CP v2

Tag: Infostatyba

  • Svarbus pokytis visiems TPS „Vartai“ naudotojams: nuo rugsėjo privalomas 2VA

    Kas keičiasi portale

    VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ pranešė, kad portale TPS „Vartai“ įdiegtas privalomas dviejų veiksnių autentifikavimas. Naujovė įsigalios 2026 metų rugsėjo 24 dieną ir bus taikoma visiems sistemos naudotojams.

    SSVA teigia, kad sprendimas priimtas nuosekliai stiprinant kibernetinį saugumą ir siekiant geriau apsaugoti naudotojų paskyras. Dviejų veiksnių autentifikavimas laikomas viena efektyviausių priemonių mažinant neteisėto prisijungimo riziką, kai slaptažodžiai nuteka ar būna atspėjami.

    Kaip veiks 2VA

    Nuo nurodytos datos prisijungiant prie TPS „Vartai“ reikės atlikti papildomą žingsnį: įvesti vienkartinį saugumo kodą, gautą el. paštu. Šis reikalavimas skirtas patvirtinti, kad prie paskyros jungiasi būtent jos valdytojas.

    SSVA nurodo, kad pirmą kartą jungiantis po pokyčio visi naudotojai turės patvirtinti savo el. pašto adresą. El. pašto patvirtinimas bus privalomas nepriklausomai nuo to, ar prisijungiama su naudotojo vardu ir slaptažodžiu, ar per Elektroninius valdžios vartus.

    Vėliau vienkartiniai kodai el. paštu bus siunčiami tiems, kurie ir toliau rinksis prisijungimą su naudotojo vardu ir slaptažodžiu. Tuo metu per Elektroninius valdžios vartus prisijungiantiems naudotojams papildomo kodo kiekvieną kartą įvesti nereikės.

    Kodėl to reikia ir ką daryti dabar

    Kibernetinio saugumo praktikoje 2VA diegimas siejamas su augančiu bandymų perimti paskyras skaičiumi, ypač kai naudojami tie patys slaptažodžiai keliose paslaugose ar pasitaiko apgaulingų laiškų. Papildomas patvirtinimas sumažina riziką net ir tuo atveju, jei slaptažodis patektų į pašalinių rankas.

    Naudotojams patariama iš anksto pasitikrinti, ar paskyroje nurodytas teisingas el. pašto adresas ir ar prie jo yra nuolatinė prieiga. Taip pat verta įsitikinti, kad sistemos siunčiami laiškai nepatenka į šlamšto aplanką, nes kodas bus reikalingas prisijungimo metu.

    TPS „Vartai“ portalas naudojamas elektroniniu būdu teikiant paslaugas, susijusias su teritorijų planavimu, statybos procesais, topografija ir inžinerine infrastruktūra bei valstybinės žemės administravimu. SSVA primena, kad sistemoje veikia keli tarpusavyje integruoti sprendimai ir registrai, todėl prisijungimo saugumas tiesiogiai svarbus tiek gyventojams, tiek įmonėms.

    Kilus klausimų dėl naujo prisijungimo proceso, SSVA ragina kreiptis į agentūros konsultantus įprastais klientų aptarnavimo kanalais. Iki įsigaliojimo datos naudotojams rekomenduojama neatidėlioti el. pašto patikslinimo, kad prisijungimas po pokyčio nekeltų trikdžių.

  • Statybos leidimų bumas rugpjūtį: Vilnius ir rajonas išsiveržė į priekį, skaičiai stebina

    VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ (SSVA), administruojanti informacinę sistemą „Infostatyba“, suskaičiavo, kiek statybą leidžiančių dokumentų šalyje patvirtinta 2026 metų rugpjūčio mėnesį. Duomenys rodo ryškų aktyvumą: per mėnesį patvirtinti 1 074 statybos leidimai.

