto, kuriuo siekiama riboti prieigą prie ES viešųjų pirkimų bei sugriežtinti investicijų sąlygas.

  • Nauja ES muitinės tvarka: nuo lapkričio už siuntas iš trečiųjų šalių bus taikomas 2 eurų mokestis

    Nuo lapkričio 1 dienos Europos Sąjungoje pradėta taikyti nauja muitinės procedūrų tvarkos dalis, aktuali perkant internetu iš trečiųjų šalių. Valstybės narės renka fiksuotą 2 eurų administravimo mokestį už kiekvieną poziciją muitinės deklaracijoje, o jo dydį nustatė Europos Komisija.

    Mokestis taikomas siuntoms, kurios keliauja iš ne ES šalių į ES vartotojus. Jo tikslas siejamas su sparčiai augančia elektronine prekyba ir poreikiu finansuoti papildomą rizikų analizę, patikras bei muitinės deklaracijų administravimą.

    Praktikoje mokestį administruos ta muitinės įstaiga, kurioje priimama deklaracija, o mokėjimo pareiga tenka deklaraciją teikiantiems asmenims ar įmonėms. Tai reiškia, kad galutinę kainą dažnai pajus pirkėjas, ypač kai siuntoje deklaruojamos kelios skirtingos prekės.

    Kas keitėsi nuo 2026 metų liepos?

    Šis žingsnis įsilieja į platesnę ES muitų reformą, kuri per artimiausius metus keis mažos vertės siuntų apmokestinimą. Nuo 2026 metų liepos 1 dienos visoje ES pasikeitė taisyklės, susijusios su iki 150 eurų vertės siuntomis iš trečiųjų šalių.

    Anksčiau tokios siuntos dažnai patekdavo į supaprastintą režimą, tačiau naujoje sistemoje mokėjimai skaičiuojami detaliau. Mokesčiai gali būti apskaičiuojami atskirai pagal kiekvieną skirtingą prekių rūšį, esančią toje pačioje siuntoje, todėl galutinis pabrangimas gali priklausyti nuo užsakymo sudėties.

    Europos institucijos šiuos pakeitimus grindžia siekiu geriau kontroliuoti į ES patenkančias prekes ir mažinti piktnaudžiavimą, kai reali prekių vertė deklaracijose dirbtinai sumažinama. Tai, pasak reguliuotojų, leidžia nesąžiningiems pardavėjams išvengti dalies mokėjimų ir iškraipo konkurenciją ES rinkoje.

    Kodėl tai svarbu pirkėjams?

    Reforma labiausiai paliečia B2C siuntas, kai prekės parduodamos tiesiogiai vartotojams internetu. Augant užsakymų srautams, muitinės institucijoms tenka vis daugiau duomenų tikrinimo ir rizikos vertinimo užduočių, o administravimo mokestis pristatomas kaip priemonė kompensuoti šiuos kaštus.

    Kai kurių šalių viešai skelbti duomenys rodo, kad po ankstesnių pokyčių elektroninės prekybos srautai jautriai reagavo į griežtesnį apmokestinimą. Pavyzdžiui, skelbta, kad tokiose valstybėse kaip Nyderlandai ir Belgija mažos vertės B2C siuntų importas po liepos pokyčių sumažėjo beveik 50 proc.

    Pokyčiai taip pat signalizuoja kryptį, kuria juda ES politika: daugiau atsakomybės perkeliama pardavėjams ir prekybos platformoms. Ilgalaikėje perspektyvoje jie turėtų dažniau prisiimti pareigą pateikti duomenis muitinei, užtikrinti prekių atitiktį ES reikalavimams ir tinkamai apskaičiuoti mokėtinus mokesčius.

  • Vietnamietiškas medienos granulės keliauja į Lenkiją: importas auga, bet kyla kokybės klausimų

    Į Lenkijos uostus vis dažniau atkeliauja medienos granulės ir biomasė, o dalis krovinių atgabenama iš itin nutolusių krypčių, įskaitant Vietnamą. Rinkos stebėtojai fiksuoja, kad vien per 2026 metų pirmuosius mėnesius į uostus atplukdyta apie 50 000 tonų įvairios kilmės granulių ir biomasės, o dalis planuotų siuntų siekė dar apie 80 000 tonų.

