Tag: Imunoterapija

  • Danijos „Commit Biologics“ pritraukė 54 mln. eurų vėžio ir autoimuninių ligų terapijoms

    Danijoje įsikūręs biotechnologijų startuolis „Commit Biologics“ pritraukė 54 mln. eurų pradinės stadijos (Seed) investiciją, kuri bus skirta naujiems vėžio ir autoimuninių ligų gydymo sprendimams kurti.

    Kaip rašo „EU-Startups“, finansavimas turėtų padėti bendrovei priartinti savo pirmąjį vaistų kandidatą prie klinikinių tyrimų etapo.

    Investicijų raundo galutinį etapą vedė „Ackermans & van Haaren“, taip pat prisidėjo nauji investuotojai „AbbVie Ventures“ ir „M Ventures“, o tarp esamų investuotojų minimi „Bioqube Ventures“, „Korys“ ir „Novo Holdings“.

    Bendrovės vadovas dr. Thomas L. F. Montgomery Andresen teigia, kad įmonė siekia kryptingai panaudoti komplemento sistemą – vieną galingiausių imuninės sistemos dalių – kovai su pakitusiomis ar ligotomis ląstelėmis.

    Kas yra „Commit Biologics“ platforma

    „Commit Biologics“ buvo įkurta Kopenhagoje 2021 metais. Įmonė kuria naują imunoterapijos vaistų kategoriją, paremtą komplemento sistemos aktyvinimu.

    Startuolio sukurta Bispecifinio komplemento aktyvatoriaus (BiCE) platforma skirta suprojektuoti antikūnus, kurie nukreiptų komplemento aktyvumą tiksliai ten, kur jo reikia – į piktybines ar patologines ląsteles.

    Skelbiama, kad BiCE antikūnai pritraukia C1q baltymą prie taikinio ląstelių ir taip suaktyvina komplementą lokaliai, sukeldami greitą ląstelių žūtį mechanizmu, kuris nepriklauso nuo T ląstelių.

    Bendrovė nurodo, kad jos darbai remiasi maždaug trijų dešimtmečių komplemento tyrimais Orhuso universitete, kurie tapo pagrindu platformai ir pirmajam vaistų kandidatui.

    Pirmasis kandidatas COM002 ir tolesni planai

    Įmonė skelbia, kad didžioji dalis pritrauktų lėšų bus skirta COM002 programai – tai pirmasis jos kuriamas kandidatas, apibūdinamas kaip „pirmas savo klasėje“ imuninės sistemos „įtraukėjas“.

    COM002 pristatomas kaip dvigubą taikinį turinti BiCE molekulė, skirta tikslingai imuninėms ląstelėms mažinti, o potencialios taikymo sritys – vėžys ir autoimuninės ligos.

    Finansavimas taip pat turėtų padėti užbaigti IND (paraiškai dėl leidimo pradėti klinikinius tyrimus) reikalingus darbus ir pateikti IND paraišką COM002, taip pat pastūmėti į priekį antrąją programą bei plėsti bendrovės BiCE projektų portfelį.

    Investicijų banga Europos imunoterapijoje

    „Commit Biologics“ investicija minima platesniame 2026 metų Europos terapijų finansavimo kontekste – tuo metu fiksuota daugiau reikšmingų imunoterapijos ir onkologijos projektų raundų.

    Publikacijoje kaip pavyzdžiai nurodomi Šveicarijos „Nouscom“ (120 mln. eurų), Prancūzijos „ErVimmune“ (17 mln. eurų) ir „Brenus Pharma“ (11 mln. eurų), Nyderlandų „Laigo Bio“ (papildomi 5,5 mln. eurų) bei kitos Danijos bendrovės, įskaitant „Breye Therapeutics“ ir „PanTarg“.

    Pasak investuotojų, komplemento sistema laikoma viena stipriausių, tačiau vis dar palyginti retai vaistų kūrime išnaudojamų imuniteto grandžių, o „Commit Biologics“ siekia ją paversti „programuojama“ standartiniuose antikūnuose.

