Kembridžo universiteto mokslininkai kartu su biotechnologijų bendrove „DIOSynVax“ pristatė naują požiūrį į vakcinų kūrimą: vietoj reakcijos į jau plintantį patogeną siekiama sukurti vieną vakciną, galinčią apsaugoti nuo visos giminingų virusų grupės. Pagrindinis principas paremtas tuo, kad DI analizuojant tūkstančių virusų atmainų genetinius duomenis identifikuojamos stabilios, mutacijoms mažiau pasiduodančios jų dalys.
Tyrėjų teigimu, tokie konservatyvūs virusų fragmentai per laiką kinta gerokai lėčiau nei paviršiniai baltymai, kurie dažnai „pabėga“ nuo imuninės sistemos. Būtent į šiuos mažiau kintančius taikinius nukreiptas imunitetas teoriškai galėtų atpažinti ne tik šiandien cirkuliuojančius virusus, bet ir naujas, dar neatsiradusias giminingas atmainas.
Komandos kuriamas preparatas, įvardijamas kaip Sarbeco krypties vakcina, orientuotas į sarbekovirusų pogrupį, kuriam priklauso SARS tipo koronavirusai. Projekto autoriai aiškina, kad tikslas yra platesnė apsauga nei vien nuo SARS-CoV-2, todėl dizainas kuriamas apjungiant visai šeimai būdingus požymius, o ne vienos konkrečios atmainos „portretą“.
„Covid pandemija parodė, kaip greitai galime sukurti vakciną, tačiau vis dar remiamės sena paradigma: kuriame po vieną vakciną kiekvienam naujam virusui. Siekiame vienos vakcinos, kuri veiktų prieš visą giminingų virusų grupę“, – sakė profesorius Jonathanas Heeney.
Pirmojo etapo klinikiniame tyrime dalyvavo 49 sveiki savanoriai nuo 18 iki 50 metų, o bandymai vyko Kembridže ir Sauthemptone. Tyrėjai skelbia, kad pirminiai duomenys parodė gerą toleravimą ir saugumo profilį, tačiau pabrėžia, jog tai dar nėra galutinis veiksmingumo įrodymas, nes pirmoji fazė pirmiausia skirta įvertinti saugumą ir imuninį atsaką.
Pasak projekto komandos, gautas imuninis atsakas buvo nukreiptas ne tik į SARS-CoV-2, bet ir parodė potencialą atpažinti giminingus virusus, aptinkamus gyvūnų rezervuaruose, įskaitant šikšnosparnių koronavirusus. Tokia kryptis laikoma svarbia, nes nemaža dalis naujų infekcijų žmonėms kyla tada, kai virusai persimeta iš gyvūnų į žmogų.
Numatoma antrojo etapo klinikinė studija, kurioje turėtų dalyvauti daugiau nei 200 žmonių. Šiame etape paprastai siekiama tiksliau įvertinti, kokio stiprumo ir trukmės apsaugą sukuria vakcina, taip pat palyginti skirtingas dozes ar skyrimo režimus.
Kartu bandomas ir netradicinis vakcinos suleidimo būdas: vietoj adatos naudojamas mikrosrovės principu veikiantis aukšto slėgio skysčio srautas, kuris per labai trumpą laiką įveda preparatą į odos audinius. Tokios technologijos plėtojamos siekiant sumažinti baimę dėl adatų, palengvinti masinę vakcinaciją ir standartizuoti suleidimo gylį, nors jų pritaikomumas plačiam naudojimui dar vertinamas.
Ekspertai pabrėžia, kad universalių vakcinų idėja pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių imunologijos krypčių: siekiama pereiti nuo nuolatinio „gaudymo“ prie pasirengimo iš anksto. Vis dėlto kelias iki realios, plačiai patvirtintos universalios vakcinos yra ilgas, nes būtina įrodyti ne tik saugumą, bet ir patikimą apsaugą skirtingose populiacijose bei prieš skirtingas virusų atmainas.
„Dabartinė sistema dažnai yra reaktyvi: kai vakcinos pasiekia žmones, virusas jau būna spėjęs pasikeisti. Jei šį naują vakcinų tipą pavyktų ištobulinti iki protrūkio, tai galėtų išgelbėti milijonus gyvybių ir padėti išvengti plataus masto ribojimų“, – sakė profesorius Saul Faust.