Tag: Informacinis saugumas

  • Lenkija prieš 2027-ųjų rinkimus: ekspertai įspėja dėl chatbotų ir „dezinformacijos plovimo“

    Lenkijos parlamento rinkimų kampanija 2027 metais, ekspertų vertinimu, gali būti kitokia nei ankstesnės: kova vyks ne tik dėl rinkėjų balsų, bet ir dėl to, ką žmonėms atsakys dirbtiniu intelektu paremti chatbotai.

    Kaip rašo WNP, specialistai perspėja apie naujas grėsmes – nuo bandymų paveikti pačius chatbotus iki tikslingo melagingo turinio „prastūmimo“ į informacinę erdvę taip, kad vėliau jį kartotų didieji kalbos modeliai.

    Vienas esminių rizikos veiksnių – masiškai skleidžiamos netikros žinutės, kurios tampa tarsi „žaliava“ DI sistemoms. Jei tokia informacija patenka į modelių mokymo duomenis ar jų naudojamus šaltinius, vėliau ji gali būti pateikiama kaip atrodanti patikima.

    Tuo pat metu pabrėžiama, kad Lenkijoje visuomenės suvokimas apie šiuos pavojus vis dar menkas, o valdžia iki šiol nėra pristačiusi aiškaus informacinės rinkimų apsaugos plano.

    Vyriausybės planai ir abejones keliantys incidentai

    Straipsnyje nurodoma, kad Lenkijos vyriausybė 2027 metų kampanijai planuoja programą „Bezpieczne wybory 2027“ („Saugūs rinkimai 2027“), kuri turėtų tęsti ankstesnius veiksmus ir apimti dezinformacijos monitoringą, bandymų diskredituoti rinkimų procesą stebėseną bei koordinuotų atakų prieš informacinę erdvę fiksavimą.

    Taip pat numatyta, kad naujai kuriamas Kovos su dezinformacija centras turėtų sujungti vyriausybės, NASK, RCB ir už valstybės saugumą atsakingų tarnybų iniciatyvas.

    Vis dėlto tekste primenamas incidentas, kai skaitmeninimo viceministras Pawełas Olszewskis, tapęs šio centro vadovu, pats pasidalijo „X“ platformoje deepfake turiniu – redaguotu vaizdu prie Konstitucinio Tribunolo, jo tinkamai nepažymėjęs. Toks atvejis kelia klausimų dėl institucijų pasirengimo ir informacinės higienos.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad jau dabar internete matoma DI sugeneruoto turinio banga, dezinformacijos srautai ir botų aktyvumas rodo, su kuo gali tekti susidurti artėjant rinkimams.

    Ar chatbotai gali „padėti“ apsispręsti, už ką balsuoti?

    Analitinio centro „Res Futura“ komunikacijos vadovas Kamilis Smogorzewskis teigia, kad 2027 metais pirmą kartą gali aiškiai pasimatyti, kaip stipriai rinkėjų pasirinkimus veikia didieji kalbos modeliai, tokie kaip „ChatGPT“ ir panašūs įrankiai.

    Jo aiškinimu, nors chatbotai dažnai atsisako tiesiogiai nurodyti, už ką balsuoti, pakanka klausimą suformuluoti kitaip – pavyzdžiui, prašant įvardyti, kuri politinė jėga labiausiai atitinka vartotojo pažiūras. Jei žmogus turi viešą profilį socialiniuose tinkluose, modelis teoriškai gali remtis jo įrašais ir „suklasifikuoti“ politines nuostatas.

    Tekste pabrėžiama, kad atsakymai, kuriuos gaus vartotojai, gali priklausyti ir nuo to, kaip aktyviai partijos „pamaitins“ informacinę erdvę turiniu, kurį modeliai vėliau randa ar cituoja. Tai siejama su praktika, kai turinys kuriamas ne tik rinkėjams, bet ir algoritmams.

