CP v2

Tag: INE

  • Madridas muša rekordus: per pusmetį turistai paliko per 10 mlrd. eurų – kas juos traukia?

    Madridas muša rekordus: per pusmetį turistai paliko per 10 mlrd. eurų – kas juos traukia?

    Madridas 2026 metų pirmąjį pusmetį fiksavo istorinį tarptautinio turizmo šuolį: užsieniečių išlaidos mieste viršijo 10 mlrd. eurų ir buvo 11,4 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tokius duomenis pateikė Ispanijos nacionalinis statistikos institutas (INE).

    Šis rezultatas sustiprina sostinės pozicijas tarp sparčiausiai augančių Europos miestų krypčių, kai turistų srautai po pandemijos ne tik atsistatė, bet kai kuriose rinkose pasiekė naujas aukštumas. Ekspertai pažymi, kad šiuo metu ypač svarbus tampa ne vien atvykstančiųjų skaičius, o jų išlaidų struktūra ir kelionių sezoniškumo mažinimas.

    Užsienio turistai diktuoja tempą

    Per sausio–birželio laikotarpį Madridas sulaukė apie 5,66 mln. turistų, tai yra 4,1 proc. daugiau nei prieš metus. Didžiausią augimo dalį užtikrino užsienio rinkos: jos sudarė 59 proc. visų atvykimų ir generavo maždaug du trečdalius nakvynių viešbučiuose.

    Bendras nakvynių skaičius priartėjo prie 12 mln., o vidutinė užsienio keliautojų viešnagė siekė 2,38 nakvynės. Tokia trukmė rodo miesto patrauklumą trumpoms kultūrinėms ir gastronominėms kelionėms, kurias dažnai papildo apsipirkimas ir renginiai.

    Miesto savivaldybė pabrėžia, kad turizmo pajamos veikia plačiau nei vien viešbučių ar restoranų apyvarta. Jos siejamos su darbo vietomis, paslaugų plėtra ir didesnėmis galimybėmis pritraukti tarptautinius renginius bei investicijas.

    Kas atvyksta dažniausiai?

    Didžiausia užsienio rinka išliko Jungtinės Valstijos: per pusmetį atvyko daugiau kaip 567 000 amerikiečių, o jų nakvynių skaičius viršijo 1,3 mln. Toliau rikiavosi Italija ir Jungtinė Karalystė, kurios tradiciškai sudaro reikšmingą miesto turizmo paklausos dalį.

    Ryškiausias šuolis fiksuotas Brazilijos rinkoje: atvykusių turistų skaičius augo apie 30 proc., o nakvynių – 24 proc. Tai siejama su gerėjančiu skrydžių pasiekiamumu, verslo ryšiais ir tuo, kad Madridas tampa patogia jungtimi kelionėms tarp Europos ir Lotynų Amerikos.

    Augimą rodė ir Portugalija, kuri stiprina regioninius srautus ir trumpų savaitgalio kelionių segmentą. Toks profilis miestui naudingas, nes padeda pildyti viešbučius ne tik per didžiuosius sezono pikus.

    Daugėja viešbučių ir darbo vietų

    Turizmo bumas matomas ir infrastruktūroje: per 2026 metų pirmąjį pusmetį Madridas turėjo 920 apgyvendinimo įstaigų, beveik 48 600 kambarių ir daugiau kaip 96 000 vietų. Šie skaičiai rodo, kad rinka plečiasi, o pasiūla prisitaiko prie augančios paklausos.

    Užimtumo rodikliai taip pat kilo: turizmo sektoriuje dirbančiųjų skaičius pasiekė 15 249 ir buvo 5,4 proc. didesnis nei prieš metus. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad būtent darbo jėgos prieinamumas ir kainų spaudimas paslaugų sektoriuje tampa vienu svarbiausių veiksnių, galinčių riboti tolesnį augimą.