    SSVA skaičiavimu, 96,46 proc. visų dokumentų buvo patvirtinti įstatymais nustatytais terminais, tai yra be vėlavimo. Tai reiškia, kad didžioji dalis procedūrų savivaldybėse vyko sklandžiai, o pareiškėjams nereikėjo laukti ilgiau, nei numatyta.

    Kur išduota daugiausia leidimų?

    Daugiausia statybą leidžiančių dokumentų 2026 metų rugpjūtį patvirtinta Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybėse. Vilniaus mieste patvirtinti 164 leidimai, Vilniaus rajone – 152.

    Sudėjus šiuos rezultatus matyti, kad sostinėje ir aplinkinėje savivaldybėje patvirtinta 29,42 proc. visų rugpjūčio mėnesio statybos leidimų Lietuvoje. Toks santykis išryškina, jog didžiausias statybų planavimo intensyvumas išlieka Vilniaus regione.

    Toliau rikiuojasi Klaipėdos rajonas, kuriame patvirtinti 96 leidimai, ir Kauno rajonas su 91 leidimu. Kauno miesto savivaldybė rugpjūtį patvirtino 90 statybą leidžiančių dokumentų, todėl Kauno regionas pagal apimtis išlieka labai arti lyderių grupės.

    Į daugiausiai leidimų išdavusių savivaldybių dešimtuką taip pat pateko Šiaulių rajonas su 37 dokumentais, Trakų rajonas su 25 ir Panevėžio miestas su 21. Alytaus rajonas ir Klaipėdos miestas patvirtino po 20 leidimų.

    Dešimtuką pagal apimtis užbaigia Marijampolės savivaldybė, Jonavos rajonas ir Širvintų rajonas, kuriose patvirtinta po 19 statybos leidimų. Šie skaičiai rodo, kad aktyvumas pasiskirstęs plačiai, tačiau didžiausia koncentracija išlieka didžiųjų miestų ir jų žiedinių savivaldybių teritorijose.

    Kodėl leidimų skaičius neparodo statybų masto?

    SSVA pabrėžia, kad statybos leidimų skaičius nėra tiesiogiai lygus statinių skaičiui. Vienu leidimu gali būti numatytas kelių objektų statymas ar infrastruktūros įrengimas, pavyzdžiui, kvartalo vidaus tinklai, parkavimo aikštelės ar keli pastatai viename projekte.

    Dėl šios priežasties realus fizinių statybų mastas, kai projektai pasieks įgyvendinimo etapą, gali būti didesnis, nei leidžia spręsti vien tik patvirtintų dokumentų skaičius. Praktikoje tai ypač aktualu kvartalų vystymui, kai viename projekte apjungiami kelių statinių ir komunikacijų sprendiniai.

    Terminai ir savivaldybių darbo kokybė

    Vertinant dešimtuką pagal išduotų leidimų apimtį, daugiau nei pusė jame esančių savivaldybių rugpjūtį nebuvo pavėlavusios nė vienos dienos. Tarp jų minimos Klaipėdos rajono, Šiaulių rajono, Trakų rajono, Alytaus rajono ir Jonavos rajono savivaldybės, taip pat Klaipėdos miesto ir Marijampolės savivaldybės.

    Kitur, SSVA duomenimis, vėlavimų dalis pirmajame dešimtuke svyravo nuo 1,32 iki 12,09 proc. punktų. Šie skirtumai leidžia matyti, kad net ir didesnes apimtis turinčiose savivaldybėse procesų sparta gali būti nevienoda, o pareiškėjams svarbu įvertinti praktinį terminų laikymąsi konkrečioje vietovėje.

  • Statybų bumas įsibėgėja: SSVA skelbia rekordą – per mėnesį patvirtinti 1 352 leidimai

    VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ (SSVA), prižiūrinti informacinę sistemą „Infostatyba“, atnaujino viešai skelbiamas statybą leidžiančių dokumentų statistikos švieslentes 2026 metų liepos mėnesio duomenimis. Agentūros teigimu, liepa tapo rekordinė pagal per mėnesį patvirtintų statybos leidimų skaičių.

