CP v2

Tag: Informatikos studijos

  • Trys stipendijos vietoje darbo: kaip šiaulietis pasirinko informatiką VU Šiaulių akademijoje

    Trys stipendijos vietoje darbo: kaip šiaulietis pasirinko informatiką VU Šiaulių akademijoje

    Abiturientams renkantis studijas, kryptį vis dažniau lemia ne tik miesto dydis ar prestižo etiketės, bet ir labai konkretūs skaičiai: kiek kainuos pragyvenimas, kiek laiko liks mokslams ir ar bus realių galimybių gauti finansinę paramą. Šiauliuose studijuojantis Armandas sako sprendimą priėmęs sąmoningai, įvertinęs studijų turinį, aplinką ir stipendijų sistemą.

    Iš šalies toks pasirinkimas kai kam gali atrodyti netikėtas, nes informatikos studijos daugeliui vis dar siejasi su Vilniumi ar Kaunu. Vis dėlto studentas pabrėžia, kad Šiauliuose veikianti Vilniaus universiteto Šiaulių akademija jam suteikė būtent tai, ko ieškojo: aiškią studijų programą, dėstytojų dėmesį ir sąlygas koncentruotis į mokslus.

    Rinkosi paklausią specialybę

    Armandas pasakoja, kad svarstė ir didžiuosius miestus, domėjosi skirtingomis kryptimis, taip pat ir kibernetiniu saugumu. Galiausiai apsisprendė studijuoti programų sistemas, nes norėjo išlaikyti platų kompetencijų spektrą, o ne apsiriboti vien siauru programavimo lauku.

    „Tarp mano pasirinkimų buvo ir didieji miestai – Vilnius, Kaunas. Tačiau, kai sužinojau, kad ir Šiauliuose galiu rinktis informatikos studijas, nusprendžiau rinktis Vilniaus universiteto Šiaulių akademiją“, – sako Armandas.

    Studentas pripažįsta, kad prieš pradėdamas studijas turėjo abejonių, ar viskas nesusives į vien kodą ir algoritmus. Tačiau praktika, anot jo, parodė priešingai: programoje yra ir kompiuterių tinklai, architektūros pagrindai, grafika ir kiti moduliai, leidžiantys geriau suprasti visą skaitmeninių sprendimų grandinę.

    Kalbėdamas apie rinkos pokyčius, jis atkreipia dėmesį į tai, kad dalį rutininių užduočių vis dažniau perima DI, todėl platesnis pasirengimas tampa privalumu. Anot pašnekovo, šiandien vertinama ne tik mokėjimas programuoti, bet ir gebėjimas suprasti sistemas, procesus bei dirbti komandoje.

    Trys stipendijos vietoje darbo

    Vienas ryškiausių argumentų, nulėmusių sprendimą likti studijuoti gimtajame mieste, buvo finansinė parama. Armandas teigia gaunantis net tris skirtingas stipendijas: Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Šiaulių miesto savivaldybės ir vietinio verslo, įmonės „Cherry Servers“.

    „Gaunu dvi kasmėnesines stipendijas ir vieną iš verslo. Gerai besimokant, jų pilnai pakanka išgyventi“, – pasakoja studentas.

    Pasak jo, tai keičia kasdienybę iš esmės: nereikia ieškoti darbo vien tam, kad padengtum būsto, maisto ar kasdienes išlaidas, todėl daugiau laiko galima skirti paskaitoms, savarankiškoms užduotims ir papildomiems projektams. Armandas tikina, kad jo aplinkoje dirbantys studentai dažniau tai daro dėl patirties ar noro išbandyti save, o ne dėl būtinybės.

    Ne mažiau svarbi, anot jo, ir pati studijų aplinka. Mažesnės grupės leidžia gauti daugiau individualaus dėstytojų dėmesio, greičiau spręsti iškilusius klausimus, o studijų tempas tampa labiau valdomas, ypač pirmakursiams.

    Stereotipus laužo bendravimu

    Nors Armandas pasirinko IT kryptį, jis pats save apibūdina kaip žmogų, kuriam svarbus bendravimas ir komanda. Dalis laisvalaikio, pasak jo, skiriama savanorystei, ypač renginiuose, kur reikia koordinavimo, atsakomybės ir greitų sprendimų.

    „Mėgstu būti tarp žmonių, bendrauti. Daug laisvalaikio skiriu savanorystei, ypač renginiuose“, – sako jis.

    Paklaustas, ar nebaisu ateityje dirbti prie kompiuterio, studentas tikina, kad darbas retai būna vienišas, nes visada yra kolegos, komandos susitikimai ir bendri tikslai. O ateitį po studijų jis sieja su Šiauliais, nes miestas jam artimas, o vietos ekosistemoje, pasak jo, atsiranda vis daugiau realių galimybių jauniems specialistams.