    Jūra į Lenkiją gabenamos ne tik siuntos iš Portugalijos ar kaimyninių šalių, bet ir iš tokių tolimų valstybių kaip Pietų Afrikos Respublika bei Vietnamas. Pastarasis pastaruoju metu aktyviau siūlo granules Europos rinkai, bandydamas užimti didesnę dalį tarp tradicinių tiekėjų.

    Skaičiai rodo pasikeitimą

    Dar 2025 metais, remiantis Lenkijos rinkai parengtomis prekybos apžvalgomis, šalis importavo apie 356 600 tonų medienos granulių, o Vietnamo dalis tuomet praktiškai buvo lygi nuliui. Tai reiškia, kad iki šiol Vietnamas nebuvo laikomas reikšmingu tiekimo kanalu šiai rinkai.

    Vėlesnė statistika rodo ryškų lūžį: laikotarpiu nuo 2025 metų rugsėjo iki 2026 metų rugpjūčio importas iš Vietnamo pasiekė apie 47 800 tonų. Tai jau tokio dydžio kiekis, kurį rinkos dalyviai vertina kaip pastebimą, ypač turint omenyje staigų pokytį per palyginti trumpą laiką.

    „Šių tiekimų vertė įvertinta maždaug 9 300 000 eurų, o per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius Vietnamas sudarė apie 7 proc. Lenkijos medienos granulių importo vertės“, – teigiama apžvalgoje.

    Kas lemia kainą ir riziką?

    Importuojant granules iš tokio tolimo regiono svarbus tampa ne tik pats produktas, bet ir logistika: ilgesnis transportavimo kelias didina tiekimo grandinės jautrumą vėlavimams, uostų apkrovai ir kintančioms frachto kainoms. Praktikoje tai reiškia, kad galutinis patrauklumas pirkėjui priklauso ne vien nuo pasiūlytos tonos kainos, bet ir nuo stabilumo bei pristatymo terminų.

    Kitas esminis klausimas – kokybė ir atitikimas vietos reikalavimams. Rinkoje atkreipiamas dėmesys, kad dalies importuojamų granulių peleningumas gali siekti iki 2 proc., o tai yra gerokai daugiau nei įprastai toleruojama aukštesnės klasės granulėms, naudojamoms buitiniuose katiluose.

    Kodėl peleningumas svarbus vartotojams?

    Didesnis pelenų kiekis reiškia ne tik daugiau likučių po deginimo, bet ir dažnesnę priežiūrą: gali tekti dažniau valyti degiklį, peleninę bei dūmtraukius. Tai ypač aktualu naujesniems granulių katilams, kurie projektuojami efektyviam darbui su vienodesnės sudėties kuru.

    Nors pagrindiniai Lenkijos granulių tiekėjai išlieka artimesnės šalys, tokios kaip Estija, Lietuva, Vokietija ir Ukraina, Vietnamo dalis rodo, kad rinka ieško alternatyvų. Pirkėjams ir šilumos gamintojams tai gali suteikti daugiau pasirinkimo, tačiau kartu didina poreikį tiksliau vertinti sertifikatus, laboratorinių tyrimų rezultatus ir realią kuro kokybę.

  • Anglis brangsta, bet tai tik dalis bėdos: gyventojams artėja tiekimo spragos ir ilgesnės eilės

    Anglies rinka Lenkijoje prieš šildymo sezoną darosi vis labiau įtempta: kainos kyla, o daliai pirkėjų svarbiausiu iššūkiu tampa ne tik sąskaita, bet ir pats kuro prieinamumas. Su tuo susijusios rizikos ypač aktualios gyventojams, kurie anglimi kūrena namus ir perka kurą iš aikštelių ar tiesiai iš tiekėjų.

    Pastaruoju metu anglies kaina sandėliuose už toną svyruoja maždaug nuo 400 iki 550 eurų. Rinkos dalyviai pastebi, kad kainos paprastai būna palankesnės pavasarį, kai šildymo sezonas pasibaigęs, o artėjant rudeniui brangimą didina staigiai suaktyvėjusi paklausa ir pirkėjų sprendimai pirkti paskutinę minutę.