    Paklaustas apie tai, ar turi žinių apie partijų veiksmus šioje srityje, Lenkijos skaitmeninimo viceministras Michałas Gramatyka teigė, kad jam „nieko apie tai nežinoma“.

    JAV pavyzdys ir „pranie dezinformacji“ taktika

    Straipsnyje pateikiamas ir JAV pavyzdys: „Pew Research Center“ apklausoje 8 proc. respondentų nurodė ieškoję informacijos apie rinkimus naudodami DI chatbotus, o 40 proc. iš šios grupės pripažino, kad taip tikėjosi gauti užuominų, už ką balsuoti.

    Hamburgo universiteto (IFSH) mokslininkas dr. Mateuszas Łabuzas atkreipia dėmesį, kad dalis politinių veikėjų gali bandyti daryti įtaką tam, kaip generatyviniai įrankiai pateikia informaciją. Jis mini, kad kalbama ir apie nemažas, tačiau tik apytiksliai vertinamas lėšas, kurias kai kas galėjo skirti bandymams paveikti DI atsakymus.

    Viena pavojingiausių tendencijų įvardijama „dezinformacijos plovimu“ – kai melas kuriamas masiškai ne tam, kad jį skaitytų žmonės, o tam, kad jis „užkrėstų“ informacinį ekosistemą ir galiausiai būtų atkartotas chatbotų kaip tariamai neutralūs, patikrinti faktai.

    Ši tema siejama ir su vadinamuoju LLM grooming – tikslingu interneto užpildymu pasikartojančiomis žinutėmis, kurios vėliau gali patekti į modelių mokymo duomenis ar jų naudojamus šaltinius.

    Skaitmeniniai įgūdžiai ir pasirengimas naujoms grėsmėms

    Tekste cituojamas ir 2026 metų tyrimas „Dezinformacja oczami Polaków 2026“, kuriame nurodoma, kad 20 proc. apklaustųjų teigia susidūrę su netikromis DI sugeneruotomis naujienomis, o 45 proc. – su deepfake turiniu. Dar 34 proc. sako nežinantys, ar tokį turinį buvo matę.

    Kartu primenami ir „Eurostat“ duomenys: 2025 metais bent bazinius skaitmeninius įgūdžius turėjo maždaug pusė Lenkijos gyventojų nuo 15 metų, o virš bazinio lygio – 24 proc. Tai, straipsnio teigimu, yra žemiau Europos Sąjungos vidurkio.

    Dr. M. Łabuzo vertinimu, didžiausias pavojus kyla iš vartotojų nežinojimo – tiek apie DI sistemų ribotumus, tiek apie tai, kaip galima jomis manipuliuoti ir kaip jų pateikiama informacija veikia sprendimų priėmimą.

    Ekspertai sutaria dėl vieno: artėjant 2027-ųjų rinkimams klausimai apie valstybės pasirengimą, informacinį atsparumą ir visuomenės skaitmeninį raštingumą taps ne mažiau svarbūs nei tradicinė politinė kampanija.

  • ES, Kanada ir Lietuva pasitraukė iš konferencijos Vilniuje: po JAV spaudimo dėl dezinformacijos temų

    Europos Sąjunga, Kanada ir Lietuva pasitraukė iš tarptautinės konferencijos apie dezinformaciją Vilniuje po Jungtinių Valstijų diplomatinio spaudimo. Apie tai skelbiama remiantis JAV Valstybės departamento diplomatinio pranešimo ištraukomis, kurias matė žiniasklaida.

    Konferencijos programoje buvo numatytos diskusijos, kuriose JAV įvardijama kaip užsienio informacinės manipuliacijos ir kišimosi veikėja. Būtent toks apibūdinimas, anot pranešimo, sukėlė Vašingtono nepasitenkinimą ir tapo pagrindu kreiptis į sąjungininkus.

