CP v2

Tag: Infarktas

  • 4 tyrimai po 40-ies, galintys išgelbėti gyvybę: kodėl moterys dažnai nepastebi infarkto?

    Kodėl moterys dažniau pražiūri infarktą?

    Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių mirties priežasčių tarp moterų, tačiau jų simptomai neretai būna netipiški. Vietoje stipraus krūtinės skausmo gali pasireikšti neįprastas nuovargis, dusulys, pykinimas ar diskomfortas žandikaulyje, kakle, nugaroje.

    Dėl to dalis moterų įspėjamuosius ženklus priskiria stresui, virškinimo sutrikimams ar pervargimui ir delsia kreiptis pagalbos. Kardiologai pabrėžia, kad būtent laiku atliekami patikrinimai dažnai leidžia užbėgti už akių infarktui ar insultui.

    Keturi svarbiausi patikrinimai po 40 metų

    Prevencijoje didžiausią vertę turi paprasti, plačiai prieinami tyrimai, kurie padeda įvertinti pagrindinius rizikos veiksnius. Sulaukus 40 metų, šiuos rodiklius verta stebėti reguliariai, net jei savijauta gera ir nėra aiškių simptomų.

    Pirmasis rodiklis yra arterinis kraujospūdis. Padidėjęs kraujospūdis dažnai nepasireiškia jokiais pojūčiais, tačiau ilgainiui pažeidžia kraujagysles ir reikšmingai didina infarkto bei insulto tikimybę, todėl jį rekomenduojama tikrinti bent kartą per metus.

    Antrasis svarbus tyrimas yra lipidų profilis, į kurį įeina bendras cholesterolis, MTL ir DTL cholesterolis bei trigliceridai. Kai rodikliai normalūs, dažnai pakanka tikrintis kas kelerius metus, tačiau esant padidėjusiems skaičiams, šeiminei rizikai ar kitiems veiksniams gydytojas gali siūlyti dažnesnę kontrolę.

    Trečiasis aspektas yra cukraus apykaitos įvertinimas, atliekant gliukozės nevalgius ir glikuoto hemoglobino HbA1c tyrimus. Jie padeda laiku aptikti prediabetą ar diabetą, kurie didina kraujagyslių pažeidimo riziką ir dažnai progresuoja be ryškių simptomų.

    Ketvirtasis rodiklis yra kūno masės indeksas ir liemens apimtis, nes pilvinis nutukimas glaudžiai susijęs su hipertenzija, dislipidemija ir atsparumu insulinui. Moterims reikšmingai padidėjusi liemens apimtis laikoma svarbiu įspėjamuoju ženklu, todėl ją verta matuoti bent kartą per metus.

    Riziką didina ir moterims būdingi veiksniai

    Gydytojai atkreipia dėmesį, kad širdies riziką moterims gali didinti ir specifinės būklės, kurios ne visada įvertinamos profilaktiškai. Prie jų priskiriama ankstyva menopauzė, komplikacijos nėštumo metu, taip pat policistinių kiaušidžių sindromas ir kai kurios autoimuninės ligos.

    Ne mažiau svarbūs ir gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip ilgalaikis stresas, depresija, prastas miegas, mažas fizinis aktyvumas bei rūkymas. Net ir vienas ryškus rizikos faktorius yra priežastis profilaktiką aptarti su šeimos gydytoju ir sudaryti asmeninį stebėsenos planą.

    „Reguliarūs patikrinimai yra gyvybiškai svarbūs, nes leidžia pamatyti problemą dar iki pirmųjų simptomų“, – pabrėžia prevencinės kardiologijos specialistai.

    Medikai primena, kad įtariant infarktą delsimas gali kainuoti gyvybę. Jei atsiranda staigus dusulys, šaltas prakaitas, neįprastas silpnumas, pykinimas ar skausmas viršutinėje kūno dalyje, ypač jei simptomai kartojasi ar stiprėja, būtina nedelsiant kviesti skubiąją pagalbą.