    Brangsta ne tik dėl paklausos

    Šaltinių iš rinkos vertinimu, kainų spaudimą didina ir logistika. Jei tiekimas priklauso nuo ilgesnių transporto maršrutų, bet koks sutrikimas gali greitai persiduoti galutinei kainai ir realiam anglies trūkumui prekybos vietose.

    Profesinių sąjungų atstovai įspėja, kad situaciją gali paaštrinti tranzito per Rusijos teritoriją neapibrėžtumas, kuris veikia krovinių srautus iš Kazachstano. Tai siejama ne tik su geopolitine įtampa, bet ir su konkurencija dėl tų pačių transporto koridorių, kuriais gabenamos ir kitos strateginės prekės.

    Papildomų klausimų kelia ir importas jūra: anot rinkos komentatorių, didėja konkurencija dėl laivų, o bendros gabenimo sąnaudos auga. Dėl to dalis importuojamos anglies, įskaitant anglies siuntas iš Kolumbijos, tampa sunkiau pasiekiamos regionams, ypač jei uostų pralaidumas ir krovos prioritetai pirmiausia skiriami valstybės užsakymams.

    Vietinė gavyba nespėja paskui paklausą

    Vidaus tiekimą apsunkina ir tai, kad vietos gamintojai ne visada pajėgia greitai patenkinti staigiai išaugusios paklausos. Dėl to taikomi pardavimo limitai, o užsakymų įvykdymas kai kur vėluoja, todėl pirkėjai dažniau susiduria su ištuštėjusiomis aikštelėmis arba brangesniais likučiais.

    Rinkos įtampą didina ir pardavimo organizavimas didžiosiose valstybinėse anglies bendrovėse, kurios yra reikšmingos gyventojų segmentui. Kritikai teigia, kad net turint infrastruktūrą ir galimybes, tiesioginė prekyba kartais vyksta per mažais mastais, o tai lemia ilgesnes eiles ir augantį nepasitenkinimą.

    „Artėjant šaltesniems orams, pajusime vis didesnį anglies trūkumą, o mažesni kiekiai, kurie pasieks rinką, brangs ir dėl spekuliacinio spaudimo“, – sakė profesinės sąjungos „Sierpień 80“ vadovas Bogusławas Ziętekas.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokiose rinkos sąlygose svarbiausias veiksnys tampa planavimas: kuo arčiau šildymo sezono, tuo dažniau kainas kelia ne vienas konkretus sprendimas, o kelių rizikų suma. Gyventojams tai reiškia, kad kainų svyravimai gali sutapti su periodais, kai anglies fizinis prieinamumas bus ribotas.

  • Lenkija kyla Europos prekybos žemėlapyje: tapo 7-a Italijos partnere ir aplenkė Jungtinę Karalystę

    Lenkija stiprina pozicijas Europos prekybos žemėlapyje ir vis dažniau minima tarp svarbiausių didžiųjų ES ekonomikų partnerių. Italijos statistikoje šalis jau pakilo iki septintos vietos ir pagal prekybos apyvartą aplenkė Jungtinę Karalystę.

    Šį pokytį iš dalies paaiškina „Brexit“ padariniai: Jungtinė Karalystė pasitraukė iš bendrosios ES rinkos, o tai apsunkino prekių ir paslaugų mainus su Bendrijos valstybėmis. Dėl to Londono prekybos balansas su ES išliko neigiamas, o Italijos ir Jungtinės Karalystės prekyboje taip pat fiksuotas deficitas.

    Prekybos apimtys auga

    Italijos verslui Lenkija atrodo kaip didelė, maždaug 37 mln. gyventojų rinka, kurioje, kaip ir Italijoje, dominuoja mažos ir vidutinės įmonės. Investuotojus papildomai traukia pramonės plėtrai palankios sąlygos ir investicijų skatinimo mechanizmai.

    Italijos ambasadorius Lenkijoje Luca Franchetti Pardo akcentavo, kad dvišalė prekių apyvarta 2025 metais siekė 36,7 mlrd. eurų, o Italijos eksportas į Lenkiją per metus paaugo 5,9 proc. Pasak jo, 2026 metų pradžioje augimo tempas išliko, o per pirmus penkis mėnesius apyvarta buvo 4,9 proc. didesnė nei prieš metus.