    Kas sukėlė Vašingtono reakciją

    Diplomatiniame pranešime nurodoma, kad JAV institucijos prašė ambasadų Europoje ir atstovų ryšių su ES kanaluose perduoti organizatoriams ir dalyvaujančioms šalims savo nuogąstavimus. Taip pat siekta įvertinti, ar konferencijoje dalyvaujančios vyriausybės sutinka su JAV priskyrimu prie išorės informacinių grėsmių.

    Vašingtono pozicija, kaip teigiama dokumente, grindžiama argumentu, kad JAV sugretinimas su priešiškais režimais iškreipia kontekstą. Amerikos diplomatai tai vertino kaip klaidingą lygiagretę, kuri gali sumenkinti Rusijos ir Kinijos priskiriamų informacinių operacijų mastą ir pobūdį.

    Ką reiškia FIMI terminas

    FIMI sąvoka yra ES vartojamas terminas, apibūdinantis užsienio informacinę manipuliaciją ir kišimąsi į demokratinius procesus. Juo paprastai aprašomos koordinuotos pastangos iškraipyti viešąją informaciją, daryti įtaką auditorijoms ir didinti visuomenės poliarizaciją, ypač skaitmeninėje erdvėje.

    ES institucijos pastaraisiais metais akcentuoja informacinio atsparumo stiprinimą, įskaitant valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą, platformų atsakomybę bei greitesnį reagavimą į koordinuotas kampanijas. Tokiame fone konferencijos darbotvarkė ir terminų vartojimas tampa ypač jautrūs diplomatiškai.

    Kodėl tai svarbu Lietuvai

    Lietuva, būdama NATO rytiniame flange, dezinformacijos temą tradiciškai laiko nacionalinio saugumo klausimu ir dažnai pabrėžia Rusijos informacinių operacijų rizikas regione. Todėl viešas sąjungininkų nesutarimas dėl formuluočių ir grėsmių rėminimo Vilniuje gali turėti platesnių politinių pasekmių.

    Ši situacija rodo, kad kova su dezinformacija tampa ne tik technologijų ir saugumo, bet ir diplomatijos sritimi, kur svarbi kiekviena sąvoka bei jos interpretacija. Konferencijų turinys, net ir akademinis, gali tiesiogiai paveikti tarptautinius santykius ir partnerių tarpusavio pasitikėjimą.

  • Ukraina įtraukė „Mašą ir Lokį“ į sankcijų sąrašą: kas pasikeis „Youtube“ ir platformose

    Ukraina įtraukė „Mašą ir Lokį“ į sankcijų sąrašą: kas pasikeis „Youtube“ ir platformose

    Ukraina paskelbė sankcijas asmenims ir organizacijoms, siejamoms su rusiško animacinio serialo „Maša ir Lokys“ kūrimu bei platinimu. Kyjivas teigia, kad pasaulyje itin populiarus vaikams skirtas turinys esą gali skleisti prorusiškas žinutes ir normalizuoti Kremliaus naratyvus.

    Naujas sankcijų paketas buvo įformintas prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimu ir apima platesnį taikinių spektrą: Rusijos karinei pramonei artimas struktūras, pareigūnus ir įmones, kurias Ukraina sieja su karo prieš Ukrainą rėmimu. Į sąrašą įtraukti ir keli su „Maša ir Lokys“ susiję Rusijos piliečiai bei organizacijos.

    Kaip veiks sankcijos?

    Ukrainos sprendime numatytos priemonės paprastai apima turto įšaldymą, komercinės veiklos ribojimus ir draudimus vykdyti tam tikrus sandorius šalies teritorijoje. Praktikoje tai gali paveikti licencijavimą, pajamas iš reklamos ir autorinių teisių naudojimą Ukrainoje.

    Kyjivas taip pat signalizuoja, kad sankcijos gali tapti pagrindu riboti prieigą prie „Mašos ir Lokio“ turinio „Youtube“ ir kitose platformose Ukrainos vartotojams. Tokie ribojimai dažniausiai įgyvendinami per teisinius reikalavimus platformoms ar turinio teisių apribojimą, tačiau jų apimtis priklauso nuo konkrečių vykdymo mechanizmų.