  • Paslėpta vasaros grėsmė: kodėl karštis negailestingai smogia širdžiai ir kaip išvengti infarkto

    Kai oro temperatūra smarkiai kyla, organizmas pradeda aktyviai vėsintis: odos kraujagyslės plečiasi, o šiluma atiduodama greičiau. Tačiau kartu gali kristi arterinis kraujospūdis, todėl širdis priversta dirbti intensyviau ir plakti dažniau, kad aprūpintų audinius deguonimi.

    Karštyje itin svarbus tampa skysčių ir elektrolitų balansas. Gausiai prakaituojant netenkama vandens, natrio, kalio ir magnio, kurie padeda palaikyti normalų širdies ritmą. Trūkstant skysčių, kraujas tirštėja, o tai didina trombų susidarymo riziką ir gali prisidėti prie ūmių širdies ir kraujagyslių įvykių.

    Kas patenka į didžiausią riziką

    Didžiausias pavojus kyla žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų, pavyzdžiui, išeminę širdies ligą, širdies nepakankamumą, arterinę hipertenziją ar ritmo sutrikimų. Rizika didesnė ir vyresnio amžiaus asmenims, nes su amžiumi termoreguliacija silpnėja, o troškulio pojūtis gali būti mažiau patikimas.

    Atsargumo reikia ir vartojantiems vaistus, galinčius paveikti skysčių balansą ar kraujospūdį, pavyzdžiui, diuretikus, kai kuriuos kraujospūdį mažinančius preparatus ar beta adrenoblokatorius. Karštyje jų poveikis gali sustiprėti, todėl dažniau pasitaiko silpnumas, galvos svaigimas, staigesni kraujospūdžio svyravimai.

    Simptomai, kurių ignoruoti negalima

    Karštis gali išprovokuoti būklę, kai organizmas nebesugeba efektyviai vėsintis, o širdžiai tenkanti apkrova tampa per didelė. Įspėjamieji signalai gali būti spaudžiantis ar deginantis skausmas krūtinėje, dusulys, staigus silpnumas, šaltas prakaitas, pykinimas ar sumišimas.

    Skubios pagalbos reikia ir tuomet, kai pulsas tampa labai dažnas ar nereguliarus, atsiranda stiprus galvos svaigimas, sutrinka rega, žmogus praranda orientaciją arba alpsta. Tokie simptomai gali rodyti ne tik perkaitimą, bet ir širdies ritmo sutrikimus ar ūmų kraujotakos sutrikimą.

    Kaip saugiai ištverti kaitrą

    Svarbiausia priemonė yra reguliarus skysčių vartojimas nelaukiant troškulio, nes troškulys dažnai signalizuoja jau prasidėjusį skysčių trūkumą. Karštomis dienomis verta dažniau gerti vandenį mažais kiekiais, o esant didesniam prakaitavimui pasirūpinti ir mineralų atstatymu su maistu.

    Rekomenduojama vengti intensyvaus fizinio krūvio per didžiausią karščio piką, ypač dienos viduryje, ir rinktis pavėsį ar vėsesnes patalpas. Galvą verta dengti lengvu galvos apdangalu, vilkėti šviesius, orui pralaidžius drabužius, o veiklas lauke planuoti ryte arba vakare.

    Žmonėms, turintiems lėtinių ligų, pravartu dažniau pasimatuoti kraujospūdį ir stebėti savijautą, ypač jei keičiasi įprastas pulsas ar atsiranda neįprastas nuovargis. Jei kyla abejonių dėl vartojamų vaistų poveikio karštyje, saugiausia pasitarti su šeimos gydytoju ar kardiologu, o savavališkai dozių nekeisti.

  • Dažnas paniką palaiko infarktu: gydytojai įvardijo vieną požymį, padedantį atskirti

    Krūtinės skausmas, dusulys, širdies plakimas ir rankų tirpimas daugeliui skamba kaip infarkto signalai, tačiau daliai žmonių tai gali būti panikos priepuolis. Specialistai pabrėžia, kad simptomai abiem atvejais gali būti panašūs, todėl nereikėtų nei numoti ranka, nei bandyti diagnozuoti savarankiškai.