    Tiens, kurie dar tik svarsto, kur studijuoti, Armandas pataria nepamiršti pragmatikos: pasidomėti stipendijomis, studijų turiniu ir tuo, kiek laiko realiai liks mokslams. Jo teigimu, sprendimas nebūtinai turi būti susijęs su persikėlimu į sostinę, jei alternatyvos suteikia kokybę, finansinį stabilumą ir aiškų kelią į profesiją.

  • Studijų kryptys, kurios atneša daugiau nei 2 500 eurų „į rankas“ startui: patirties nereikia

    Naujausi absolventų įsidarbinimo ir atlygių duomenys rodo aiškią tendenciją: didžiausią „startinį“ užmokestį dažniausiai užsitikrina informatikos ir technologijų krypčių baigę jauni specialistai. Dalis jų jau pirmaisiais metais po studijų pasiekia daugiau nei 2 500 eurų į rankas, net jei neturi reikšmingos darbo patirties.

    Tokį vaizdą piešia Lenkijoje naudojamos absolventų karjeros stebėsenos sistemos ELA statistika, kuria remiantis sudaromi įvairūs studijų „atsiperkamumo“ reitingai. Jie vertina, kiek realiai uždirba absolventai netrukus po diplomo, o ne teorines profesijų perspektyvas po dešimtmečio.

    Kas reitinge pirmauja?

    Lyderių pozicijose dominuoja informatikos ir duomenų sričių specializacijos, taip pat kibernetinio saugumo, mikroelektronikos ir automatikos kryptys. Šios sritys įmonėms yra tiesiogiai susijusios su produktyvumu, skaitmenizacija ir rizikų valdymu, todėl atlygio „grindys“ dažnai būna aukštesnės nei kituose sektoriuose.

    Lenkijos universitetų programų palyginime didžiausios medianos pirmaisiais metais po studijų fiksuotos Varšuvos universiteto informatikos absolventams, taip pat Varšuvos technologijos universiteto duomenų inžinerijos ir analizės kryptims. Į dešimtuką pateko ir duomenų mokslo, teleinformatikos bei robotikos programos.

    Šių skaičių interpretacijoje svarbu nepamiršti, kad pateikiamos medianos, o ne vidurkiai: mediana geriau atspindi „tipinį“ atlygio lygį ir mažiau iškraipoma išskirtinai didelių algų. Be to, dalis absolventų tokiose srityse dirba tarptautinėse komandose, todėl atlygis greičiau prisitaiko prie platesnės rinkos.

    Kodėl nematyti teisės ir medicinos?

    Nors teisė ir medicina dažnai laikomos prestižinėmis ir gerai apmokamomis kryptimis, reitinguose, orientuotuose į pirmuosius metus po studijų, jos neretai atsilieka. Priežastis paprasta: aukštesnės pajamos šiose profesijose paprastai ateina vėliau, kai sukaupiama patirtis ir įgyjamos papildomos kvalifikacijos.

    Teisininkams dažnai tenka pereiti kelių metų profesinės praktikos ir egzaminų etapą, kol atsiveria geriau apmokamos pozicijos. Panašiai ir medicinoje, kur didesnės pajamos įprastai siejamos su rezidentūra, specializacija, stažuotėmis ir ilgesniu keliu iki aukštesnių pareigų.

    „Šiame sąraše toliau dominuoja su informatika susijusios kryptys; jame nėra nei ekonomikos, nei teisės, nei medicinos“, – teigiama apžvalgoje.

    Ką tai reiškia stojantiesiems?

    Tokie reitingai gali būti naudingi planuojant karjerą, tačiau jie nėra vienintelis kriterijus renkantis studijas. Trumpalaikiai atlygio rodikliai geriau atspindi paklausą konkrečiu metu, o ilgalaikę sėkmę dažnai lemia specializacijos gylis, praktiniai įgūdžiai, kalbos ir gebėjimas nuolat atsinaujinti.

    Technologijų kryptyse didesnį startą dažnai lemia ir tai, kad studentai dar studijų metu dirba ar stažuojasi, kuria projektus, dalyvauja konkursuose, įgyja sertifikatų. Todėl „patirties nereikia“ dažnai reiškia, kad nereikalaujama ilgamečio darbo stažo, bet tikimasi apčiuopiamų praktinių įgūdžių.

    Renkantis studijas verta įvertinti ne tik algų lenteles, bet ir programos turinį, praktikos galimybes, ryšius su darbdaviais bei tai, kaip lengvai po studijų galima persikvalifikuoti ar keisti specializacijos kryptį. Būtent šie veiksniai dažnai tampa ilgalaikio atlygio augimo pagrindu.