Tag: Indeksas glikeminis

  • Mėtos ar pernykštės bulvės: mitybos specialistai paaiškino, kurios iš tiesų naudingesnės

    Mėtos ar pernykštės bulvės: mitybos specialistai paaiškino, kurios iš tiesų naudingesnės

    Parduotuvėse ir turguose prasidėjus sezonui greta pernykščių bulvių vis dažniau atsiranda ir ankstyvųjų, vadinamųjų jaunų. Daugeliui kyla tas pats klausimas: kurias rinktis kasdieniam stalui, jei svarbu ne tik skonis, bet ir nauda sveikatai?

    Bulvės išlieka vienu populiariausių daržovių pasirinkimų, nes suteikia sotumo ir yra universalios virtuvėje. Jose gausu krakmolo, taip pat yra kalio, vitamino B6, skaidulų, o jų maistinė vertė labai priklauso nuo veislės, laikymo ir paruošimo būdo.

    Skonis ir panaudojimas virtuvėje

    Jaunos bulvės atpažįstamos iš labai plonos, lengvai nusitrinančios odelės, todėl dažnai jas pakanka tik gerai nuplauti. Jos paprastai būna tvirtesnės, švelnesnio, kiek saldesnio skonio, o verdant dažniau išlaiko formą.

    Pernykštės bulvės turi storesnę odą ir labiau miltingą struktūrą, todėl po virimo neretai tampa birios. Dėl šios savybės jos patogesnės bulvių košei, blynams, cepelinams ar tešliniams patiekalams, kur svarbi krakmolo gausa.

    Kurių bulvių sudėtis palankesnė?

    Jaunose bulvėse dažnai būna daugiau vitamino C, nes šis vitaminas laikant palaipsniui mažėja. Dėl to sezono pradžioje jos gali būti patrauklesnis pasirinkimas tiems, kas nori daugiau vitaminų iš šviežio derliaus.

    Kartu svarbu žinoti, kad bulvių nauda neapsiriboja vien vitaminais, o didžiausią skirtumą neretai lemia gaminimas. Virtos su odele bulvės paprastai išlaiko daugiau maistinių medžiagų nei nuluptos, o atvėsintos virtos bulvės turi daugiau atspariojo krakmolo, kuris gali būti palankesnis žarnyno mikrobiotai.

    Ką verta prisiminti perkant ir laikant?

    Jaunos bulvės paprastai prasčiau laikosi, todėl jas geriausia suvartoti greičiau ir laikyti vėsiai, tamsiai, bet ne drėgnoje aplinkoje. Pernykštės bulvės sandėliavimui pritaikytos geriau, tačiau ilgai laikant jos gali pradėti dygti ar žaliuoti.

    Žaliuojančių bulvių ir jų dalių valgyti nerekomenduojama, nes jose gali būti daugiau glikoalkaloidų, įskaitant solaniną. Perkant verta rinktis tvirtas, nepažeistas, be ryškių žalių plotų bulves, o namuose nelaikyti jų šviesoje.

    Apibendrinant, jaunos bulvės dažnai laimi dėl šviežumo ir didesnio vitamino C kiekio, o pernykštės išlieka praktiškesnės tam tikriems patiekalams. Sveikiausias pasirinkimas dažniausiai yra tas, kuris derinamas su tinkamu paruošimu, saikingomis porcijomis ir kuo mažiau riebalų turinčiais priedais.

  • Krupčatka virtuvėje: kuo ji skiriasi nuo paprastų miltų ir ar tikrai tinka kasdien?

    Krupčatka virtuvėje: kuo ji skiriasi nuo paprastų miltų ir ar tikrai tinka kasdien?

    Krupčatka – tai stambesnės frakcijos kvietiniai miltai, dažniausiai žymimi 450 arba 500 tipu. Dėl specifinio malimo jie primena smulkias kruopeles, todėl tešloje elgiasi kitaip nei įprasti balti miltai.

    Šie miltai gaminami iš kviečio grūdo endospermo, o sėlenos ir gemalas daugiausia pašalinami. Būtent todėl krupčatka kepiniams suteikia purumo ir yra mažiau linkusi sulipti į gumulėlius, tačiau maistinės vertės prasme ji artima kitiems rafinuotiems kvietiniams miltams.

    Kasdienei mitybai krupčatka nėra draudžiama, bet ją verta vertinti kaip produktą, kurio pagrindas yra krakmolas. Rafinuojant sumažėja skaidulų kiekis, taip pat B grupės vitaminų ir kai kurių mineralų, todėl kasdienybėje dažniau rekomenduojama rinktis pilno grūdo produktus.

    Dar vienas svarbus aspektas – poveikis gliukozės kiekiui kraujyje. Balti kvietiniai miltai, tarp jų ir krupčatka, paprastai pasižymi aukštesniu glikeminiu atsaku, todėl žmonėms, turintiems 2 tipo diabetą ar insulino rezistenciją, jų kiekį racione verta aptarti su gydytoju ar dietologu.

    Krupčatka netinka sergant celiakija, esant alergijai kviečiams ar gydytojo patvirtintam glitimo netoleravimui, nes tai kvietinis produktas. Jei sveikata leidžia, protingos porcijos gali būti mitybos dalis, ypač kai bendra raciono kokybė gera ir dominuoja daržovės, ankštiniai, viso grūdo produktai bei baltymų šaltiniai.

    Virtuvėje krupčatka dažniausiai pasirenkama, kai norisi purios, trapios struktūros. Ji dažnai naudojama sausainiams, pyragams, biskvitams ar trapiai tešlai, taip pat gali tikti kai kuriems virtinukams ar kukuliams, kai svarbi standesnė tešlos konsistencija.

    Vis dėlto ne visiems kepiniams ji yra geriausias pasirinkimas: itin lengviems biskvitams ar ploniems lietiniams dažniau pasirenkami smulkesni miltai. Jei norite kasdien sveikesnio varianto, verta dalį krupčatkos mišiniuose keisti viso grūdo kvietiniais, speltų ar kitų grūdų miltais, stebint, kaip kinta tešlos elgsena.