CP v2

Tag: Imunoterapija

  • Mokslininkai nufilmavo, kaip makrofagai ryja gyvas melanomos ląsteles: gali keisti gydymą

    Mokslininkai nufilmavo, kaip makrofagai ryja gyvas melanomos ląsteles: gali keisti gydymą

    Imuninės sistemos vaistai, vadinami imuniteto kontrolės taškų inhibitoriais, jau daugiau nei dešimtmetį naudojami melanomai gydyti, tačiau jų poveikis labai nevienodas. Vieniems pacientams navikas reikšmingai sumažėja, kitiems gydymas beveik neveikia, o priežastys iki šiol ne visada aiškios.

    Naujame tyrime mokslininkai realiu laiku užfiksavo, kaip makrofagai, viena iš įgimto imuniteto ląstelių rūšių, tiesiogiai atakuoja melanomos ląsteles. Šie vaizdai suteikia naujų užuominų, kodėl daliai pacientų imuninė terapija nesuveikia ir kaip būtų galima ją sustiprinti.

    Karšti ir šalti navikai

    Onkologijoje dažnai kalbama apie vadinamuosius karštus ir šaltus navikus. Karštuose navikuose gausu T ląstelių, todėl imuninė terapija dažniau suveikia, o šaltuose navikuose naviko aplinka trukdo T ląstelėms prasiskverbti ir pulti vėžį.

    Tyrėjai pabrėžia, kad įprastai daugiausia dėmesio skiriama būtent T ląstelėms, tačiau melanomos atveju svarbų vaidmenį gali atlikti ir kitos imuninės ląstelės. Naujieji duomenys rodo, kad makrofagai gali būti viena iš grandžių, padedančių paversti naviką labiau pažeidžiamu imuninėms atakoms.

    Kas iš tiesų yra makrofagai?

    Makrofagai dažnai apibūdinami kaip organizmo tvarkdariai: jie surenka žuvusių ląstelių liekanas, padeda gyti audiniams ir reguliuoja uždegimą. Vis dėlto vėžyje jų vaidmuo yra dvejopas: dalis makrofagų gali slopinti naviko augimą, o kiti, priklausomai nuo signalų naviko aplinkoje, kartais net padeda jam išvengti imuninės kontrolės.

    Tyrime daug dėmesio skirta CD169 baltymą turintiems makrofagams, aptinkamiems gilesniame odos sluoksnyje. Stebėta, kad jie telkiasi naviko pakraščiuose tarsi sudarydami biologinę ribą, o sumažinus šių makrofagų kiekį eksperimentiniuose modeliuose navikai augo sparčiau.

    Vaizdas, kuris nustebino tyrėjus

    Naudodami intravitalinę dviejų fotonų mikroskopiją, leidžiančią stebėti procesus gyvame audinyje, mokslininkai pamatė, kaip makrofagai aktyviai gaudo ir praryja gyvas melanomos ląsteles. Tai ypač svarbu, nes iki šiol dažniau buvo manoma, kad makrofagai daugiausia pašalina jau žuvusias ar pažeistas ląsteles.

    Dar vienas reikšmingas aspektas yra tai, kad stebėta ataka vyko net ir be T ląstelių ar B ląstelių gaminamų antikūnų, kurie įprastai laikomi pagrindiniais priešvėžinės imuninės gynybos veikėjais. Tai leidžia svarstyti, kad dalis apsaugos mechanizmų gali veikti ir tada, kai įprasti imuninės terapijos taikiniai naviko aplinkoje būna užblokuoti.

    „Pamatėme, kad makrofagai gali tiesiogiai pulti gyvas melanomos ląsteles, o ne vien tvarkyti po mūšio likusias liekanas“, – teigia tyrėjai.

    Tyrėjų komanda taip pat nurodo, kad panašios CD169 makrofagų populiacijos aptiktos ir žmonių melanomos mėginiuose, ypač naviko pakraščiuose. Nors tai dar nėra klinikinis įrodymas, kad šis mechanizmas vienodai veikia visiems pacientams, atradimas sutampa su idėja, kad naviko mikroaplinka ir joje esantys įgimto imuniteto elementai gali nulemti gydymo sėkmę.

