Tag: Individuali veikla

  • VMI atskleidė šešėlio schemą Kaune: net taškas mokėjimo paskirtyje kainavo 340 tūkst. eurų

    Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nustatė atvejį, kai individualią veiklą vykdžiusi gyventoja, prekiaudama drabužiais socialiniuose tinkluose, į apskaitą įtraukdavo tik dalį gautų įplaukų. Po patikrinimo jai papildomai apskaičiuota 340 tūkst. eurų mokesčių, delspinigių ir baudų.

    Mokesčių administratorius nurodo, kad dalis pirkėjų pervedimų į moters banko sąskaitą buvo žymima neinformatyviai arba visai be aiškios paskirties. Tarp pasitaikiusių įrašų buvo bendrinės formuluotės apie pavedimą ar papildymą, o kai kuriais atvejais mokėjimo paskirtyje paliktas vienas simbolis.

    „Analizuojant banko sąskaitos išrašus nustatyta, kad į gyventojos sąskaitą reguliariai buvo pervedamos lėšos iš įvairių fizinių asmenų“, – sakė Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė.

    Patikrinimo metu VMI lygino banko sąskaitos išrašus su pateiktais individualios veiklos apskaitos duomenimis ir vertino įplaukų reguliarumą, sumas bei mokėjimus atlikusių asmenų pasikartojimą. Institucijos teigimu, dalis tų pačių pirkėjų vienu atveju aiškiai įvardydavo atsiskaitymą už prekes, o kitu mokėjimą aprašydavo abstrakčiai, tačiau tai nepaneigė ryšio su vykdyta prekyba.

    Kauno AVMI konstatavo, kad net ir neaiškiai pažymėtos įplaukos buvo tiesiogiai susijusios su individualia veikla, todėl turėjo būti deklaruotos ir apmokestintos teisės aktų nustatyta tvarka. Susumavus duomenis, nustatyta, kad nedeklaruota daugiau kaip pusė milijono eurų pajamų.

    VMI skaičiavimu, papildomai priskaičiuota beveik 200 tūkst. eurų mokesčių, 41 tūkst. eurų delspinigių, taip pat skirta apie 100 tūkst. eurų baudų. Tokiais atvejais galutinė suma dažniausiai susidaro ne tik iš nesumokėtų mokesčių, bet ir iš sankcijų bei delspinigių už laikotarpį, kai prievolės nebuvo vykdomos.

    Inspekcija pabrėžia, kad praktikoje vis dar pasitaiko situacijų, kai toje pačioje sąskaitoje sumaišomi asmeniniai pinigai ir su veikla susijusios įplaukos. Siekiant išvengti ginčų dėl to, kurios operacijos laikytinos pajamomis, individualią veiklą vykdantiems gyventojams rekomenduojama veiklai naudoti atskirą banko sąskaitą ir rūpestingai pildyti apskaitą.

    VMI taip pat primena, kad apie galimus mokestinius pažeidimus galima pranešti institucijai, o pranešėjų anonimiškumas yra užtikrinamas. Mokesčių administratorius ragina gyventojus išsaugoti atsiskaitymų informaciją ir aiškiai nurodyti mokėjimų paskirtį, nes banko duomenys kartu su apskaitos dokumentais patikrinimų metu tampa vienu svarbiausių šaltinių vertinant realias pajamas.

  • Jurbarko verslo ir informacijos centras primena: kur kreiptis pradedant verslą ir kokių klaidų vengti

    VšĮ Jurbarko verslo ir informacijos centras skelbia konsultuojantis gyventojus ir įmones verslo pradžios klausimais. Tokia pagalba dažniausiai apima pirmuosius žingsnius nuo idėjos įsivertinimo iki praktinių sprendimų, reikalingų startui.

    Pradedant veiklą svarbu pasirinkti tinkamą teisinę formą, įsivertinti mokestines prievoles ir planuojamas išlaidas. Praktikoje daugiausia problemų kyla tada, kai verslas pradedamas neturint aiškaus finansinio plano, neįvertinus sezoniškumo ar per optimistiškai prognozuojant pajamas.