    Kodėl kritika nukreipta į vaikų turinį?

    Ukrainos institucijos jau ne vienus metus kartoja argumentą, kad pramoginis turinys gali būti naudojamas kaip minkštosios galios įrankis. „Maša ir Lokys“ atveju dėmesys sutelktas į epizodus ir vizualinius elementus, kuriuose matoma sovietinė ar karinė simbolika, o tai, Ukrainos vertinimu, gali daryti poveikį ikimokyklinio amžiaus auditorijai.

    Serialas rodomas nuo 2009 metais, išverstas į daugybę kalbų ir pasiekęs auditorijas daugiau nei 100 šalių. „Youtube“ platformoje kai kurie epizodai yra surinkę milijardus peržiūrų, o tai reiškia, kad net pavieniai ginčytini elementai tampa matomi labai plačiai.

    Diskusijos Ukrainoje kilo dar iki plataus masto Rusijos invazijos 2022 metais. 2017 metais Ukrainos valstybinės kino agentūros lygmeniu buvo svarstoma galimybė riboti serialo rodymą, o 2025 metų vasarą tema vėl sugrįžo į darbotvarkę, kai turinys išliko itin populiarus tarp Ukrainos vaikų auditorijos internete.

    Reakcija ir platesnis kontekstas

    Kremlius pasmerkė Kyjivo sprendimą, o Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad sankcijos vaikų programai esą parodo Ukrainos valdžios požiūrį. Tuo pat metu Ukrainos pareigūnai tikina, kad kalbama ne apie pramogą, o apie informacinio saugumo klausimą.

    Ginčas dėl serialo jau peržengė Ukrainos ribas. Jungtinėje Karalystėje daugiau nei 50 parlamentarų kreipėsi į kultūros sekretorę Lisą Nandy, ragindami transliavimo platformas įvertinti turinį ir, jų nuomone, pašalinti epizodus, kuriuose matoma sovietinė karinė ikonografija.

    Serialo studija „Animaccord“ tokius kaltinimus neigia ir tvirtina, kad kūrinys nėra propaganda. Ukraina savo ruožtu teigia sieksianti, kad jos sankcijas atkartotų tarptautiniai partneriai, o tai galėtų išplėsti sprendimo poveikį ir už šalies ribų.

  • Nematoma grėsmė rinkimams: DI jau išmoko nepastebimai paveikti milijonų nuomonę

    Dirbtinis intelektas vis sparčiau keičia ne tik technologijų sektorių, bet ir politinę komunikaciją. Nauji tyrimai rodo, kad šiuolaikinės DI sistemos jau gali kurti itin įtikinamas skaitmenines tapatybes ir per jas daryti įtaką žmonių nuomonei socialiniuose tinkluose.

    Skirtumas nuo ankstesnių „botų“ tas, kad naujos kartos paskyros geba palaikyti natūralius dialogus, taikytis prie pašnekovo reakcijų ir naudoti konkrečiai auditorijai būdingą kalbą. Dėl to vartotojams tampa vis sunkiau atskirti, ar bendrauja su žmogumi, ar su algoritmu.

    Tokios paskyros gali imituoti emocijas, asmeninę patirtį ir net vietinį kontekstą, todėl atrodo patikimos. Praktikoje tai leidžia kurti įspūdį, kad tam tikra nuomonė yra plačiai paplitusi, nors ją gali stiprinti koordinuota, dirbtinai sukurta veikla.

    Kaip veikia skaitmeniniai agentai

    Pagrindinė rizika slypi mastelyje: viena grupė, pasitelkusi DI, gali vienu metu valdyti tūkstančius paskyrų. Jos tarpusavyje suderintai kartoja tuos pačius naratyvus, palaiko viena kitą komentarais ir dalijimaisis, taip „užkeldamos“ žinučių matomumą.