    Praktinė tokio darbo kryptis būtų geriau suprasti, kokie signalai įjungia makrofagų gebėjimą naikinti vėžines ląsteles ir kaip šį procesą sustiprinti. Mokslininkai tikisi, kad ateityje tai gali padėti kurti naujas kombinacijas su imuniteto kontrolės taškų inhibitoriais, kad gydymas būtų veiksmingas platesniam pacientų ratui.

  • Bolonijos „Cellply“ pritraukė 7,15 mln. eurų: žada paspartinti ląstelių terapijų kūrimą ir kontrolę

    Bolonijos „Cellply“ pritraukė 7,15 mln. eurų: žada paspartinti ląstelių terapijų kūrimą ir kontrolę

    Bolonijoje įsikūręs „Cellply“ užsitikrino 7,15 mln. eurų investicijų, kurias skirs analitinių įrankių plėtrai, padedančiai greičiau kurti ir tiksliau įvertinti imunoterapijas bei ląstelių terapijas. Bendrovė kuria sprendimus, leidžiančius detaliai charakterizuoti ląstelių pagrindu kuriamus vaistus ir jų poveikį.

    Investicijai vadovavo ENEA Tech e Biomedical, taip pat prisidėjo esami akcininkai. „Cellply“ nurodo, kad finansavimo etape dar liko ribota dalis, kuri gali būti pasiūlyta atrinktiems investuotojams.

    „Ši investicija suteikia išteklių paspartinti komercinę plėtrą ir vystyti inovatyvius kokybės kontrolės sprendimus, kurie gali padėti platesniam pažangių terapijų taikymui visame pasaulyje“, – sakė „Cellply“ prezidentė ir vadovė Alessia Zanelli.

    Kas yra „Cellply“ ir ką kuria

    „Cellply“ įkurta 2013 metais, o jos veikla orientuota į biologijos ir gyvybės mokslų technologijas. Įmonė kuria analitinius įrankius, padedančius spartinti naujų imunoterapijų ir ląstelių terapijų vystymą, siekiant didesnio jų veiksmingumo ir ilgesnio poveikio.

    Bendrovė pabrėžia vienos ląstelės lygmens analizę, kuri tampa vis svarbesnė vertinant sudėtingas ląstelių terapijas, kuriose galutinio produkto kokybė gali priklausyti nuo ląstelių sudėties, aktyvumo ir funkcinių savybių. Tokios terapijos priskiriamos pažangioms terapijoms, kurioms keliami ypač aukšti gamybos ir kokybės kontrolės reikalavimai.

    „VivaCyte“ ir DI vaidmuo analizėje

    Flagmaninis „Cellply“ produktas yra „VivaCyte“ – analitinė sistema, skirta ląstelių terapijų paieškai ir gamybos proceso vystymui. Įmonė teigia, kad sistema leidžia automatizuoti visą analizės grandinę nuo mėginio paruošimo iki vaizdų apdorojimo ir rezultatų interpretavimo.

    „Cellply“ „VivaCyte“ sprendime derina patentuotą mikrofluidiką, automatizuotą vaizdų analizę ir specializuotą programinę įrangą, įskaitant DI metodus. Praktikoje tai turėtų padėti greičiau gauti palyginamus, standartizuotus duomenis ir sumažinti rankinio darbo dalį, kuri kokybės kontrolėje dažnai didina laiko sąnaudas ir variaciją tarp laboratorijų.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Įmonė nurodo, kad naujas kapitalas bus naudojamas tarptautinei „VivaCyte“ plėtrai ir komercinio tinklo stiprinimui pagrindinėse rinkose. Taip pat planuojama kurti naujos kartos automatizuotus funkcinius testus, skirtus pažangių terapijų kokybės kontrolei.

    „Cellply“ tikslas yra didinti ląstelių aktyvumo vertinimo tikslumą ir kartu supaprastinti gamybos partijų išleidimą į rinką. Tokie sprendimai aktualūs visai ląstelių terapijų sričiai, kur didelė savikaina ir sudėtingi kokybės patikros procesai išlieka vienu didžiausių platesnio prieinamumo barjerų.

    Kartu su finansavimu į bendrovės valdybą prisijungė Miro Venturi, turintis ilgametę patirtį diagnostikos, gyvybės mokslų ir korporatyvinio valdymo srityse. „Cellply“ tikisi, kad ši patirtis sustiprins bendrovės strategiją augant tikslinės medicinos ir pažangių terapijų rinkoms.