  • Londono startuolis „Neobe“ pritraukė 6,1 mln. eurų bakterijoms, padedančioms vaistams pasiekti navikus

    Londono startuolis „Neobe“ pritraukė 6,1 mln. eurų bakterijoms, padedančioms vaistams pasiekti navikus

    Londone įsikūrusi bioinžinerijos bendrovė „Neobe Therapeutics“ pritraukė 6,1 mln. eurų pradinės stadijos (Seed) investicijų. Lėšos bus skirtos kurti genetiškai modifikuotas bakterijas, kurios ardo fizines kliūtis, trukdančias vaistams pasiekti kietuosius navikus.

    Apie sandorį pranešė „EU-Startups“: investicijų raundui vadovavo „ARC Ventures“, jame dalyvavo „Faber“, „Macmillan Ventures“, „Proven Connect“ ir „Empirical Ventures“. Taip pat nurodoma, kad bendras iki šiol pritrauktas finansavimas viršijo 9,4 mln. eurų.

    „Neobe“ teigimu, net ir pažangūs vėžio gydymo metodai, įskaitant imunoterapiją, neveikia daliai pacientų ne vien dėl biologinių, bet ir dėl fizinių priežasčių. Aplink naviką susiformuojanti tanki, pluoštinė matrica gali veikti tarsi siena, kurios nei imuninės ląstelės, nei vaistai nepajėgia įveikti.

    Bendrovė siekia šią problemą spręsti „gyvų vaistų“ principu: nekenksmingos, dažnai gamtoje sutinkamos bakterijų padermės būtų „užprogramuojamos“ taip, kad patekusios į organizmą kryptingai keliautų į navikus ir išskirtų fermentus, galinčius tirpdyti naviką supančią matricą.

    Kaip turėtų veikti „gyvi vaistai“

    Pasak „Neobe“, suirus šiai apsauginei struktūrai atsirastų kelias imuninei sistemai ar kitiems priešvėžiniams vaistams patekti į naviką ir veiksmingiau naikinti vėžio ląsteles. Tokiu būdu, bent teoriškai, būtų galima padidinti gydymo efektyvumą ten, kur iki šiol rezultatai nuvildavo.

    Bendrovė primena, kad idėja naudoti bakterijas vėžio gydymui atsirado dar XX amžiaus pradžioje. Tačiau, kaip teigiama, iki šiol buvo sudėtinga sukurti nekenksmingas bakterijas, kurios būtų pakankamai saugios ir kartu gebėtų tiksliai „taikytis“ į navikus.

    Tyrimai ir kitas žingsnis – klinikiniai bandymai

    Tekste nurodoma, kad 2026 metais žurnale „Molecular Cancer Therapeutics“ publikuotame darbe „Neobe“ bendradarbiavo su Kipro universiteto ir Londono „Barts Cancer Institute“ tyrėjais. Buvo vertinamas jų platformos poveikis trigubai neigiamo krūties vėžio modeliui, kuris nereagavo į įprastą imunoterapinių vaistų derinį.

    „Neobe“ teigimu, viename iš tirtų modelių viena inžinerinių bakterijų dozė lėmė visišką naviko regresiją, taikant tą patį gydymą. Taip pat nurodoma, kad vėlesniu laikotarpiu, pakartotinai testuojant, daugiau navikų nebesusiformavo – tai, pasak startuolio, gali rodyti susidariusią ilgalaikę imuninę atmintį.

    Bendrovė taip pat pranešė į komandą pakvietusi imunoonkologijos ekspertę dr. Laura Chow, kuri taps vyriausiąja medicinos vadove (Chief Medical Officer). Ji turėtų prižiūrėti pasirengimą pirmajam bandymui su žmonėmis.

    Skelbiama, kad gautos investicijos leis vystyti pagrindinę programą NEO22, vykdyti ikiklinikinius tyrimus ir siekti paraiškos IND pateikimo 2028 metais. Kartu planuojama stiprinti vadovų komandą artėjant prie klinikinės stadijos.

  • Šlapimo testas aptiko 95 proc. lokalizuoto šlapimo pūslės vėžio – dar ne ligoninėms

    Stanfordo mokslininkai sukūrė naują šlapimo testą, kuris tyrime aptiko apie 95 proc. lokalizuoto šlapimo pūslės vėžio atvejų. Metodas paremtas ne invazinėmis procedūromis, o šlapime aptinkamais labai mažais RNR fragmentais.

