Tag: Infliacija JAV

  • Ši DI akcija kilo beprotiškai, bet analitikai mato dar potencialo: kas vyksta su „Qnity“?

    Ši DI akcija kilo beprotiškai, bet analitikai mato dar potencialo: kas vyksta su „Qnity“?

    JAV akcijų rinkose trečiadienį nuotaikos išsiskyrė: dalį investuotojų išgąsdino aukštesnė nei laukta infliacija, tačiau technologijų sektorius, ypač puslaidininkių ir su DI siejamos bendrovės, po staigesnio išsipardavimo atšoko.

    Rinkų dėmesį patraukė gamintojų kainų indeksas, kuris balandį, sezoniškai pakoregavus, šoktelėjo 1,4 proc., kai buvo prognozuojamas 0,5 proc. metinis augimas. Metiniu tempu rodiklis siekė 6 proc. ir buvo didžiausias nuo 2022 metų, todėl sugrįžo kalbos, kad JAV centrinis bankas gali turėti mažiau erdvės mažinti palūkanas.

    Vieną dieną prieš tai paskelbta, kad vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 3,8 proc., todėl obligacijų pajamingumai vėl kilo. Tarp stebimų rodiklių buvo ir 10 metų JAV obligacijų pajamingumas, kuris laikėsi apie 4,45 proc., o tai paprastai didina spaudimą augimo akcijoms.

    Technologijos atsitiesė, bet įspėja neskubėti

    Nepaisant infliacinių duomenų, „Nasdaq“ indeksą į viršų tempė technologijų bendrovių atsigavimas. Po ankstesnės dienos kritimo dalis puslaidininkių ir DI tematikos įmonių akcijų grįžo į augimo trajektoriją, tačiau rinkos dalyviai primena, kad paraboliniai šuoliai dažnai baigiasi staigiomis korekcijomis.

    Investuotojų klubuose aptariant rinką pabrėžiama, jog po staigaus ralių dažnai sudėtinga įeiti į poziciją palankia kaina. Tokiose situacijose daugiau reikšmės skiriama ne vien kainos judėjimui, o augimo tvarumui, pelningumui ir tam, ar bendrovę pradeda plačiau sekti analitikai.

    „Nvidia“ optimizmas ir Kinijos veiksnys

    Tarp aptariamų bendrovių buvo „Nvidia“, kurios akcijos kilo apie 2 proc. Investuotojai reagavo į optimizmą dėl bendrovės vadovo Jenseno Huango vizito Kinijoje kartu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, tikintis, kad ilgainiui tai galėtų pagerinti lustų pardavimo perspektyvas regione.

    „Tai būtų puiki žinia „Nvidia“, bet mes tuo negrindžiame savo strategijos“, – sakė Jeffas Marksas.

    Rinkoje kartu sklandė pranešimai apie galimą didelį Kinijos užsakymą „Boeing“ lėktuvams, kuris, jei pasitvirtintų, galėtų tapti reikšmingu katalizatoriumi aviacijos pramonei. Minimas galimas mastas siekė iki 500 orlaivių, o tokio dydžio sandoriai paprastai turi ilgalaikį poveikį tiek gamybos planams, tiek tiekimo grandinėms.

    Kodėl „Qnity“ laikoma neįvertinta

    Daugiausia kalbų sukėlė „Qnity“ – elektronikos bendrovė, kurios akcijos po stiprių ketvirčio rezultatų ir prognozių pagerinimo iš pradžių šoktelėjo beveik 10 proc., o vėliau kiek atsitraukė. Aptarime pabrėžta, kad nedidelė korekcija po tokio šuolio laikoma natūralia, ypač kai kaina per trumpą laiką pakyla labai staigiai.

    Skaičiuojama, kad šiemet „Qnity“ akcijos daugiau nei padvigubėjo, o dalis analitikų po rezultatų pakėlė tikslines kainas iki maždaug 180 JAV dolerių, tai yra apie 166 eurus. Vis dėlto išskiriamas vienas esminių aspektų: bendrovę šiuo metu dengia tik apie devyni analitikai, todėl, plečiantis instituciniam dėmesiui, rinkoje gali atsirasti papildomų pirkėjų.