    Tarp svarbiausių Italijos eksporto į Lenkiją grupių minimos mašinos, metalai ir metalo gaminiai bei transporto priemonės, kurių vertė siekė apie 8,8 mlrd. eurų. Lenkijos eksporte į Italiją ryškiausios pozicijos buvo transporto priemonės bei elektros ir elektronikos įranga, iš viso apie 6,4 mlrd. eurų.

    Nuo pigios gamybos prie technologijų

    Ekspertai pabrėžia, kad Italijos įmonių požiūris į Lenkiją keičiasi: šalis vis rečiau vertinama vien kaip pigi gamybos bazė. Vis daugiau dėmesio skiriama technologiniam bendradarbiavimui, aukštesnės pridėtinės vertės sektoriams ir bendriems produktų kūrimo projektams.

    „Idealus modelis nebėra toks, kad Italijos centrinė būstinė kuria, o Lenkijos dukterinė įmonė tik įgyvendina“, – sakė Emiliano Caradonna.

    Jo vertinimu, konkurencingumą Europoje Lenkijai stiprina keli veiksniai: pakankamai didelė vidaus rinka, strategiška geografinė padėtis tarp Vakarų Europos ir Baltijos regiono, taip pat inžinerijos, informacinių technologijų ir finansų kompetencijos. Prie to prisideda ir ES investicijos į infrastruktūrą, energetiką, gynybą bei skaitmenizavimą.

    Kartu verslas įvardija ir iššūkius, kurie gali riboti plėtrą: reguliacinio stabilumo stoka, brangstanti darbo jėga, energetikos transformacijos kaštai ir kai kurių kompetencijų trūkumas. Šie veiksniai lemia, kad įmonės vis daugiau dėmesio skiria našumui, automatizacijai ir procesų skaitmeninimui, įskaitant DI sprendimus.

    Lenkijos įmonės įsitvirtina Italijoje

    Prekyba ir investicijos tampa vis mažiau vienpusės: Lenkijos bendrovės taip pat plečia veiklą Italijoje. Šalies rinkoje matomos logistikos, mažmeninės prekybos, informacinių technologijų ir parodų bei renginių paslaugų įmonės.

    Lenkijos centrinio banko duomenimis, sukaupta Lenkijos tiesioginių investicijų Italijoje vertė 2024 metų pabaigoje siekė 358,2 mln. eurų. Per metus tai buvo beveik 50 proc. šuolis nuo 243,3 mln. eurų 2023 metų pabaigoje.

    Augant prekybai ir investicijoms, analitikai tikisi, kad Lenkijos vaidmuo Vidurio Europoje ir tiekimo grandinėse išliks svarbus, ypač didėjant infrastruktūros ir pramonės modernizavimo poreikiui. Italijos verslui tai reiškia ne tik naują pardavimo rinką, bet ir partnerį, su kuriuo vis dažniau siejama technologinė plėtra.

  • Lenkija perspėja dėl anglies: po importo šuolio 168 proc. šalčiams atėjus atsargų gali nepakakti

    Lenkijos šilumos ir elektros sektorius įspėja, kad artėjant žiemos pikui šalyje gali pritrūkti anglies. „Orlen Termika“ vadovas Andrzejus Gajewskis teigė, jog didžiausią reikšmę turės artimiausi mėnesiai, ypač gruodis ir sausis.

    Pasak jo, pernai šaltas sezonas šilumos ūkyje smarkiai padidino anglies suvartojimą, o vėliau energijos gamintojai dar labiau atsigręžė į šį kurą, kai brango dujos. Dėl to išaugo paklausa ir spaudimas atsargoms, nors dalis gamintojų deklaruoja pirmiausia naudojantys vietos kasyklų produkciją.

    „Jei žiema bus šalta, anglies gali pritrūkti. Visi atsidursime ties riba“, – sakė A. Gajewskis.

    „Orlen Termika“, tiekianti šilumą ir Varšuvai, skelbia sukaupusi apie 1 500 000 tonų anglies. Bendrovė tikina, kad toks kiekis turėtų leisti užtikrinti tiekimą iki žiemos pabaigos, tačiau bendra rinkos padėtis priklausys nuo temperatūrų ir logistikos.

