CP v2

Tag: iNaturalist

  • Kur dabar didžiausias grybų bumas? Žemėlapiai rodo karščiausias vietas, bet yra kabliukas

    Interneto žemėlapiai, rodantys grybų radavietes, pastaraisiais metais tapo vienu populiariausių grybautojų įrankių. Tačiau jie ne visuomet reiškia, kad konkrečiame miške tikrai vyksta masinis grybų dygimas. Dažniausiai tokie žemėlapiai atspindi žmonių aktyvumą ir įkeltų stebėjimų skaičių.

    Vienas tokių įrankių yra „MykoRadar“, kuris remiasi viešais įrašais iš gamtos stebėjimų platformų, pavyzdžiui, iNaturalist ir GBIF. Šie duomenys atnaujinami dažnai, todėl gali padėti suprasti, kur šiuo metu daugiausia vaikšto stebėtojai ir kur dažniau fiksuojami grybai. Vis dėlto mažas įrašų skaičius nereiškia, kad grybo tame regione nėra.

    Pagal „MykoRadar“ pastarųjų 30 dienų suvestines, atnaujintas 2026 metų rugpjūčio 28 dieną, daugiausia viešų stebėjimų užfiksuota Mazovijos vaivadijoje. Toliau rikiuojasi Pamario, Palenkės, Lodzės, Liublino ir Didžiosios Lenkijos regionai, o bendrai per mėnesį sukaupta 2 333 įrašai.

    Tokie skaičiai nėra tiesioginis derliaus matas, nes populiarios pasivaikščiojimų vietos, pažintiniai takai ar miškai šalia didmiesčių gali būti per daug atstovaujami. Kitaip tariant, ten gali būti daugiau įrašų vien todėl, kad daugiau žmonių kelia nuotraukas ir dalijasi radiniais. Dėl to net ir aktyviausias regionas nebūtinai reiškia vienodą grybų gausą visur.

    Kur ieškoti pagal medžius ir mišką

    Vasaros pabaigoje ir ankstyvą rudenį grybų paiešką verta derinti prie miško tipo. Pušynuose dažniau pasitaiko kazlėkai, rudmėsės, taip pat gali pasirodyti ir baravykai, ypač po šiltesnių lietų. Mišriuose, drėgnesniuose miškuose dažniau randamos voveraitės, ypač ten, kur yra samanotų, drėgmę išlaikančių plotų.

    Po beržais dažnai aptinkami lepšiai, o eglynuose ir eglių priemaišą turinčiuose miškuose didesnė tikimybė rasti rūdmių. Vis dėlto situacija paprastai būna labai lokali: viename miško kvartale gali būti grybų, o už kelių kilometrų, esant tokiam pačiam miško tipui, jų beveik nebūti.

    Ką rodo naujausios grybautojų žinutės

    Kitų stebėsenos šaltinių grybautojų įrašai taip pat pabrėžia, kad vaizdas nevienodas. Vienur žmonės praneša apie gausesnes voveraites ar pavienius baravykus, kitur rašo, kad net po kritulių miške radinių mažai. Tai dažnai lemia vietinis kritulių pasiskirstymas, dirvožemio drėgmė, naktų vėsuma ir miško paklotės savybės.

    Praktinis patarimas planuojant išvyką yra tikrinti pačias naujausias, tos pačios dienos ar vakarykštes žinutes ir siaurinti paiešką iki konkretesnės teritorijos. Taip pat verta prisiminti, kad žemėlapis negali garantuoti nei grybų gausos, nei to, kad rastas grybas bus tinkamas maistui.

    Saugumas svarbiau už pilną krepšį

    Grybauti reikėtų tik renkant tas rūšis, kurias atpažįstate be jokių abejonių. Jei kyla nors menkiausia rizika supainioti rūšis, saugiausia radinio neimti, o dėl surinktų grybų pasitarti su specialistu. Ekspertai taip pat primena nepažeisti miško paklotės ir neniokoti grybienos.

    Ypač atsargiai reikėtų vertinti labai jaunus, dar pilnai nesusiformavusius grybus, kuriuos identifikuoti sunkiausia. Taip pat nereikėtų vadovautis atsitiktinių žmonių patarimais miške ar bandyti nustatyti grybo tinkamumą ragaujant, nes tai gali baigtis rimtu apsinuodijimu.

  • STEAM ekspedicija Vilniaus rajone: penkios mokyklos mokėsi gamtoje ir grįžo su netikėtais atradimais

    STEAM ekspedicija Vilniaus rajone: penkios mokyklos mokėsi gamtoje ir grįžo su netikėtais atradimais

    Balandžio 22–24 dienomis Vilniaus rajone surengta trijų dienų STEAM patyriminė tarpmokyklinė ekspedicija suvienijo penkių mokyklų mokinių ir mokytojų komandas. Iniciatyva į vieną erdvę subūrė skirtingas bendruomenes, kad mokslas būtų ne tik pamokų tema, bet ir praktinis patyrimas gamtoje.

