CP v2

Tag: Indeed

  • Darbo skelbimai be algos baigiasi: ES įvedė naujas taisykles, bet daug šalių vėluoja

    Darbo skelbimai be algos baigiasi: ES įvedė naujas taisykles, bet daug šalių vėluoja

    Didžioji dalis europiečių vis dar kandidatuoja į darbą nežinodami, kokio atlygio gali tikėtis. Dažname skelbime nenurodomas nei konkretus atlyginimas, nei rėžiai, todėl žmonės investuoja laiką į atrankas ir testus tik vėliau sužinodami finansines sąlygas.

    Europos Komisija pabrėžia, kad atlygio slaptumas didina diskriminacijos riziką ir palaiko lyčių atlyginimų atotrūkį. Siekdama tai keisti, Europos Sąjunga priėmė Atlygio skaidrumo direktyvą, kuri įpareigoja darbdavius suteikti daugiau informacijos apie atlyginimą ir taikomus kriterijus.

    Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas baigėsi 2026 metais birželio 7 dieną, tačiau dauguma ES valstybių nespėjo jo įgyvendinti. Remiantis tarptautinės konsultacijų bendrovės „PwC“ apžvalga, direktyvą tuo metu buvo perkėlusios tik kelios šalys, tarp jų ir Lietuva.

    Italija šoktelėjo į lyderes

    Pasaulinės įdarbinimo platformos „Indeed“ duomenys rodo, kad ryškiausias pokytis fiksuojamas Italijoje, kuri direktyvą įgyvendino anksti. Skelbimų, kuriuose nurodoma alga ar jos rėžiai, dalis šalyje pakilo nuo 26 proc. 2025 metais liepos mėnesį iki 61 proc. 2026 metais liepos mėnesį.

    „Indeed“ ekonominių tyrimų vadovas Pawelas Adrjanas teigia, kad Italija tapo viena ryškiausių atlygio skaidrumo pavyzdžių tarp didžiųjų Europos ekonomikų. Pasak jo, duomenys leidžia daryti išvadą, kad reguliavimas realiai keičia darbdavių praktiką.

    „Italija iš esmės aplenkė direktyvos minimumą, nes reikalauja atlygio rėžius pateikti pačiame darbo skelbime“, – sakė Pawelas Adrjanas.

    JK iki šiol buvo pirmaujanti

    Nors Jungtinė Karalystė nebėra ES narė, „Indeed“ statistikoje ji ilgą laiką pirmavo pagal skelbimų su nurodytu atlygiu dalį. 2020 metais sausį tokių skelbimų dalis siekė apie 40 proc., o vėliau išliko viena didžiausių tarp didžiųjų Europos darbo rinkų.

    2026 metais liepą Italija pirmą kartą aplenkė Jungtinę Karalystę: Italijoje rodiklis siekė 61 proc., Jungtinėje Karalystėje 60 proc. Tuo metu Nyderlandai priartėjo prie 50 proc. ribos, tačiau dalis didžiųjų ekonomikų vis dar atsilieka gerokai daugiau.

    Vokietijoje ir Ispanijoje skelbimų su atlygio informacija dalis išlieka mažesnė nei 20 proc., o Prancūzijoje ji siekia apie 43 proc. „Indeed“ vertinimu, pokyčius spartina ne tik įsigalioję reikalavimai, bet ir darbdavių bandymas prisitaikyti iš anksto, vengiant reputacinių ir teisinių rizikų.

    Kodėl tai svarbu darbuotojams

    Eurostato duomenimis, 2024 metais lyčių atlyginimų atotrūkis Europos Sąjungoje siekė 11,1 proc. Tai reiškia, kad vidutiniškai moterys už tą patį darbą ar panašios vertės darbą gauna mažiau, o informacijos trūkumas apsunkina derybas ir ginčų sprendimą.

    Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinė sekretorė Esther Lynch direktyvos neįgyvendinimą vadina skaudžiu signalu dirbančioms moterims. Jos teigimu, atlygio slaptumas palieka daugiau galios darbdaviui, o darbuotojams ir profesinėms sąjungoms trūksta bazinių duomenų, reikalingų ginti savo teises.

    „Atlygio paslaptys atiduoda visą galią darbdaviui ir palieka moteris be informacijos, reikalingos apsiginti“, – sakė Esther Lynch.

    Direktyva numato ne tik aiškesnę informaciją kandidatams, bet ir didesnį skaidrumą įmonėse, įskaitant darbuotojų teisę gauti duomenis apie atlygio lygius pagal lytį ir pareigybių kategorijas. Ekspertai pabrėžia, kad vien taisyklių nepakanka: realus efektas priklausys nuo priežiūros, sankcijų ir to, ar darbdaviai skelbimuose iš tiesų pradės nuosekliai nurodyti rėžius.

  • Jungtinės Karalystės futbolo klubai samdo kaip niekad: analitikų poreikis šovė į rekordą

    Jungtinės Karalystės futbolo klubai samdo kaip niekad: analitikų poreikis šovė į rekordą

    Jungtinės Karalystės profesionalūs futbolo klubai darbuotojų ieško kaip niekada aktyviai, o sparčiausiai auganti kryptis – duomenų ir analitikos specialistai. Įdarbinimo platformos Indeed duomenimis, klubų skelbimų apimtys nuo 2018 metų beveik patrigubėjo, o analitikos vaidmuo tapo matomas ne tik elite, bet ir žemesnėse lygose.

    Indeed skaičiuoja, kad 2018 metais profesionalūs futbolo klubai sudarė 247 darbo skelbimus milijonui Jungtinės Karalystės darbo skelbimų, o 2025 metais šis rodiklis siekė 714. Prognozuojama, kad 2026 metais jis gali pakilti iki 722, o tai reiškia, kad klubų samdos aktyvumas išlieka aukštas net ir kintant bendrai darbo rinkos dinamikai.

    Futbolas virsta verslo ekosistema

    Pastaraisiais metais futbolas vis labiau primena tarptautinį verslą, kuriame veikia investuotojai, medijų teisės, skaitmeninės platformos ir duomenų sprendimai. Dėl to klubams reikia ne vien trenerių štabo, bet ir rinkodaros, komunikacijos, bendruomenės projektų, aptarnavimo, saugumo bei komercijos specialistų.

    Indeed vyresnysis ekonomistas Jackas Kennedy pabrėžia, kad klubai šiandien yra sudėtingos medijų, duomenų ir komercinės organizacijos, todėl keičiasi ir samdos struktūra. Jo teigimu, šalia trenerių klubai vis dažniau ieško virtuvės darbuotojų, stadiono aptarnavimo, rinkodaros ir, ypač, analitikos specialistų.

    „Futbolo klubai nebėra vien sporto institucijos. Tai sudėtingos medijų, duomenų ir komercinės organizacijos, ir jų samda tai aiškiai atspindi“, – sakė J. Kennedy.

    Didesnė dalis mažesnėje rinkoje

    Nors futbolo klubų skelbimų augimas įspūdingas, pati sritis bendroje Jungtinės Karalystės darbo rinkoje išlieka nedidelė. Indeed vertinimu, su profesionaliu futbolu susiję skelbimai sudaro apie 0,07 proc. visų darbo pasiūlymų, todėl tai labiau specializuota rinka, panaši į tokias nišas kaip aviacija.

    Tačiau net ir mažoje rinkoje klubai tampa labiau matomi, nes jų samda, pasak Indeed, iš esmės laikėsi stabiliau nei dalies kitų sektorių. Dėl to klubai sudaro didesnę dalį bendro skelbimų „pyrago“, net jei visas „pyragas“ kai kuriais laikotarpiais mažėja.

    Kokius žmones klubai samdo?