    Importas šoktelėjo 168 proc.

    Lenkijos statistika rodo ryškų priklausomybės nuo importo didėjimą. Pirmąjį 2026 metų pusmetį į Lenkiją įvežta 3 060 000 tonų energetinės anglies, tai yra 168 proc. daugiau nei per tą patį 2025 metų laikotarpį.

    Skaičiuojama, kad iki 2026 metų liepos mėnesio Lenkija buvo importavusi beveik tiek pat anglies, kiek per visus 2024 metus. Didžiausia importo dalis teko Kazachstanui, taip pat reikšmingi kiekiai atgabenti iš Kolumbijos.

    Remiantis pramonės duomenimis, didžiausi anglies vartotojai yra energetikos bendrovės, turinčios anglimi kūrenamas elektrines. Tuo metu nepriklausomos šilumos įmonės, dažnai priklausančios savivaldybėms, paprastai taip pat remiasi vietine anglimi, o importą dažniausiai vykdo tarpininkai ir nepriklausomi importuotojai.

    Kodėl rizika didėja?

    Riziką didina keli veiksniai: šaltis staigiai kelia šilumos poreikį, o elektros gamintojai, brangstant dujoms, gali greičiau didinti anglies dalį gamyboje. Tokiais laikotarpiais lemia ne tik atsargų dydis, bet ir tiekimo grandinių pralaidumas, uostų bei geležinkelių pajėgumai.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad kritinis scenarijus labiausiai tikėtinas, jei sutaps keli veiksniai vienu metu: ilgesnis šalčių periodas, intensyvesnis anglies vartojimas energetikoje ir importo srautų trikdžiai. Todėl žiemos pradžios rodikliai ir atsargų dinamika artimiausiais mėnesiais bus pagrindinis indikatorius, ar Lenkijai pavyks išvengti deficito.

  • Krytyinės skalenių žaliavos ES: Lenkija turi 139 mln tonų, bet išgauna vos kelis tūkstančius

    Milijonai tonų po žeme

    Lenkija turi beveik 139 mln tonų patvirtintų skalenių žaliavų išteklių, kuriuos Europos Sąjunga priskiria kritinėms žaliavoms. Tačiau reali gavyba išlieka simbolinė: 2025 metais šalyje išgauta apie 7 000 tonų, tai yra maždaug 30 proc. mažiau nei metais anksčiau.

    Remiantis Lenkijos geologijos tarnybos duomenimis, didžioji dalis telkinių nėra naudojami. Eksploatuojamų telkinių dalis sudaro tik apie 4,12 proc. visų išteklių, o daugiau kaip 88 proc. yra neįsisavintuose telkiniuose.

    Pramoniniai ištekliai, siejami su telkiniais, kurie jau parengti eksploatacijai, sudaro apie 5,72 mln tonų. Vis dėlto tai nereiškia, kad šis kiekis automatiškai pasieks rinką, nes lemiami tampa ekonominiai ir aplinkosauginiai veiksniai.

    Gavyba sutelkta į vieną telkinį

    Šiuo metu skalenių žaliava realiai kasama tik Pagórki Wschodnie telkinyje netoli Sobótka. Kitose vietose veikla sustabdyta arba nevykdoma: anksčiau eksploatuotas Stary Łom telkinys 2024 metais dar veikė, tačiau vėliau gavyba vėl nutrūko.

    Karpniki telkinio atveju koncesija formaliai galioja, tačiau gavyba nevykdoma. Tokia situacija atspindi platesnę tendenciją: vien išteklių „ant popieriaus“ nepakanka, jei projektai stringa dėl leidimų, finansavimo, infrastruktūros ar vietos bendruomenių ir aplinkosaugos reikalavimų.

    Ekspertai pabrėžia, kad skalenių atveju svarbi ne tik telkinio apimtis, bet ir žaliavos kokybė. Keramikos ir stiklo pramonei būtinas stabilus cheminės sudėties ir grynumo standartas, kurio ne visi telkiniai gali užtikrinti be papildomo apdorojimo.