    Panikos priepuolio metu organizmas įjungia staigų pavojaus režimą: suaktyvėja simpatinė nervų sistema, išsiskiria streso hormonai, padažnėja pulsas, gali spausti krūtinę. Prie šių pojūčių prisideda hiperventiliacija, dėl kurios atsiranda galvos svaigimas, dilgčiojimas ar lūpų bei pirštų tirpimas.

    Kodėl būsenas taip lengva supainioti?

    Širdies skausmas ir panikos simptomai persidengia todėl, kad kūnas abiem atvejais reaguoja intensyviai, o žmogus patiria realų, stiprų fizinį diskomfortą. Išgąstis dažnai dar labiau sustiprina pojūčius, nes nerimas didina pulsą ir raumenų įtampą.

    „Simptomai yra tikri, tačiau panikos atveju jų priežastis dažniausiai slypi nervų sistemos reakcijoje, o ne širdies kraujagyslių užsikimšime“, – aiškina medikai, pabrėždami, kad bet koks naujas ar neįprastas krūtinės skausmas turi būti įvertintas specialistų.

    Panikos priepuoliai, remiantis epidemiologiniais tyrimais, per gyvenimą paliečia reikšmingą dalį suaugusiųjų, o dalis žmonių pirmąjį epizodą palaiko infarktu ir kreipiasi skubios pagalbos. Toks elgesys suprantamas, nes saugumas šiuo atveju svarbiausias.

    Vienas požymis, kuris dažnai padeda atskirti

    Gydytojai atkreipia dėmesį į svarbų skirtumą: infarkto atveju skausmas dažniau stiprėja fizinio krūvio metu ir nepraeina ramybėje, o panikos priepuolio metu pojūčiai gali sumažėti nusiraminus ar nukreipus dėmesį. Vis dėlto šis požymis nėra absoliutus, todėl juo vienu remtis negalima.

    Infarktui būdingas spaudžiantis, gniaužiantis krūtinės skausmas, kuris gali plisti į kairę ranką, petį, kaklą ar žandikaulį, lydimas šalto prakaito, pykinimo, ryškaus silpnumo. Panikos priepuolis dažniau prasideda staiga, pasiekia piką per kelias ar keliolika minučių ir gali būti lydimas mirties baimės ar nerealumo jausmo.

    Jei kyla bent menkiausia abejonė, specialistai pataria rinktis saugesnį kelią ir kreiptis pagalbos, nes laikas infarkto atveju yra kritinis. Širdies būklę greitai padeda įvertinti elektrokardiograma ir kiti tyrimai, o jie leidžia atskirti pavojingą būklę nuo nerimo sukelto epizodo.

    Ką daryti, jei tai panikos priepuolis?

    Jeigu gydytojai atmetė ūminę širdies problemą, panikos simptomus gali padėti suvaldyti lėtas kvėpavimas, aplinkos įvardijimas ir dėmesio nukreipimas, taip mažinant hiperventiliaciją. Dažnai minimas metodas yra kvėpavimas 4-7-8 ritmu, kuris padeda sulėtinti kvėpavimą ir sumažinti įtampą.

    Medikai primena, kad vienkartinis panikos priepuolis paprastai nėra pavojingas gyvybei, tačiau pasikartojantis nerimas ir ilgalaikis stresas gali būti susiję su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Ilgainiui nuolat padidėjęs streso hormonų fonas siejamas su aukštesniu kraujospūdžiu, prastesniu miego režimu, uždegiminiais procesais ir žalingais gyvenimo būdo pokyčiais.

    Jei epizodai kartojasi, verta kreiptis į šeimos gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą, nes veiksmingai padeda psichoterapija, o kai kuriais atvejais ir medikamentinis gydymas. Kuo anksčiau pradedama spręsti problemą, tuo mažesnė tikimybė, kad nerimas taps lėtinis ir ims reikšmingai trikdyti kasdienį gyvenimą.