    Be to, DI leidžia greitai testuoti skirtingus argumentus ir formuluotes, stebint, kas geriausiai veikia konkrečias žmonių grupes. Tokie nuolatiniai bandymai primena automatizuotus mikroeksperimentus, kurie padeda optimizuoti įtaigą ir pasiekti didesnį poveikį per trumpesnį laiką.

    Ekspertai pabrėžia, kad pavojus kyla ne tik dėl melagingos informacijos, bet ir dėl pačios diskusijos deformavimo. Kai didelė dalis „nuomonių“ tampa sintetinės, visuomenės debatai gali būti nukreipiami norima linkme, net ir neskleidžiant akivaizdžių klastočių.

    Rinkimų saugumas ir pasitikėjimas informacija

    Pastaraisiais metais įvairiose šalyse fiksuotos koordinuotos informacinės kampanijos, kuriose derinami netikri profiliai, tikslinis reklamos pirkimas ir klaidinančios žinutės. Prie šio arsenalo prisideda ir vadinamieji dipfeykai, kai DI sugeneruoja realistiškai atrodantį vaizdą ar garsą, galintį klaidinti rinkėjus.

    Didžiausia ilgalaikė pasekmė gali būti pasitikėjimo erozija: žmonės ima abejoti ne tik konkrečiomis žinutėmis, bet ir pačia viešąja erdve. Tai skatina užsidarymą informaciniuose burbuluose ir didina poliarizaciją, o nuo to demokratinėms procedūroms tampa sunkiau išlaikyti legitimumą.

    Ką galima padaryti jau dabar

    Sprendimai paprastai skirstomi į technologinius ir visuomeninius. Technologinėje pusėje svarbus platformų gebėjimas aptikti koordinuotą neautentišką elgesį, greitai stabdyti tinklus ir aiškiau žymėti sintetiniu turiniu paremtas paskyras ar medžiagą.

    Kita kryptis yra medijų raštingumas: gebėjimas tikrinti šaltinius, atpažinti emocinę manipuliaciją ir vertinti, ar paskyra elgiasi natūraliai. Kuo anksčiau vartotojai pradeda įtariau žiūrėti į staiga „išpopuliarėjusius“ naratyvus ir vienodus komentarų šablonus, tuo mažesnės galimybės manipuliacijai įsitvirtinti.

    Specialistai akcentuoja, kad DI poveikio rinkimams tema tampa ne ateities scenarijumi, o dabarties iššūkiu. Dėl to rinkimų saugumas vis dažniau suprantamas ne vien kaip balsavimo infrastruktūros apsauga, bet ir kaip informacinės aplinkos atsparumas.

  • NKVC perspėja: plinta DI sukurti vaizdai ir melagienos apie dronų incidentus Lietuvoje

    NKVC perspėja: plinta DI sukurti vaizdai ir melagienos apie dronų incidentus Lietuvoje

    Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) įspėja, kad viešojoje erdvėje, ypač socialiniuose tinkluose, aktyviai platinama klaidinanti informacija apie bepiločių orlaivių incidentus Lietuvoje. Pasak centro, dalis turinio gali būti sufabrikuota, o kai kuriais atvejais naudojami manipuliuoti vaizdai ar DI sugeneruota vaizdinė medžiaga.

    NKVC nurodo, kad internete pasirodo įrašų, kuriuose teigiama, esą Lietuvos teritorijoje skraido ne Lietuvos koviniai dronai, taip pat dalijamasi tariamomis jų kritimo vietų nuotraukomis ar vaizdo įrašais. Institucija pabrėžia, kad tokia medžiaga gali būti sukurta ar pakoreguota siekiant sudaryti klaidingą įspūdį ir paskatinti emocines reakcijas.

    Lygiagrečiai platinami ir vienas kitam prieštaraujantys naratyvai, esą dronų Lietuvos oro erdvėje apskritai nebuvo, o visa informacija apie incidentus tariamai išgalvota. NKVC teigimu, tokios versijos dažnai lydimos sąmokslo teorijų apie neva į Lietuvą atvykusius kitų šalių specialistus, kurie esą organizuoja provokacijas.