    Didžiausią dalį darbo skelbimų ir toliau sudaro sporto ir trenerių kategorija. Indeed nurodo, kad nuo 2025 metų liepos iki 2026 metų birželio ši grupė sudarė 11,0 proc. klubų skelbimų, į ją patenka treneriai, vadybininkai ir fizinio parengimo specialistai.

    Reikšminga išlieka ir maisto paruošimo bei aptarnavimo sritis, kuri sudaro 10,8 proc., o vadybos pozicijos – 9,7 proc. Toliau rikiuojasi administracinė pagalba, terapijos bei pardavimų pozicijos, taip pat rinkodara ir pramogų segmentas, atspindintis klubų darbą su auditorijomis ir rungtynių dienos patirtimi.

    Duomenų ir analitikos specialistai – naujas klubų „auksas“

    Duomenų ir analitikos pareigos pagal skelbimų dalį pasiekė rekordą ir sudaro 3,2 proc. visos profesionalių klubų samdos. Nors tai nėra didžiausia kategorija, jos augimas ryškus: nuo 1,5 proc. 2018 metais iki 3,2 proc. laikotarpiu iki 2026 metų birželio.

    Dažniausiai ieškomos pozicijos – našumo analitikas, analitikas, duomenų mokslininkas, duomenų analitikas ir duomenų mokslo praktikantas. Analitika klubams padeda ne tik vertinti žaidėjų fizinius rodiklius, bet ir priimti sprendimus dėl atrankos, taktikos, traumų prevencijos bei komercinių strategijų.

    „Iššūkis šiandien yra ne duomenų turėjimas, o gebėjimas juos paversti geresniais sprendimais aikštėje, treniruotėse ir žaidėjų rinkoje“, – sakė J. Kennedy.

    Duomenų vaidmuo ryškėja ir žemyne, nes Europos futbolo rinka glaudžiai susijusi per žaidėjų perėjimus, skautingą ir bendrus technologinius standartus. Pavyzdžiui, Ispanijos LALIGA 2024 metais akcentavo, kad didieji duomenys vis dažniau naudojami tiek pasirengimui rungtynėms, tiek analizei po jų, o tai padeda klubams veikti racionaliau ir perėjimų rinkoje.

    Kai kurie klubai turi iki 1 000 darbuotojų

    Klubų personalo dydžiai skiriasi, tačiau didžiausios organizacijos jau prilygsta vidutinėms įmonėms. Indeed duomenimis, kai kurie stambiausi klubai turi iki 1 000 darbuotojų, o tai yra maždaug 40 kartų daugiau nei Premier League rungtyniaujančios komandos žaidėjų sąrašas.

    Tokia struktūra rodo, kad futbolas tampa daugiasluoksne industrija, kurioje sportinis rezultatas priklauso ne tik nuo žaidėjų, bet ir nuo infrastruktūros, medicinos, analitikos, turinio kūrimo, pardavimų bei fanų patirties valdymo. Būtent todėl duomenų analitikų paklausa, tikėtina, artimiausiais metais ir toliau augs.

  • DI jau keičia darbo rinką: dauguma naujų „DI“ pareigybių Europoje atsiranda ne IT srityje

    DI jau keičia darbo rinką: dauguma naujų „DI“ pareigybių Europoje atsiranda ne IT srityje

    DI etiketė persikelia į biurus

    Darbo rinka Europoje keičiasi greičiau nei po interneto proveržio: dalis pareigybių nyksta, o naujos atsiranda kartu su DI įrankiais. Vis daugiau darbdavių į darbo skelbimų pavadinimus įtraukia DI, taip signalizuodami, kad šios kompetencijos tampa kasdienybe.

    Įdarbinimo platformos „Indeed“ duomenys rodo, kad DI pažymėtų pareigybių daugėja ne tik programavimo ar duomenų srityse. Didžioji dalis tokių pareigybių penkiose didžiosiose Europos ekonomikose jau yra ne technologiniuose darbuose.