  • Vos 11 min. miego ir 5 min. judesio per dieną: tyrimas rodo, kaip sumažinti širdies riziką

    Vos 11 min. miego ir 5 min. judesio per dieną: tyrimas rodo, kaip sumažinti širdies riziką

    Širdies ir kraujagyslių ligos tebėra viena pagrindinių ankstyvų mirčių priežasčių Europoje, o jų eiga neretai ilgai būna nepastebima. Infarktas, insultas ar širdies nepakankamumas dažnai ištinka staiga, nors rizika augo metų metus. Dėl to profilaktika išlieka svarbiausia grandis, tačiau daugeliui ji vis dar siejasi su sudėtinga revoliucija gyvenime.

    Pastaruoju metu vis daugiau tyrimų rodo, kad didžiausią poveikį gali duoti ne tik radikalūs pokyčiai, bet ir maži, nuosekliai išlaikomi įpročiai. Analizuojant dešimčių tūkstančių suaugusiųjų duomenis, dėmesys buvo sutelktas į tris kasdienius veiksnius: miegą, fizinį aktyvumą ir mitybos kokybę. Būtent šių sričių derinys siejamas su mažesne sunkių širdies ir kraujagyslių įvykių tikimybe.

    Tyrėjai pastebėjo, kad net nedidelis miego pailginimas, keliomis minutėmis ilgesnis vidutinio ar didesnio intensyvumo judėjimas ir nežymiai pagerinta mityba gali būti susiję su apčiuopiama nauda. Praktikoje tai gali reikšti maždaug 11 minučių daugiau miego per parą, apie 4–5 minutes papildomo aktyvumo ir paprastą mitybos korekciją, pavyzdžiui, papildomą daržovių porciją. Toks derinys siejamas su maždaug 10 proc. mažesne infarkto, insulto ar širdies nepakankamumo rizika.

    Fizinio aktyvumo dalis nebūtinai turi virsti ilga treniruote sporto klube. Širdžiai palankūs ir trumpi, bet reguliariai kartojami epizodai: spartesnis ėjimas, laiptai vietoj lifto, kelių minučių mankšta namuose ar dažnesnės pertraukos nuo sėdėjimo. Svarbiausia, kad judėjimas taptų kasdieniu įpročiu, o ne retu ambicingu projektu.

    Ne mažiau reikšmingas ir miegas, nes jis veikia hormonų pusiausvyrą, apetitą, energijos lygį bei polinkį rinktis kaloringus užkandžius. Kai miego trūksta, dažniau mažėja motyvacija judėti ir didėja noras greitai pasisotinti. Dėl to net keliolikos minučių pokytis vakare, jei jis tampa reguliarus, gali padėti palaikyti geresnę bendrą savijautą.

    Mitybos kokybė paprastai gerėja, kai racione dažniau atsiranda daržovių ir vaisių, viso grūdo produktų, žuvies, augalinių aliejų, o rečiau pasirenkami itin perdirbti produktai ir saldinti gėrimai. Širdžiai nepalankūs ir įpročiai, susiję su dideliu druskos kiekiu bei dažnu sočiųjų riebalų vartojimu, todėl daugeliui realistiškas startas yra paprasti pakeitimai, kuriuos lengva išlaikyti.

    Profilaktika nesibaigia gyvenimo būdu, nes dalis rizikos veiksnių ilgai nepasireiškia aiškiais simptomais. Reguliarus kraujospūdžio matavimas, cholesterolio ir gliukozės rodiklių kontrolė, kūno masės stebėjimas bei konsultacija su gydytoju, jei atsiranda neraminančių požymių, padeda laiku aptikti problemas. Gyvenimo būdo korekcijos gali ženkliai prisidėti, tačiau jos nepakeičia diagnostikos.

    Esminė žinutė paprasta: nereikia pradėti idealiai, svarbu pradėti taip, kad rytoj tai būtų lengva pakartoti. Dešimt minučių anksčiau atsigulti miegoti, keliomis minutėmis daugiau pajudėti ir prie valgio pridėti daržovių dažnai yra tvaresnis kelias nei trumpalaikis didelis entuziazmas. Maži žingsniai, sudėti į kasdienybę, ilgainiui gali virsti dideliu skirtumu širdies sveikatai.