    Kaip rašoma „ZME Science“, testas gali būti naudingas ne tik ankstesniam aptikimui, bet ir vertinant, koks gydymas konkrečiam pacientui tikėtina bus veiksmingiausias. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad tai žingsnis link labiau personalizuotos ir mažiau invazinės vėžio priežiūros.

    Šlapimo pūslės vėžys garsėja polinkiu atsinaujinti, todėl pacientams neretai tenka kartoti cistoskopijas – tyrimą, kai per šlaplę įvedama kamera apžiūrėti šlapimo pūslei. Tai svarbus diagnostikos metodas, tačiau jis nemalonus ir invazinis.

    Iki šiol buvo ieškoma patikimesnių „skystos biopsijos“ sprendimų, kurie leistų ligą sekti paprasčiau. Dalis metodų orientuojasi į naviko DNR, tačiau ši komanda pasirinko kitą kelią – analizavo RNR, kuri atspindi, kokie genų aktyvumo procesai vyksta naviko ląstelėse.

    Kaip veikia uRARE-seq metodas

    Tyrėjai sukūrė metodiką, pavadintą uRARE-seq: ja išskiriami ir nusekvenuojami šlapime esantys laisvos RNR fragmentai. Dėmesys sutelktas į genetinius „pranešimus“, kurie sveikų žmonių šlapime būna reti, bet dažniau aptinkami esant navikui.

    Tyrime ištirti 683 šlapimo mėginiai iš 515 asmenų. Modelis apmokytas su 251 mėginiu, o vėliau įvertintas naudojant dar 282 mėginius.

    Rezultatai parodė, kad testas aptiko apie 95 proc. lokalizuotų šlapimo pūslės vėžių, o specifiškumas siekė 90 proc. Tai reiškia, kad maždaug 10 proc. atvejų galėtų būti klaidingai teigiami (kai testas rodo vėžį, nors jo nėra).

    Palyginimas su įprastu šlapimo tyrimu

    Tyrėjai pateikė ir tiesioginį palyginimą su įprasta šlapimo citologija, kai po mikroskopu ieškoma pakitusių ląstelių. Iš 93 mėginių, tirtų abiem metodais, uRARE-seq aptiko 89 vėžio atvejus, o citologija – 32.

    Skirtumas ypač išryškėjo esant žemo laipsnio navikams – būtent juos tradicinė citologija dažnai „pražiūri“. Be to, pabrėžiama, kad šis metodas gali veikti ir be individualaus paciento naviko išankstinio sekvenavimo, kurio reikalauja kai kurie DNR pagrįsti sprendimai.

    Ar testas gali padėti stebėti gydymo sėkmę?

    Vien aptikti vėžį neužtenka – gydytojams svarbu suprasti, ar gydymas jį pašalino. Todėl tyrėjai nagrinėjo, ar RNR signalai šlapime gali parodyti, kada liga iš tiesų „nurimo“ molekuliniame lygmenyje.

    Stebėta 36 pacientų grupė, kuriems po operacijos taikyta BCG imunoterapija (Bacillus Calmette-Guérin) – gydymas, dažnai naudojamas ne raumenį infiltruojančiam šlapimo pūslės vėžiui. Mėginiai rinkti prieš operaciją, prieš imunoterapiją ir po gydymo.

    Tyrimo duomenimis, iš 23 pacientų, kuriems stebėjimo laikotarpiu neatsinaujino aukšto laipsnio liga, nė vienam po BCG nebebuvo aptinkama šlapimo pūslės vėžiui būdinga RNR. Tuo metu 12 iš 13 pacientų, kuriems vėžys vėliau sugrįžo, naviko signalai šlapime išliko aptinkami.

    Potencialas parinkti tinkamesnį gydymą

    Dar viena tyrimo kryptis – ar šlapime esanti RNR gali padėti prognozuoti gydymo atsaką. Tyrėjai pastebėjo, kad gerai į BCG reagavusių pacientų šlapime prieš gydymą dažniau matėsi stipresnė su imuniniu atsaku susijusių genų veikla.

    Prastai į BCG reagavusiems pacientams būdingesnė buvo didesnė genų, siejamų su greitu ląstelių dalijimusi, aktyvumo raiška. Remiantis šiais dėsningumais, sukurti modeliai, kurie, analizėse apėmusiose 114 pacientų duomenis, leido spėti, kad daliai žmonių labiau tiktų į šlapimo pūslę tiesiogiai skiriama chemoterapija.