    Dar viena dažna klaida yra dokumentų ir procesų atidėliojimas, kai tikimasi, kad viską bus galima sutvarkyti vėliau. Tačiau registravimo, leidimų, sutarčių ar asmens duomenų apsaugos klausimai gali turėti tiesioginę įtaką tam, ar veikla apskritai galės startuoti laiku.

    Centro teikiamos konsultacijos tokiais atvejais gali padėti susidėlioti veiksmų planą ir pasiruošti pokalbiams su institucijomis ar finansavimo teikėjais. Verslo pradžioje taip pat svarbu aiškiai apibrėžti klientą, pardavimo kanalus ir kainodarą, nes vien idėjos neužtenka, jei nėra realaus kelio iki pirmųjų pardavimų.

    Svetainėje taip pat pateikiama informacija apie slapukų naudojimą ir sutikimų valdymą. Pažymima, kad dalis slapukų yra būtini svetainės veikimui, o kiti gali būti naudojami statistikai ir rinkodarai, taip pat užklausų formos apsaugai nuo automatizuotų užklausų.

    Nurodoma, kad statistikos tikslais gali būti naudojama „Google Analytics“, o formų apsaugai gali būti taikoma „Google ReCaptcha“. Vartotojams paliekama galimybė pasirinkti, kuriems slapukams suteikiamas sutikimas, o išsamesnė informacija pateikiama privatumo ir slapukų politikoje.

  • Kupiškio savivaldybė skelbia SVV rėmimo konkursą: kas gali teikti paraiškas ir iki kada

    Kupiškio savivaldybė skelbia SVV rėmimo konkursą: kas gali teikti paraiškas ir iki kada

    Kupiškio rajono savivaldybė paskelbė smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) rėmimo projektų finansavimo konkursą, kuriam lėšos skiriamos iš savivaldybės biudžeto. Paraiškas kviečiama teikti verslui ir savarankiškai dirbantiems asmenims, atitinkantiems nustatytus reikalavimus.

    Pagal savivaldybės taikomą tvarką, paraiškas gali teikti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, taip pat verslininkai, dirbantys pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą. Į paramą gali pretenduoti ir ūkininkai, kurių ūkis yra iki 4 EDV ir kurie teisės aktų nustatyta tvarka įregistravę ūkininko ūkį.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Konkursas orientuotas į vietos ekonomikos stiprinimą, todėl svarbiausias kriterijus pareiškėjams yra atitikti Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme apibrėžtą SVV statusą. Įprastai tai reiškia, kad vertinami įmonės dydžio rodikliai, darbuotojų skaičius ir finansiniai parametrai, o savarankiškai dirbantiems asmenims aktualūs veiklos teisėtumą patvirtinantys dokumentai.

    Savivaldybė nurodo, kad paraiškas gali teikti ir fiziniai asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus, išduotus ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui ir arba per kalendorinius metus dirbantys ne trumpiau kaip 160 dienų. Taip pat kviečiami teikti paraiškas gyventojai, vykdantys veiklą pagal individualios veiklos pažymą.

    Ką būtina pateikti su paraiška?

    Iki 2026 metų gegužės 29 dienos (imtinai) savivaldybės administracijos Investicijų ir viešųjų pirkimų skyriui reikia pateikti užpildytą ir pasirašytą paraišką bei privalomus priedus. Kartu teikiama juridinio asmens įstatų ar nuostatų kopija, o savarankiškai dirbantiems asmenims pridedamos individualios veiklos pažymos, verslo liudijimo ar ūkininko pažymėjimo kopijos.

    Taip pat turi būti pateikti dokumentai, numatyti savivaldybės SVV rėmimo nuostatuose, atsižvelgiant į pasirinktą finansinės paramos rūšį. Jei paraišką teikia atstovas, privaloma pridėti įgaliojimo ar kito dokumento, suteikiančio teisę atstovauti pareiškėjui dėl paramos gavimo, kopiją.

    Kur ir kaip teikti dokumentus?