    Kiek žmonių dirba su DI?

    Diskusijas apie tai, ar DI atims darbo vietas, pamažu keičia praktinis klausimas, kaip jis perskirstys užduotis ir reikalingus įgūdžius. Eurostato skaičiai rodo, kad DI įrankiai įsitvirtina kasdieniuose procesuose, ypač ten, kur svarbūs tekstai, paieška, analizė ir klientų aptarnavimas.

    Eurostato duomenimis, praėjusiais metais 15 proc. Europos Sąjungos 16–74 metų gyventojų naudojo generatyvinį DI darbui. Tai padeda paaiškinti, kodėl DI reikalavimai persikelia iš IT į pardavimus, personalo valdymą, teisę, administravimą ir klientų aptarnavimą.

    Kur DI pareigybių daugiausia?

    „Indeed“ skaičiuoja DI pažymėtas pareigybes pagal skelbimų pavadinimus ir jų paplitimą per ketvirtį, todėl matomas darbdavių noras DI įvardyti kaip esminę rolės dalį. 2026 metų pirmą ketvirtį pagal DI pareigybių pavadinimų skaičių pirmavo Vokietija.

    2026 metų pirmą ketvirtį Vokietijoje fiksuota 288 DI pažymėtos pareigybės, Jungtinėje Karalystėje 160, Prancūzijoje 138, Nyderlanduose 84, Ispanijoje 81. Palyginti su 2022 metų pirmu ketvirčiu, augimas keliskart spartesnis: Vokietijoje nuo 72 iki 288, Ispanijoje nuo 8 iki 81.

    Didžiausias pokytis: ne IT sektoriuje

    Reikšmingiausia tendencija ta, kad DI pareigybės vis dažniau atsiranda už technologinių profesijų ribų. Vokietijoje 59 proc. DI pažymėtų pareigybių jau yra ne technologiniuose darbuose, Nyderlanduose 58 proc., Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje po 54 proc.

    Ispanija kol kas išlieka išimtis: čia 64 proc. DI pažymėtų pareigybių vis dar priskiriama technologinėms rolėms, o 36 proc. tenka ne technologiniams darbams. Tai rodo skirtingą DI brandą ir įmonių transformacijos tempą.

    „Darbdaviai ne tik samdo DI specialistus, bet ir prideda DI prie pareigybių pavadinimų ten, kur DI įrankių naudojimas yra būtinas, tai rodo, kaip DI jau perkuria darbus“, – teigiama „Indeed“ ekonominių tyrimų direktoriaus Pawelo Adrjano komentare.

    Praktikoje atsiranda mišrios pareigybės, kuriose DI siejamas su pardavimais, analitika, privatumu ar procesų efektyvinimu. Tokie pavadinimai dažnai reiškia ne atskirą DI inžinieriaus rolę, o reikalavimą darbuotojui naudoti DI kasdienėse užduotyse, pavyzdžiui, rengiant pasiūlymus, apdorojant užklausas ar kuriant turinį.

    „Indeed“ pabrėžia, kad analizuoja būtent pareigybių pavadinimus, nes darbo aprašymuose DI gali būti minimas įvairiomis prasmėmis ir ne visada apibūdina pačią rolę. Todėl DI atsiradimas pavadinime dažniau interpretuojamas kaip sąmoningas darbdavio signalas kandidatui.

    Ekspertai pastebi, kad ši kryptis keičia ir įgūdžių paklausą: šalia bazinių skaitmeninių kompetencijų vis dažniau prireikia gebėjimo formuluoti užduotis DI įrankiams, vertinti atsakymų patikimumą, laikytis duomenų apsaugos ir autorinių teisių principų. Dėl to DI tampa ne atskira profesija, o horizontaliu įgūdžiu daugelyje sričių.

