Tag: Informacinis karas

  • Tuskas prabilo dėl Konstitucinio Tribunolo: prabilo apie Rusiją, botus ir „rykavimus“

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas kreipėsi į tautą dėl įtampos prie Konstitucinio Tribunolo, situaciją apibūdindamas kaip teisinės valstybės išbandymą. Jis tvirtino, kad konfliktą kursto radikalios politinės grupės, o informacinėje erdvėje esą matyti ir Rusijos interesams palankios veiklos ženklų.

    Kreipimesi Tuskas teigė, kad pastarųjų dienų incidentai prie Tribunolo pastato peržengė politinės diskusijos ribas ir tapo fizinio spaudimo bei grasinimų klausimu. Pasak jo, demokratinėje valstybėje tvarką turi užtikrinti institucijos, o ne gatvės jėga.

    „Teisinėje valstybėje teisėjas neatsitraukia prieš agresiją, net jei prieš jį stovi fiziškai stipresnis žmogus“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Premjeras akcentavo, kad jo Vyriausybės tikslas yra atkurti teisės viršenybę ir užtikrinti, kad Konstitucinio Tribunolo darbas vyktų be politinio spaudimo. Jis taip pat tvirtino, jog policijos veiksmai prie pastato esą buvo nukreipti į institucijos apsaugą ir viešosios tvarkos užtikrinimą.

    Ginčas dėl teisėtumo ir institucijų galios

    Tuskas aiškino, kad konstitucinė krizė susijusi su ginčais dėl teisėjų paskyrimo, priesaikų procedūrų ir to, kas turi galutinį žodį sprendžiant institucinius konfliktus. Jis pabrėžė, jog bet kokie bandymai jėga blokuoti Tribunolo darbą, jo vertinimu, kelia grėsmę valstybės stabilumui.

    Lenkijoje Konstitucinio Tribunolo klausimas jau ne vienerius metus yra politinių ginčų epicentre, o teisės viršenybės tema buvo tapusi ir Europos Sąjungos diskusijų objektu. Pastaraisiais metais Lenkijai teko derėtis su Europos Komisija dėl teismų sistemos reformų, finansavimo sąlygų ir nepriklausomumo garantijų.

    Rusijos tema ir informacinės atakos

    Kreipimesi daug dėmesio skirta informacinei erdvei ir socialiniams tinklams, kur, pasak Tusko, konfliktą lydi koordinuotos manipuliacijos. Jis teigė, kad radikalėjantį politinį toną sustiprina anoniminės paskyros, o dalis jų gali būti siejamos su Rusijos propaganda.

    „Matome, kad šis konfliktas internete yra papildomai kaitinamas botų, o tai naudinga tiems, kurie nori silpninti Lenkijos valstybę“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Tokios užuominos dera su platesnėmis Europos tendencijomis, kai saugumo institucijos vis dažniau perspėja apie užsienio valstybių informacines operacijas. Pastaraisiais metais daugelyje šalių fiksuojami bandymai per socialinius tinklus didinti visuomenės susipriešinimą, menkinti pasitikėjimą teismais ir rinkimų procesais.

    Kas toliau ir ko laukti visuomenei

    Tuskas tikino, kad valstybė privalo reaguoti į bet kokius bandymus daryti spaudimą teismams, o politinės kovos negali virsti smurtu. Jis ragino visuomenę vertinti informaciją kritiškai, o institucijas veikti nuosekliai ir skaidriai, kad būtų mažinama įtampa.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, ar politinėms jėgoms pavyks sugrįžti prie procedūrinių sprendimų ir ar bus išvengta naujų susidūrimų. Konstitucinio Tribunolo vaidmuo Lenkijos politinėje sistemoje išlieka jautrus, todėl bet koks eskalavimas gali turėti ilgalaikių pasekmių tiek vidaus politikai, tiek santykiams Europos Sąjungoje.

  • Nutekinti dokumentai atskleidė Maskvos paslaptį: „Baumano“ universitete ruošiami GRU įsilaužėliai

    Nutekinti dokumentai atskleidė Maskvos paslaptį: „Baumano“ universitete ruošiami GRU įsilaužėliai

    Daugiau nei 2 000 žurnalistų paviešintų dokumentų atskleidė, kaip Maskvoje, „Baumano“ valstybiniame technikos universitete, veikia slaptas padalinys, siejamas su sisteminiu Rusijos karinės žvalgybos kadrų rengimu. Tarptautinio tyrimo autoriai skelbia, kad čia esą ruošiami būsimi GRU pareigūnai, tarp jų kibernetinių atakų vykdytojai ir informacinių operacijų specialistai.