    SSVA duomenimis, 2026 metų liepos mėnesį Lietuvoje patvirtinti 1 352 statybą leidžiantys dokumentai. Palyginti su birželiu, šis skaičius išaugo 9,38 proc., o lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus – 13,70 proc.

    Pasak SSVA ekspertų, toks mastas dar nebuvo fiksuotas nuo tada, kai agentūros švieslentėse pradėta nuosekliai skelbti ir analizuoti statybos leidimų statistika. Tai leidžia daryti prielaidą, kad statybų aktyvumas 2026 metais išlieka aukštas ne tik didmiesčiuose, bet ir dalyje augančių priemiesčių bei regionų.

    Leidimų daugėjo beveik visus metus

    SSVA pateikiama dinamika rodo gana nuoseklų augimą nuo metų pradžios. Sausį patvirtinti 896 leidimai, vasarį – 848, kovą – 1 111, balandį – 1 224, gegužę – 1 180, birželį – 1 236, o liepą skaičius perkopė 1 300 ribą.

    Tokia kreivė paprastai siejama su sezoniškumu, kai statybų projektai aktyviau juda šiltuoju metų laiku, tačiau šių metų rodikliai išsiskiria ir apimtimi. Praktikoje statybą leidžiančių dokumentų augimas dažnai signalizuoja vystytojų ir individualių statytojų pasirengimą artimiausiais mėnesiais pereiti į aktyvią statybų fazę.

    Vėlavimų dalis išlieka maža

    Nors patvirtinamų dokumentų apimtys didėjo, SSVA nurodo, kad bendras vėlavimo procentas tvirtinant statybą leidžiančius dokumentus išliko žemas. 2026 metų liepos mėnesį jis sudarė 3,48 proc. nuo visų Lietuvoje patvirtintų leidimų.

    Toks rodiklis, agentūros vertinimu, rodo, kad savivaldybių administracijos ir su procesu susijusios grandys iš esmės susitvarko su didesniais krūviais. Vis dėlto reali situacija gali skirtis pagal savivaldybes ir projektų sudėtingumą, nes didesni objektai dažniau reikalauja papildomų derinimų.

    Kur patvirtinta daugiausia leidimų

    Daugiausia statybą leidžiančių dokumentų 2026 metų liepos mėnesį patvirtino Vilniaus rajono, Kauno rajono, Vilniaus miesto ir Kauno miesto savivaldybės, taip pat Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Jų dalys bendrame patvirtintų leidimų kiekyje siekė atitinkamai 16,05 proc., 12,80 proc., 11,17 proc., 6,07 proc. ir 5,55 proc.

    SSVA atkreipia dėmesį, kad tarp daugiausia leidimų išdavusių savivaldybių šįkart atsidūrė ir Trakų bei Jonavos rajonų savivaldybės, taip pat Marijampolės miesto savivaldybės administracija. Tai gali atspindėti tiek priemiesčių plėtros kryptis, tiek atskirų projektų bangas konkrečiose teritorijose.

    Pagal objektų tipus išsiskyrė vienbučių namų segmentas. 2026 metų liepos mėnesį su vienbučiais susijusių statybą leidžiančių dokumentų patvirtinta 700, o panašus rekordas šiemet fiksuotas balandį, kai jų buvo 714.

    SSVA primena, kad statybą leidžiančių dokumentų statistika skelbiama viešai ir nemokamai, o duomenys pateikiami interaktyviose švieslentėse. Šią informaciją gali naudoti tiek savivaldybių darbuotojai, tiek nekilnojamojo turto vystytojai, tiek gyventojai, planuojantys statybas ir norintys įvertinti rinkos aktyvumą.