    Tai gali būti svarbu ir praktiniu požiūriu, nes BCG tiekimas pasaulyje ne kartą susidūrė su ribotumo problema. Patikimesnė prognozė galėtų padėti šį gydymą skirti tiems, kuriems jis tikėtiniausiai bus naudingas, o kitiems anksčiau parinkti alternatyvas.

    Kodėl testas dar nepasirengęs kasdieniam naudojimui

    Nors rezultatai atrodo daug žadantys, patys autoriai pabrėžia, kad uRARE-seq kol kas yra eksperimentinis metodas. Tyrimas daugiausia retrospektyvus, o dalis gydymo analizės etapų atlikta su palyginti nedidelėmis pacientų grupėmis.

    Be to, mėginiai surinkti dviejose glaudžiai susijusiose medicinos įstaigose, o gydymo parinkimas nebuvo randomizuotas. Dėl to reikės didesnių, keliuose centruose atliekamų tyrimų, kad būtų galima tvirčiau įvertinti klinikinę naudą.

    Tyrėjai aiškiai nurodo, kad testas dar negali pakeisti cistoskopijos. Vis dėlto, jei ateities tyrimai patvirtins rezultatus, paprastas šlapimo mėginys galėtų padėti ne tik aptikti ligą, bet ir sekti jos aktyvumą bei įvertinti gydymo sėkmę.

    Tyrimas publikuotas žurnale „Nature Medicine“.

  • Visa Lenkija meldėsi už stebuklą: 2 metų Nikošo kova su neuroblastoma baigėsi tragiškai

    Lenkijoje gedima mirus vos dvejų metų Nikodemui Kastelikui, kurį žmonės vadino Mažuoju kariautoju. Berniukas kovojo su agresyvia onkologine liga neuroblastoma, o artimieji patvirtino, kad po ilgo gydymo jis mirė 2026 metų spalio 25 dieną.

    Nikodemas buvo kilęs iš Czechowic-Dziedzic miesto, o jo istorija per socialinius tinklus ir paramos kampanijas pasiekė tūkstančius žmonių. Šeima siekė surinkti lėšų gydymui, o visuomenė sekė kiekvieną žinią tikėdamasi, kad berniukui pavyks pasveikti.

    Neuroblastoma dažniausiai išsivysto ankstyvame amžiuje ir neretai diagnozuojama tada, kai liga jau būna išplitusi. Medikai pabrėžia, kad tai vienas dažnesnių kūdikių ir mažų vaikų piktybinių navikų, galintis kilti antinksčiuose arba nervų sistemos audiniuose.

    Šeimos pateikta informacija rodo, kad berniukui buvo nustatytas kairiojo antinksčio navikas, vėliau išryškėjo komplikacijos, tarp jų inkstų pažeidimas ir metastazės. Gydymo kelią sudarė operacijos, chemoterapijos kursai, imunoterapija ir kitos intensyvios priemonės.

    Atsisveikinimas, kuris sukrėtė

    Apie sūnaus mirtį pranešė berniuko mama Patrycja, socialiniuose tinkluose paskelbusi jautrų įrašą. Ji nurodė, kad sūnus mirė 2026 metų spalio 25 dieną, vėlų vakarą.

    „Mūsų mylimas Nikošas išėjo. Mūsų sūnelis. Mūsų mažylis. Mūsų visas gyvenimas. Didžiausia meilė, kokią kada nors patyrėme“, – sakė berniuko mama Patrycja.

    Įraše šeima atvirai kalbėjo apie netekties skausmą ir sunkumus priimti realybę. Artimieji teigė, kad sūnaus ieškos prisiminimuose ir kasdienėse smulkmenose, o jo istoriją pasakos ir toliau.

    Kodėl neuroblastoma tokia klastinga?

    Gydytojai aiškina, kad neuroblastomos eiga gali būti labai skirtinga: daliai mažų pacientų liga pasiduoda gydymui, tačiau didelės rizikos atvejais prireikia kelių metodų derinio. Tokiais atvejais taikoma chemoterapija, chirurginis gydymas, spindulinė terapija, imunoterapija ir kitos tikslinės priemonės.