    Pasak tyrime minimų redakcijų, mokymo schema esą sudėliota taip, kad studentai dar studijų metu būtų priskiriami konkrečioms žvalgybos struktūroms. Baigę mokslus jie neva nukreipiami tiesiai į padalinius, siejamus su įsilaužimais, sabotažu ir politinio poveikio operacijomis užsienyje.

    Vienas dažniausiai minimas pavyzdys yra GRU padalinys 26165, Vakarų žvalgybos ir kibernetinio saugumo bendruomenėje siejamas su grupe „Fancy Bear“ ir pavadinimu APT28. Šiai grupei įvairios valstybės ir institucijos yra priskyrusios atakas prieš valdžios įstaigas, kritinę infrastruktūrą ir politines organizacijas.

    Ko esą mokomi būsimi specialistai

    Nutekinti dokumentai rodo, kad programa, apie kurią kalbama tyrime, apimtų ne vien įprastus informatikos kursus. Joje minimi įgūdžiai, susiję su įsilaužimais į sistemas, kenkėjiškų programų kūrimu, paskirstytosiomis paslaugos trikdymo atakomis ir tinklų saugumo spragų analize.

    Žurnalistai teigia, kad studentai dirbtų su praktiniais scenarijais ir simuliuotomis atakomis, o mokomojoje medžiagoje minimi tokie įrankiai kaip „Metasploit“. Dokumentuose taip pat esą aptariama, kaip analizuoti užsienio karinių tinklų architektūrą ir saugumo modelius, įvardijant ir JAV.

    Kartu pabrėžiama, kad kibernetinė dalis neatsiejama nuo informacinio poveikio. Programoje, kaip skelbiama, yra temos apie manipuliacinio turinio kūrimą socialiniuose tinkluose, kampanijų planavimą ir informacinio karo strategijų analizę.

    Propaganda ir atranka

    Tyrimo autoriai nurodo, kad dalis mokomosios medžiagos pateikiama per Kremliaus naratyvų prizmę, todėl, ekspertų vertinimu, siekiama ne tik techninio pasirengimo, bet ir ideologinio lojalumo. Tai atitinka platesnę Rusijos valstybės praktiką, kai kibernetinės operacijos derinamos su propaganda ir dezinformacija.

    Dokumentuose minimas ir su akademine veikla siejamas asmuo, kuris, kaip teigiama, derina darbą universitete su tarnyba žvalgybos sistemoje. Taip pat rašoma apie aukšto rango karininkų įsitraukimą į programą, tarp jų ir asmenis, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos.

    Dar vienas jautrus aspektas yra minima praktika keisti kai kurių studentų tapatybes dar iki studijų pabaigos. Tyrime keliama versija, kad tokia priemonė galėtų būti susijusi su pasirengimu veikti po priedanga už Rusijos ribų.

    Kodėl tai svarbu Europai

    Nutekintų dokumentų istorija įsilieja į platesnį Europos saugumo foną, kuriame fiksuojamas kibernetinių incidentų ir hibridinių operacijų augimas. Europos Sąjungos institucijos ne kartą yra įspėjusios, kad valstybės remiamos grupuotės vis dažniau taikosi į viešąjį sektorių, energetiką, transportą ir ryšių infrastruktūrą.

    Ekspertai pažymi, kad didžiausias pavojus kyla tada, kai kibernetiniai pajėgumai auginami sistemiškai, o švietimo institucijos tampa valstybės saugumo aparato dalimi. Tokiu atveju formuojamas ilgalaikis specialistų rezervas, galintis vykdyti tiek technines atakas, tiek koordinuotą informacinį spaudimą.

    Šalys, siekiančios sumažinti riziką, pastaraisiais metais didina investicijas į incidentų prevenciją, stebėseną ir kritinių sistemų atsparumą. Tuo pat metu daugėja raginimų griežtinti tiekėjų patikrą, stiprinti bendradarbiavimą tarp žvalgybos institucijų ir sparčiau diegti modernias kibernetinės gynybos priemones, įskaitant DI taikymą grėsmių aptikimui.