    Anksčiau, 2023 metais, „Cellply“ buvo pritraukusi 3,6 mln. eurų investicijų, kurios tapo pagrindu tolimesnei platformos plėtrai ir įmonės augimo planams.

  • Vokietijos „mbiomics“ pritraukė 30 mln. eurų: mikrobiomo vaistas prieš lėtines ligas artėja prie klinikų

    Vokietijos „mbiomics“ pritraukė 30 mln. eurų: mikrobiomo vaistas prieš lėtines ligas artėja prie klinikų

    Kas paskelbta ir ką tai reiškia

    Bavarijoje veikianti biotechnologijų bendrovė „mbiomics“ pranešė užbaigusi A serijos finansavimo etapą ir iš viso pritraukusi 30 mln. eurų. Pasak įmonės, naujausia investicijų dalis siekė 12 mln. eurų ir leidžia pereiti nuo technologijų platformos kūrimo prie pasirengimo klinikiniams tyrimams.

    Finansavimo etape dalyvavo anksčiau investavę fondai, tarp jų MIG Fonds ir Bayern Kapital. „mbiomics“ teigimu, pagrindinis tikslas dabar yra sukurti pramoniniu mastu gaminamą, farmacinius standartus atitinkantį mikrobiomo terapijos produktą.

    Kuo skiriasi „gyvas“ mikrobiomo vaistas

    Įmonė kuria vadinamuosius gyvuosius bioterapinius produktus, tai yra geriamus preparatus iš gyvų bakterijų padermių. Idėja paremta tuo, kad žarnyno mikrobioma daro įtaką imuninei ir metabolinei būklei, o tiksliniai mikrobų deriniai gali padėti atkurti sutrikusią ekosistemą.

    Iki šiol plačiausiai žinomas būdas keisti mikrobiomą buvo fekalinės mikrobiotos transplantacija, tačiau tai sunkiai standartizuojamas ir menkai mastelį leidžiantis sprendimas. „mbiomics“ pabrėžia, kad kuria apibrėžtos sudėties mikrobų konsorciumus, kuriuos galima nuosekliai atkartoti ir gaminti pagal farmacijos reikalavimus.

    „Nors žarnyno mikrobiomos klinikinis potencialas gerai suprantamas, paversti mikrobiomu paremtas terapijas masteliu gaminamu produktu ilgai buvo reikšmingas inžinerinis iššūkis“, – sakė „mbiomics“ vadovas ir vienas įkūrėjų Johannesas B. Woehrsteinas.

    Pirmasis taikinys: melanoma ir derinimas su imunoterapija

    „mbiomics“ pagrindinį kandidatą MBX-116 planuoja vertinti kaip papildomą terapiją kartu su imuninių kontrolės taškų inhibitoriais pažengusios melanomos atveju. Įmonė remiasi klinikiniais duomenimis, rodančiais, kad žarnyno mikrobiomos moduliavimas kai kuriems pacientams gali reikšmingai pagerinti atsaką į imunoterapiją.

    Bendrovė nurodo, kad 1B fazės klinikinio tyrimo pradžia šiuo metu planuojama 2027 metais. Iki tol ketinama parengti visą duomenų paketą, reikalingą leidimų procedūroms, ir užtikrinti stabilų gamybos procesą.

    „Džiaugiamės galėdami tęsti paramą šiame finansavimo etape. Nuo pirminės investicijos komanda padarė įspūdingą pažangą versdama mikrobiomos mokslą masteliu taikomu terapiniu sprendimu“, – sakė MIG Capital atstovas Matthiasas Kromayeris.

    Kur bus panaudoti 30 mln. eurų

    „mbiomics“ skelbia, kad lėšos bus nukreiptos į leidimus klinikai atveriančių farmakologinių duomenų rinkinių stiprinimą, GMP parengties didinimą ir gamybos plėtrą. Tai vienas sudėtingiausių mikrobiomo terapijų etapų, nes reikia užtikrinti ne tik saugumą, bet ir pastovią sudėtį bei aktyvumą kiekvienoje partijoje.

    Be onkologijos, įmonė mini platesnę kūrimo kryptį, kur mikrobioma galėtų būti svarbi autoimuninių ir neurodegeneracinių ligų kontekste. Vis dėlto artimiausias „mbiomics“ etapas yra klinikinis įrodymas, ar apibrėžtos sudėties mikrobų konsorciumas gali patikimai sustiprinti standartinių gydymo metodų poveikį.