    Centro vertinimu, melaginga ar iš konteksto ištraukta informacija gali didinti visuomenės nerimą, silpninti pasitikėjimą oficialia komunikacija ir apsunkinti institucijų darbą. NKVC atkreipia dėmesį, kad informacinėmis atakomis gali būti siekiama sukelti sumaištį, skatinti nepasitikėjimą valstybės institucijomis ir destabilizuoti situaciją.

    NKVC ragina gyventojus išlikti budriems ir kritiškai vertinti sensacingus pranešimus apie dronus, ypač tuos, kurie plinta be aiškios kilmės ar patvirtinimo. Patariama nesidalyti nepatikrintais įrašais, tikrinti informaciją keliuose šaltiniuose ir remtis oficialiais institucijų pranešimais.

    Ekspertai primena, kad DI įrankiai leidžia greitai sukurti tikroviškai atrodančias nuotraukas, vaizdo įrašus ar įrašų fragmentus, todėl vien vizualaus turinio nepakanka patikimumui įvertinti. Dėl to ypač svarbu atkreipti dėmesį į paskyros patikimumą, publikavimo laiką, kontekstą, o kilus abejonių – palaukti oficialaus paaiškinimo.

  • NKVC perspėja: plinta DI suklastoti vaizdai apie dronų incidentus Lietuvoje ir jų „kritimo vietas“

    NKVC perspėja: plinta DI suklastoti vaizdai apie dronų incidentus Lietuvoje ir jų „kritimo vietas“

    Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) praneša, kad viešojoje erdvėje sparčiai daugėja klaidinančios informacijos apie tariamus bepiločių orlaivių incidentus Lietuvoje. Pasak centro, socialiniuose tinkluose ir įvairiose platformose platinami manipuliuoti vaizdai bei įrašai, kurie gali būti sukurti pasitelkiant dirbtinis intelektas.

    NKVC teigia fiksuojantis atvejus, kai skelbiama tariamai įrodanti medžiaga apie neva Lietuvos teritorijoje skraidančius ne Lietuvos kovinius dronus ar jų „kritimo vietas“. Tokie vaizdai neretai pateikiami be patikimų šaltinių, o detalės neatitinka realios situacijos ar oficialių institucijų turimos informacijos.

    Kaip kuriama sumaištis?

    Centro vertinimu, kartu platinami ir prieštaringi teiginiai, esą dronų Lietuvos oro erdvėje apskritai nebuvo. Taip pat aktyviai skleidžiamos sąmokslo teorijos apie tariamai į Lietuvą atvykusius kitų valstybių specialistus, neva organizuojančius provokacijas.

    NKVC pabrėžia, kad dalis tokios informacijos gali būti kuriama už Lietuvos ribų, o pateikiami „įrodymai“ fabrikuojami siekiant paveikti visuomenės nuotaikas. Tokios kampanijos, pasak centro, gali būti nukreiptos į nepasitikėjimo didinimą, panikos kurstymą ir oficialios komunikacijos diskreditavimą.

    Kuo tai pavojinga gyventojams?

    NKVC atkreipia dėmesį, kad melaginga ar iš konteksto ištraukta informacija gali trikdyti institucijų ir pareigūnų darbą, nes dalis resursų nukreipiama paneiginėjimui ar reagavimui į klaidingus pranešimus. Be to, pasikartojantys klaidinantys įrašai gali skatinti gyventojus priimti sprendimus remiantis emocijomis, o ne patikrintais faktais.

    Centras ragina visuomenę išlikti budrią ir kritiškai vertinti sensacingus įrašus, ypač tuos, kuriuose nėra aiškiai nurodyta, kada ir kur medžiaga nufilmuota. Taip pat primenama nesidalyti nepatvirtintais pranešimais ir remtis oficialia institucijų informacija.

    „Melaginga, manipuliuota ar sufabrikuota informacija gali didinti visuomenės paniką ir trikdyti institucijų bei pareigūnų darbą“, – sakė NKVC.