Paragvajų sukrėtė staigus „Ueno Bank“ žlugimas, po kurio prezidentas Santiago Peña nusprendė atsistatydinti. Banko klientai vieną naktį programėlėje vietoje sąskaitų likučių pamatė pranešimą, kad jų balansas nerodomas.
Kaip skelbia „Euronews“, beveik 3 mln. banko klientų su trikdžiais susidūrė lapkričio 3-iosios paryčiais, o netrukus Paragvajaus centrinis bankas pranešė perimantis įstaigą ir pradedantis jos likvidavimo procedūrą.
Pasak reguliuotojo, sprendimas priimtas nustačius kritinį banko mokumo rodiklio kritimą – jis esą smuko žemiau 50 proc. Nuo tos dienos neveikia nei programėlė, nei kortelės, nei kitos banko paslaugos.
Reakcija buvo momentinė: prie banko būstinės Asunsjone ir 75 jo skyrių ėmė rinktis minios žmonių, bandančių atgauti pinigus. Užblokuotos lėšos greitai virto kasdienėmis krizėmis – nuo galimybės įsigyti vaistų iki elementaraus apsipirkimo.
Užblokuoti indėliai ir viešieji pinigai
Skelbiama, kad bankas valdė apie 850 mln. JAV dolerių (apie 758 mln. eurų) viešųjų lėšų, tarp jų – ir Socialinio draudimo instituto pinigus, susijusius su pensijomis bei darbuotojų sveikatos apsauga.
Šalyje iškart pasigirdo baimių dėl vadinamojo „corralito“ – situacijos, kai gyventojams apribojama galimybė disponuoti savo indėliais, kaip kadaise nutiko Argentinoje. Prie banko pastatų pasirodė plakatai su klausimais, kas atsakys už viso gyvenimo santaupas.
Centrinis bankas bandė raminti visuomenę pabrėždamas, kad įstatymai numato garantinį fondą: vienam klientui būtų kompensuojama suma iki 75 minimalių algų. Straipsnyje nurodoma, kad tai sudaro maždaug 33 620 eurų, tačiau nepasitikėjimas gatvėse jau buvo įsišaknijęs.
Politinė krizė ir sulaikymai
Opozicija dėl kilusios krizės kaltino ir Centrinio banko vadovybę, tačiau didžiausias politinis smūgis teko valstybės vadovui. 35 įstatymų leidėjams pareikalavus inicijuoti apkaltos procesą, Deputatų rūmai turėjo rinktis į neeilinį posėdį dėl procedūros pradžios.
Vis dėlto Santiago Peña nusprendė atsistatydinti anksčiau, nei buvo balsuojama dėl apkaltos. Kaltinimuose minimas „netinkamas pareigų vykdymas“, interesų konfliktas ir įtarimai dėl pensijų lėšų pasisavinimo, taip pat – institucinis Centrinio banko „dengimas“.
Krizės įkarštyje prezidentas atšaukė oficialią darbotvarkę ir viešai kurį laiką nekalbėjo. Vėliau jis internete pranešė apie Centrinio banko vadovo pasitraukimą ir paragino teismus nustatyti atsakomybę.
Tuo pat metu teisinė grandinė užsiveržė ir bankui: pranešta apie aštuonių aukšto rango vadovų, tarp jų generalinio direktoriaus Miguelio Vázquezo, sulaikymą. Finansiniai sukrėtimai pasiekė ir realią ekonomiką – Importuotojų ir prekybininkų asociacija perspėjo apie staigų 35 proc. pardavimų kritimą didžiuosiuose mažmenininkų tinkluose.
Reklaminis blizgesys ir skaičių realybė
„Ueno Bank“ per trejus metus tapo ryškiu žaidėju rinkoje: šalyje su kiek daugiau nei 6 mln. gyventojų jo programėlė buvo plačiai naudojama, o pats bankas aktyviai reklamavosi ir rėmė garsiausius futbolo klubus.
Dar prieš kelias dienas bankas viešai kalbėjo apie ambicingą 100 mln. JAV dolerių kapitalizacijos planą. Tačiau, kaip nurodoma, bankų priežiūros institucija aptiko tamsią buhalterinę realybę – įstaiga negalėjo įvykdyti Centrinio banko reikalaujamos 70 mln. JAV dolerių teisinės rezervo prievolės.
Santiago Peña, ekonomistas ir buvęs Tarptautinio valiutos fondo pareigūnas, į valdžią atėjo 2023 metais žadėdamas pritraukti užsienio kapitalą. Nors jo kadencijos metu Paragvajus fiksavo vieną stipresnių ekonomikos augimo tempų Pietų Amerikoje, staigus banko griūtis tapo rimčiausiu išbandymu ir galiausiai privedė prie prezidento atsistatydinimo.