    Ekspedicijoje dalyvavo Vilniaus r. M. Zdziechovskio pagrindinės mokyklos, Vilniaus r. Riešės Faustinos Kovalskos pagrindinės mokyklos, Vilniaus r. Maišiagalos Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo gimnazijos, Vilniaus r. Maišiagalos kun. J. Obrembskio gimnazijos ir Vilniaus r. Avižienių gimnazijos atstovai. Organizatoriai pabrėžia, kad tarpmokyklinis bendradarbiavimas leidžia mokiniams greičiau ugdyti komunikacijos, lyderystės ir komandinio darbo įgūdžius.

    Startas nuo komandos ir lyderystės

    Pirmoji ekspedicijos diena prasidėjo Avižienių gimnazijoje, kur komandos pristatė savo mokyklas, aptarė lūkesčius ir susitarė dėl bendrų darbo principų. Vėliau dalyviai išvyko į Neries regioninio parko teritorijoje esančią Elniakampio sodybą, kur vyko praktinės užduotys.

    Komandos formavimo veiklas vedė Tūkstantmečio mokyklų programos įtraukiojo ugdymo srities koordinatorė Solveiga Voinovienė ir lyderystės srities koordinatorė Katažyna Dolžkova. Pasak organizatorių, dėmesys savęs pažinimui ir atsakomybių pasiskirstymui vėliau padėjo sklandžiai atlikti STEAM užduotis ir aiškiau pristatyti rezultatus.

    STEAM veiklos už klasės ribų

    Antrąją dieną mokiniai dirbo lauke ir laboratorinio mąstymo principus taikė realioje aplinkoje. Geografijos mokytoja Asta Pakalanienė ir biologijos mokytoja Alina Sniežko suplanavo užduotis taip, kad kiekviena komanda spręstų skirtingą tyrimo klausimą, o gauti duomenys papildytų bendrą ekspedicijos vaizdą.

    Vieni mokiniai vykdė bioįvairovės stebėseną ir fiksavo rūšių paplitimą, kiti naudodami „iNaturalist“ kūrė interaktyvų augalų žemėlapį. Kita komanda tyrinėjo muilo burbulų fiziką, dalis dalyvių ieškojo lėtūnų, o ekspedicijos procesą fiksavę mokiniai kūrė filmą ir rinko medžiagą pristatymams.

    Po pietų dalyviai klausėsi paskaitos apie Neries regioninio parko ypatumus, kurią vedė Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Neries regioninio parko grupės Lankytojų centro administratorius Saulius Pupinikas. Vėliau žygyje Karmazinų taku mokiniai turėjo progą susieti teoriją su kraštovaizdžio stebėjimu ir aptarti, kaip aplinkos veiksniai keičia ekosistemas.

    Rezultatų pristatymai ir refleksija

    Trečiąją dieną komandos apibendrino darbus, rengė pristatymus–ataskaitas ir lygino, kaip skirtingos metodikos padėjo pasiekti rezultatą. Mokytojai akcentuoja, kad tokia struktūra ugdo ne tik gamtamokslines kompetencijas, bet ir gebėjimą argumentuotai komunikuoti, aiškiai pateikti duomenis ir kritiškai įvertinti savo sprendimus.

    Pristatymus stebėję Avižienių gimnazijos administracijos atstovai atkreipė dėmesį į mokinių iniciatyvumą ir atsakomybės pasidalijimą. Refleksijos ratas užbaigė ekspediciją aptariant didžiausius iššūkius, sėkmingiausius atradimus ir tai, kaip tokios patirtys skatina rinktis tiksliuosius ir gamtos mokslus.

    „Svarbiausia, kad mokiniai pamatė, jog mokslas prasideda nuo smalsumo ir klausimo, o atsakymas dažnai gimsta dirbant komandoje“, – sakė Vilniaus r. Avižienių gimnazijos direktorė Alicija Bilinska.

    Ekspedicijos organizatoriai pažymi, kad patyriminis ugdymas, ypač kai jis vyksta už klasės ribų, atliepia ir šiuolaikines švietimo kryptis: daugiau praktikos, daugiau tarpdiscipliniškumo ir daugiau realių situacijų. Tokie projektai taip pat padeda mokykloms dalintis metodikomis, stiprinti ryšius ir kurti bendras iniciatyvas ateičiai.

    Tekstas parengtas pagal Vilniaus r. Avižienių gimnazijos pateiktą informaciją.