    Tuo pačiu vis daugiau Europos miestų ieško balanso tarp turizmo generuojamų pajamų ir vietos gyventojų interesų: dėmesys krypsta į srautų valdymą, trumpalaikės nuomos reguliavimą bei aukštesnės pridėtinės vertės turizmą. Madrido rekordas rodo, kad miestas kol kas sėkmingai išnaudoja tarptautinę paklausą, tačiau artimiausiais metais svarbiausiu klausimu taps tvarus augimo modelis.

  • Ispanijoje nedarbas krito žemiau 10 proc.: darbo vietų rekordas ir kas iš tiesų jį sukūrė

    Ispanijoje nedarbas krito žemiau 10 proc.: darbo vietų rekordas ir kas iš tiesų jį sukūrė

    Ispanijoje antrąjį metų ketvirtį nedarbo lygis sumažėjo iki 9,87 proc. ir pasiekė žemiausią ribą nuo 2008 metų. Tuo pat metu dirbančiųjų skaičius išaugo iki rekordinio 22,779 mln.

    Nacionalinio statistikos instituto INE duomenimis, nuo balandžio iki birželio buvo sukurta 486 000 naujų darbo vietų, o bedarbių sumažėjo 213 300. Dėl to nedarbo rodiklis pirmą kartą per daugelį metų tvariai nusileido žemiau 10 proc. ribos.

    Pokytį stipriai palaikė sezoniškumas: vasaros pradžia tradiciškai suaktyvina samdą, ypač paslaugų sektoriuje. Darbo jėga taip pat augo ir pasiekė 25,27 mln., nes į rinką įsitraukė daugiau darbo ieškančių žmonių.

    Kas labiausiai stūmė įdarbinimą?

    Daugiausia naujų darbo vietų sukūrė paslaugos, kurias tempė turizmo sezonas, apgyvendinimas, maitinimas ir kitos su kelionėmis susijusios veiklos. Augimas fiksuotas ir pramonėje bei statybose, o žemės ūkis buvo vienintelė sritis, kur darbuotojų sumažėjo.

    Regioniniu požiūriu didžiausias užimtumo prieaugis absoliučiais skaičiais užfiksuotas Katalonijoje. Spartžiausias augimas procentais registruotas Balearų salose, kur vasaros sezonas paprastai turi ypač ryškų poveikį darbo rinkai.

    Kuo ši statistika išsiskiria?

    Darbo vietų plėtra labiausiai koncentravosi į samdomą ir viso etato darbą: iš 486 000 naujų vietų 405 400 sudarė viso etato pozicijos. Be to, toliau traukėsi laikinas užimtumas, o beveik trys ketvirtadaliai darbuotojų jau dirba pagal neterminuotas sutartis.

    Privatus sektorius per ketvirtį įdarbino 501 600 žmonių, o viešajame sektoriuje dirbančiųjų skaičius sumažėjo 15 600. Sezoniškai pakoregavus duomenis, užimtumas per ketvirtį paaugo 0,54 proc.

    Ką tai reiškia iki 2026 metų pabaigos?

    Dabartiniai skaičiai priartino šalį prie Vyriausybės siekio iki 2026 metų pabaigos pasiekti 23 mln. dirbančiųjų ribą. Iki šio tikslo, pagal naujausią ketvirčio statistiką, trūksta apie 221 000 darbo vietų.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad vasaros ketvirčio rezultatai ne visada tiksliai nusako ilgalaikes tendencijas, nes didelę dalį sukuria sezoniniai darbai. Vis dėlto didesnė neterminuotų sutarčių dalis ir mažėjantis laikinas užimtumas rodo struktūrinį poslinkį, kuris gali amortizuoti nedarbo šuolius ne sezono metu.