    Specialistai pabrėžia, kad vaikų onkologijoje ypač svarbus ankstyvas simptomų atpažinimas ir greita diagnostika, o sudėtingesniais atvejais neretai pasitelkiamas tarptautinis konsultavimas. Pastaraisiais metais daugėja klinikinių tyrimų, ieškančių veiksmingesnių gydymo derinių, įskaitant pažangesnes imunoterapijos kryptis.

    Paramos kampanijos ir visuomenės vaidmuo

    Nikodemo istorija priminė, kokią didelę reikšmę šeimoms turi visuomenės parama, ypač kai gydymas užsitęsia, o išlaidos auga. Tokiais atvejais dažnai telkiamos bendruomenės, padedančios surinkti lėšų procedūroms, kelionėms ir reabilitacijai.

    Po žinios apie berniuko mirtį socialiniuose tinkluose pasirodė daugybė užuojautos žinučių. Žmonės šeimai linkėjo stiprybės ir dėkojo, kad ši dalijosi kova, kuri suvienijo tiek daug nepažįstamų.

  • Kraujo vėžio gydymas keičiasi: nauji vaistai prailgina gyvenimą ir padeda išlikti darbingiems

    Kraujo piktybiniai navikai sudaro apie 10 proc. visų onkologinių ligų, o jų diagnozė gali paliesti bet kurio amžiaus žmogų. Nors kai kurios ligos, pavyzdžiui, dauginė mieloma, dažniau nustatomos vyresniems, gydytojai vis dažniau kalba ir apie jaunėjančių pacientų tendencijas.

    Pastaraisiais metais hematoonkologijoje fiksuojamas ryškus proveržis: modernūs tiksliniai vaistai ir imunoterapijos priemonės leidžia ne tik ilgiau kontroliuoti ligą, bet ir išlaikyti geresnę kasdienę savijautą. Tai ypač svarbu, nes dalis kraujo vėžių tampa panašesni į lėtines ligas, kurias galima valdyti ilgą laiką.

    Kas lemia geresnius rezultatus?

    Gydymo sėkmę vis dažniau nulemia tikslesnė diagnostika ir ligos biologijos supratimas. Genetiniai ir molekuliniai tyrimai padeda parinkti tinkamiausią terapiją konkrečiam pacientui, sumažinti nereikalingą toksinį poveikį ir greičiau įvertinti, ar gydymas veikia.

    Didelę reikšmę turi ir derinami gydymo būdai, kai taikomos kelios terapijos kryptys iš karto. Tokia strategija leidžia pasiekti gilesnę remisiją, o kai kuriais atvejais pailgina laiką iki ligos atsinaujinimo.

    Kokybė tampa ne mažiau svarbi

    Šiuolaikinėje hematoonkologijoje vis daugiau dėmesio skiriama ne vien išgyvenamumui, bet ir gyvenimo kokybei. Gydymo tikslas dažnai apima paciento funkcinio savarankiškumo išsaugojimą, galimybę dirbti, judėti ir gyventi įprastą socialinį gyvenimą.

    Prie to prisideda patogesnės gydymo formos, įskaitant geriamuosius vaistus, trumpesnius gydymo kursus ar retesnius vizitus į gydymo įstaigą. Taip pat svarbūs šalutinio poveikio valdymo sprendimai, nes nuo jų priklauso, ar pacientas galės tęsti terapiją ir išlaikyti kasdienį aktyvumą.

    Ką verta žinoti pacientams?

    Specialistai pabrėžia ankstyvos diagnostikos ir greito nukreipimo pas hematologą svarbą, nes dalis kraujo ligų prasideda nespecifiškai. Užsitęsęs nuovargis, neaiškios kilmės karščiavimas, dažnos infekcijos, kraujosruvos ar ryškėjanti mažakraujystė gali būti signalai, kurių nereikėtų ignoruoti.

    Didėjant gydymo pasirinkimui, pacientams svarbu aptarti su gydytoju visas galimybes, įskaitant klinikinius tyrimus, palaikomąjį gydymą ir ilgalaikę stebėseną. Hematoonkologijos pažanga rodo, kad net sudėtingos diagnozės vis dažniau reiškia ne trumpą prognozę, o aiškų, individualiai sudėliotą gydymo planą.

