CP v2

Tag: Influenceriai

  • Amerikoje sprogsta kompoto mada: tai, kas Lenkijoje buvo kiekvienoje valgykloje, tapo viralu

    Amerikoje sprogsta kompoto mada: tai, kas Lenkijoje buvo kiekvienoje valgykloje, tapo viralu

    Jungtinėse Valstijose socialiniuose tinkluose netikėtai išpopuliarėjo kompotas – vaisių nuoviras, daugeliui Vidurio ir Rytų Europos šalių gyventojų pažįstamas nuo vaikystės. Influenceriai jį pristato kaip naują atradimą, o vaizdo įrašai su ragavimo reakcijomis sparčiai renka peržiūras.

    Turinio kūrėjai kompotą dažnai sieja su anksčiau internete išgarsėjusiomis madomis, kai į vandenį dedami vaisiai arba ruošiami dubenyje patiekiami vaisių mišiniai su gėrimais. Tačiau kompotas skiriasi tuo, kad vaisiai verdami, o gėrimas įgauna intensyvesnį skonį, aromatą ir spalvą.

    „Tai ne vaisių vanduo ir ne koks nors naujas eliksyras – tai tiesiog kompotas“, – ironizavo Lenkijos turinio kūrėja Aleksandra Gąsior, komentuodama JAV kilusį trendą.

    Diskusijose šalia komiškų reakcijų atsirado ir sveikatos bei mitybos teiginių: kompotas giriamas kaip geresnė alternatyva paprastam vandeniui, o išvirę vaisiai siūlomi valgyti kaip priedą pusryčiams. Mitybos specialistai paprastai primena, kad kompotas gali būti gera išeitis, jei jis gaminamas be pridėtinio cukraus, tačiau kaip kasdienis gėrimas jis nėra stebuklinga priemonė nei odai, nei savijautai.

    Kompotas tradiciškai paplitęs Lenkijoje, Lietuvoje, Ukrainoje, Bulgarijoje ir kitose regiono šalyse, kur ilgą laiką buvo įprastas namų virtuvėje, mokyklose ar valgyklose. Būtent šis kontrastas – kasdienis, „paprastas“ gėrimas vienose šalyse ir nauja sensacija kitur – ir tapo pagrindine priežastimi, kodėl tema taip lengvai „užkabino“ auditorijas.

    Pastaraisiais metais socialiniuose tinkluose dažnėja reiškinys, kai tradiciniai skirtingų šalių patiekalai pristatomi kaip naujovė, o jų pavadinimai supaprastinami arba pakeičiami. Kompoto istorija – dar vienas pavyzdys, kaip globalios platformos greitai perkuria kulinarinę atmintį ir paverčia kasdienybę trumpalaikiu viralu.

  • Influenceris Łatwogang vėl stebina: žada dviračiu kirsti visą Lenkiją ir rinkti paramą

    Influenceris Łatwogang vėl stebina: žada dviračiu kirsti visą Lenkiją ir rinkti paramą

    Lenkijoje išgarsėjęs interneto kūrėjas Łatwogang netrukus startuoja su nauju labdaros iššūkiu. Po plačiai aptartos kelių dienų trukmės tiesioginės transliacijos jis skelbia ketinantis dviračiu įveikti šalį nuo pietų iki Baltijos jūros, o visą kelionę transliuoti „YouTube“.

    Ankstesnė iniciatyva tapo vienu didžiausių labdaros renginių Lenkijos interneto istorijoje: transliacijoje dalyvavo šimtai kviestinių svečių iš pramogų pasaulio, sporto ir socialinių tinklų. Prie paramos prisidėta ir aukcionais, kuriuose siūlyti svečių palikti daiktai, o dėmesys nukreiptas į vaikų onkologinių ligų temą.

    Skelbta, kad per ankstesnę akciją surinkta suma siekė apie 58 000 000 eurų, o žiūrimumo pikas viršijo 1 600 000 žiūrovų. Tai dar kartą parodė, kokią įtaką aukojimui gali turėti tiesioginės transliacijos, kai parama renkama realiu laiku, o bendruomenė mato pažangą.

    Naujas iššūkis ir konkretus tikslas

    Šį kartą kūrėjas pranešė, kad transliaciją planuoja pradėti gegužės 22 dieną 16.00 valandą. Jo tikslas yra vienu etapu dviračiu nuvažiuoti per visą Lenkiją, o žiūrovų aukos būtų skiriamos 8 metų Maksui, kuriam reikalingas brangus gydymas.

    Pasak paties kūrėjo, reikalinga suma siekia apie 2 800 000 eurų. Jis taip pat pažadėjo, kad jei tikslas būtų pasiektas dar kelionės į šiaurę metu, po trumpo poilsio galėtų leistis atgaline kryptimi, o transliacija tęstųsi be pertraukos.

