Hortenzija „Annabelle“ vertinama dėl didelių, baltų, rutuliškų žiedynų, tačiau dažnas sodininkas susiduria su bėda: po smarkesnio lietaus ar vėjo žiedai nusvyra, o krūmas ima gulti. Tai dažniau nutinka senesnei „Annabelle“ formai, kurios ūgliai paprastai būna ne tokie tvirti, kaip sustiprintos veislės.
Rinkoje dažnai sutinkama ir „Annabelle Strong“, dar vadinama „Incrediball“. Ji išvesta siekiant tvirtesnių stiebų, todėl geriau išlaiko sunkius žiedynus, ypač atvirose vietose. Vis dėlto net ir ši veislė po ilgų liūčių gali kiek prarasti statumą, tad visiškai problemos neišsprendžia.
Tinkama vieta ir dirva
Kad hortenzijos augtų tvirtos, svarbu parinkti vietą nuo saulėtos iki lengvai pusiau pavėsinės. Per didelis pavėsis dažnai lemia silpnesnius, labiau ištįsusius ūglius, o visiškai atvira vėjui vieta didina išguldymo riziką po liūčių.
Dirvai rekomenduojama derlinga, puri ir laidi, su daugiau organinės medžiagos. Hortenzijoms palankus silpnai rūgštus substratas, o ilgainiui dirvos struktūrą gerina kompostas ar gerai perpuvęs mėšlas, kurie padeda išlaikyti drėgmę ir palaipsniui maitina augalą.
Laistymas, tręšimas ir mulčias
„Annabelle“ geriau laistyti rečiau, bet gausiai, kad šaknys augtų gilyn ir krūmas taptų atsparesnis karščiui. Sausrų bangos pastaraisiais metais kartojasi dažniau, todėl vasarą pravartu stebėti dirvos drėgmę, ypač lengvuose, smėlinguose dirvožemiuose.
Tręšiant verta remtis principu, kad svarbiausia yra dirvos gyvybingumas ir organika, o ne vien greito poveikio mineralinės trąšos. Pavasarį ir vasaros pradžioje tinka subalansuotos trąšos žydintiems krūmams, o antroje sezono pusėje geriau nepadauginti azoto, kad ūgliai nespurtuotų į minkštą augimą.
Mulčiavimas 5–7 centimetrų sluoksniu, pavyzdžiui, smulkinta pušies žieve, sumažina drėgmės garavimą ir stabilizuoja temperatūrą šaknų zonoje. Po mulčiu galima įterpti komposto, kad maisto medžiagos į dirvą patektų palaipsniui ir krūmas augtų tolygiau.
Genėjimas ir atramos po liūčių
Hortenzija „Annabelle“ žydi ant tų metų ūglių, todėl kasmetinis genėjimas yra vienas svarbiausių žingsnių. Dažnai rekomenduojama krūmą stipriai patrumpinti iki maždaug 15–30 centimetrų: žemesnis pjūvis skatina didesnius žiedynus, o aukštesnis dažniau duoda daugiau, bet kiek smulkesnių žiedų.
Jei krūmas linkęs virsti, aplink pagrindą pravartu įrengti tvirtą atramų žiedą arba kelis kuoliukus su sujungimu. Tai ypač aktualu vietose, kur vasarą pasitaiko intensyvių kritulių, o žiedynai dėl vandens prisigėrimo staigiai pasunkėja.
Kai kurie sodininkai naudoja magnio sulfatą, dar vadinamą Epsom druska, tikėdamiesi sodresnių lapų ir geresnio maisto medžiagų pasisavinimo. Tačiau tokius priedus verta naudoti saikingai ir tik įsitikinus, kad dirvai iš tiesų trūksta magnio, nes per dažnas papildomas tręšimas gali išbalansuoti mitybą.
Praktinis patarimas renkantis veislę paprastas: atvirose, vėjuotesnėse vietose dažniau pasiteisina tvirtesnė „Annabelle Strong“, o klasikinė „Annabelle“ puikiai atrodo užuovėjoje, kai pasirūpinama genėjimu, drėgme ir atramomis. Taip galima pasiekti, kad krūmas išlaikytų formą, o žiedynai džiugintų ilgai ir gausiai.