  • Mokslininkai nufilmavo, kaip makrofagai ryja gyvas melanomos ląsteles: gali keisti gydymą

    Mokslininkai nufilmavo, kaip makrofagai ryja gyvas melanomos ląsteles: gali keisti gydymą

    Imuninės sistemos vaistai, vadinami imuniteto kontrolės taškų inhibitoriais, jau daugiau nei dešimtmetį naudojami melanomai gydyti, tačiau jų poveikis labai nevienodas. Vieniems pacientams navikas reikšmingai sumažėja, kitiems gydymas beveik neveikia, o priežastys iki šiol ne visada aiškios.

    Naujame tyrime mokslininkai realiu laiku užfiksavo, kaip makrofagai, viena iš įgimto imuniteto ląstelių rūšių, tiesiogiai atakuoja melanomos ląsteles. Šie vaizdai suteikia naujų užuominų, kodėl daliai pacientų imuninė terapija nesuveikia ir kaip būtų galima ją sustiprinti.

    Karšti ir šalti navikai

    Onkologijoje dažnai kalbama apie vadinamuosius karštus ir šaltus navikus. Karštuose navikuose gausu T ląstelių, todėl imuninė terapija dažniau suveikia, o šaltuose navikuose naviko aplinka trukdo T ląstelėms prasiskverbti ir pulti vėžį.

    Tyrėjai pabrėžia, kad įprastai daugiausia dėmesio skiriama būtent T ląstelėms, tačiau melanomos atveju svarbų vaidmenį gali atlikti ir kitos imuninės ląstelės. Naujieji duomenys rodo, kad makrofagai gali būti viena iš grandžių, padedančių paversti naviką labiau pažeidžiamu imuninėms atakoms.

    Kas iš tiesų yra makrofagai?

    Makrofagai dažnai apibūdinami kaip organizmo tvarkdariai: jie surenka žuvusių ląstelių liekanas, padeda gyti audiniams ir reguliuoja uždegimą. Vis dėlto vėžyje jų vaidmuo yra dvejopas: dalis makrofagų gali slopinti naviko augimą, o kiti, priklausomai nuo signalų naviko aplinkoje, kartais net padeda jam išvengti imuninės kontrolės.

    Tyrime daug dėmesio skirta CD169 baltymą turintiems makrofagams, aptinkamiems gilesniame odos sluoksnyje. Stebėta, kad jie telkiasi naviko pakraščiuose tarsi sudarydami biologinę ribą, o sumažinus šių makrofagų kiekį eksperimentiniuose modeliuose navikai augo sparčiau.

    Vaizdas, kuris nustebino tyrėjus

    Naudodami intravitalinę dviejų fotonų mikroskopiją, leidžiančią stebėti procesus gyvame audinyje, mokslininkai pamatė, kaip makrofagai aktyviai gaudo ir praryja gyvas melanomos ląsteles. Tai ypač svarbu, nes iki šiol dažniau buvo manoma, kad makrofagai daugiausia pašalina jau žuvusias ar pažeistas ląsteles.

    Dar vienas reikšmingas aspektas yra tai, kad stebėta ataka vyko net ir be T ląstelių ar B ląstelių gaminamų antikūnų, kurie įprastai laikomi pagrindiniais priešvėžinės imuninės gynybos veikėjais. Tai leidžia svarstyti, kad dalis apsaugos mechanizmų gali veikti ir tada, kai įprasti imuninės terapijos taikiniai naviko aplinkoje būna užblokuoti.

    „Pamatėme, kad makrofagai gali tiesiogiai pulti gyvas melanomos ląsteles, o ne vien tvarkyti po mūšio likusias liekanas“, – teigia tyrėjai.

    Tyrėjų komanda taip pat nurodo, kad panašios CD169 makrofagų populiacijos aptiktos ir žmonių melanomos mėginiuose, ypač naviko pakraščiuose. Nors tai dar nėra klinikinis įrodymas, kad šis mechanizmas vienodai veikia visiems pacientams, atradimas sutampa su idėja, kad naviko mikroaplinka ir joje esantys įgimto imuniteto elementai gali nulemti gydymo sėkmę.

    Praktinė tokio darbo kryptis būtų geriau suprasti, kokie signalai įjungia makrofagų gebėjimą naikinti vėžines ląsteles ir kaip šį procesą sustiprinti. Mokslininkai tikisi, kad ateityje tai gali padėti kurti naujas kombinacijas su imuniteto kontrolės taškų inhibitoriais, kad gydymas būtų veiksmingas platesniam pacientų ratui.