  • Kas vyksta Vokietijoje: apklausa rodo, kad kas antras daug uždirbantis svarsto išvykti

    Kas vyksta Vokietijoje: apklausa rodo, kad kas antras daug uždirbantis svarsto išvykti

    Per metus iš Vokietijos išvyko daugiau nei 288 000 šalies piliečių, rodo Federalinės statistikos tarnybos Destatis duomenys. Nauja „Indeed“ užsakymu atlikta apklausa leidžia manyti, kad emigracijos nuotaikos neslūgsta, o daliai gyventojų jos tampa ilgalaikiu planu.

    Ryškiausia tendencija matoma tarp daugiausiai uždirbančių: 54 proc. respondentų, kurių namų ūkio grynosios pajamos siekia bent 6 000 eurų per mėnesį, per pastaruosius 12 mėnesių arba kandidato į darbą užsienyje, arba aktyviai žvalgė tarptautinę darbo rinką. Dar du trečdaliai teigė apskritai svarstantys galimybę dirbti ne Vokietijoje.

    Kodėl žmonės nori išvykti?

    Apklausa rodo, kad žmones dažniausiai traukia didesnės pajamos ir geresnė gyvenimo kokybė: abu motyvai paminėti maždaug 51 proc. atvejų. Maždaug 42 proc. respondentų vilioja švelnesnis klimatas arba mažesnė mokesčių ir socialinių įmokų našta, o karjeros ir paaukštinimo perspektyvas kaip svarbiausią argumentą įvardijo 24 proc.

    „If two thirds of employees are flirting with the idea of leaving, that should also be understood as a sign of dissatisfaction with the conditions in Germany as a place to live and work“, – sakė „Indeed“ darbo rinkos ekonomistė Virginia Sodergeld.

    Vienas dažniausiai minimų nepasitenkinimo šaltinių – mokesčių ir įmokų našta. „Indeed“ apibendrinime pateikiamas palyginimas, kad iš 100 eurų darbdavio patiriamų darbo sąnaudų vidutinis vienišas darbuotojas Vokietijoje „į rankas“ pasilieka apie pusę, o likusi dalis tenka pajamų mokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms.

    Kur ir į kokius darbus dairosi?

    Nuo 2020 metų tarptautinių darbo pasiūlymų paieškų skaičius platformoje išaugo daugiau nei dvigubai, skelbia „Indeed“. Potencialūs emigrantai dažnai ieško vadinamųjų biuro darbų, pavyzdžiui, rinkodaros srityje, tačiau nemažai susidomėjimo sulaukia ir technologijų, svetingumo bei logistikos sektoriai.

    Populiariausia kryptimi pagal paieškas išlieka JAV, tačiau susidomėjimas per metus, kaip teigiama apklausos apžvalgoje, sumažėjo 34 proc. Toliau rikiuojasi Jungtinė Karalystė ir Šveicarija, o augantį patrauklumą rodo Jungtiniai Arabų Emyratai, Indija bei Australija.

    Didelė dalis norinčiųjų išvykti neplanuoja trumpalaikio nuotykio: 77 proc. iš jų teigė norintys gyventi už Vokietijos ribų kelerius metus arba net visam laikui. Ši tendencija sutampa su Destatis fiksuojamu balansu: pernai iš Vokietijos išvykusių piliečių buvo apie 97 000 daugiau nei sugrįžusių, tai – didžiausias grynasis praradimas nuo 2017 metų.

    Tuo pat metu bendras migracijos paveikslas išlieka dvejopas: žmonių be Vokietijos paso srautuose šalis fiksuoja teigiamą balansą ir reikšmingą grynąją imigraciją. Pastaraisiais metais augo ir aukštos kvalifikacijos specialistų atvykimas iš trečiųjų šalių, ypač į informacinių technologijų, programinės įrangos kūrimo, skaitmenizacijos, dirbtinis intelektas bei inžinerijos ir mokslinių tyrimų sritis.