  • Šv. Jono bažnyčios bokšto atkūrimas Klaipėdoje: projektas pateiktas „Infostatybai“, artėja leidimas

    Šv. Jono bažnyčios bokšto atkūrimas Klaipėdoje: projektas pateiktas „Infostatybai“, artėja leidimas

    Klaipėdoje tęsiami Šv. Jono bažnyčios bokšto Turgaus g. 24 atkūrimo darbai – projektas pasiekė etapą, kuris priartina realius statybos darbus. Pakoreguotas projektas pateiktas tikrinti Infostatybos informacinėje sistemoje, o tai yra vienas svarbiausių žingsnių siekiant statybą leidžiančio dokumento.

    Projektiniai pasiūlymai visuomenei buvo pristatyti anksčiau, o vėliau, įvertinus pastabas, sprendiniai patikslinti. Gavus statybos leidimą, savivaldybė ir projekto vykdytojai planuoja pereiti prie darbo projekto rengimo, kuris detalizuoja techninius sprendinius ir statybos organizavimą.

    Kas numatyta bokšte?

    Atkuriamas varpinės bokštas būtų pritaikytas lankymui ir viešoms funkcijoms, todėl projekte numatytas ne tik architektūrinis atkūrimas, bet ir patogus patekimas į skirtingus aukštus. Planuojama įrengti liftą ir keltuvą, kad bokštas būtų pasiekiamas platesniam lankytojų ratui, įskaitant žmones su judėjimo negalia.

    Požeminėje dalyje numatytas rūsys, kuriame būtų eksponuojami restauruoti bokšto pamatų fragmentai, taip pat paliekama galimybė dalį erdvės pritaikyti kaip kriptą ankstesnių tyrimų metu rastiems palaikams saugoti. Pirmajame aukšte planuojamas turizmo informacijos punktas ir erdvė lankytojų srautams reguliuoti.

    Antrame–penktame aukštuose būtų įrengtos ekspozicinės erdvės, pasakojančios apie bažnyčios ir Klaipėdos istoriją. Aukščiau numatoma apžvalgos aikštelė, iš kurios atsivertų senamiesčio ir uosto panoramos, o aštuoniakampėje bokšto dalyje planuojami keturi laikrodžiai.

    Kaip bus atkuriamas autentiškumas?

    Projekte numatyta remtis archeologinių tyrimų duomenimis, istoriniais brėžiniais ir ikonografine medžiaga, kad būtų kuo tiksliau atkurta buvusi bokšto išraiška. Viršūnę vainikuotų metalinis kryžius su sfera, o po juo būtų įrengta plieninė vėtrungė su svarbiausiomis bažnyčios istorijos datomis, įskaitant ir atkūrimo metus.

    Kartu planuojami ir aplinkos sutvarkymo darbai: teritoriją ketinama grįsti senamiesčiui būdingomis granito dangomis, įrengti suoliukus bei apšvietimą, išlaikant atvirą viešą erdvę. Automobilių stovėjimas būtų sprendžiamas aplinkinėse teritorijose, neapkraunant pačios aikštės.

    Kodėl tai svarbu miestui?

    Istoriškai iki 75 metrų aukščio siekęs bokštas buvo viena ryškiausių Klaipėdos architektūrinių dominančių, todėl jo atkūrimas traktuojamas kaip miesto identiteto ir istorinės atminties sugrąžinimas. Tai taip pat gali tapti papildomu traukos tašku turizmui, ypač senamiesčio ir kruizinio turizmo kontekste.

    „Sugrąžindami miestui šį reikšmingą architektūrinį simbolį, mes ne tik prisimename praeitį ir gerbiame tradicijas, bet ir kuriame naują erdvę kultūrai bei bendruomenės susibūrimams“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Jo teigimu, bažnyčios bokšto projektas savivaldybės siūlymu įtrauktas į Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, todėl vyksta konsultacijos su Kultūros ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijomis dėl finansavimo galimybių. Taip pat ieškoma būdų, kaip per Lietuvos ambasadą Vokietijoje stiprinti informacinę sklaidą ir pritraukti rėmėjų.