    Paraišką ir priedus galima pateikti keliais būdais: elektroniniu būdu, kai dokumentai pasirašomi elektroniniu parašu, arba pateikiant pasirašytus asmens parašu dokumentus paštu ar pristatant tiesiogiai. Dokumentų priėmimo vieta nurodoma Kupiškio rajono savivaldybėje, Vytauto g. 2, Kupiškis.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį į teisės aktų pakeitimus, susijusius su išlaidas pagrindžiančiais dokumentais. Pagal taikomą tvarką, išlaidoms pagrįsti negali būti teikiami komerciniai pasiūlymai kaip išlaidas pateisinantys dokumentai, todėl pareiškėjams rekomenduojama iš anksto įsivertinti, kokie dokumentai bus priimtini atsiskaitymui už projekto įgyvendinimą.

    Dėl informacijos ir konsultacijų pareiškėjai gali kreiptis savivaldybės nurodytu telefonu. Prieš teikiant paraišką patariama peržiūrėti savivaldybės SVV rėmimo nuostatus ir įsitikinti, kad pasirinkta paramos rūšis atitinka planuojamas veiklas bei jų pagrindimo dokumentus.

  • Paaugliai verslininkai Europoje daugėja: lyderiai nustebins, o Lietuva – tarp stipriausių

    Paaugliai verslininkai Europoje daugėja: lyderiai nustebins, o Lietuva – tarp stipriausių

    Europos Sąjungoje (ES) daugėja jaunų žmonių, kurie renkasi ne samdomą darbą, o nuosavą veiklą. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad 20–29 metų amžiaus verslininkai sudaro apie 8 proc. ES darbo jėgos, tai yra daugiau nei 2 000 000 žmonių.

    Tokia statistika atspindi platesnę tendenciją: jaunimas vis dažniau kuria paslaugas ir produktus skaitmeninėje ekonomikoje, renkasi individualią veiklą arba mažas įmones. Tam įtakos turi paprastesnės nuotolinio darbo galimybės, e. prekybos augimas ir lengviau pasiekiami mokymai bei finansavimo programos.

    Kur jaunų verslininkų daugiausia?

    Didžiausi jaunų verslininkų rodikliai ES fiksuojami Slovakijoje, Maltoje ir Rumunijoje. Šiose šalyse jaunų žmonių, kurie dirba sau, dalis siekia apie 10–12 proc., o tai išsiskiria ES mastu.

    Eurostato duomenimis, į 8–10 proc. intervalą patenka ir grupė valstybių, tarp jų Čekija, Prancūzija, Nyderlandai, Latvija, Kipras, Belgija, Lenkija, Suomija, Kroatija, Danija ir Lietuva. Tai reiškia, kad Lietuva pagal jaunų verslininkų dalį laikosi tarp aukštesnių ES rezultatų.

    Mažiausios jaunų verslininkų proporcijos nurodomos Airijoje ir Bulgarijoje, taip pat Ispanijoje. Skirtumus dažnai lemia darbo rinkos struktūra, samdomo darbo patrauklumas, mokesčių ir socialinių įmokų modeliai bei tai, kaip lengva pradėti veiklą be didelio pradinio kapitalo.

    Paauglių verslininkų šuolis

    Be 20–29 metų amžiaus grupės, ES išskiriama ir 15–19 metų paauglių kategorija. Skaičiuojama, kad ES jau yra apie 69 000 paauglių verslininkų, o jų skaičius nuo 2022 metų išaugo maždaug 10 proc.

    Šioje grupėje ryškus lyčių skirtumas: apie 47 000 sudaro vaikinai, o apie 22 000 – merginos. Ekspertai tokias disproporcijas dažnai sieja su skirtingu įsitraukimu į technologinius projektus, finansinio raštingumo įgūdžiais ir socialiniais stereotipais, kurie vis dar veikia profesinius pasirinkimus.