  • Ispanijoje antrinės būsto kainos šovė 17,2 proc.: pasiektas 21 metų rekordas, štai kur brangsta labiausiai

    Ispanijoje antrinės būsto kainos šovė 17,2 proc.: pasiektas 21 metų rekordas, štai kur brangsta labiausiai

    Ispanijoje antrinės rinkos būsto kainos toliau kyla į viršų: 2026 metų antrąjį ketvirtį jos buvo 17,2 proc. didesnės nei prieš metus. Tokį šuolį fiksuoja nekilnojamojo turto portalo „Fotocasa“ indeksas, skaičiuojantis skelbimuose prašomas kainas.

    Per 2026 metų balandžio–birželio mėnesius kainos, palyginti su pirmu ketvirčiu, didėjo dar 4 proc. Birželį vidutinė prašoma antrinio būsto kaina pasiekė 3 133 eurus už kvadratinį metrą, o tai – aukščiausias lygis per pastaruosius 21 metus.

    „Fotocasa“ tyrimų vadovė María Matos teigia, kad pagrindinė priežastis – ryškus paklausos ir pasiūlos disbalansas. Jos vertinimu, ribota parduodamų būstų pasiūla, finansavimo sąlygos ir demografinis spaudimas didžiuosiuose centruose kelia kainas ir apsunkina įperkamumą.

    „Rezultatas – vis spartesnis kainų augimas, kuris apsunkina įsigijimą ir didina įperkamumo atotrūkį didelei daliai namų ūkių“, – sakė María Matos.

    Šios tendencijos sutampa ir su oficialia statistika, nors skaičiavimo metodika skiriasi. Nacionalinis statistikos institutas (INE) vertina realias sandorių kainas, o ne skelbimų lūkesčius, todėl rodikliai gali skirtis tiek lygiu, tiek augimo tempu.

    INE duomenimis, 2026 metų pirmąjį ketvirtį bendras būsto kainų lygis Ispanijoje buvo 12,9 proc. didesnis nei prieš metus, o antrinis būstas brango 13,5 proc. Tai rodo, kad kainų kilimas yra plačiai paplitęs ir matomas ne vien skelbimų rinkoje.

    Kuriuose regionuose kainos kyla sparčiausiai

    „Fotocasa“ duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį kainos didėjo 16-oje autonominių bendruomenių. Didžiausias ketvirtinis augimas fiksuotas Mursijos regione – 8,6 proc., po jo rikiuojasi Kantabrija su 6,3 proc. ir Valensijos bendruomenė su 5,9 proc.

    Metiniu pjūviu Mursija taip pat buvo pirmoje vietoje – kainos čia šoktelėjo 28 proc. Toliau sekė Kantabrija su 20 proc., Valensijos bendruomenė su 19,8 proc., Astūrija su 17 proc. ir Andalūzija su 16,9 proc.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad 2026 metų birželį jau 14 autonominių bendruomenių fiksavo dviženklį metinį brangimą. Palyginimui, 2025 metais tokių buvo 11, 2024 metais – 6, 2023 metais – 7, tad brangimas tapo dar labiau išplitęs.

    Kur antrinis būstas brangiausias

    Brangiausiais regionais išliko Balearų salos ir Madridas. Vidutinės prašomos antrinio būsto kainos čia siekė atitinkamai 5 441 ir 5 410 eurų už kvadratinį metrą.

    Toliau rikiuojasi Baskų kraštas, kur vidurkis siekia 3 925 eurus už kvadratinį metrą, Katalonija su 3 418 eurų ir Kanarų salos su 3 374 eurais. Pigiausiomis kryptimis išsiskyrė Ekstremadūra su 1 352 eurais, Kastilija-La Manča su 1 407 eurais ir Kastilija ir Leonas su 1 816 eurų.

    Provincijų lygmeniu ketvirtinis augimas fiksuotas 46 provincijose. Didžiausi šuoliai užfiksuoti Leone, Palensijoje ir Mursijoje, o kainų kritimas – tik keliose teritorijose, įskaitant Kuenką ir Huelvą.