    Kodėl tokios transliacijos veikia

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija, kai paramos rinkimas persikelia į socialines platformas, o labdaros kampanijas vis dažniau organizuoja turinio kūrėjai. Tokį formatą sustiprina greitas mokėjimų atlikimas, skaidriai rodoma surinkta suma ir žiūrovų įsitraukimas per komentarus.

    Vis dėlto specialistai nuolat akcentuoja, kad didelio masto internetinėse rinkliavose svarbus skaidrumas: aiškiai įvardijamas gavėjas, gydymo ar pagalbos tikslas, surinktų lėšų administravimo taisyklės ir atskaitomybė. Būtent šie kriterijai dažniausiai lemia pasitikėjimą ir tai, ar iniciatyva iš vienkartinės akcijos virsta ilgalaike tradicija.

  • Socialiniuose tinkluose sveikatos patarimų apstu, bet štai kas turėtų įjungti įtarumą

    Socialiniuose tinkluose sveikatos patarimų apstu, bet štai kas turėtų įjungti įtarumą

    Socialiniuose tinkluose sveikatos ir geros savijautos patarimų gausa jau tapo kasdienybe, tačiau kartu auga ir klaidinančios informacijos rizika. Nauja Pew Research Center apklausa rodo, kad apie 4 iš 10 JAV suaugusiųjų sveikatos informaciją gauna iš socialinių tinklų ar tinklalaidžių.

    Tarp jaunesnių nei 50 metų žmonių ši dalis dar didesnė, todėl ekspertai ragina neskubėti tikėti tuo, kas skamba užtikrintai ir tampa virusu. Tyrėjai taip pat vertino tūkstančius populiarių sveikatos turinio kūrėjų profilių ir nustatė, kad tik apie 4 iš 10 aiškiai nurodo turintys sveikatos specialisto išsilavinimą ar kvalifikaciją.

    Kaip tikrinti autoriaus kvalifikaciją?

    Specialistai pabrėžia, kad vienas geriausių patikimumo ženklų yra lengvai randama informacija apie kompetenciją: išsilavinimas, licencijos, darbo vieta ar aiškiai apibrėžta specializacija. Jei žmogus prisistato treneriu ar konsultantu, bet nepateikia jokio patvirtinimo, verta suklusti.

    Praktikuojantys sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad socialiniuose tinkluose neretai painiojama asmeninė patirtis ir profesionali rekomendacija. Patirtis gali būti vertinga, bet ji nėra universali, todėl patarimai, pateikiami kaip taisyklė visiems, gali būti netinkami ar net žalingi.

    „Turime būti atsargūs su tais, kurie patyrė vieną situaciją ir staiga tampa tos srities treneriais“, – sakė sertifikuota medicininio fizinio aktyvumo specialistė Courtney Babilya.

    Kodėl virusiniai teiginiai klaidina?

    Ekspertai rekomenduoja pristabdyti, kai įrašas sąmoningai sukelia stiprias emocijas, žada greitą sprendimą arba pateikia sensacingą išvadą per pirmąsias vaizdo įrašo sekundes. Tokia komunikacija dažnai skirta ne informuoti, o išlaikyti dėmesį ir skatinti dalijimąsi.

    Net jei turinio kūrėjas turi medicininį išsilavinimą, svarbu įsivertinti, ar jis nekalba už savo kompetencijos ribų ir ar teiginiai atitinka mokslo bendruomenėje vyraujantį sutarimą. Ypač atsargiai reikėtų vertinti kategoriškas frazes, kurios skamba kaip galutinė diagnozė ar vienintelis teisingas kelias.

    „Ne visos nuomonės yra vienodos, kai kalbame apie sveikatą, mediciną ar mokslą“, – sakė gydytoja akušerė ginekologė Fatima Daoud Yilmaz.

    Pinigai, reklama ir paslėpti interesai

    Socialiniuose tinkluose sveikatos turinys dažnai yra ir verslo modelis: partnerystės, reklaminiai įrašai, mokamos programos ar papildų pardavimas. Tai nereiškia, kad visa informacija automatiškai šališka, bet vartotojui svarbu suprasti, kad finansinis interesas gali daryti įtaką turiniui.

    Specialistai pataria atkreipti dėmesį, ar reklama aiškiai pažymėta, ar rekomenduojami produktai pateikiami kaip būtinybė, ir ar neperžengiama riba, kai medicininė problema sprendžiama vien pirkiniu. Atsargumą turėtų kelti ir atvejai, kai nuolat siūlomas tas pats sprendimas labai skirtingoms būklėms.

    Ką daryti, kad netaptumėte pasyviu skrolintoju?

