CP v2

Tag: Infekcijos

  • Atsparumas antibiotikams iš arti: kaip gyvena žmonės, kai infekcijos kartojasi ir jėgų mažėja

    Atsparumas antibiotikams iš arti: kaip gyvena žmonės, kai infekcijos kartojasi ir jėgų mažėja

    Atsparumas antibiotikams – kas tai?

    Atsparumas antibiotikams (antimikrobinis atsparumas) – tai reiškinys, kai bakterijos prisitaiko ir vaistai jų nebeveikia taip, kaip anksčiau. Tuomet įprastos infekcijos gali užsitęsti, dažniau baigtis hospitalizacija ir reikalauti sudėtingesnio gydymo.

    Pasaulio sveikatos organizacija šią problemą įvardija kaip vieną didžiausių šiuolaikinės medicinos grėsmių. Europoje dėl atsparių bakterijų sukeltų infekcijų kasmet miršta dešimtys tūkstančių žmonių, o sveikatos sistemoms tai reiškia didesnes išlaidas ir ilgesnį gydymą.

    Paciento kasdienybė: ligoninė, lašelinės ir izoliacija

    Buvęs logistikos įmonės vadovas Iñaki Morán pasakoja, kad jam teko išgyventi kelis laikotarpius, kai infekcijas sukėlusios bakterijos tapo atsparios gydymui. Tokiais atvejais, anot jo, dažnai prireikia gydymo į veną ir nuolatinės medikų priežiūros.

    Pacientui pradžioje atliekami tyrimai ligoninėje, o vėliau gydymas gali būti tęsiamas namuose, kai vaistai tam tikrais intervalais suleidžiami naudojant specialų prietaisą. Tai leidžia mažinti laiką ligoninėje, tačiau kasdienybė vis tiek lieka griežtai susieta su gydymo grafiku.

    „Kai esi izoliuotas ir gydymas tęsiasi dienomis ar savaitėmis, ima atrodyti, kad situacijos nekontroliuoji“, – sakė Iñaki Morán.

    Morán taip pat serga lėtine obstrukcine plaučių liga, yra susidūręs su žarnyno ir plaučių vėžiu, todėl kiekvienas infekcijos epizodas jam tampa dar sunkesnis. Jis pabrėžia, kad po tokių paūmėjimų ne visada pavyksta grįžti į ankstesnę savijautą, ypač kai plaučių funkcija jau ir taip yra sutrikusi.

    Kodėl problema auga ir ką daro Europa?

    Atsparumo antibiotikams plitimą skatina keli veiksniai: perteklinis ar netinkamas antibiotikų vartojimas, infekcijų kontrolės spragos gydymo įstaigose, taip pat atsparumo genų plitimas bendruomenėje. Riziką didina ir tai, kad naujų antibiotikų kūrimas yra lėtas bei brangus, o atsparumas gali išsivystyti greičiau nei atsiranda nauji vaistai.

    Europos Sąjungoje daug dėmesio skiriama prevencijai: infekcijų kontrolei ligoninėse, racionaliam antibiotikų skyrimui, skiepijimo aprėpčiai ir stebėsenai. Taip pat vis aktyviau ieškoma sprendimų, kaip paskatinti naujų antimikrobinių vaistų ir diagnostikos kūrimą, kad gydytojai greičiau nustatytų sukėlėją ir parinktų tikslinį gydymą.

    Ką gali padaryti kiekvienas?

    Specialistai pabrėžia, kad atsparumo antibiotikams mažinimas prasideda nuo kasdienės praktikos: antibiotikai turi būti vartojami tik gydytojui paskyrus ir tiksliai taip, kaip nurodyta. Savavališkas gydymasis ar gydymo nutraukimas anksčiau laiko didina tikimybę, kad išliks atsparios bakterijos.

    Ne mažiau svarbi ir prevencija: rankų higiena, skiepai, atsakingas elgesys susirgus ir infekcijų kontrolė gydymo įstaigose. Pacientų istorijos, tokios kaip Morán, primena, kad atsparumas antibiotikams nėra abstrakti statistika – tai reali, kasdienybę ribojanti problema.

  • Atsparumas antibiotikams auga: kodėl įprasti vaistai gali nebeveikti ir ką daryti dabar

    Atsparumas antibiotikams auga: kodėl įprasti vaistai gali nebeveikti ir ką daryti dabar

    Antibiotikai beveik šimtmetį laikomi vienu didžiausių medicinos proveržių, tačiau jų veiksmingumas vis dažniau slysta iš rankų. Visame pasaulyje daugėja bakterijų, kurios išmoksta išgyventi net tada, kai gydymas anksčiau būdavo patikimai veiksmingas.

    Šis reiškinys vadinamas antimikrobiniu atsparumu, ir jis apima ne tik antibiotikus, bet ir antivirusinius, priešgrybelinius bei antiparazitinius vaistus. Pasaulio sveikatos organizacija antimikrobinį atsparumą yra įvardijusi kaip vieną didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai.

    Kodėl vaistai praranda galią?

    Atsparumas atsiranda natūraliai, nes mikroorganizmai nuolat kinta, tačiau problemą stipriai paspartina netinkamas vaistų vartojimas. Kuo dažniau antimikrobiniai vaistai naudojami be reikalo ar neteisingai, tuo daugiau atrankos spaudimo patiria bakterijos, o atspariausios jų formos išgyvena ir plinta.