    Tarp provincijų sostinių ryškiausiai brango Leonas, o aukščiausią vidutinę kainą šalyje išlaikė Donostija-San Sebastianas – 7 158 eurai už kvadratinį metrą. Tarp didžiųjų miestų po jo sekė Madridas su 6 630 eurų ir Barselona su 5 368 eurais.

    Miesto rajonų statistika atskleidžia dar didesnę kainų poliarizaciją. Madrido Salamankos rajone prašoma kaina pasiekė 10 786 eurus už kvadratinį metrą, o Barselonoje brangiausiu laikomas Sarrià-Sant Gervasi rajonas, kur vidurkis siekia 7 540 eurų.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad tokie rekordai dažnai atsiremia į kelis ilgalaikius veiksnius: nuolatinę paklausą didmiesčiuose ir pakrantėse, ribotą naujos statybos pasiūlą, sugriežtėjusią nuomos rinką bei turistinių vietovių spaudimą vietos gyventojų būsto įperkamumui. Dėl to kainų kilimas vis dažniau tampa ne tik NT rinkos, bet ir socialinės politikos klausimu.

  • Ispanijoje infliacija įstrigo ties 3,2 proc.: brangstanti elektra ir būstas siunčia perspėjimą

    Ispanijoje infliacija įstrigo ties 3,2 proc.: brangstanti elektra ir būstas siunčia perspėjimą

    By&nbspEscarlata Sánchez
    Published on •Updated

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    INE confirms June annual inflation at 3.2%. Dearer electricity after the end of reduced VAT offset cheaper fuel, while core inflation fell to 2.9%.

    Inflation in Spain stays in check in June, but remains at elevated levels. Spain’s National Statistics Institute (INE) confirmed on Wednesday that the consumer price index (CPI) stood at 3.2% year on year, well above the European Central Bank’s 2% target, despite the increase in VAT.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    The rise in electricity and gas prices offset cheaper motor fuels, linked to a ceasefire in the Middle East that has already collapsed. Core inflation, which excludes energy and unprocessed food because of their volatility, came in at 2.9%, a tenth of a point lower than the previous month, in line with the flash estimate published by the INE.

    Electricity prices up 6% in June after reduced VAT scrapped

    Electricity played a prominent role in inflation, rising 6% year on year in a June that was the second warmest on record, marked by greater use of air conditioning and fans in households.

    In April and May, electricity recorded annual falls of 5.5% and 4.3% respectively, which made it possible to maintain the VAT cut introduced by the government to cushion the economic impact of the war. The withdrawal of that measure is thought to have contributed to the rebound in electricity prices in June, although the Economy Ministry highlights the stability of overall inflation.

    The Minister of Finance, Arcadi España, said in a post on the social network X that: “June’s CPI data confirm the effectiveness of the measures taken by the Spanish government. In an international context marked by uncertainty, inflation remains stable and food prices have slowed their growth to 1.9%. These figures reflect the impact of support policies for families and businesses, together with the push for renewable energy, which is strengthening the resilience of our economy”.

    The First Vice-President and Economy Minister, Carlos Cuerpo, argues that the figures “confirm that the government’s response plan is still meeting its goal: cushioning the impact of the war in Iran on inflation and protecting households’ purchasing power“.

    They also stress that the commitment to renewable energy is “precisely what makes it possible to start phasing out emergency measures from a position of strength”. Food and non-alcoholic drinks offered some relief to the CPI, as their rise in June slowed to 1.9%, three-tenths of a point down from the 2.2% recorded in May.

    Fuel prices also felt the brief truce between the United States and Iran

    The ceasefire between the United States and Iran, brief as it was, eased pressure on fuel prices in June, which rose more slowly even though the conflict has resumed and traffic through the Strait of Hormuz has yet to return to normal.

    Petrol went up by 1.3% and diesel by 14.1%, according to the INE. The Spanish government kept to the gradual withdrawal of fuel subsidies, although the renewed surge in tension in the Middle East could once again put pressure on oil prices.