    Pramonė skalenius importuoja

    Menka vidaus gavyba nereiškia menko poreikio. 2024 metais Lenkijoje vadinamasis regimasis skalenių, skalenių ir kvarco mišinių bei nefelininio sienito vartojimas siekė apie 773 100 tonų.

    Tais pačiais metais vien skalenių importas sudarė apie 420 300 tonų, vadinasi, reikšminga dalis poreikio padengiama iš užsienio. Apie 90 proc. šalies vartojamų skalenių atitenka keraminių plytelių gamybai, o likusi dalis naudojama stiklo, sanitarinės keramikos ir porceliano pramonėje.

    Skaleniai yra viena iš žaliavų, kurios svarba Europos ekonomikai pastaraisiais metais išaugo dėl tiekimo rizikų ir strateginio savarankiškumo tikslų. ES kritinių žaliavų politika vis dažniau apima ne tik retuosius metalus, bet ir pramonėje plačiai naudojamas mineralines žaliavas, kurių tiekimas gali tapti pažeidžiamas dėl geopolitinių ar logistikos veiksnių.

  • Vokietijos eksportas smuko pirmąkart per 5 mėnesius: ženklai, kad atsigavimas stringa

    Vokietijos eksportas smuko pirmąkart per 5 mėnesius: ženklai, kad atsigavimas stringa

    Vokietijos ekonomikos atsigavimo tvarumas vėl kelia klausimų: naujausi oficialūs duomenys rodo, kad prekių eksportas liepą sumažėjo pirmą kartą per penkis mėnesius. Tai sustiprino rinkų nerimą, jog didžiausios Europos ekonomikos augimas gali prarasti pagreitį.

    Federalinė statistikos tarnyba Destatis skelbia, kad eksportas, palyginti su birželiu, krito 0,8 proc. ir siekė 138,2 mlrd. eurų. Analitikai tikėjosi kiek mažesnio smukimo, todėl rodiklis buvo įvertintas kaip prastesnis, nei rinkos buvo įkainojusios.

    Smūgis iš Kinijos ir euro zonos

    Didžiausią neigiamą įtaką turėjo silpnesnė paklausa svarbiose Vokietijos rinkose. Siuntos į Kiniją susitraukė 9,5 proc., o eksportas į kitas euro zonos valstybes sumažėjo 2,8 proc.

    Toks vaizdas ypač jautrus Vokietijai, kurios pramonė ir aukštos pridėtinės vertės gamyba tradiciškai remiasi užsienio paklausa. Kai pagrindiniai partneriai stabdo užsakymus, spaudimas persimeta ir į gamybos apimtis, investicijas bei užimtumą.

    JAV rinka siunčia kitokį signalą

    Vis dėlto ne visos kryptys buvo vienodai silpnos. Eksportas į JAV, didžiausią Vokietijos prekių realizavimo rinką, per mėnesį šoktelėjo daugiau nei 19 proc., tęsiantis atsigavimui po anksčiau prekybą paveikusių tarifų sugriežtinimų.

    Skirtumas tarp JAV ir kitų regionų dinamikos rodo, kad Vokietijos eksportuotojams vis svarbiau diversifikuoti rinkas, tačiau trumpuoju laikotarpiu euro zonos ir Kinijos lėtėjimas gali užgožti atskirų krypčių pagerėjimą.

    Importas smuko, perteklius išaugo

    Destatis duomenimis, importas liepą sumažėjo 5,7 proc. ir sudarė 116,9 mlrd. eurų. Dėl to prekybos perteklius išaugo iki 21,3 mlrd. eurų.

    Didėjantis prekybos perteklius nebūtinai reiškia stiprėjančią ekonomiką, nes jis gali augti ir tada, kai vidaus paklausa silpsta, o įmonės bei gyventojai mažina importuojamų prekių pirkimą. Šią riziką sustiprina ir tai, kad pastarosiomis dienomis pramonės gamybos rodikliai taip pat nuvylė.

    Metų pradžioje dalis indikatorių atrodė geresni, o kai kurie analitikos centrai buvo pakėlę 2026 metų augimo prognozes iki 1,2–1,4 proc. Vis dėlto naujausi prekybos duomenys rodo, kad optimizmui gali tekti atlaikyti rimtesnį testą, ypač jei išorės paklausa ir geopolitinė įtampa toliau spaustų Europos pramonę.