    Praktikoje tai reiškia, kad gydymas gali nebesunaikinti visų ligą sukeliančių mikrobų, o išlikusios atsparios bakterijos vėliau sukelia sunkiau gydomas infekcijas. Be to, antibiotikai veikia ir „gerąsias“ bakterijas, todėl sutrikusi mikrobiota gali sudaryti palankesnes sąlygas atspariems sukėlėjams įsitvirtinti.

    Kiek didelė problema pasaulyje?

    Skaičiai rodo, kad tai nėra teorinė rizika. 2019 metais nuo vaistams atsparių bakterinių infekcijų pasaulyje mirė bent 1,27 milijono žmonių, o ekspertai perspėja, kad nesiimant veiksmų našta sveikatos sistemoms ir mirtingumas gali toliau augti.

    Ypač daug nerimo kelia tai, kad atsparios infekcijos didina gydymo trukmę, komplikacijų riziką ir ligoninių apkrovą. Kartu brangsta gydymas, nes tenka taikyti sudėtingesnius, labiau toksiškus ar mažiau prieinamus vaistus.

    Ką galima padaryti jau dabar?

    Svarbiausia kryptis – atsakingas antibiotikų skyrimas ir vartojimas. Gydytojai pabrėžia, kad antibiotikai neveikia virusų, todėl jų nereikėtų vartoti peršalimui ar gripui, o paskirtą kursą būtina laikytis tiksliai taip, kaip nurodyta.

    Ne mažiau svarbi prevencija: rankų higiena, skiepai, saugi maisto gamyba ir infekcijų kontrolė gydymo įstaigose. Kuo mažiau infekcijų apskritai, tuo rečiau prireikia antibiotikų, o tai lėtina atsparumo plitimą bendruomenėje.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į aplinkos veiksnius: ligoninių, ūkių ir nuotekų tvarkymo sistemų švarą, nes tokiose vietose atsparūs patogenai gali lengviau daugintis ir patekti į platesnę aplinką. Ilgalaikė išeitis siejama ir su naujų antibiotikų kūrimu bei greitesniais diagnostikos testais, leidžiančiais tiksliau parinkti gydymą.

  • Kruiziniame laive Atlante įtariamas hantavirusas: mirė trys, dar keli izoliuoti

    Kruiziniame laive Atlante įtariamas hantavirusas: mirė trys, dar keli izoliuoti

    Atlante plaukusiame Nyderlandų vėliava registruotame kruiziniame laive fiksuojamas galimas hantaviruso protrūkis. Pietų Afrikos institucijos pranešė, kad mirė trys žmonės, o keli kiti asmenys susirgo ir yra stebimi.

    Skelbiama, kad 70 metų Nyderlandų pilietis mirė laivui atvykus į Šv. Elenos salą, o jo 69 metų žmona vėliau mirė po hospitalizacijos Johanesburge. Trečioji mirtis taip pat siejama su įtariama infekcija, o 69 metų Jungtinės Karalystės pilietis gydomas intensyviosios terapijos skyriuje.

    Laive dirba sveikatos specialistai

    Laivybos bendrovė informavo, kad vietos sveikatos priežiūros tarnybos įlipo į laivą ir apžiūri asmenis, kuriems pasireiškė simptomai. Taip pat pranešta, jog serga du laivo įgulos nariai.

    Laivas šiuo metu yra prišvartuotas netoli Žaliojo Kyšulio prie vakarų Afrikos krantų, o keleiviams kol kas neleidžiama išlipti. Laive yra apie 150 keleivių ir 70 įgulos narių, maršrutas driekėsi iš Argentinos per Antarktidą ir Folklando salas Kanarų salų link.

    Kas yra hantavirusas ir kaip jis plinta?

    Hantavirusai dažniausiai plinta per kontaktą su graužikų šlapimu, seilėmis ar išmatomis, ypač kai išdžiūvusios dalelės pakyla į orą ir yra įkvepiamos. Kai kuriais atvejais infekcija siejama su hemoragine karštine ar sunkiu kvėpavimo nepakankamumu, o rizika didėja uždarose, prastai vėdinamose patalpose, kur gali būti graužikų.

    Australų virusologas Paulas Griffinas naujienų agentūrai teigė, kad pasaulyje kasmet nustatoma maždaug 150 000–200 000 hantaviruso infekcijų. Jis pabrėžė, kad perdavimas nuo žmogaus žmogui laikomas labai retu, tačiau tokios situacijos kaip kruizinis laivas išlieka jautrios dėl glaudaus kontakto ir bendrų erdvių.

    „Tai, ką matome laive, kelia įtarimų, kad galėjo vykti tam tikras tolesnis perdavimas“, – sakė Paulas Griffinas.

    Kodėl atvejis kelia klausimų?

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad kruiziniuose laivuose infekcijų valdymas yra sudėtingas dėl ribotos erdvės, bendrų valgymo ir poilsio zonų, taip pat dėl to, kad daliai keleivių gali būti sunkiau greitai gauti išsamią diagnostiką. Dėl šios priežasties protrūkių valdymas paprastai remiasi greita izoliacija, kontaktų nustatymu ir griežtesne higienos kontrole.

    Kol kas oficialiai nepatvirtinta, kaip tiksliai žmonės galėjo užsikrėsti, ir ar atvejai yra susiję su vienu infekcijos šaltiniu. Situaciją aiškinantis tyrimas turėtų atsakyti, ar infekcija galėjo būti susijusi su galimu graužikų poveikiu laive, ar su užkratu, įgytu dar prieš kelionę.