  • Bolonijos „Cellply“ pritraukė 7,15 mln. eurų: žada paspartinti ląstelių terapijų kūrimą ir kontrolę

    Bolonijos „Cellply“ pritraukė 7,15 mln. eurų: žada paspartinti ląstelių terapijų kūrimą ir kontrolę

    Bolonijoje įsikūręs „Cellply“ užsitikrino 7,15 mln. eurų investicijų, kurias skirs analitinių įrankių plėtrai, padedančiai greičiau kurti ir tiksliau įvertinti imunoterapijas bei ląstelių terapijas. Bendrovė kuria sprendimus, leidžiančius detaliai charakterizuoti ląstelių pagrindu kuriamus vaistus ir jų poveikį.

    Investicijai vadovavo ENEA Tech e Biomedical, taip pat prisidėjo esami akcininkai. „Cellply“ nurodo, kad finansavimo etape dar liko ribota dalis, kuri gali būti pasiūlyta atrinktiems investuotojams.

    „Ši investicija suteikia išteklių paspartinti komercinę plėtrą ir vystyti inovatyvius kokybės kontrolės sprendimus, kurie gali padėti platesniam pažangių terapijų taikymui visame pasaulyje“, – sakė „Cellply“ prezidentė ir vadovė Alessia Zanelli.

    Kas yra „Cellply“ ir ką kuria

    „Cellply“ įkurta 2013 metais, o jos veikla orientuota į biologijos ir gyvybės mokslų technologijas. Įmonė kuria analitinius įrankius, padedančius spartinti naujų imunoterapijų ir ląstelių terapijų vystymą, siekiant didesnio jų veiksmingumo ir ilgesnio poveikio.

    Bendrovė pabrėžia vienos ląstelės lygmens analizę, kuri tampa vis svarbesnė vertinant sudėtingas ląstelių terapijas, kuriose galutinio produkto kokybė gali priklausyti nuo ląstelių sudėties, aktyvumo ir funkcinių savybių. Tokios terapijos priskiriamos pažangioms terapijoms, kurioms keliami ypač aukšti gamybos ir kokybės kontrolės reikalavimai.

    „VivaCyte“ ir DI vaidmuo analizėje

    Flagmaninis „Cellply“ produktas yra „VivaCyte“ – analitinė sistema, skirta ląstelių terapijų paieškai ir gamybos proceso vystymui. Įmonė teigia, kad sistema leidžia automatizuoti visą analizės grandinę nuo mėginio paruošimo iki vaizdų apdorojimo ir rezultatų interpretavimo.

    „Cellply“ „VivaCyte“ sprendime derina patentuotą mikrofluidiką, automatizuotą vaizdų analizę ir specializuotą programinę įrangą, įskaitant DI metodus. Praktikoje tai turėtų padėti greičiau gauti palyginamus, standartizuotus duomenis ir sumažinti rankinio darbo dalį, kuri kokybės kontrolėje dažnai didina laiko sąnaudas ir variaciją tarp laboratorijų.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Įmonė nurodo, kad naujas kapitalas bus naudojamas tarptautinei „VivaCyte“ plėtrai ir komercinio tinklo stiprinimui pagrindinėse rinkose. Taip pat planuojama kurti naujos kartos automatizuotus funkcinius testus, skirtus pažangių terapijų kokybės kontrolei.

    „Cellply“ tikslas yra didinti ląstelių aktyvumo vertinimo tikslumą ir kartu supaprastinti gamybos partijų išleidimą į rinką. Tokie sprendimai aktualūs visai ląstelių terapijų sričiai, kur didelė savikaina ir sudėtingi kokybės patikros procesai išlieka vienu didžiausių platesnio prieinamumo barjerų.

    Kartu su finansavimu į bendrovės valdybą prisijungė Miro Venturi, turintis ilgametę patirtį diagnostikos, gyvybės mokslų ir korporatyvinio valdymo srityse. „Cellply“ tikisi, kad ši patirtis sustiprins bendrovės strategiją augant tikslinės medicinos ir pažangių terapijų rinkoms.

    Anksčiau, 2023 metais, „Cellply“ buvo pritraukusi 3,6 mln. eurų investicijų, kurios tapo pagrindu tolimesnei platformos plėtrai ir įmonės augimo planams.