    Daugiausia paauglių verslininkų ES fiksuojama Nyderlanduose ir Italijoje, kur jų skaičius siekia atitinkamai apie 12 000 ir 11 000. Už ES ribų išsiskiria Turkija, kur, Eurostato apžvalgoje minimu vertinimu, nuosavą veiklą vykdo apie 33 000 paauglių.

    Ką rodo darbo rinkos fonas?

    Eurostatas taip pat vertina, kad ES 20–29 metų amžiaus žmonių užimtumo lygis siekia apie 66 proc. Per pastarąjį dešimtmetį šis rodiklis paaugo maždaug 6 procentiniais punktais, tačiau skirtumai tarp šalių išlieka dideli.

    Nyderlandai išsiskiria kaip viena stipriausių ES valstybių pagal jaunimo užimtumą, čia dirba apie 84 proc. jaunų žmonių, o Malta ir Vokietija taip pat demonstruoja aukštus rezultatus. Tuo metu Italijoje jaunimo užimtumas yra vienas mažiausių ES ir siekia apie 48 proc., todėl verslumo augimas čia vertinamas ir kaip alternatyva ribotoms galimybėms samdomame sektoriuje.

    Analitikai pastebi, kad jaunimo verslumas dažnai auga ten, kur kartu egzistuoja ir skaitmeninių paslaugų paklausa, ir poreikis susikurti darbo vietą patiems. Praktikoje tai reiškia daugiau smulkaus verslo, individualios veiklos, projektinio darbo bei paslaugų eksporto per skaitmenines platformas.

  • Elektrėnų savivaldybė skelbia paramą smulkiajam verslui ir kaimo plėtrai: paraiškos gegužę

    Elektrėnų savivaldybė kviečia teikti paraiškas paramai iš Smulkiojo verslo ir kaimo plėtros programos lėšų. Paraiškos priimamos nuo gegužės 4 dieną iki gegužės 17 dieną.

    Dėl paramos gali kreiptis Elektrėnų savivaldybėje registruotos ir veiklą vykdančios labai mažos įmonės, kuriose dirba iki 10 darbuotojų. Taip pat paraiškas gali teikti fiziniai asmenys, dirbantys su verslo liudijimu ar individualios veiklos pažyma, ir Ūkininkų ūkių registre registruoti ūkininkai.

    Gyventojams, vykdantiems veiklą kaip fiziniams asmenims, taikoma papildoma sąlyga: metinės pajamos iš ūkinės veiklos turi sudaryti daugiau kaip 50 proc. su darbo santykiais deklaruotų metinių pajamų. Savivaldybė pabrėžia, kad programa skirta stiprinti vietos verslumą, konkurencingumą ir gerinti ūkininkavimo sąlygas.

    Ką galima kompensuoti?

    Programos nuostatuose numatyta galimybė kompensuoti verslo planų, investicijų projektų ar paraiškų kitai finansinei paramai rengimo išlaidas. Taip pat gali būti kompensuojamos dalyvavimo parodose, mugėse ir verslo misijose Lietuvoje bei užsienyje patirtos išlaidos.

    Paramos lėšomis gali būti dengiamos kvalifikacijos kėlimo kursų, seminarų, sertifikavimo ar atestavimo išlaidos. Numatyta ir galimybė kompensuoti naujos įmonės steigimo išlaidas, jei buveinė ir veikla yra Elektrėnų savivaldybėje.

    Be to, kompensuojamos naujų interneto svetainių ir elektroninio pašto kūrimo išlaidos. Savivaldybė taip pat numato paramą veiklai reikalingiems inžineriniams sprendimams, pavyzdžiui, elektros prijungimui ar galios padidinimui, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įrengimui, taip pat melioracijos sistemų remonto darbams ir medžiagoms, kai infrastruktūra nepriklauso valstybei.

    Į kompensuojamas išlaidas įtrauktas įrangos ir technikos įsigijimas, tačiau mobiliojo ryšio priemonės nekompensuojamos. Ūkininkams aktuali ir galimybė kompensuoti gyvulių produktyvumo kontrolės vykdymo išlaidas.

    Kaip pateikti paraišką?