    Tyrimai rodo, kad didelė dalis žmonių sveikatos turinį pamato atsitiktinai, jo specialiai neieškodami, todėl algoritmai gali formuoti įspūdį, jog tam tikri teiginiai yra plačiai patvirtinti. Ekspertai siūlo stabtelėti ir pasitikrinti, ar minimi tyrimai iš tiesų kalba apie tai, ką teigia įrašo autorius.

    Jei kyla įtarimas, verta paieškoti platesnio konteksto ir palyginti informaciją su patikimais šaltiniais, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros institucijų rekomendacijomis. Taip pat naudinga aktyviai valdyti savo srautą, mažinant klaidinančio turinio matomumą platformų nustatymuose.

    Galiausiai, prieš keičiant gydymą, mitybą ar pradedant vartoti papildus, patariama pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu, kuris žino jūsų būklę ir prisiima profesinę atsakomybę. Tai ypač aktualu, jei internetinis patarimas skatina atsisakyti gydytojo paskirto gydymo arba žada greitą išgijimą.

  • Nikotinas kaip sveikatingumo mada: influenceriai žada naudą, bet ekspertai įspėja apie rizikas

    Nikotinas kaip sveikatingumo mada: influenceriai žada naudą, bet ekspertai įspėja apie rizikas

    Internete nuolat gimsta naujos sveikatingumo mados, tačiau pastaruoju metu ypač atkakliai plinta nikotino „perpakavimas“ į tariamai naudingą įprotį. Socialinių tinklų influenceriai vis dažniau tvirtina, kad nikotino pagalvėlės, kramtomoji guma ar pleistrai gali padėti susikaupti, pagerinti nuotaiką ar net prisidėti prie svorio kontrolės.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie teiginiai dažnai remiasi tik daline tiesa: nikotinas iš tiesų yra biologiškai aktyvus stimuliatorius, trumpam galintis paveikti budrumą ir dėmesio koncentraciją. Tačiau trumpalaikis efektas nereiškia, kad tai tinkama priemonė „sveikatingumui“, ypač žmonėms, kurie anksčiau nerūkė ir nevartojo nikotino.

    „Sveikatingumo teiginiai dažnai paima kruopelę tiesos ir nueina toliau, nei leidžia įrodymai“, – sakė Nufildo pirminės sveikatos priežiūros mokslų departamento vyresnioji tyrėja ir dėstytoja Angela Difeng Wu.

    Pasak jos, nikotinas veikia smegenų receptorius ir skatina dopamino išsiskyrimą, todėl gali sukelti priklausomybę. Nors rūkymo metimas naudojant nikotino pakaitines priemones kai kuriems žmonėms yra žalos mažinimo kelias, tiems, kurie niekada nerūkė, tai gali tapti naujos priklausomybės pradžia.

    Pastaraisiais metais, ypač po pandemijos, išaugo susidomėjimas nootropikais – natūraliomis ar sintetinėmis medžiagomis, siejamomis su kognityvinių gebėjimų gerinimu. Į šią kategoriją dažnai patenka kofeinas, L-teaninas ar ašvaganda, o kartu plečiasi ir vadinamųjų funkcinių gėrimų bei papildų rinka, žadanti greitus sprendimus kasdieniam nuovargiui ar stresui.

    Šiame kontekste nikotino produktai socialiniuose tinkluose pradėti pristatinėti kaip dar viena „produktyvumo priemonė“. Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokia komunikacija ypač paveiki jaunus žmones, nes žinutė dažnai pateikiama kaip gyvenimo būdo pasirinkimas, o ne kaip priklausomybę sukelianti medžiaga.

    „Nikotinas yra mažiau žalingas nei rūkymas, bet tai nereiškia, kad jis nekenksmingas“, – sakė A. D. Wu.

    Jos teigimu, svarbu atskirti rūkymo žalą nuo nikotino poveikio, tačiau priklausomybė pati savaime yra reikšminga žala. Be to, ilgalaikiai nikotino vartojimo be tabako dūmų padariniai vis dar tiriami, todėl viešojoje erdvėje atsirandanti „sveikatingumo“ etiketė gali klaidinti.

    Europoje vis dažniau kalbama apie griežtesnį reguliavimą, ypač siekiant sumažinti nikotino produktų prieinamumą nepilnamečiams. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė neseniai pritarė teisės aktui, kuriuo siekiama riboti tabako gaminių įsigijimą žmonėms, gimusiems po 2008 metų, o į reguliavimo diskusijas įtraukiami ir garinimo produktai.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien draudimų nepakanka. Reikia aiškios visuomenės sveikatos komunikacijos, kuri vienu metu padėtų rūkantiems mesti rūkyti ir kartu užkirstų kelią naujų nikotino vartotojų atsiradimui, kai medžiaga pristatoma kaip dar vienas „kasdienės savijautos“ triukas.