    Šv. Jono bažnyčios istorija Klaipėdoje siekia XVII amžių: statybos pradėtos 1696 metais, bažnyčia pašventinta 1706 metais. Po 1854 metų gaisro ji buvo atstatyta, tačiau 1944 metais sudegė, o 1947–1949 metais galutinai nugriauta.

    Preliminari projekto vertė siekia apie 6 mln. eurų. Projektą rengia UAB „Senamiesčio projektai“, užsakovas – VšĮ „Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios atkūrimas“, o finansuotojas – Klaipėdos miesto savivaldybė.

  • Biržuose planuojamas naujas daugiabutis Vėjo g. 30: kur ir kada gyventojai gali teikti pastabas

    Biržuose planuojamas naujas daugiabutis Vėjo g. 30: kur ir kada gyventojai gali teikti pastabas

    Biržų rajono savivaldybė praneša pradedanti rengti gyvenamosios paskirties daugiabučio namo statybos projektą Biržuose, Vėjo gatvėje 30. Procedūros vykdomos pagal Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 nuostatas, numatančias visuomenės informavimą ir dalyvavimą svarstant projektinius pasiūlymus.

    Numatomas objektas priskiriamas daugiabučių pastatų paskirties grupei, o statybos rūšis įvardijama kaip naujo statinio statyba. Žemės sklypo naudojimo būdas nurodytas kaip daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.

    Sklypas, kuriame planuojama statyba, turi kadastro numerį 3604/0039:152 Biržų miesto kadastro vietovėje. Statytoju įvardijama Biržų rajono savivaldybė, kurios buveinė yra Vytauto gatvėje 38, Biržuose.

    Projektuotojas – „Synergy Solutions“, projekto vadovas – Justinas Dūda. Savivaldybė nurodo, kad gyventojai ir kiti suinteresuoti asmenys su projektiniais pasiūlymais gali susipažinti nuo 2026 metų gegužės 12 dienos iki 2026 metų gegužės 28 dienos Infostatyba sistemoje ir Biržų rajono savivaldybės interneto svetainėje.

    Pasiūlymus dėl projektinių sprendinių galima teikti raštu iki 2026 metų gegužės 28 dienos 15.00 valandos, taip pat viešo susirinkimo metu. Teikiant pastabas privaloma nurodyti vardą, pavardę arba organizacijos pavadinimą, adresą, kitus ryšio duomenis, datą ir argumentus, kuriais grindžiamas pasiūlymas.

    Viešas susirinkimas numatytas 2026 metų gegužės 28 dieną 15.00 valandos, nuotoliniu būdu tiesioginės vaizdo transliacijos forma. Savivaldybė primena, kad tokie svarstymai yra vienas pagrindinių etapų, kai visuomenė dar gali daryti įtaką planuojamo projekto sprendiniams iki galutinių projektavimo ir leidimų procedūrų.

  • Ignalinos istorinė dalis: ką svarbu žinoti keičiant stogą, fasadą ar įsirengiant saulės elektrinę

    Ignalinos istorinė dalis: ką svarbu žinoti keičiant stogą, fasadą ar įsirengiant saulės elektrinę

    Ignalinoje balandžio 24 dieną savivaldybės salėje surengtas konsultacinis susitikimas, skirtas miesto istorinės dalies (unikalus kodas 17082) apsaugos klausimams ir gyventojams aktualiems darbams. Į renginį atvyko Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio–Utenos teritorinio skyriaus specialistai bei KPD Paveldo valdybos ir registro srities atstovai.