  • Vokietijos „mbiomics“ pritraukė 30 mln. eurų: mikrobiomo vaistas prieš lėtines ligas artėja prie klinikų

    Vokietijos „mbiomics“ pritraukė 30 mln. eurų: mikrobiomo vaistas prieš lėtines ligas artėja prie klinikų

    Kas paskelbta ir ką tai reiškia

    Bavarijoje veikianti biotechnologijų bendrovė „mbiomics“ pranešė užbaigusi A serijos finansavimo etapą ir iš viso pritraukusi 30 mln. eurų. Pasak įmonės, naujausia investicijų dalis siekė 12 mln. eurų ir leidžia pereiti nuo technologijų platformos kūrimo prie pasirengimo klinikiniams tyrimams.

    Finansavimo etape dalyvavo anksčiau investavę fondai, tarp jų MIG Fonds ir Bayern Kapital. „mbiomics“ teigimu, pagrindinis tikslas dabar yra sukurti pramoniniu mastu gaminamą, farmacinius standartus atitinkantį mikrobiomo terapijos produktą.

    Kuo skiriasi „gyvas“ mikrobiomo vaistas

    Įmonė kuria vadinamuosius gyvuosius bioterapinius produktus, tai yra geriamus preparatus iš gyvų bakterijų padermių. Idėja paremta tuo, kad žarnyno mikrobioma daro įtaką imuninei ir metabolinei būklei, o tiksliniai mikrobų deriniai gali padėti atkurti sutrikusią ekosistemą.

    Iki šiol plačiausiai žinomas būdas keisti mikrobiomą buvo fekalinės mikrobiotos transplantacija, tačiau tai sunkiai standartizuojamas ir menkai mastelį leidžiantis sprendimas. „mbiomics“ pabrėžia, kad kuria apibrėžtos sudėties mikrobų konsorciumus, kuriuos galima nuosekliai atkartoti ir gaminti pagal farmacijos reikalavimus.

    „Nors žarnyno mikrobiomos klinikinis potencialas gerai suprantamas, paversti mikrobiomu paremtas terapijas masteliu gaminamu produktu ilgai buvo reikšmingas inžinerinis iššūkis“, – sakė „mbiomics“ vadovas ir vienas įkūrėjų Johannesas B. Woehrsteinas.

    Pirmasis taikinys: melanoma ir derinimas su imunoterapija

    „mbiomics“ pagrindinį kandidatą MBX-116 planuoja vertinti kaip papildomą terapiją kartu su imuninių kontrolės taškų inhibitoriais pažengusios melanomos atveju. Įmonė remiasi klinikiniais duomenimis, rodančiais, kad žarnyno mikrobiomos moduliavimas kai kuriems pacientams gali reikšmingai pagerinti atsaką į imunoterapiją.

    Bendrovė nurodo, kad 1B fazės klinikinio tyrimo pradžia šiuo metu planuojama 2027 metais. Iki tol ketinama parengti visą duomenų paketą, reikalingą leidimų procedūroms, ir užtikrinti stabilų gamybos procesą.

    „Džiaugiamės galėdami tęsti paramą šiame finansavimo etape. Nuo pirminės investicijos komanda padarė įspūdingą pažangą versdama mikrobiomos mokslą masteliu taikomu terapiniu sprendimu“, – sakė MIG Capital atstovas Matthiasas Kromayeris.

    Kur bus panaudoti 30 mln. eurų

    „mbiomics“ skelbia, kad lėšos bus nukreiptos į leidimus klinikai atveriančių farmakologinių duomenų rinkinių stiprinimą, GMP parengties didinimą ir gamybos plėtrą. Tai vienas sudėtingiausių mikrobiomo terapijų etapų, nes reikia užtikrinti ne tik saugumą, bet ir pastovią sudėtį bei aktyvumą kiekvienoje partijoje.

    Be onkologijos, įmonė mini platesnę kūrimo kryptį, kur mikrobioma galėtų būti svarbi autoimuninių ir neurodegeneracinių ligų kontekste. Vis dėlto artimiausias „mbiomics“ etapas yra klinikinis įrodymas, ar apibrėžtos sudėties mikrobų konsorciumas gali patikimai sustiprinti standartinių gydymo metodų poveikį.