    Housing and tourism add to inflationary pressure

    The housing category increased its rise to 4.7% in June, compared with 1.4% in May, while transport slowed to 5.1%. There was also a sharp rise in restaurant and accommodation prices, with the latter surging by 9.3% year on year.

    Madrid recorded the highest provincial inflation in June, at 3.8%, followed by Las Palmas (3.6%). At the other end of the scale, Cáceres and Jaén saw the lowest rates, at 2.2%. By autonomous community, Extremadura posted the smallest increase in prices, at 2.4%.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • Ispanijos infliacija įstrigo ties 3,2 proc.: kainas kelia elektra, bet degalai pigina čekį

    Ispanijos infliacija įstrigo ties 3,2 proc.: kainas kelia elektra, bet degalai pigina čekį

    Infliacija trečią mėnesį nesikeičia

    Ispanijoje metinė infliacija birželio mėnesį išliko 3,2 proc. ir tokį patį lygį fiksavo jau trečią mėnesį iš eilės. Tai rodo Nacionalinio statistikos instituto (INE) patvirtinti vartotojų kainų indekso duomenys.

    Rodiklis tebėra aukščiau Europos Centrinio Banko siekiamo 2 proc. tikslo, todėl kainų spaudimas išlieka juntamas tiek namų ūkiams, tiek verslui. Tuo pat metu bazinė infliacija, kuri neįtraukia energijos ir neperdirbto maisto, sumažėjo iki 2,9 proc.

    Elektra brango po PVM pokyčių

    Didžiausiu infliacijos varikliu tapo elektra: jos kaina birželį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 6 proc. Prie to prisidėjo ir karščiai, kai gyventojai intensyviau naudoja kondicionierius bei ventiliatorius.

    Ankstesniais mėnesiais elektros kainos metiniu palyginimu buvo kritusios, o tai leido ilgiau išlaikyti sušvelnintą PVM tarifą. Šiai lengvatai pasibaigus, energijos dedamoji vėl tapo ryškesnė bendrame kainų indekse.

    „Birželio vartotojų kainų duomenys patvirtina Ispanijos Vyriausybės priemonių veiksmingumą: infliacija išlieka stabili, o maisto kainų augimas lėtėja“, – sakė finansų ministras Arcadi España.

    Degalų kainas trumpam atvėsino geopolitika

    Infliaciją švelnino pigesni degalai, kurių dinamiką birželį paveikė trumpalaikis įtampos sumažėjimas Artimuosiuose Rytuose. Vis dėlto situacijai vėl aštrėjant, naftos kainos gali grįžti prie kilimo, o tai greitai persiduotų ir degalinių švieslentėms.

    INE duomenimis, benzinas birželį metiniu palyginimu brango 1,3 proc., o dyzelinas – 14,1 proc. Ispanijos valdžia tuo pačiu tęsia palaipsnį degalų subsidijų atsisakymą, todėl kainų jautrumas rinkos svyravimams didėja.

    Būstas ir turizmas didina spaudimą

    Ryškiau brango ir su būstu susijusios išlaidos: ši dedamoji birželį metiniu palyginimu augo 4,7 proc., kai gegužę augimas siekė 1,4 proc. Transporto kainų augimas lėtėjo iki 5,1 proc., tačiau kainų lygį aukštyn stūmė ir paslaugos.

    Restoranų bei apgyvendinimo paslaugų kainos, prasidėjus intensyviam turizmo sezonui, kilo sparčiai, o apgyvendinimo paslaugos pabrango 9,3 proc. Tai atspindi bendrą Europos tendenciją, kai paslaugų infliacija, ypač kelionių pike, išlieka atsparesnė mažėjimui.

    Didžiausia provincijų infliacija fiksuota Madride – 3,8 proc., kiek mažesnė Las Palmas – 3,6 proc. Mažiausi rodikliai užfiksuoti Cáceres ir Jaén, kur metinė infliacija siekė 2,2 proc., o tarp regionų lėčiausiai kainos kilo Extremadūroje – 2,4 proc.