    Susitikimo tikslas buvo praktiškai paaiškinti, kokių reikalavimų reikia laikytis planuojant darbus istoriniame miesto audinyje, ir iš anksto išsklaidyti dažniausias klaidas. Specialistai akcentavo, kad net ir iš pirmo žvilgsnio paprasti sprendimai, tokie kaip stogo dangos ar pastato spalvos pakeitimas, gali būti vertinami kaip išorės keitimas, todėl svarbu laiku suderinti sprendinius.

    Dažniausi klausimai dėl remonto

    Renginio metu daugiausia dėmesio skirta praktiniams gyventojų klausimams: kaip teisėtai pakeisti stogą, kada galima keisti medžiagiškumą, spalvas ar langų sprendinius ir kokiais atvejais prireikia projektinių pasiūlymų. Aptarta ir tai, kaip derinamas saulės elektrinių įrengimas, kai pastatas patenka į kultūros paveldo teritoriją ar jos apsaugos zoną.

    KPD atstovai priminė, kad sprendimai dažniausiai vertinami ne vien pagal konkretaus pastato būklę, bet ir pagal visumos principą, siekiant išsaugoti vietovės charakterį. Tai reiškia, kad derinant darbus gali būti prašoma išlaikyti tradicinę stogo geometriją, parinkti su aplinka derančias spalvas ar vengti sprendinių, kurie vizualiai dominuoja istorinėje panoramoje.

    Kas keičiasi nuo 2026 metų

    Renginyje pristatyti ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pokyčiai nuo 2026 metų, taip pat paaiškinta, kaip veikia vertinimo tarybos, inventorizavimo procesai ir kaip tikslinami Kultūros vertybių registro duomenys. Specialistai akcentavo, kad aiškesni duomenys registre padeda greičiau atsakyti į klausimą, kokie apribojimai galioja konkrečiam sklypui ar pastatui.

    Taip pat aptartos Ignalinos istorinės dalies teritorijos ribos, sutartinių ženklų reikšmės ir vertinimo dokumentuose nurodytos vertingosios savybės. Gyventojams paaiškinta, kad ribos ir aprašai yra itin svarbūs, nes nuo jų priklauso, ar konkreti intervencija laikoma reikšminga paveldo požiūriu.

    Derinimas, sistemos ir atsakomybė

    Specialistai atskirai paaiškino statybos ir tvarkybos darbų skirtumus, nes nuo to priklauso ir taikomi reikalavimai, ir derinimo kelias. Gyventojams pristatytos dokumentų teikimo sistemos KPEPIS ir „Infostatyba“, pabrėžiant, kad aiškiai suformuluotas prašymas ir pridėti vizualiniai sprendiniai dažniausiai padeda sutrumpinti derinimo laiką.

    Diskusijoje taip pat aptartos nuobaudų taikymo praktikos, kai darbai atliekami nesuderinus, ir bešeimininkių objektų įteisinimo galimybės. Praktinis pavyzdys nuskambėjo iš Geležinkelio gatvės 15 pastato savininkės, kuri kėlė stogo dangos keitimo klausimą ir siekė aiškiai suprasti, kokie sprendiniai laikomi priimtinais istorinei miesto daliai.

    Renginio pabaigoje išsakyta idėja svarstyti savivaldybės paveldotvarkos programos poreikį ir vietinės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos steigimą. Tokie instrumentai, pasak dalyvių, galėtų padėti sistemingiau spręsti finansinės paramos, ribų tikslinimo ir vertingųjų savybių peržiūros klausimus, kartu užtikrinant aiškesnes taisykles gyventojams.

    Susitikime pabrėžta tarpinstitucinio bendradarbiavimo reikšmė ir tai, kad ankstyva konsultacija dažnai leidžia išvengti brangių klaidų, kai darbai jau pradėti. Organizatoriai ragino planuojant bet kokius išorės keitimus pirmiausia pasitikrinti, ar objektas patenka į istorinės dalies teritoriją ar apsaugos zoną, ir kreiptis konsultacijos dar prieš priimant galutinius sprendimus.