  • Vokietijos ekonomika nustebino: BVP augo sparčiau, o eksportas vėl traukia šalį į priekį

    Vokietijos ekonomika nustebino: BVP augo sparčiau, o eksportas vėl traukia šalį į priekį

    Vokietijos ekonomika antrąjį 2026 metų ketvirtį augo sparčiau, nei iš pradžių buvo manyta. Patikslinti Federalinės statistikos tarnybos duomenys rodo, kad bendrasis vidaus produktas balandžio–birželio laikotarpiu, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 0,3 proc., nors pirminis įvertis siekė 0,2 proc.

    Metinis augimas taip pat pakoreguotas į viršų: BVP per metus padidėjo 1,0 proc., kai anksčiau buvo skelbta 0,9 proc. Tai geresnis rezultatas nei pirmajame ketvirtyje, kai metinis augimas siekė 0,8 proc.

    Patikslinimas sustiprina signalą, kad didžiausia Europos ekonomika kol kas atsilaiko prieš energijos kainų šoką ir logistikos sutrikimus, siejamus su karu Irane bei Hormūzo sąsiaurio uždarymu. Vis dėlto ekonomistai pabrėžia, kad rizikos išlieka, nes vidaus paklausa dar nerodo tvaraus atsigavimo.

    „Vokietijos ekonomika išlaiko metų pradžioje įgytą augimo pagreitį“, – sakė Federalinės statistikos tarnybos prezidentė Ruth Brand.

    „Kaip ir pirmąjį ketvirtį, augimą pirmiausia lėmė teigiama eksporto raida“, – pridūrė ji.

    Eksportas, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, ūgtelėjo 2,0 proc., o importas padidėjo 1,5 proc. Tuo pat metu tiek namų ūkių vartojimas, tiek valdžios sektoriaus vartojimas augo vangiai ir padidėjo tik po 0,1 proc., o tai rodo, kad vidaus paklausa vis dar silpna.

    Pramonės gamyba padidėjo 0,9 proc., prie to labiausiai prisidėjo chemijos ir elektros įrangos sektoriai. Daugelyje paslaugų sričių taip pat fiksuotas augimas, o statybų sektoriaus aktyvumas iš esmės nepasikeitė.

    Išsiskyrė finansų ir draudimo paslaugos, kurių apimtys sumažėjo 0,7 proc. Investicijos kiek smuktelėjo: išlaidos mašinoms ir įrenginiams sumažėjo 1,4 proc., o tai leidžia manyti, kad dalis įmonių vis dar atsargiai vertina ateities paklausą ir sąnaudų spaudimą.

    Ekonominę nuotaiką papildomai pagerino Ifo verslo klimato indeksas, rugpjūtį pakilęs iki 88,8 punkto nuo 86,7 punkto liepą. Rodiklis pranoko rinkos lūkesčius, o tai signalizuoja platesnį optimizmo atsigavimą pagrindiniuose sektoriuose.

    Vis dėlto Vokietijos augimo paveikslas išlieka nevienalytis. Eksportas tampa pagrindiniu varikliu, tačiau vartojimas ir investicijos rodo, kad namų ūkių ir įmonių elgsena tebėra atsargi, ypač esant brangiai energijai ir didesniam geopolitiniam neapibrėžtumui.

    Pastaraisiais metais Vokietijos ekonomikai spaudimą darė išaugusios energijos sąnaudos, konkurencijos stiprėjimas iš Kinijos ir JAV taikomi tarifai. 2026 metais vilčių suteikė planai didinti išlaidas gynybai ir infrastruktūrai, tačiau energijos kainų šuoliai dėl karo Irane aptemdė prognozes.

    Dėl šių priežasčių Vyriausybė šiuo metu tikisi, kad 2026 metais Vokietijos ekonomika augs 0,5 proc., nors anksčiau buvo prognozuojamas 1,0 proc. augimas. Rinkoms tai reiškia, kad bet koks atsigavimas greičiausiai bus labiau priklausomas nuo išorės paklausos ir energijos kainų stabilizacijos.