    Užpildytą ir pasirašytą paraišką su patvirtintais priedais galima pateikti paštu Elektrėnų savivaldybės administracijai arba atsiųsti elektroniniu paštu. Savivaldybė ragina pareiškėjus iš anksto pasitikrinti, ar visi dokumentai parengti tinkamai, nes nuo pateiktos informacijos tikslumo priklauso paraiškos vertinimo sklandumas.

    Programos lėšų skyrimo nuostatai ir paraiškų formos skelbiami Elektrėnų savivaldybės interneto svetainėje skiltyse, skirtose verslininkams ir smulkiojo verslo rėmimui. Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į Elektrėnų savivaldybės administracijos Finansų ir strateginio planavimo skyriaus specialistę Ireną Vainiūnienę.

    Tokios savivaldybių finansuojamos priemonės pastaraisiais metais įgauna didesnę reikšmę, nes smulkios įmonės ir ūkininkai dažnai pirmieji pajunta sąnaudų augimą bei investicijų brangimą. Praktikoje net ir dalinis projektų, mokymų ar infrastruktūros gerinimo išlaidų kompensavimas gali padėti greičiau įgyvendinti planus ir sustiprinti veiklos tęstinumą regione.

  • Kretingos rajone dar nedeklaravo apie tūkstantis savarankiškai dirbusių: ką primena VMI iki termino

    Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija skelbia, kad balandžio 22 dieną duomenimis Kretingos rajone pajamas jau buvo deklaravę daugiau nei 2 600 savarankiškai dirbusių gyventojų. Tai žmonės, kurie 2025 metais dirbo pagal individualios veiklos pažymą arba su verslo liudijimu.

    VMI skaičiuoja, kad iš viso deklaracijas šiemet turi pateikti per 3 600 individualios veiklos pažymą turėjusių ir apie 1 300 su verslo liudijimu pernai dirbusių Kretingos rajono gyventojų. Dėl to inspekcija ragina nelaukti paskutinių dienų, nes deklaravimo pikas dažniausiai sutampa su didžiausiu konsultacijų poreikiu.

    VMI primena, kad deklaraciją privalo pateikti visi savarankiškai dirbę gyventojai, net jei per praėjusius metus realių pajamų negavo. Tokiu atveju deklaracijoje pajamos nurodomos kaip 0, kad būtų įvykdyta prievolė ir nekiltų neaiškumų dėl statuso ar įmokų.

    „Visi savarankiškai dirbę gyventojai turi pateikti pajamų mokesčio deklaracijas, net jei per praėjusius metus pajamų negavo – tokiu atveju deklaracijoje reikia nurodyti 0“, – sakė Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Laimutė Mačernienė.

    Pajamų deklaravimo terminas daugumai gyventojų – iki gegužės 4 dienos, o deklaruojantiems investicinę sąskaitą terminas ilgesnis – iki birželio 1 dienos. VMI taip pat atkreipia dėmesį, kad gyventojų pajamų mokesčio paramos skyrimo terminas nepratęsiamas, todėl paramą skirti reikia iki gegužės 4 dienos.

    Patogiausias deklaravimo būdas – Elektroninio deklaravimo sistema, kurioje dalis duomenų būna užpildyta automatiškai pagal turimą informaciją. VMI nurodo, kad gyventojams, naudojantiems i.APS, pateikti deklaraciją dar paprasčiau, nes duomenys į ją perkeliami automatiškai.

    Pildant deklaraciją svarbu įsivertinti, kokiu principu vedama apskaita ir koks išlaidų atskaitymo būdas pasirenkamas. Savarankiškai dirbantys gali deklaruoti faktiškai patirtas išlaidas arba taikyti 30 proc. leidžiamų atskaitymų variantą, o PSD ir VSD įmokos sistemoje apskaičiuojamos automatiškai.

    Jei kyla klausimų, VMI rekomenduoja konsultuotis iš anksto, nelaukiant termino pabaigos. Taip pat primenama, kad atvykstant į VMI aptarnavimo padalinį paprastai reikalinga išankstinė registracija.