    Kartu pabrėžiama ir rizika: po tokio ralių investuotojams sunku „vytis“ kainą, o didėjant pozicijai portfelyje gali atsirasti poreikis dalį pelno fiksuoti. Tokiais atvejais lemia ne vien DI tema, bet ir tai, ar augimą palaiko realūs finansiniai rezultatai, paklausos ciklas ir aiški veiklos perspektyva.

  • Benzinas JAV brangsta iki 4,52 dolerio už galoną: kas kelia kainas ir ką siūlo Donaldas Trumpas

    Jungtinėse Valstijose sparčiai brangsta benzinas, o kainos degalinėse vėl tampa vienu ryškiausių pragyvenimo brangimo simbolių. Automobilių asociacijos AAA skelbiamais duomenimis, vidutinė benzino kaina šalyje pakilo iki 4,52 dolerio už galoną, tai yra apie 1,11 euro už litrą.

    Palyginti su kovo pabaiga, kai buvo peržengta 4 dolerių riba, šuolis per maždaug mėnesį siekė 0,38 dolerio už galoną. Metinis pokytis dar ryškesnis: vidutinė kaina yra apie 1,38 dolerio didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Kas labiausiai kelia kainas?

    Pagrindiniu veiksniu laikoma įtampa Artimuosiuose Rytuose ir dėl to brangstanti nafta, kuri pasaulinėse rinkose tiesiogiai veikia degalų kainas JAV. Net ir būdamos viena didžiausių naftos gavybos valstybių, JAV degalų kainomis iš esmės seka globalias tendencijas, o ne vien vietinę pasiūlą.

    Prie brangimo prisideda ir sezoniškumas. Artėjant vasarai JAV tradiciškai prasideda intensyvesnių kelionių laikotarpis, vadinamas driving season, kai smarkiau auga benzino paklausa ir spaudimas tiekimo grandinei.

    Rinkos stebėtojai taip pat atkreipia dėmesį į rafinavimo maržas: naftai brangstant ir rafinerijoms didinant antkainius, galutinis kainų šuolis degalinėse tampa dar labiau juntamas. Dalis valstijų prieš vasaros sezoną importuoja reikšmingus kiekius benzino, todėl kainos jautriai reaguoja į tarptautinę logistiką ir geopolitines rizikas.

    Kodėl nepadeda JAV naftos gavyba?

    Nors JAV yra tarp didžiausių pasaulio naftos gamintojų, tai nereiškia, kad šalies vairuotojai apsaugoti nuo pasaulinio kainų kilimo. Vidaus rinkoje kainas formuoja tarptautiniai etalonai, o degalų produktai yra aktyviai eksportuojami ir importuojami priklausomai nuo regiono poreikių bei infrastruktūros.

    Tokia padėtis gali veikti kaip saugumo buferis, jei grėstų fizinis naftos ar degalų trūkumas, tačiau ji nesuteikia „imuniteto“ kainų šuoliams, kai geopolitinė rizika didina naftos kainą visame pasaulyje.

    Trumpo idėja: laikinas mokesčio stabdymas

    Prezidentas Donaldas Trumpas viešai svarstė galimybę laikinai sustabdyti federalinį degalų mokestį, siekiant sumažinti vairuotojų patiriamas išlaidas. Administracijos atstovai signalizavo, kad ieško priemonių, galinčių trumpuoju laikotarpiu bent iš dalies amortizuoti kainų šuolį.

    „Manau, kad tai puiki idėja. Taip, laikinai panaikinsime degalų mokestį, o kai benzino kainos nukris, leisime jam palaipsniui sugrįžti“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Vis dėlto rinkose išlieka baimė, kad vidutinė kaina gali priartėti prie 5 dolerių už galoną ribos, jei įtampa regione neslūgs ir tiekimo rizikos išliks. Degalų brangimas dažniausiai persiduoda ir į platesnę infliaciją, nes energijos kainos veikia transporto, logistikos ir daugelio vartojimo prekių savikainą.

    Naujausi infliacijos rodikliai JAV rodo, kad energijos kategorija per metus brango dviženkliu tempu, o bendras vartotojų kainų indeksas balandį pakilo iki 3,8 proc. Tokia dinamika apsunkina ir centrinių bankų pastangas stabilizuoti kainas, nes degalų šuoliai greitai „išsilieja“ į kitas ekonomikos sritis.