  • Dažnai skiriami vaistai nuo podagros siejami su mažesne infarkto ir insulto rizika

    Dažnai skiriami vaistai nuo podagros siejami su mažesne infarkto ir insulto rizika

    Naujas didelės apimties kohortinis tyrimas rodo, kad dažniausiai podagrai skiriami šlapimo rūgšties kiekį mažinantys vaistai gali būti susiję su mažesne infarkto ir insulto rizika. Mokslininkai pabrėžia, kad ryšys statistinis, todėl dar neįrodo tiesioginės priežasties.

    Tyrime įvertinti 109 504 žmonės, pradėję šlapimo rūgštį mažinantį gydymą; didžiajai daliai buvo skiriamas alopurinolis. Gydytojams koreguojant dozes, tyrėjai galėjo palyginti pacientus, kurie per pirmus 12 mėnesių pasiekė tikslinį rodiklį, ir tuos, kuriems to padaryti nepavyko.

    Rezultatai parodė, kad pacientams, kurių šlapimo rūgšties kiekis kraujyje per metus sumažėjo iki mažiau nei 6 miligramų decilitre, per maždaug 5 metų stebėjimo laikotarpį didelio širdies ir kraujagyslių įvykio rizika buvo 9 proc. mažesnė. Taip pat matyta tendencija, kad kuo geriau kontroliuojamas šlapimo rūgšties kiekis, tuo rečiau fiksuojami tiek podagros paūmėjimai, tiek nepageidaujami širdies ir kraujagyslių įvykiai.

    „Žmonėms, sergantiems podagra, būdinga didesnė širdies ligų ir insulto rizika“, – sakė Notingamo universiteto reumatologas Abhishek Abhishek.

    Podagra siejama su pasikartojančiais uždegimo epizodais, kuriuos sukelia sąnariuose besikaupiantys šlapimo rūgšties kristalai. Tyrėjų aiškinimu, būtent šie uždegimo paūmėjimai gali prisidėti prie didesnės širdies ir kraujagyslių komplikacijų rizikos, todėl veiksmingas uždegiminio proceso suvaldymas teoriškai galėtų turėti platesnę naudą.

    Vis dėlto mokslininkai atkreipia dėmesį į svarbų apribojimą: dalis podagros paūmėjimų nėra fiksuojami sveikatos sistemoje, nes žmonės neretai juos valdo savarankiškai. Tai apsunkina tikslesnį mechanizmo įvertinimą ir reiškia, kad būtini papildomi tyrimai, geriau registruojantys paūmėjimus ir gretutinius rizikos veiksnius.

    „Šiame duomenų rinkinyje negalime patvirtinti numanomo priežastinio mechanizmo, nes dauguma podagros paūmėjimų nėra užregistruojami“, – rašė tyrimo autoriai.

    Tyrimas taip pat parodė praktinę problemą: tik apie 27 proc. gydymą pradėjusių žmonių per metus pasiekė tikslą sumažinti šlapimo rūgšties kiekį iki mažiau nei 6 miligramų decilitre. Tai leidžia manyti, kad realioje praktikoje daliai pacientų gali prireikti nuoseklesnio stebėjimo, dozės korekcijų ir ilgalaikio gydymo plano laikymosi.

    Mokslininkai pabrėžia, kad šie rezultatai nereiškia, jog vaistai nuo podagros turėtų būti vartojami širdies ligų profilaktikai žmonėms, kurie podagra neserga. Ankstesni tyrimai, vertinę šlapimo rūgštį mažinančio gydymo poveikį be podagros, neparodė aiškios didžiųjų širdies ir kraujagyslių įvykių rizikos mažėjimo naudos.

    Tyrimo išvados paskelbtos žurnale JAMA Internal Medicine. Autoriai teigia, kad ateityje reikalingi papildomi darbai, kurie padėtų tiksliau suprasti, ar rizikos sumažėjimą lemia pats šlapimo rūgšties kontrolės faktas, uždegimo paūmėjimų sumažėjimas, ar jų derinys.